Sidebar

Spalio 3 d. įvyko fizikos Nobelio premijos laureato W. D. Phillipso paskaita Fizikos fakulteto studentams.

20221003 150607 NAG 7506 min

William Daniel Phillips – Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys. W. Phillipsas doktorantūros ir podoktorantūros studijas baigė Masačusetso technologijos institute, o 1978 m. prisijungė prie Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST), kuriame atliko apdovanojimus pelniusius tyrimus. Prof. Phillipsas yra NIST‘o nusipelnęs tyrėjas (NIST Fellow) bei Merilendo universiteto išskirtinisprofesorius. Jis tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais.

20221003 152048 OAR 3380 min

W. Phillipsas išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrėatomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnėneianksčiau numatyta teorinė riba. Už šiuos darbus W. Phillips kartu su C. Cohen-Tannoudji bei S. Chusuteikta1997 m. Nobelio premija fizikos srityje. Minėti fizikos laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bozė. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė ir Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šioje būsenoje atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą.

20221003 154552 OAR 3828 min

W. D. Phillipsas VU FF studentams pasakojo apie naują metrinę sistemą: „Sudie, kilogramai: revoliucinė šiuolaikinės metrinės sistemos reforma“. Paskaitos įrašą galima pažiūrėti čia: https://fb.watch/f-Bcqw9DRY/

20221003 161203 NAG 7696 min

Spalio 4 d. W. D. Phillipsas taip pat skaitė viešą paskaitą VU GMC: „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“. Daugiau apie šią paskaitą – VU naujienoje: https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitete-viesejes-nobelio-premijos-laureatas-apie-laika-einsteina-ir-salciausius-dalykus-visatoje/

20221003 164512 NAG 7901 min

Nuotraukos: Nail Garevej

Šiandien perpiet paskelbta antroji Nobelio premija. Šių metų fizikos premija paskirta profesoriams Alainui Aspect, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir dedant pamatus  kvantinės informacijos mokslui“ – paskelbė Nobelio komitetas. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto kvantinės mechanikos dėstytojo doc. Jevgenijaus Chmeliovo, šis aukščiausio lygio įvertinimas dar kartą pabrėžė kvantinės mechanikos mokslo svarbą.

„Nors kvantinė mechanika, kaip mikrodalelių pasaulį aprašanti atskira fizikos mokslo šaka, gimė pačioje XX a. pradžioje, o pagrindiniai jos dėsniai buvo matematiškai suformuluoti maždaug prieš šimtmetį, kai kurie šios teorijos aspektai ilgą laiką vis tiek kėlė fundamentinius klausimus. Vienas iš jų – kvantinio supainiojimo, arba susietumo, reiškinys“, – teigia doc. J. Chmeliovas.

A. Einsteinas vadino paslaptingu

Vienas kvantinės fizikos pionierių Albertas Einsteinas susietumą pavadino „paslaptingu reiškiniu per atstumą“ (angl. spooky action at a distance), kadangi jis, atrodo, veikia akimirksniu, nors akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų įžvelgti negalime.

Doc. J. Chmeliovo teigimu, toks reiškinys nutinka, kai kelios sąveikaujančios kvantinės dalelės yra „paruošiamos“ specialios bendros būsenos – pavyzdžiui, du elektronai su nuliniu bendru sukiniu. Taip paruoštas daleles vėliau galima nukelti labai toli vieną nuo kitos, kad jos nustotų tiesiogiai sąveikauti. Vis dėlto, jei jų kvantinis susietumas išlaikomas, kiekvienos atskiros dalelės būsenos tarpusavyje taip pat išlieka koreliuotos.

„Pavyzdžiui, jei atlikdami matavimą nustatysime, kad vieno elektrono sukinys yra nukreiptas aukštyn, automatiškai (net neatlikdami antrojo matavimo) žinosime, kad kito elektrono sukinys yra nukreiptas žemyn“, – pateikia pavyzdį docentas.

Reiškinys ilgai kėlė diskusijas

Jis sako, kad nors minėta savybė natūraliai išplaukia iš kvantinės mechanikos dėsnių, ilgą laiką tarp fizikų vyko karštos dar paties A. Einsteino pradėtos diskusijos dėl šių kvantinės mechanikos dėsnių pilnumo bei iš jos gaunamų rezultatų interpretavimo ir eksperimentinio matavimo vaidmens kvantiniame pasaulyje.

„Viena vertus, galima teigti, kad dar prieš pirmąjį matavimą abiejų dalelių atskiros būsenos buvo griežtai apibrėžtos (tiesiog nežinojome, kurio elektrono sukinys kaip yra nukreiptas). Tuo metu jas nusakančio „paslėpto bruožo“ nemokėjome išmatuoti ir aprašyti dėl iki galo nenustatytų visų kvantinės mechanikos dėsnių. Anot kitos interpretacijos, prieš matavimą jokia dalelė neturėjo aiškios būsenos, t. y. vienu metu jos sukiniai buvo nukreipti ir aukštyn, ir žemys, ir tik eksperimentas padaro jos būseną apibrėžtą“, – dėsto doc. J. Chmeliovas.

