VU astrofizikė prof. Gražina Tautvaišienė – Europos fizikų draugijos išleistame moterų fizikių kalendoriuje. VU koliažas
Mokslininkai – smalsūs ir atkaklūs žmonės
Prof. G. Tautvaišienė Europos fizikų draugijoje atstovauja Lietuvai kaip Lietuvos fizikos draugijos prezidentė, o į kalendorių buvo atrinkta už reikšmingą indėlį į astrofizikos mokslą ir aktyvų darbą rengiant jaunąją fizikų (-ių) kartą. Lietuvoje ji jau yra suorganizavusi daugiau kaip 20 tarptautinių vasaros mokyklų, skirtų astrofizikos studentams ir doktorantams.
„Mažai šaliai labai svarbu megzti ryšius su užsienio mokslininkais, nes tarptautiniu mastu svarbių mokslo rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant ir turint prieigą prie naujausios ir didžiausios pasaulinės mokslinės infrastruktūros. Vienas mokslininkas nedaug ką gali padaryti“, – įsitikinusi astrofizikė.
Paklausta, kaip pati susidomėjo fizika, profesorė sako, kad mokykloje ji labiausiai nemėgo mokytis mintinai deklamuoti eilėraščių, jai labiau patiko loginiai mokslai. Jos manymu, jaunam žmogui, moksleiviui yra labai svarbu, kad aplinkiniai žmonės, mokytojai pastebėtų ir paskatintų jo gabumus, bet ir pačiam reikia bandyti suprasti, kas patinka.
„Mane mokykloje pradėjo siųsti į fizikos olimpiadas ir aš supratau, kad ši mokslo sritis man yra įdomi, o kai stojau į Vilniaus universitetą, pasirinkau astrofiziką, nes visatos, galaktikos ir žvaigždžių evoliucijos supratimas labiausiai traukė, mažai apie tai buvo žinoma“, – savo pasirinkimą prisimena prof. G. Tautvaišienė.
Astrofizikė pasakoja, kad mokykloje ji taip pat labai mėgo skaityti knygas apie žymius mokslininkus, politikus, kaip jie galvoja, kokią mato savo darbų prasmę. Bet labiausiai jai įstrigo Marie Skłodowskos Curie biografija ir pasiekimai.
Beskaitydama šias knygas, prof. G. Tautvaišienė suprato, kad mokslininkai yra labai smalsūs, atkaklūs ir labai daug dirbantys žmonės, kaip ir ji pati dabar atkakliai dirba savo mėgstamą dangaus kūnų tyrėjos mokslinį darbą.
Disertacija priklausė nuo giedrų naktų prie teleskopo Kaukaze
Prof. G. Tautvaišienei baigus VU magistrantūros studijas ir pradėjus savo mokslinį darbą, Lietuvoje dominavo žvaigždžių fotometriniai tyrimai, kai tyrėjai per filtrus stebi žvaigždes ir iš šviesumo skirtumų filtruose daro įvairias prielaidas, pavyzdžiui, kokia temperatūra yra žvaigždėse, koks bendras jų metalingumas.
„Bet man pasisekė – mano mokslinis vadovas profesorius Vytautas Straižys pasiūlė man naują tyrimų kryptį Lietuvoje – spektrinius žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimus. Jais galima nustatyti daug tikslesnę žvaigždžių cheminę sudėtį, išmatuoti žvaigždžių skriejimo greitį ir sužinoti daug daugiau informacijos apie žvaigždes“, – sako mokslininkė.
Tačiau tuo metu, kai ji pradėjo spektrinius tyrimus, mūsų šalyje nebuvo jokio teleskopo su spektrografu, taigi tam, kad galėtų parašyti disertaciją, jai teko teikti paraiškas gauti stebėjimų laiko prie reikiamo teleskopo.
Astrofizikė nustatė galaktikos cheminę evoliuciją
Tačiau sunkiausias jos moksliniame darbe buvo ne šis laikotarpis, o tas, kai Lietuvoje prasidėjo judėjimas dėl išstojimo iš Tarybų Sąjungos – tuomet ji neteko galimybės naudotis spektografu Kaukaze ir turėjo ieškoti naujų partnerių Europoje. Bet naujas bendradarbiavimas atnešė didelių tarptautinių laimėjimų – ji tapo viena pirmųjų pasaulyje, atlikusių detalius galaktikos cheminės evoliucijos modeliavimus ir su kolega astrofiziku įrodė, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę.
„1995 m. mes kartu su astrofiziku iš Jungtinės Karalystės Bernardu Pagelu paskelbėme mokslinį straipsnį, kuriame pirmą kartą sumodeliavome aštuoniolikos cheminių elementų gausėjimą mūsų galaktikoje – nustatėme galaktikos cheminę evoliuciją. Paaiškėjo, kokios žvaigždės iš pradžių formavosi, po kiek laiko jos susprogdavo, kokius cheminius elementus paskleisdavo susprogusios ir kokios naujos žvaigždės iš jų formuodavosi. Nustatėme, kaip daugėjo cheminių elementų galaktikos evoliucijos metu“, – apie svarbiausią savo atradimą pasakoja mokslininkė.
Daug metų savo tyrimus mokslininkė vykdė naudodamasi Kanarų salose esančiu Šiaurės optiniu teleskopu, o paskutinį dešimtmetį dirbo prie Europos Pietų observatorijos „Gaja-ESO“ projekto, kuris atnešė ne ką mažesnių laimėjimų.
„Šio projekto metu su 8,2 m teleskopu mūsų surinktais stebėjimo duomenimis buvo patvirtinta, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę, o ne atvirkščiai. Anksčiau buvo manoma, kad žvaigždės formavosi galaktikos sferoide ir joms sprogus medžiagos krito į jos centrą, o mes parodėme, kad ir centre formavosi žvaigždės“, – rezultatus aiškina VU astrofizikė.
Pagaliau 2015 m. spektografas, pagamintas Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorijoje, atsirado ir Lietuvoje – VU Molėtų observatorijoje. Kiek anksčiau prof. G. Tautvaišienės, kaip tuometinės Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės, dėka Molėtų astronomijos observatorija įsigijo ir kitą svarbų prietaisą, skirtą žvaigždėms stebėti – CCD (charge-coupled device) imtuvą. O pirmasis garsaus Lietuvos astrofiziko Kazimiero Černio su šiuo prietaisu atrastas asteroidas buvo pavadintas Tautvaišienės vardu.
Studijuoti fiziką gali visi
Prof. G. Tautvaišienė yra viena iš tų nedaugelio moterų, kurios įsitvirtino ir daug pasiekė astrofizikos srityje, nes jos tėvai jai leido savarankiškai nuspręsti ir rinktis tai, kas jai mokykloje patiko labiausiai. Tačiau mokslininkė mano, kad mergaitės, kurios domisi tiksliaisiais mokslais, ne visada išdrįsta siekti savo tikslų, nes tėvai, o kartais ir mokytojai pasako, kad tie mokslai yra ne mergaitėms. Anot profesorės, jei mergaitei mokykloje sunkiau sekasi tikslieji mokslai, dažnai jai net nesistengiama padėti ir paaiškinti.
„Negalima vaikui sakyti, kad jis kažko negali. Visi, jei ko nors nori, tai tą ir gali pasiekti. Nors fizikos srityje vis dar labiau dominuoja vyrai, tačiau studijuoti fiziką ir dirbti intelektinį darbą – nesvarbu, kokioje mokslo srityje – gali visi: tiek vyrai, tiek moterys“, – įsitikinusi garsi Lietuvos astrofizikė.