Dr. Mikas Vengris pasakojo apie žaibus ir jų energiją
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius dr. Mikas Vengris „Mokslo sriuboje“ komentavo žaibus, jų susidarymą ir žaibų energijos perspektyvas.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius dr. Mikas Vengris „Mokslo sriuboje“ komentavo žaibus, jų susidarymą ir žaibų energijos perspektyvas.
Studentų organizacija „Open Readings“ organizuoja ketvirtąją ,,Café Scientifique“. Fizikos mokslų daktarė Renata Minkevičiūtė pasidalins įžvalgomis apie pašvaisčių fenomeną paskaitoje „Šiaurės pašvaistės – ar normalu, kad jas matome ir Lietuvoje?“. Sausio 14–ąją visų laukia įdomus ir įkvepiantis vakaras.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas doc. dr. Kastytis Zubovas „Mokslo sriubos“ laidoje „Visiškas kosmosas“ pasakojo apie Veneros ypatybes ir superžybsnių tyrimus.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Vidas Dobrovolskas „Mokslo sriuba“ studijoje komentavo kompanijos „SpaceX“ projektą „Starship“, siekiantį sukurti daugkartinio naudojimo raketą. Pasak mokslininko, šios raketos ateityje transportuos krovinius į kosminę erdvę: artimiausiuose planuose – į Žemės orbitą, vėliau – Marsą.
Siekiant stiprinti ryšius tarp mokslininkų iš Ispanijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, įkurta „ACEBaltic“ asociacija. Jos valdybos nariu tapo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Carlosas Viscasillasas Vazquezas.
2025 m. gegužės 13–16 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyks 68-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings 2025“. Jos organizatoriai kviečia būsimus konferencijos pranešėjus registruotis iki 2025 m. vasario 17 d.
Dangumi sklendžia Kalėdų Senelio rogės, tempiamos devynių elnių. Tokį vaizdą atpažįstame nuo vaikystės ir kasmet matome kalėdiniuose atvirukuose, reklamose, filmuose ir kitur. Bet ar tikrai šis visame pasaulyje garsus, raudonai pasipuošęs žilas Senelis žiemos švenčių laikotarpiu keliauja ramiai? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Justinas Čeponkus apžvelgia jo darbo krūvį ir tai, kas kartais vadinama Kalėdų magija bei stebuklais.
Minint prof. Algio Petro Piskarsko (1942–2022) gimimo metines Vilniaus universiteto (VU) fondas drauge su VU Fizikos fakultetu paskelbė prof. A. P. Piskarsko vardo podoktorantūros stipendijos laimėtoją. Pirmą kartą teikiamos vardinės stipendijos laureatu tapo VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Balys Momgaudis. Talentingas lazerinės fizikos tyrėjas apdovanotas 20 tūkst. Eur vertės vardine stipendija.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto tyrėjų komanda Lietuvoje tyrė 149 žvaigždes, apie kurias skrieja planetos.
Šį rudenį vykusioje Europos astronomijos švietimo asociacijos (EAAE) generalinėje asamblėjoje Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Carlosas Viscasillasas Vazquezas paskirtas EAAE Vykdomosios tarybos nariu, o dr. Šarūnas Mikolaitis – nacionaliniu atstovu Lietuvai 2024–2027 m. kadencijai.
Naujausias gamtos mokslų vadovėlis 6 klasei „Tyrinėjame gamtą“, parengtas Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų, integruoja fizikos, chemijos ir biologijos disciplinas.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Patrikas Ščajevas kartu su bendraautoriais iš JAV paskelbė straipsnį prestižiniame žurnale „Advanced Energy Materials“. Mokslininkų grupė pritaikė VU ištobulintą tyrimų metodą ir pateikė įžvalgų apie naujas galimybes pakeisti silicį, kuriant efektyvesnius ir pigesnius saulės elementus.