Pirmtakas – J. S. Bellas

Būdą, leidžiantį atskirti, kuri iš šių interpretacijų yra teisinga, 1964 m. pasiūlė airių fizikas Johnas Stewartas Bellas. Jo vardu pavadinta matematinė nelygybė, kurią turi tenkinti koreliacijos tarp abiejų dalelių būsenų matavimų rezultatų, jei yra teisinga hipotezė dėl kiekvienai dalelei būdingų lokaliųjų „paslėptųjų parametrų“. Šis atradimas tapo pamatu tolimesniems eksperimentams, siekiantiems patikrinti Bello nelygybę. Jei ši nelygybė būtų patvirtinta, tai reikštų, kad šiuolaikinė kvantinė mechanika yra nepilnai užbaigta. Taigi, reikėtų ieškoti naujų, šiandien dar nežinomų jos dėsnių, kaip siūlė Einšteinas“, – aiškina pašnekovas.

Jis mini, jog vieni pirmųjų 1972 m. tokius eksperimentus su fotonais atliko amerikiečių profesoriai J. Clauseris ir Stuartas J. Freedmanas. Maždaug po dešimtmečio prie aktyvaus Bello nelygybės tyrimo prisijungė ir prancūzo prof. A. Aspect tyrėjų grupė. Aibe eksperimentų jie nustatė, kad Bello nelygybė buvo pažeidžiama, t. y. eilinį kartą buvo patvirtinti fundamentalūs kvantinės mechanikos dėsniai ir iki atliekamo matavimo realiai egzistuojantis dalelės būsenos neapibrėžtumas.

Kvantinės teleportacijos įtaka ateities technologijoms

„Kvantinio susietumo reiškinius taip pat aktyviai tyrinėjo ir austrų profesorius A. Zeilingeris. Nagrinėdamas sąveikas tarp susietųjų dalelių poros ir atskiros dalelės, jis su tyrimų grupe atrado reiškinį, šiandien žinomą kaip kvantinė teleportacija“, – pasakoja doc. J. Chmeliovas.

Mokslininkas pažymi, kad čia kalbama ne apie fantastiniuose filmuose vaizduojamą dalelės teleportavimą iš vienos vietos į kitą, bet informacijos teleportaciją. Kitaip tariant, vienos mikrodalelės būsenos „klonavimą“ kitai dalelei. Ši informacijos perdavimo net per didelius atstumus jos neprarandant galimybė buvo patvirtinta eksperimentiškai

„Tai atvėrė duris dar vienai visiškai jaunai mokslo krypčiai – kvantinei informacijos teorijai, kuria remiasi ir kvantinės kriptografijos metodai bei kvantinių kompiuterių veikimo principai. Taigi šiandien Nobelio komiteto pagerbti fizikai savo darbais ženkliai prisidėjo ne tik prie kvantinės mechanikos kaip fundamentaliojo mokslo raidos, bet ir prie naujųjų šiuolaikinių ir ateities technologijų vystymosi“, – tvirtina pašnekovas.

Fizika VU ekspertai Nobeliai Naujienoms 1920x1280 642x410

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą jaunųjų mokslininkų pritraukimui šiemet laimėjo VU Filologijos fakulteto kandidatė dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius.

Talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams dvejiems metams išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių jau skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

52375321802 6d1a41965b c

Prie VU Filologijos fakulteto jungiasi perspektyvi tyrėja iš Kembridžo universiteto

Dr. Aistė Kiltinavičiūtė bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas baigė Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje, stažavosi Stanfordo universitete JAV. 2022 m. jaunoji mokslininkė Kembridžo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Jutiminis suvokimas Dantės sapnuose ir vizijose“.

VU Filologijos fakulteto sukurta mokslinė pozicija kontrastyvinių tyrimų srityje glaudžiai susijusi su vertimu ir tarpkultūrine komunikacija, kur jaunosios tyrėjos potencialas itin didelis. Italų, lotynų kalbų mokėjimas, lyginamosios literatūros, vertimo studijų teorijų išmanymas leido dr. A. Kiltinavičiūtei VU Filologijos fakultete pradėti sudėtingą projektą „Dantės vertimai ir jų recepcija XX ir XXI a. Lietuvoje”. 

Jaunosios mokslininkės indėlis bus svarbus palaikant aukštą mokslo kokybę VU Filologijos fakultete, didinant humanitarinių mokslų tyrimų sklaidą pasaulyje, atvers galimybes jaunesniems tyrėjams dirbti kartu su tarptautinės patirties turinčiais mokslininkais.

Jaunasis fizikas Vokietijoje sukauptas branduolių magnetinio rezonanso žinias taikys VU Fizikos fakultete

VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius trejus metus moksline veikla užsiėmė Darmštato technikos universitete Vokietijoje. Jaunasis fizikas stažavosi Lenkijoje, Slovėnijoje, yra laimėjęs prestižinę Alexander von Humboldt fondo stipendiją, skirtą podoktorantūros stažuotojams .

Dr. Vytauto Klimavičiaus Vokietijoje sukauptos žinios apie kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją ir jos taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose bus pritaikomos VU Fizikos fakultete. Jaunojo mokslininko tyrimų lauke – ir dinaminė branduolių poliarizacija (DNP), šiuo metu viena iš perspektyviausių  BMR hiperpoliarizacijos sričių.

Dr. Vytautas Klimavičius palaiko tamprius bendradarbiavimo ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Japonijos, JAV ir kt. Tyrėjo tarptautiniai ryšiai sustiprins VU Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto Magnetinių rezonansų mokslinę grupę, o tuo pačiu ir VU tarptautinį konkurencingumą.

52376271336 f837123a89 c

Augant VU neliečiamojo kapitalo fondui – augs ir mokslininkų finansavimas

Apie 3 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos jau kofinansavo 5 mokslininkus: 2020 metais dr. Guillermo Hausmann-Guil prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, 2021 m. dr. Thomas Peak prisijungė prie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai dalinai finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos).

VU fondo direktorius viliasi, jog nuosekliai didėjant tiek fondo neliečiamajam kapitalui, tiek iš jo uždirbamai investicijų grąžai, netolimoje ateityje bus galima finansuoti dar daugiau jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi ir tokiu būdu stiprinti universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Spalio 3 ir 4 d. vyks viešos fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaitos, kurių metu susidomėjusiųjų laukia įdomios eksperimentinės demonstracijos ir paprastas pasakojimas apie karščiausią (ir šalčiausią) šiuolaikinį fizikos mokslą.

William Daniel Phillips – Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys. W.Phillipsas doktorantūros ir podoktorantūros studijas baigė Masačusetso technologijos institute, o 1978 m. prisijungė prie Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST), kuriame atliko apdovanojimus pelniusius tyrimus. Prof. Phillipsas yra NIST‘o nusipelnęs tyrėjas (NIST Fellow) bei Merilendo universiteto išskirtinisprofesorius. Jis tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. W. Phillipsas išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrėatomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnėnei anksčiau numatyta teorinė riba. Už šiuos darbus W. Phillips kartu su C. Cohen-Tannoudji bei S. Chusuteikta1997 m. Nobelio premija fizikos srityje. Minėti fizikos laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bozė. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė ir Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šioje būsenoje atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą.

Spalio 3 d. 15:00 val. William D. Phillips paskaita Fizikos fakulteto studentams apie naują metrinę sistemą (P. Brazdžiūno Didžioji fizikos auditorija, Fizikos fakultetas, Saulėtekio al. 9, III rūmai).

Spalio 4 d. 18:00 val. William D. Phillips vieša paskaita VU GMC didžiojoje salėje „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ (angl. Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe) (Saulėtekio al. 7).  XX a. pradžioje Albertas Einsteinas pakeitė mūsų požiūrį į laiką. Dabar, XXI a. pradžioje, laiko matavimas sukelia revoliuciją dėl galimybės atvėsinti atomų dujas iki milijonus kartų žemesnės temperatūros nei bet kuri natūraliai Visatoje pasitaikanti temperatūra. Atominiai laikrodžiai, geriausi kada nors pagaminti laikmačiai, yra vienas iš šiuolaikinio mokslo ir technologijų stebuklų. Tokie itin tikslūs laikrodžiai yra būtini pramonėje, prekyboje ir moksle – jie yra palydovinės navigacijos sistemų, kurios nukreipia automobilius, lėktuvus ir keliautojus į paskirties vietas, šerdis. Šiandien geriausi pirminiai atominiai laikrodžiai, naudojantys itin šaltus atomus, pasiekia kelių sekundžių tikslumą per 300 milijonų metų, o naujos kartos atominiai laikrodžiai verčia mus iš naujo apibrėžti, ką reiškia laikas. Itin šalti atomai, kurių temperatūra gali būti žemesnė nei milijardinė laipsnio dalis virš absoliutaus nulio, leidžia išbandyti kai kurias keisčiausias A. Einsteino prognozes ir teorijas.

Viešos paskaitos tiesioginė transliacija vyks čia: https://www.youtube.com/watch?v=rgErE2FXCgI 

 

Paskaitos viešos ir nemokamos.