Siekiant didinti Vilniaus universitete (VU) sukurtų MTEP sprendimų komercinimo potencialą, skelbiamas VU Inovacijų fondo kvietimas, skirtas šių sprendimų technologinės brandos vystymo veikloms finansuoti. VU bendruomenės nariai, sukūrę MTEP sprendimą, kurį dėl nepakankamos technologinės brandos vis dar sudėtinga sėkmingai komercinti, kviečiami teikti paraiškas ir padidinti savo kuriamo sprendimo vertę.
2025 m. kvietimas – tikslinis, nes juo siekiama finansuoti tokius VU sukurtus MTEP sprendimus, kurie prisideda prie vieno ar daugiau iš 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų arba prie Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama vykdyti žaliąją pertvarką ir ilgainiui užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
VU mokslo prorektorė ir vicerektorė prof. Edita Sužiedėlienė pabrėžia, kad šių metų kvietimas papildo VU siekį tapti tvaresniu universitetu.
„Universitetai yra žinių ir technologijų kūrimo bei jų sklaidos centrai, todėl universitetų vaidmuo siekiant nuosekliai skatinti darnaus vystymosi principų puoselėjimą ir tikslingai prisidėti prie gerovės kūrimo, kuriant aplinkai, visuomenei bei regionui atsakingą visuomenę, yra itin svarbus. Skatindami tvarius, tarpdisciplininius, atsakingus mokslo sprendimus ir inovacijas, prisidedame prie sveikatos ir gerovės didinimo, ekonominės plėtros, klimato kaitos prevencijos ir aplinkos tausojimo universiteto ir šalies mastu, kartu ugdome atsakingą visuomenės kartą, pasirengusią kurti darnų pasaulį“, ‒ sako vicerektorė.
VU bendruomenės narių paraiškų pagal Inovacijų fondo kvietimą laukiame iki 2025 m. vasario 3 d. Vienai paraiškai gali būti skirta nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Paraiškos įgyvendinimo trukmė – iki 12 (18) mėn.
Daugiau informacijos apie VU Inovacijų fondo kvietimą rasite intranete. Kontaktai pasiteirauti: arba tel. 8 5 268 7017.
Mokslo pasaulio „Oskarai“ – taip juokaudami mokslininkai vadina Nobelio premijas. Iš tikrųjų, formalių panašumų tarp jų galima rasti: įteikiami kasmet, laikomi prestižiniu įvertinimu ir stebimi bene viso pasaulio. Nobelio premijas gavusių mokslininkų pavardės viešumoje aidi ne taip garsiai kaip gerai žinomų kino pasaulio atstovų, tačiau galimybė sutikti Anthony Hopkinsą mokslu besidominčiajam neprilygtų gyvai išklausytai Wolfgango Ketterle’ės, Franko Wilczeko ar Alaino Aspect paskaitai.
68-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings 2025“ pristato pirmuosius kviestinius konferencijos lektorius!
Lietuva žengia svarbų žingsnį į aukštųjų technologijų ateitį – Europos Komisija skyrė beveik maksimalų įvertinimą (14.9 iš 15 galimų balų) projektui „ChipsC2-LT“, kuriuo bus kuriamas Lietuvos puslaidininkių kompetencijos centras. Šis naujas centras veiks kaip vieno langelio principu teikiamų paslaugų sistema, padedanti verslui, startuoliams ir mokslo institucijoms kurti ir diegti pažangias puslaidininkių technologijas.
NCC Lithuania kartu su NCC Italy organizuoja „HPC Molecular Modelling'“ nuotolinius mokymus anglų kalba.
Dr. Carlos Viscasillas Vázquez, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) mokslininkas, pagal dėstytojų mainų programą „Erasmus+“ vyko akademiškai susipažinti su Lundo universitetu.
Gruodžio 3 d. pradėjęs išankstinį dviejų naujų kolekcinių eurų monetų, skirtų dirbtiniam intelektui (DI), pardavimą, Lietuvos bankas jas visuomenei pristatė prie galingiausio Baltijos šalyse Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto superkompiuterio, naudojamo ir DI projektams įgyvendinti.