 

zmogus image

William Daniel Phillips

 

Renginio organizatorius,

VU išskirtinis profesorius prof. Gediminas Juzeliūnas

 

Organizatoriai:

image 4 image 4 2 2 image 4 2

 

LFD LOGO

 Rėmėjai:

image 4 2 2 2 2 image 4 2 2 2 3
image 4 2 2 2 4 image 4 2 2 2 6

 

Partneriai:

image 4 2 2 2 5

 

 

Vakar Vilniaus universitete lankėsi bei susitikime su VU studentais dalyvavo prof. Michio Kaku – šiuolaikinio fizikos pasaulio ikona, garsus futuristas ir mokslo populiarintojas, bestselerių autorius, vienas iš stygų teorijos bendrakūrėjų ir visko teorijos tyrinėtojas, Niujorko universiteto profesorius.

Nuotraukos Justino Auškelio.

P2124208 min

 

P2123967 min

 

P1289192 min

 

P1289425 min

 

P2124170 min

LT

 

Nori pagyventi savo svajonių šalyje? Sieki lavinti užsienio kalbos gebėjimus? Norėtum mokytis puikiuose Europos universitetuose? O gal tiesiog pasiilgai kelionių?

Jei bent į vieną iš aukščiausių klausimų atsakei teigiamai, nieko nelauk ir registruokis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2022-2023 mokslo metų pavasariui!

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.

Registracija ERASMUS+ mainų atrankai/rezultatus rasite (https://www.erasmus.tprs.vu.lt/)

 

Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas.

  • Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia iki spalio 1d.
  • Registracija dvišaliams mainams čia iki spalio 1d.

 

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia

Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.:  arba  

 

Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo 1-oji – šventinė diena, tad kviečiame dalyvauti šiai dienai skirtuose renginiuose: https://www.studentauk.vu.lt/programa/?f=ff

Pirmo kurso bakalaurams studijų veikla prasidės rugsėjo 5 d., o visiems kitiems Fizikos fakulteto studentams (bakalaurams ir magistrantams) – rugsėjo 2 d.

 

Visų pirmakursių bakalaurų lauksime rugsėjo 1 d., 11 val., Didžiojoje fizikos auditorijoje (Saulėtekio al. 9, III rūmai).

Magistrantūros studijų užsienio studentai laukiami 12.30 val. (rugsėjo 1 d.) Didžiojoje fizikos auditorijoje (nuorodos bus įėjus į pastatą), o visiems naujiems magistrantams – 13 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje.

 

Iki pasimatymo!

 

eisena

UAB „Optomenas“ įsteigė vardinę stipendiją, kurios tikslas – skatinti Fizikos fakulteto studentus vykdyti tyrimus fotonikos srityje, susijusius su UAB „Optomenas“ veikla.

Konkurse gali dalyvauti pažangūs pirmos pakopos III ir IV kurso studentai bei antros pakopos I ir II kurso studentai, kurių svertinis studijų vidurkis ne žemesnis nei 8,00. 

Stipendijos laimėtojui siūloma atlikti darbą tema: „IBS technologija suformuotų oksidų mišinių plonų sluoksnių atsparumo nanosekundiniams impulsams tyrimas/Nanosecond pulse induced damage in IBS sputtered oxide mixture layers“.

Darbas gali būti atliekamas kaip profesinės praktika, kursinis, mokslo tiriamasis ar baigiamasis darbas. Atrinktam kandidatui UAB „Optomenas“ paskirs darbo vadovą. 

Konkursą laimėjusiam kandidatui kas mėnesį bus mokama nuo 100 Eur iki 300 Eur stipendija.

Kandidatai turi pateikti laisvos formos prašymą skirti vardinę stipendiją bei motyvacinį laišką, pagrindžiantį siekį atlikti tyrimus fotonikos srityje, taip pat dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje – straipsnių, konferencijų pranešimų tezių kopijas ir kt.

Prašymus prašome siųsti el. paštu  iki rugsėjo 14 d.

 

OPTOMAN logo

Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyko 2022 m. liepos 2 d.

Žeimelio centrinėje aikštėje, šalia anksčiau pastatyto paminklo Teodorui Grotusui, buvo atidengta Europos fizikų draugijos atminimo lenta.

Iškilmėse dalyvavo Europos fizikų draugijos istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas prof. Karl Grandin (Stogholmas),Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys, Pakruojo rajono meras Saulius Margis, fizikų ir chemikų bendruomenės nariai iš Kauno ir Vilniaus, Žeimelio seniūnijos darbuotojai, miestelio gyventojai.

Ši Europos istorinės vietos fizikai statusą žyminti atminimo lenta yra pirmoji tokia Europos fizikų draugijos žymė Baltijos valstybėse.

Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos).  

Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).  

Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas). 

Renginį organizavo Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė.

 

 lenta 1

Europos fizikų draugijos atminimo lenta Teodorui Grotusui Žeimelyje

 

paminklas 1

Paminklas Teodorui Grotusui Žeimelio centrinėje aikštėje

  

Picture 1

Šventės dalyviai prie atminimo lentos

 

Picture 11

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys, Europos fizikų draugijos istorinių vietų
atrankos komiteto pirmininkas prof. Karl Grandin, Pakruojo rajono meras Saulius Margis,
VU Chemijos ir Geomoklsų fakulteto dekanas prof. Aivaras kareiva

 

Picture 111

Europos fizikų draugijos istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas
prof. Karl Grandin, buvęs Lietuvos fizikų draugijos prezidentas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus

 

Picture 1111

 Europos fizikų draugijos istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas prof. Karl Grandin ir Lietuvos fizikų draugijos
mokslinis sekretorius Andrius Juodagalvis prie išlikusio pastato buvusioje Grotuso dvaro teritorijoje Gedučiuose.

 

Vilniaus universiteto leidykloje galima rasti prof. dr. Algirdo Matulio ir prof. dr. Egidijaus Anisimovo parengtą vadovėlį „Statistinė mechanika“.

„Statistinė mechanika“ kartu su „Klasikine mechanika“, „Elektrodinamika“ ir „Kvantine mechanika“ sudaro tradicinį teorinės fizikos kursų ketvertuką. „Didaktine prasme kiekvienas iš minėtų kursų savaip svarbus. Klasikinė mechanika demonstruoja pačių paprasčiausių modelių, siejamų su individualios dalelės judėjimu, analizės metodus bei gerai determinuotos sistemos elgesio prognozės galimybes. Elektrodinamika ir kvantinė mechanika, faktiškai būdamos lauko teorijomis, supažindina su moderniais matematiniais fizikos metodais. O statistinė mechanika yra atvirų sistemų mokslas, kai dirbama informacijos stokos sąlygomis. Kaip čia neprisiminus žinomo Marko Tveno posakio, kad yra melas, grubus melas ir statistika“, – sako vadovėlio „Statistinė mechanika“ autoriai – prof. dr. Algirdas Matulis ir prof. dr. Egidijus Anisimovas.

Statistinė mechanika yra atvirų sistemų mokslas, kai dirbama informacijos stokos sąlygomis, kai nagrinėjama sistema kontaktuoja su be galo daug laisvės laipsnių turinčia aplinka, kurios poveikį bandoma aprašyti apytikriai. Vadovėlyje nuosekliai pademonstruojama, kaip panaudojant nedidelį skaičių prielaidų pasiseka sudaryti neprieštaringą mikroskopinę teoriją, kuri po to transformuojama į makroskopinę termodinamiką. Statistinės mechanikos principai ir metodai iliustruojami aptariant klasikines bei kvantines idealiąsias dujas, fazinius virsmus, magnetizmą bei superlaidumą.

Vadovėlį galimą įsigyti VU leidyklos puslapyje: https://www.knygynas.vu.lt/statistine-mechanika

281946674 5119715544781440 529384241470317669 n

Bibliografinė informacija:

Autorius: Algirdas Matulis, Egidijus Anisimovas

Leidėjas: Vilniaus universiteto leidykla

Išleidimo metai: 2022

Knygos puslapių skaičius: 240

Formatas: 18x25, kieti viršeliai

ISBN ar kodas: 9786090707173

Birželio 23 d., Šv. Jonų bažnyčioje, 2022 m. absolventams buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai. Šventės metu absolventus sveikino VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, VU FF Dekanas Juozas Šulskus, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas, VU FF bendruomenei geriau žinomas kaip pirmojo FiDi organizacinio komiteto pirmininkas Vitas Mačiulis, „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė ir absolventai Milita Užgirytė ir Edvinas Gvozdiovas.

287735189 5223157794445117 1363620267918381109 n min

500 Eur dr. Remio Gaškos vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą tema „Optinis 3D mikroporėtų karkasų spausdinimas, biosutaikomumo vertinimas ir gerinimas in vitro“ skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Taikomosios fizikos programos IV kurso studentei Jurgai Jeršovaitei.

500 Eur dr. Remio Gaškos vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą tema „NIR fotonų konversija į regimąją sritį diketopirolpirolo junginiuose“ skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių Šviesos technologijų studijų programos III kurso studentui Lukui Naimovičiui.

289247422 5223158217778408 3330247226681131209 n min 289376775 5223158221111741 6136945808923616596 n min

500 Eur UAB „TELE 2“ vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Fizikos programos IV kurso studentui Domantui Vizbarui.

500 Eur UAB „TELE 2“ vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Taikomosios fizikos programos IV kurso studentui Adomui Jarui.

287655259 5223157787778451 6064459660209387467 n 288861340 5223157771111786 8355082273365228121 n

 

Sveikiname visus absolventus!

Šiandien Vilniuje prasidėjo 14-oji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (ECAMP’14, www.ecamp14.org), kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio. Joje bus siekiama aptarti įvairius atomų, molekulių ir optinės fizikos aspektus, pasidalyti svarbiausiais fizikos mokslo tyrimais. Tai – didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje. Šiemet garbė ją organizuoti teko Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetui ir Lietuvos fizikų draugijai. Konferencija vyks iki liepos 1 d.

„Kad Vilnius šiemet buvo pasirinktas kaip konferencijos vieta, yra Lietuvos fizikų pripažinimo ženklas. VU turi ilgametes tradicijas tirti atomus, molekules bei spinduliuotės sąveiką su medžiaga. Vilniaus mokslininkų pasiekimai, apimantys tiek tradicinę atomų teoriją (profesoriaus Adofo Jucio mokykla), tiek labai šaltus atomus, yra gerai žinomi pasaulyje. Be to, turime stiprią fizikų bendruomenę, atliekančią unikalius fundamentinius netiesinės optikos, molekulinės spektroskopijos, optoelektronikos, fotonikos, nanotechnologijų ir kitų sričių tyrimus. Pasaulyje gerai žinomi Lietuvos lazerių fizikos ir technologijų tyrimai, pradėti neseniai mus palikusio VU profesoriaus Algio Piskarsko. ECAMP’14 konferencija padės Lietuvos fizikams užmegzti ir stiprinti ryšius su savo sričių kolegomis iš viso pasaulio“, – renginį pristato jo pagrindinis organizatorius, VU Fizikos fakulteto išskirtinis profesorius Gediminas Juzeliūnas.

Konferencijoje naujausius tyrimus ir reikšmingus pasiekimus fizikos mokslų srityje pristatys žinomi mokslininkai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Japonijos, Lenkijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų šalių.

op konferencja 642x410

Europos fizikų draugija (EPS), pripažindama atliktų mokslinių tyrimų svarbą suteikė Teodoro Grotuso laboratorijai Gedučiuose, Pakruojo rajone, istorinės vietos statusą. Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. liepos 2 d. 15 val. Kviečiame dalyvauti!  

Renginį organizuoja Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė. Renginio vietos „Google maps“ orientacinė žymė – „7XFX+2F Žeimelis“. 

Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss, 1785 – 1822) gerai žinomas dėl savo sukurtos elektrolizės teorijos. 1806 m. jis paskelbė mokslinį straipsnį apie skysčių skaidymą elektros srove. Savo 1808–1822 m. tyrimus jis atliko motinos dvare Gedučiuose įrengtoje laboratorijoje. Kaip svarbesnius galima paminėti 1817 m. atrastus du fotochemijos dėsnius, vėliau pavadintus pirmuoju ir antruoju Grotuso-Draperio dėsniais. Kitais metais jis apibendrino savo elektrolizės teoriją ir paskelbė, kad elektrolizėje dalyvauja neigiamas elektros krūvis. 1819 m. T. Grotusas toliau plėtojo vandens elektrinio laidumo teoriją, ir iki šiol protonų šuolių procesas vandenilinio ryšio skysčiuose yra vadinamas Grotuso mechanizmu. 

Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos).  

Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).  

Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas). 

 

eps

VU Fizikos fakulteto magistrantas, Evaldas Kažukauskas, įamžino paparčio žiedą stiklo pakabuke pasitelkiant femtosekundinę lazerinę technologiją. Tik dėka itin trumpų lazerinių impulsų galima pasiekti reikiamą lazerio spinduliuotės intensyvumą tūrinių modifikacijų suformavimui stikle nepažeidžiant paties paviršiaus. 

(Stiklo pakabukas pagamintas pasitelkiant TIK lazerio spinduliuotę: stiklo storis <0.5 mm; paparčio žiedas suformuotas stiklo tūryje, o pakabuko kraštuose išgraviruotas paviršinio pažeidimo ornamentas; pakabuko forma ir skylutė taip pat suformuotos lazeriu. Nuotraukos autorė: FF studentė Diana Pavlovaitė)

Linkime Jums didelių stebuklų Joninių proga!

IMGP1275 min

Šviesos ir medžiagos sąveikos tyrimai yra viena pagrindinių fotonikos tyrimų sričių tiesiogiai susijusi, tiek su medžiagų lazeriniu mikroapdirbimu (angl. k laser micromachining), tiek su netiesine optika bei lazerių fizika. Visos šios mokslo sritys bei iš jų kylančios technologijos yra remiamos ir propaguojamos Europos Sąjungos. Tai patvirtina ir Europos Komisijos pripažinimas, kad fotonika ir pažangios gamybos technologijos – tai dvi iš kertinių įgalinančių technologijų (angl. k. key enabling technology), kuri gali paskatinti įvairių mokslo ir industrijos sričių progresą ir komunikaciją. 

Vilniaus universiteto Lazerinių Tyrimų centre (VU LTC) yra vykdomi tyrimai, kuriais siekiama suprasti lazerių impulsų transformacijas sąveikos su medžiaga metu dėl netiesinių reiškinių ir likutinių medžiagos pokyčių. Tokių mokslinių tyrimų metu siekiama dar labiau sustiprinti lazerinės spinduliuotės poveikio medžiagai supratimą generuojant koherentinį superkontinuumą. Išnagrinėjus koherentinio superkontinuumo generaciją būtų galima netiesiogiai panaudoti šiais žinias medžiagų lazerinio mikroapdirbimo proceso tobulinimui ir spartinimui bei naujos kartos lazerinių šviesos šaltinių  (baltos šviesos lazerių, dar vadinamų superkontinuumo lazeriais) kūrimui.

Ankstesnių dr. Juliaus Vengelio tyrimų metu buvo pradėta gilintis į medžiagos ir lazerio spinduliuotės sąveikos metu vykstančią superkontinuumo generaciją fotoninių kristalų šviesolaidžiuose (FKŠ) kaupinant ultratrumpaisiais impulsais. FKŠ yra unikalių savybių optinės terpės leidžiančios realizuoti labai efektyvią superkontinuumo generaciją tokiu būdu labiau išryškinant charakteringas šio netiesinio reiškinio fizikines savybes, kai šviesos ir medžiagos sąveika yra apribota erdvėje (šiuo atveju šviesolaidžio šerdyje). 

Tyrimai bus atliekami Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre, kuris turi visą reikalingą modernią infrastruktūrą.

Tyrimų rezultatai bus svarbūs keliais aspektais. Pirma, tolygiai derinamos lazerio spinduliuotės šaltinis (sinchroniškai kaupinamas parametrinis šviesos generatorius) pasitarnaus globaliame tyrimų kontekste – jį bus galima naudoti ir toliau kitiems moksliniams tyrimams. Antra, atlikti superkontinuumo generacijos fotoninių kristalų šviesolaidyje tyrimai kaupinant derinamo dažnio lazerio spinduliuote leis nustatyti vykstančių netiesinių procesų ypatybes ir efektyviausią superkontinuumo generaciją atitinkančias eksperimento sąlygas (bangos ilgis, poliarizacija, impulso energija), o tai bus galima pritaikyti kuriant efektyvesnius koherentinio superkontinuumo šaltinius. Trečia, atliekant tyrimus bus naudojami Lietuvoje gaminami lazeriai ir komponentai, taigi sėkmingas jų kaip kaupinimo šaltinių pritaikymas superkontinuumo generacijai būtų nauja Lietuvos lazerių pramonės produktų pritaikymo sritis.

 

Picture 1

Š. m. birželio 27 d. 15 val. LMA Mažojoje salėje vyks paskaita „Rentgeno spindulių kompiuterinė mikrotomografija – nauja priemonė šiuolaikiniams medžiagų tyrimams“ (angl. „X-ray Computed Micro-Tomography - A New Tool for Today's Materials Research“), kurią skaitys mokslininkas, atstovaujantis vieną geriausių universitetų pasaulyje, prof. dr. Artūras Vailionis (Stanfordo universitetas, JAV). Paskaitos, skirtos plačiajai auditorijai, metu bus pristatyta rentgeno mikroskopija kaip 3D vaizdavimo įrankis, aptarta jos dabartinė praktika, supažindinta su ateities galimybėmis taikant pastarąjį tyrimo metodą medžiagotyroje, medicinoje, odontologijoje, archeologijoje, kriminaliniuose tyrimuose, produkcijos kokybės kontrolėje, sunkiųjų įrengimų nusidėvėjimui vertinti.

Birželio 28 d. 15 val. Lazerinių tyrimų centro 306 auditorijoje (Saulėtekio al. 10) vyks daugiau techninio pobūdžio seminaras „Rentgeno spindulių kompiuterinė mikrotomografija – principai ir taikymai“ (angl. „X-ray Computed Micro-Tomography - Principles and Applications”), kurio metu mokslininkas prof. dr. Artūras Vailionis supažindins su pagrindiniais rentgeno spindulių kompiuterinės mikrotomografijos (µ-XCT) ypatumais bei taikymais, svarbiausiais laboratorinio µ-XCT prietaiso veikimo principais ir kaip jį galima panaudoti medžiagų tyrimų reikmėms (santrauka).  

Prof. dr. Artūras Vailionis skaitys pranešimą ir ves seminarą pagal Baltijos-Amerikos Dialogo programą (angl. Baltic-American Dialogue Program, BAFF), skirtą JAV gyvenančių lektorių atvykimui į Lietuvą ir mokslinio bendradarbiavimo skatinimui tarp JAV ir Lietuvos universitetų.

 

Screenshot 2022 06 21 at 13.36.20

Dėmesio – rytoj, antradienį, turėjusi vykti fizikos Nobelio premijos laureato prof. W. D. Phillipso paskaita neįvyks – profesorius susirgo COVID-19. Tačiau prof. W. D. Phillipsas siunčia didelius linkėjimus Vilniui ir labai tikisi, kad dar šį rudenį pavyks pasimatyti gyvai.

--- 

Birželio 28 d. 19.00 val. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20) vyks vieša fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaita „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ (angl. Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe). Ši paskaita – 14-osios Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencijos dalis. 

W. D. Phillipso paskaitoje susidomėjusiųjų laukia įdomios eksperimentinės demonstracijos ir paprastas pasakojimas apie karščiausią (ir šalčiausią) šiuolaikinį fizikos mokslą.

XX a. pradžioje Albertas Einsteinas pakeitė mūsų požiūrį į laiką. Dabar, XXI a. pradžioje, laiko matavimas sukelia revoliuciją dėl galimybės atvėsinti atomų dujas iki milijonus kartų žemesnės temperatūros nei bet kuri natūraliai Visatoje pasitaikanti temperatūra. Atominiai laikrodžiai, geriausi kada nors pagaminti laikmačiai, yra vienas iš šiuolaikinio mokslo ir technologijų stebuklų. Tokie itin tikslūs laikrodžiai yra būtini pramonėje, prekyboje ir moksle – jie yra palydovinės navigacijos sistemų, kurios nukreipia automobilius, lėktuvus ir keliautojus į paskirties vietas, šerdis. 

Šiandien geriausi pirminiai atominiai laikrodžiai, naudojantys itin šaltus atomus, pasiekia kelių sekundžių tikslumą per 300 milijonų metų, o naujos kartos atominiai laikrodžiai verčia mus iš naujo apibrėžti, ką reiškia laikas. Itin šalti atomai, kurių temperatūra gali būti žemesnė nei milijardinė laipsnio dalis virš absoliutaus nulio, leidžia išbandyti kai kurias keisčiausias A. Einsteino prognozes ir teorijas.

Paskaita vieša ir nemokama.

 

Daniel Phills Paskaita Fb event cober 1920x1005

Vilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) paskelbė konkursą gauti stipendijai už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų temomis. Konkurse kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto bakalauro bei magistro studijų programų studentus bei absolventus, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš pateiktų nominacijų kategorijų.

Po vieną vardinę stipendiją (300 Eur) skiriama šiose keturiose kategorijose:

  • „Technologijos visuomenės raidai“.Už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą
  • „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“.Už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi
  • „Inovacijos gyvenimui“. Už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti
  • „Geriausias tarpdisciplininis darbas“. Už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai

 

KAIP DALYVAUTI?

Baigiamieji darbai kartu su papildoma informacija priimami iki 2022 m. birželio 29 d. užpildant šią elektroninę formą: https://forms.gle/eZCR9c9zgmy2iG3g8  

Vertinimas vyks iki 2022 m. liepos 31 d., tuomet Komisija priims sprendimą.

Nugalėtojų apdovanojimai – 2022 m. rugsėjo mėn.

Daugiau informacijos apie konkursą: https://www.techhub.vu.lt/dalyvauk-vu-baigiamuju-darbu-konkurse-2022/ ir el. p. 

 

VUTechHubstipendija2022 pav

Du gegužės ir birželio penktadienius Fizikos fakulteto mokslinėse laboratorijose lankėsi devintokai (-ės) ir dešimtokai (-ės) iš Kėdainių Atžalyno bei Nemenčinės Gedimino gimnazijų. Šios ekskursijos buvo vasario 11 d. asociacijos BASNET Forumas kartu su partneriais organizuoto renginio Lietuvos gimnazijų moksleivėms ir moksleiviams, skirto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos paskelbtai Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienai paminėti, metu vykusios viktorinos prizai: geriausiai į klausimus atsakę (-iusios) moksleivės ir moksleiviai su visa savo klase buvo pakviesti (-os) apsilankyti Lietuvos universitetų ir mokslo centrų mokslinėse laboratorijose.

Fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus pasveikino atvykusias(-ius) moksleives ir moksleivius ir trumpai pristatė Fizikos fakultetą, jame atliekamų tyrimų kryptis bei studijų programas. Moksleivės ir moksleiviai apžiūrėjo mokslines laboratorijas „iš vidaus“, turėjo galimybę stebėti eksperimentus, fakulteto mokslininkai ir mokslininkės papasakojo apie jų atliekamus mokslinius tyrimus. Žinoma, aplankytos ne visos laboratorijos – tam reikėtų keletą dienų, o ne valandų, trunkančių apsilankymų. Malonu girdėti tokius atsiliepimus, kaip Kėdainių Atžalyno gimnazijos mokytojos Audros Rutkauskienės: „Labai dėkojame už padovanotą įspūdingą ekskursiją, kuri paskatino dalį mokinių pakoreguoti savo asmeninius ugdymo planus ir fiziką pasirinkti išplėstiniu kursu“.

Picture 1

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos