„Siekiame, kad kosmose būtų kuo daugiau lietuviškų pavadinimų“, – sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kazimieras Černis – daugiausia asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos astronomas.
Sija – tai 8 savaičių trukmės psichologų sukurtas chatbot‘as, skirtas stresą patiriančiam 18-25 m. jaunimui. Dalyvaukite Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto psichologų moksliniame tyrime ir turėsite galimybę naudotis programa Sija. Dalyvių skaičius ribotas. Kviečiame dalyvauti.
„Arqus“ aljansas džiaugiasi galėdamas paskelbti ketvirtąjį dėstymo meistriškumo apdovanojimų (angl. Arqus Teaching Excellence Award) konkursą, įprasminantį mūsų įsipareigojimą palaikyti ir skatinti išskirtinius pasiekimus universitetinio dėstymo srityje. Šiuo prestižiniu apdovanojimu siekiame įvertinti dėstytojus, puoselėjančius pavyzdines, inovatyvias ir meistriškas ugdymo praktikas bei mokymosi kultūrą, peržengiančią disciplinų ribas ir įgalinančią skirtingus studentus klestėti įtraukioje, bendruomeniškoje ir dinamiškoje mokymosi aplinkoje.
Lietuvos mokslo taryba (LMT) antrą kartą paskelbė konkursą studentų stažuotėms JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslinių tyrimų centruose kitų metų rudenį.
Lapkričio 12–13 d. vykusiame antrajame rinkimų į Vilniaus universiteto (VU) tarybą ture buvo išrinkti likę 6 Tarybos nariai. Lapkričio 15 d. VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino galutinius antrojo turo rezultatus ir į Tarybą išrinktus narius.
Filantropai Irena ir Algirdas Juozapavičiai iš praėjusiais metais mirusio sūnaus palikimo skyrė 1,3 mln. eurų Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui. Sūnaus atminimui VU fonde įkurtas 1 mln. eurų vertės Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardo subfondas. Po 100 tūkst. eurų skirta VU Gyvybės mokslų centro (GMC) subfondui, prof. Algio Petro Piskarsko subfondui ir kitoms VU fondo veikloms stiprinti bei finansuoti.
Lapkričio 6 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyko Vilniaus universiteto (VU) fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos ekspertų diskusija. Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai, jų tarpdiscipliniškumas ir poveikis mokslo pažangai bei kasdieniam gyvenimui nagrinėti plačiai: nuo dirbtinio intelekto (DI), genetinių tyrimų ir baltymų modelių pasiekimų iki pokyčių ateities tyrimuose ir studijose Lietuvoje.
Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT” ir „Synergy Effect” su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą, kuriam suteiktas net 776 tūkst. Eur ES finansavimas. Aplenkęs beveik 100 kitų pareiškėjų projektas laimėjo Susisiekimo ministerijos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox” paramą. Projektu siekiama sukurti unikalų iš dviejų dalių susidedantį skaitmeninį įrankį, leisiantį automatizuoti daugiau logistikos procesų, nei buvo įmanoma bet kada anksčiau.
Spalio 31 d. vykusiame Vilniaus universiteto (VU) Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti VU tarybos rinkimų pirmojo turo rezultatai. Rinkimų laimėtojai paaiškėjo trijose srityse, kitose srityse du daugiausia balsų surinkę kandidatai varžysis antrajame ture lapkričio 12–13 d. Išankstinis antrojo turo balsavimas numatytas lapkričio 5–6 d. Kaip ir ankstesniame ture, balsavimas vyks iš anksto nustatytose vietose VU padaliniuose.
Pristatome tarpinius rinkimų rezultatus ir kviečiame aktyviai dalyvauti antrajame ture. Balsuoti gali akademinės VU bendruomenės nariai, turintys balsavimo teisę. Ar turite teisę balsuoti, galite pasitikrinti VU tarybos rinkimų polapio apačioje, įrašę savo vardą ir pavardę.
Džiaugiamės, galėdami pranešti, kad bibliotekoje atsirado nauja paslauga mokslininkams ir tyrėjams – konsultacijų atvirojo mokslo klausimais portalas. Šis portalas leis Vilniaus universiteto bendruomenės nariams „vieno langelio“ principu susisiekti su bibliotekos specialistais, konsultuojančiais tokiais klausimais kaip atviroji prieiga, mokslinių publikacijų ir žurnalų vertinimas, publikacijų registravimas eLABa, mokslinių tyrimų duomenų valdymas, piliečių mokslas ir kt. arba rezervuoti laiką nuotolinei konsultacijai.
Spalio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyko penktieji kandidatų į VU tarybos narius debatai, kuriuose savo vizijas apie VU valdymą pristatė devyni išoriniai kandidatai į VU tarybą. Debatuose dalyvavo Kornelijus Platelis (iškeltas Filologijos fakulteto), Rasa Antanavičiūtė (Istorijos fakultetas, Filosofijos fakultetas), Marius Jurgilas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), Rūta Skyrienė (Verslo mokykla), Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė (Komunikacijos fakultetas), Inga Davidonienė (Kauno fakultetas), Toma Monginė (Kauno fakultetas), Genovaitė Voverienė (Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras) ir Alvydas Žabolis (Fizikos fakultetas). Du kandidatai debatuose dalyvauti negalėjo.
Spalio 18 d. vykusiuose trečiuosiuose VU tarybos kandidatų, atstovaujančių gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptims arba technologijų mokslų sričiai, debatuose dalyvavo Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Romas Baronas, Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Arūnas Ramanavičius, Fizikos fakulteto docentas Gintautas Tamulaitis ir docentė Edita Palaimienė. Kandidatai diskutavo apie strateginius planus VU taryboje, finansų paskirstymą, Tarybos vaidmenį visuomenėje ir įtaką švietimo procesams.
Debatuose dalyvauti negalėjusį prof. G. Tamulaitį pristatė Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius. Su fakulteto rekomendacija susipažinti galite debatų transliacijos įraše arba čia.
Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius perskaitė fakulteto rekomendaciją dėl prof. G. Tamulaičio
Strateginės kryptys ir finansavimas – nuomonės išsiskyrė
Prisistatę kandidatai diskusiją pradėjo atsakydami, kokias svarbiausias VU strategines kryptis matytų. Prof. R. Baronas kaip pagrindinius raktažodžius išskyrė mokslo ir studijų tarptautiškumą ir tarpdalykiškumą ir pabrėžė, kad pastarajam reikėtų skirti daugiau dėmesio: „Rektoriaus mokslo premijų nuostatose taip pat yra tarpdiscipliniškumo kriterijus, bet vertinime jis sudaro tik 5 proc. Tarpdiscipliniškumas akcentuojamas ir tarptautiniuose vertinimuose, pabrėžiama publikacijų tarptautiniuose mokslo žurnaluose svarba. Tai svarbu.“
Prof. A. Ramanavičius išskyrė rektoriaus rinkimų ir komandos svarbą, Statuto nuostatų keitimo poreikius ir pasisakė už vienodas sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams. „Rektoriaus rinkimai yra labai svarbu, nes gali pakreipti strategijos vystymą. Tarybai tai per didelis vaidmuo. Per šią Tarybos kadenciją Statuto nepavyko pakeisti, tai sudėtinga, nes reikia keisti ir Seimo reglamentuose. Rektorių renka tik 11 žmonių, tai labai svarbu, nes šitą žingsnį turėtų sąžiningai atlikti tiek Tarybos, tiek VU bendruomenės nariai. […] Svarbu ir rektoriaus komanda. Turėtų būti labiau subalansuota, galbūt rotacinė.“
Tuo tarpu doc. E. Palaimienė prioritetu laiko ilgalaikius tikslus: „Orientuotis reikėtų į ilgalaikį planavimą ir įgyvendinimą, strategijos numatymą toliau nei penkeriems metams. Rekomendacijose VU vertinimo, kaip kolegos minėjo, minimas tarptautiškumas, bendradarbiavimas su kitais universitetais – trūksta to. Trūksta ir užsienio studentų, bet, oponuojant gerb. Ramanavičiui, galiu pasakyti, kad pradėkime nuo Baltijos šalių, kaimynų, kalbėkime apie jų pritraukimą pas mus.“
Prof. A. Ramanavičius, remdamasis dėstymo patirtimi Latvijos universitete, išreiškė nuomonę, kad Baltijos šalys neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, kuriuos Lietuva galėtų pritraukti. Kalbėdamas apie finansų paskirstymą, profesorius pasisakė už finansavimą pagal rezultatus ir pasidalino praktiniu pavyzdžiu: „Teko dirbti Imunologijos instituto taryboje, teko pakliūti į ją, kai institutas buvo 25 proc. biudžeto minuse. Mes tarp padalinių išdalinom tą minusą, tą riestainio skylę pagal rezultatus, instituto darbo rodikliai susitvarkė per pusę metų, pasiekimai pagerėjo keturis kartus. Todėl reikia pamiršti kryptis, strategijas, nurodymus, ką daryti, ko ne, ar tarpdisciplininis, ar monodisciplininis projektas – svarbu, ar galime tai daryti, ar ne.“
Doc. E. PalaimienėDoc. E. Palaimienė papildė: „Taip, fizikai atgaivino „Fotono“ mokyklą. Perskirstyti riestainį svarbu, bet labai svarbu ir komanda, todėl Tarybai reikia mokėti susitarti. […] Bet dėl finansavimo turi būti įtraukta valstybė ir verslas – privatus finansavimo šaltinis. Labai geras pavyzdys yra VU fondas, kur dabar ypač fizikai investuoja dideles sumas ir turime daug įkurtų subfondų, su kurių pagalba galėtume turėti tą užtikrintumą.“
Apie finansų paskirstymą kalbėdamas prof. R. Baronas prisiminė išorinio VU vertinimo išvadas, su kuriomis ne iki galo sutinka: „Tarptautiniai ekspertai tiesmukai nurodė, kad VU yra per didelis decentralizacijos laipsnis. Jis trukdo greitai reaguoti į dažnai besikeičiančius išorės poreikius ir plėtoti didesnio masto institucines iniciatyvas. Kita vertus, galima sakyti, kad kaip tik decentralizacija leidžia padaliniams reaguoti greičiau į poreikius. Todėl manau, kad decentralizacija iš principo būtina, o kalbant apie lėšų paskirstymą, centralizuotos lėšos reikalingos, svarbu, kad padaliniams neatrodytų, kad tai šaltinis pūstis centrinei administracijai.
Skatinamųjų lėšų dalis turėtų būti minimaliai centralizuota ir mokslininkai turėtų jausti, kad jų darbas yra skatinamas. Antra vertus, vykdant užsakomuosius tyrimus, naudojama bendra universitetinė infrastruktūra, kuriai naudojamos bendros universitetinės lėšos, tai reikia balanso. Iš esmės gautos lėšos turi būti panaudotos taip, kad taptų pagrindu naujoms lėšoms pritraukti.“
Prof. R. BaronasTarybos vaidmuo dialoge su valstybe ir švietimo ateitis
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir Tarybos vaidmenį bendradarbiaujant su valstybe. Pasak doc. E. Palaimienės, Taryba turėtų imtis lyderystės skatinant dialogą su Vyriausybe: „Vyriausybė pasižadėjo nuo BVP skirti mokslo institucijoms 1 proc. Taip nėra, turime daugiausia 0,5 proc., tik pusę. Ar dar pusė procento leistų turėti ilgalaikę mokslinių tyrimų perspektyvą? Tikrai taip. Šiuo metu tas dialogas tarp Vyriausybės ir VU turėtų būti daug glaudesnis ir reglamentuotas. [….] Taryba turėtų sukilti. Kalbama apie atlyginimus, bet kur infrastruktūra, turtas, ilgalaikės perspektyvos, brangios įrangos pirkimas ir išlaikymas?“
Prof. A. Ramanavičius pakomentavo situaciją iš dabartinės Tarybos kadencijos perspektyvos: „Būtų gerai, jei galėtume paveikti Vyriausybės atstovus, Seimą, kad padidintų tą procentą. Globalių klausimų nesprendėme Taryboje, nors juos matėme. Administracijai pavesdavom juos, nes jie turi didesnį poveikį, susitinka su atstovais reguliariai numatytais formatais. Nedarėme iniciatyvų, kurios skatintų ilgalaikius streikus. Tarybos ne ta gal misija – mes paskirstome, ką turime ir ką gavome iš Vyriausybės pagal numatytas programas.“
„Reikia pripažinti, kad valstybė nuolat didina finansavimą ir jis absoliučiu skaičiumi padvigubėjo per pastaruosius metus. Tačiau kiek MTEP skiriama pagal BVP – 1,07 proc. – buvo mažiau nei 2020 m., kai Europos vidurkis yra per 2 proc., Suomija kalba apie 4–5 proc. Mums gresia atsilikti. Gal reikėtų komunikuoti taip, kad tai nėra išlaidos, ne algų kėlimas, tai turi būti interpretuojama kaip investicija į Lietuvos ateitį ir gerovę. […] Vėl atėjo laikas priminti valdžiai jos įsipareigojimus – nacionalinis pažangos planas 2021–2030 metams, ten tarpinis rodiklis 2025 m. MTEP pasiekti 1,5 proc. Valdžiai priėmus sprendimus, mums reikia apeliuoti, baksnoti ir rodyti. Visai mokslo bendruomenei, ypač VU tarybai, reikėtų aktyviau įsitraukti“, – savo poziciją išdėstė prof. R. Baronas.
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir mokytojų rengimo klausimą bei universiteto vaidmenį jame. Doc. E. Palaimienė pasidalino asmenine patirtimi: „Pati perkvalifikuoju mokytojus į fizikus ir tai nėra stiprioji mūsų universiteto savybė. Mokytojų trūkumas bus didelis ir ateityje, todėl universitetas turi dėti didesnes pastangas. Įrankiai turėtų ateiti iš švietimo sistemos, nes dabar mokykloje dr. laipsnis prilyginamas pradedančiajam mokytojui, nors mes atitinkame eksperto kvalifikaciją. Yra užkirstas kelias universiteto darbuotojams būti lygiems su mokytojais. […] Universitetas gali suteikti mokytojams daugiau praktinių darbų, parodyti mokslo pusę, jauniesiems mokytojams pasakyti, kad viską galima padaryti per praktiką. Turime pamokyti, padėti suprasti ir pasitikėti savo jėgomis. Turime rengti daugiau edukacinių renginių ir konferencijų. Riba tarp mokytojų ir dėstytojų turėtų mažėti. Reikia ir iš viršaus, ŠMSM įsikišimo, kurie kalba, bet nedaro. Kaip Taryba turime inicijuoti tai.“
Prof. A. RamanavičiusPasak prof. A. Ramanavičiaus, daugiau dėmesio ir paramos turėtų būti skiriama nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms, kurios ugdo talentus, ir kitoms ugdymo iniciatyvoms, tokioms kaip „Fotono“ mokykla ir panašios. „Didaktikos centrai svarbu, kur mokytojai atsiveda mokinių ir daro fantastiškus tyrimus, kartais su studentais tokių nepadarome. Kitas centrų uždavinys – įtraukti dėstytojus į ugdymo ciklą. Turėtume skirti tam lėšų“, – sakė prof. A. Ramanavičius.
Prof. R. Baronas atkreipė dėmesį į gretutines edukologijos studijas, kurias reikėtų labiau palaikyti ir siekti, kad tiksliųjų mokslų programas baigę studentai turėtų bent galimybę ateityje dirbti mokytojais. „Kalbant apskritai apie pritraukimą jaunų žmonių prie gamtos mokslų – lyčių pusiausvyra. Ne vienoje studijų programoje vyrauja arba viena, arba kita lytis. Reikėtų proaktyviai veikti viešojoje erdvėje parodant, kad nepriklausomai nuo lyties galima pasiekti aukštų rezultatų“, – tvirtino profesorius.
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir daugiau klausimų, kalbėjo apie detalesnį lėšų paskirstymą, informacinių sistemų įsigijimą ir atsakė į žiūrovų užduotus klausimus. Atsakymus į juos ir visą debatų įrašą galite pamatyti čia.
Primename, kad šią savaitę vyks paskutiniai treji debatai, skirti kandidatams į VU tarybą prisistatyti. Artimiausi debatai vyks spalio 21 d. 16 val. Medicinos mokslo centro konferencijų salėje (Žaliųjų ežerų g. 2), juose susitiks medicinos ir sveikatos mokslų interesų sritims atstovaujantys kandidatai. Diskusijoje dalyvaus Natalja Istomina (Medicinos fakultetas), Tomas Poškus (Medicinos fakultetas) ir Algirdas Utkus (Medicinos fakultetas). Diskusiją moderuos prof. Vytautas Kasiulevičius. Debatus bus galima stebėti tiesiogiai čia.
Spalio 21 d. prasidėjo renginys, suteikiantis unikalią galimybę tapti Vilniaus universiteto (VU) studentu vienai dienai. Renginyje duris Lietuvos ir užsienio moksleiviams atveria 15 VU fakultetų. Visą savaitę bus galima ne tik klausytis dėstytojų paskaitų, bet ir iš pirmų lūpų išgirsti apie kasdienį gyvenimą VU bei susipažinti su studentų veiklomis.
Sužinokite, kuo lapės susijusios su filologais
Renginio dalyvius priims ir netrukus 35-metį minėsianti VU Studentų atstovybė (VU SA), kurios nariai ne tik dalinsis istorijomis iš savo patirties, pasakos apie studentiškas tradicijas, bet ir kvies pažinti studentų kasdienybę.
VU SA Filologijos fakultete pirmininkė Eglė Gaučaitė siūlo moksleiviams pasinerti į kalbų pasaulį: „Pradėjus studijuoti mane nustebino, kiek daug dedamųjų turi suprasti, norėdamas susipažinti su kalba ir jos kultūra. Kiekvieną dieną gali išmokti esminių dalykų apie kalbos vartojimą, pamatyti iš skirtingų perspektyvų. Dėl šios priežasties studijos nenusibosta, o vis atneša naujų dalykų.“
Studentė sako, kad fakulteto bendruomenė yra labai įvairi, tačiau kiekvienas studentas čia yra priimamas toks, koks yra: „Filologijos studentai yra kūrybiški ir išskirtiniai. Kiekvienas turi savo stilių ar charakterio bruožą. Kiekvienas kitoks ir savotiškai įdomus.“
Studentų atstovybė Filologijos fakultete kviečia moksleivius ne tik pabendrauti ar užduoti rūpimus klausimus apie studijas, bet ir susipažinti su išskirtinę architektūrą turinčiu fakultetu, sužinoti, kodėl lapė yra svarbus fakulteto simbolis. Užsiregistruoti galite čia.
Kaip dinozauras prisideda prie studijų sėkmės?
VU Fizikos fakulteto studentai taip pat kviečia moksleivius susipažinti su ilgametėmis studentiškomis iniciatyvomis ir fakulteto bendruomene.
„Kai buvau moksleivis, aktyviai domėjausi VU Fizikos fakultetu, įsivaizdavau, kur įstojau, bet tikrai nesitikėjau, kad bendruomenė čia yra tokia atvira visiems“, – sako VU Studentų atstovybės Fizikos fakultete pirmininkas Tadas Lekšas.
Viena geriausiai žinomų studentų iniciatyvų fakultete yra jau beveik 57 metus gyvuojanti ir į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldą įrašyta Fiziko diena (FiDi). Tačiau fakulteto studentai aktyviai organizuoja ir kitus renginius, skirtus bendruomenei puoselėti.
T. Lekšas sako, kad į Fizikos fakultetą atvykę moksleiviai gali tikėtis sužinoti daugiau apie studijas, patį fakultetą ir jo bendruomenę.
„Papasakosime apie didžiausius skirtumus tarp universiteto ir mokyklos, parodysime fakultete esančias vietas, kurių praeidami pro šalį net nepastebėtumėte“, – žada studentas.
Registruotis į paskaitą galite čia.
Be studentų nebūtų universiteto
24 tūkst. studentų kiekvieną dieną susitinka VU koridoriuose. Kiekvienas iš jų – svarbus bendruomenės narys, prisidedantis prie pasaulio ir visuomenės kūrimo. Studentė Aistė Židonytė sako, kad įstojus į VU ją nustebino plačios studentų saviraiškos galimybės, padedančios užmegzti naujas draugystes ir ugdančios asmenines kompetencijas.
„Mane sužavėjo, kiek patys studentai gali nuveikti“, – sako VU Gyvybės mokslų centro studentė.
„Studento vienai dienai“ dalyviai visas studentų paslaptis galės sužinoti iš VU Filosofijos, Komunikacijos, Chemijos ir geomokslų, Filologijos, Istorijos, Fizikos ir Medicinos fakultetų studentų lūpų.
Be to, Teisės fakulteto studentai kviečia į savo organizuojamų Konstitucijos dienų renginius. Vienas iš jų – atidaromoji konferencija „Konstitucinio Teismo gyvavimo kelias: laimėjimai, iššūkiai ir nesėkmės“.
Minint Pasaulinę fotonikos dieną Vilniaus universiteto fondas drauge su VU Fizikos fakultetu skelbia konkursą Lietuvos lazerių tėvu vadinamo vieno žymiausių šalies mokslininkų prof. Algio Petro Piskarsko (1942–2022) vardinei podoktorantūros stipendijai laimėti.
Prof. Algis Petras Piskarskas. E. Blažio/LRT nuotr.
Naujai įsteigtos podoktorantūros stipendijos tikslas – finansiškai palaikyti gabius ir perspektyvius mokslininkus, siekiančius pradėti ar tęsti akademinę veiklą VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Konkurso laimėtojui (-ai) per dvejus metus bus išmokėta 20 tūkst. eurų vertės podoktorantūros stipendija, finansuojama iš 2023 metais įkurto prof. A. P. Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos ir tikslinės paramos.
Konkurse kviečiami dalyvauti visi mokslininkai, ne seniau kaip prieš 2,5 metų apgynę daktaro disertaciją lazerių fizikos srityje, jau dirbantys ar pradėsiantys dirbti VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Sėkmės atveju iš laimėtojo (-os) bus tikimasi aktyvaus dalyvavimo VU Fizikos fakulteto vykdomoje mokslinėje veikloje, vadovavimo studentų baigiamiesiems darbams, mokslo projektų rengimo, dėstytojavimo ir kt.
Paraiškų priėmimo pradžia – 2024 m. spalio 21 d.; pabaiga – 2024 m. lapkričio 22 d. Konkurso rezultatai skelbiami iki šių metų gruodžio 31 d. Daugiau informacijos ir paraiškos forma – VU fondo interneto svetainėje.
JAV žiniasklaidos gigantas „Forbes“ susidomėjo Vilniaus universiteto (VU) astrofizikų atliekamu tyrimu. Prof. Gražinos Tautvaišienės vadovaujama komanda savo tyrimu siekia atsakyti į klausimą, ar egzistuoja ryšys tarp žvaigždės cheminės sudėties ir planetų, kurias ji gali suformuoti. O tai, pasak „Forbes“, gali atverti trumpesnį kelią aptikti egzoplanetas.
MAO teleskopas. Nuotr.Andriaus Zigmanto
Šiuos tyrimus mokslininkų komanda vykdo beveik dešimtmetį. Nuo 2016 m. naudodami Molėtų observatorijos teleskope esantį moderniausią spektografą, VU astronomai stebi tūkstančių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti F, G ir K spektrinių tipų žvaigždžių cheminę sudėtį ir patikrinti, ar egzistuoja ryšys tarp šių žvaigždžių ir planetų, kurias jos gali turėti.
„Pastebime tam tikrų elementų kiekio perteklių planetas turinčiose žvaigždėse. Jei mums pavyks tai sėkmingai išanalizuoti, kitas mūsų tikslas bus rasti trumpesnį kelią, kad galėtume aptikti uolines planetas“, – teigia prof. G. Tautvaišienė, tyrimo grupės ir Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, neseniai išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente.
Tyrėjų komanda jau surinko apie 1500 šviesių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus, naudodama aukštos raiškos VU Echelle spektrografą (VUES). Kompaktiško automobilio dydžio prietaisas stovi specialioje patalpoje, kurioje kontroliuojamas klimatas, po pagrindiniu Molėtų observatorijos 1,65 metro optinio teleskopo kupolu.
Giedromis naktimis nuo didmiesčių nutolusioje observatorijoje galima palankiomis sąlygomis registruoti iš šiaurinių platumų matomus šviesių žvaigždžių spektrus. Iki šiol stebėtų žvaigždžių, esančių iki 3000 šviesmečių atstumu, amžius svyruoja nuo maždaug 200 milijonų iki 12 milijardų metų. Nors tik trečdalis naktų Lietuvoje giedros, tyrimo metu kasmet sukaupiama apie 200 žvaigždžių spektrų.
„Remdamiesi žvaigždžių chemine sudėtimi, siekiame nustatyti, kurios žvaigždės labiau linkusios formuoti uolines planetas“, – aiškina VU astronomas dr. Arnas Drazdauskas.
Komanda jau nustatė, kad apie 83 proc. iš 300 tirtų žvaigždžių mėginiuose magnio ir silicio santykis buvo tarp 1,0 ir 2,0. Prof. G. Tautvaišienės įsitikinimu, tai reiškia, kad šios žvaigždės gali turėti į Žemę panašias planetas.
Tačiau komandos darbas neapsiriboja vien tik žvaigždžių cheminės sudėties nustatymu. Mokslininkai taip pat aiškinasi tokius parametrus kaip žvaigždės temperatūra, gravitacija ir metalingumas (sunkiųjų elementų kiekis žvaigždėje).
Pasak dr. A. Drazdausko, tuomet tyrėjai nuodugniau analizuoja, kas slypi žvaigždės viduje: „Tiriame maždaug 32 elementų kiekį. Pradedame nuo gyvybei svarbių elementų, tokių kaip anglis, deguonis, azotas, magnis ir silicis. Tada pereiname prie bario ir netgi retųjų metalų – itrio.“
Ar egzistuoja minimalus cheminės sudėties reikalavimas, kad susiformuotų planeta – vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos kelia mokslininkai. Jie taip pat ieško skirtumų tarp žvaigždžių, turinčių skirtingo tipo planetas – ilgo ir trumpo apsisukimo periodo, Jupiterio dydžio, Žemės dydžio ir pan. Masyvios dujinės planetos dažniau formuojasi aplink žvaigždes, turinčias daugiau metalų, tačiau uolėtos planetos randamos aplink įvairaus metalingumo žvaigždes.
„Kol kas žinome tik apie 10 000 žvaigždžių, kurių atlikti tokie tikslūs spektroskopiniai matavimai. Mums reikia didesnio mėginio ir daugiau teorinių studijų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, kokio tipo planetos gali formuotis, pagal žvaigždžių cheminę sudėtį“, – aiškina dr. A. Drazdauskas.
Pasak jo, mūsų galaktikoje yra apie 20 milijardų į Saulę panašių žvaigždžių, tad laukia milžiniškas kiekis tyrimų: „Didžiausi teleskopai koncentruojasi į konkrečius taikinius, o apžvalgos darbus atlieka mažesni teleskopai, kas riboja stebėjimų apimtį. Nepaisant to, dabartinė technologija leidžia gauti spektrus iš milijardų žvaigždžių.“
Tačiau egzoplanetų šeimininkių, kurių cheminė sudėtis išsamiai ištirta, rinkinys vis dar mažas, o žvaigždžių, kurioms patvirtintos Žemės dydžio planetos ir išnagrinėta cheminė sudėtis, yra dar mažiau. Vilniaus universiteto astronomai ir toliau tęs Visatos pažinimui aktualius tyrimus.
Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus miesto mecenatų, verslininkų, VU alumnų Redos ir Alvydo Žabolių šeima skyrė 100 tūkst. eurų pernai įkurtam prof. Algio Petro Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, skirtam skatinti ir remti lazerinės fizikos mokslą.
„Talentų ugdymas VU Fizikos fakultete yra Vilniaus fotonikos ekosistemos pagrindas“, – sako A. Žabolis, vienas iš VU fondo dalininkų ir steigėjų.
Iš kairės į dešinę: Justinas Noreika, Alvydas Žabolis su dukra Egle Adliene, prof. Aidas Matijošius. Rūtos Verseckaitės nuotr.
2023 m. balandį įmonės „Light Conversion“ kartu su Piskarskų šeima įkurtas vardinis subfondas tais pačiais metais sulaukė papildomos 100 tūkst. eurų paramos iš prof. A. P. Piskarsko mokinio ir bendražygio dr. Algirdo Juozapavičiaus šeimos. Po naujausio Žabolių šeimos įnašo subfondo vertė pakilo iki 0,5 mln. eurų.
„Lietuvos lazerių tėvu vadinamas prof. A. P. Piskarskas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių srityje, bet svariai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva būtų vadinama lazerių šalimi. Labai simboliška, kad pagaliau profesoriaus mokinių, bendražygių, šeimos bei fondo steigėjų sukaupto fondo grąža – vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos – bus išmokamos Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams. Neabejoju, kad gamtos ir technologijos mokslų srityje skatinami jauni žmonės gali kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje ir pasaulyje“, – sako VU Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Aidas Matijošius.
Šių metų gruodžio mėnesį planuojama įteikti pirmąsias vardines prof. A. P. Piskarsko stipendijas lazerinės fizikos mokslo talentams.
Nuo 2016 m. Žabolių šeima ir jos valdomos bendrovės yra skyrusios daugiau nei 300 tūkst. eurų bendram VU neliečiamojo kapitalo fondui, 100 tūkst. eurų – prof. A. P. Piskarsko subfondui, o daugiau nei 125 tūkst. eurų buvo skirta tiksliniams VU projektams bei fondo valdymo ir veiklos stiprinimui.
Spalio 10 dieną Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Senato posėdyje trims mokslininkams suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Aarhus universiteto profesoriui Hansui Kjeldsenui (Hans Kjeldsen) jis suteiktas už iškilius darbus žvaigždžių sandaros astroseisminių tyrimų srityje ir glaudžius mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu.
Profesorius H. Kjeldsenas su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais bendradarbiauja nuo 1999 metų, kartu vykdo asteroseisminius tyrimus. H. Kjeldsenas pirmasis pasaulyje atrado panašias į Saulės osciliacijas kitoje žvaigždėje, o šiuo metu tai yra plačiai taikoma žvaigždžių struktūros tyrimams ir amžiaus nustatymui.
„Toks žvaigždžių tyrimo metodas įdiegtas NASA Kepler kosminėje misijoje. Už išskirtinį mokslinį vadovavimą ir pavyzdinį kūrybiškumą bei atsidavimą Keplerio orbitos operacijoms ir mokslui profesoriui buvo skirtas NASA grupės pasiekimų apdovanojimas. H. Kjeldsen dirba ir daugelio kitų kosminių misijų tyrėjų komandose (CoROT, NASA TESS, Delphini-1, STEP and ESA PLATO), yra paskelbęs virš 280 mokslinių straipsnių“ – ceremonijos metu kalbėjo Fizikos fakulteto dekanas profesorius Aidas Matijošius.
Savo kalboje žymus astrofizikas H. Kjeldsenas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu ne tik tęsiasi, bet ir stiprėja. Įvardino, kaip labai vertina atvirą kolegų požiūrį Lietuvoje, aukščiausios kokybės mokymą, pasidžiaugė kartu pasiektais rezultatais. „Mūsų visų, dirbančių šioje srityje, įskaitant Vilniaus grupę, laukia šviesi ateitis“ – sakė jis.
Kolegos profesorių įvardija kaip šiltą asmenybę ir išskirtinį mokslininką, atvedusį į savo tyrimų lauką ne vieną Lietuvos astronomą. „Labai džiaugiamės mūsų kolegos ir draugo prof. Hanso Kjeldseno inauguracija Vilniaus universiteto garbės daktaru. Visi, kas per 25-erius bendradarbiavimo metus su juo kartu dirbo ar iš jo mokėsi, pažįsta Hansą kaip išskirtinį daugelio mokslinių sričių ekspertą ir labai draugišką asmenybę. Jo palaikomi, Lietuvos astronomai įžengė į priešakines žvaigždžių asteroseisminių tyrimų ir egzolanetų tyrimų tematikas. Ateityje planuojame kartu pasiekti dar daugiau Lietuvai, Danijai ir pasauliui reikšmingų mokslo rezultatų“ – teigia Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidentė habil. dr. Gražina Tautvaišienė.
Ceremonijoje Vilniaus universiteto garbės daktarais taip pat iškilmingai inauguruoti profesorius Daniel Petit (Prancūzija) ir profesorė Anna Pikulska-Radomska (Lenkija).
Dar neseniai Lietuvos dangų papuošusi Šiaurės pašvaistė paskatino šalies gyventojus ne tik fiksuoti retus reiškinius mūsų platumose, bet ir diskutuoti, ar tai globalinio atšilimo, o gal kitų veiksnių rezultatas. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas patikina, kad šiuos reiškinius sukelia Saulės audros, o Šiaurės pašvaistė – bene vienintelis pozityvus jų padarinys. Sulaukę Saulės audrų aktyvumo piko galime tikėtis kur kas liūdnesnių pasekmių – nuo stringančių telekomunikacijų, sutrikusio palydovų ir interneto ryšio iki mėnesiams dingusios elektros.
Gyvename Saulės audrų piko laikotarpiu
Pasak fiziko dr. K. Ikamo, Saulės audros yra įprastas reiškinys ir vyksta nuolat. Audros metu iš Saulės į erdvę dideliu greičiu išmetamos didelės energijos dalelės (plazma). Kai tų dalelių debesis nuskrieja iki Žemės, jas sustabdo viršutiniai atmosferos sluoksniai ir mūsų planetos paviršiaus jos nepasiekia, bet tuo metu danguje matome Šiaurės pašvaistę. Tačiau jei Saulės audra būna labai stipri, jos poveikis Žemei gali būti didesnis.
„Saulės plazmos srautas paveikia Žemės magnetinį lauką ir jis pakinta. Atsiranda neįprastų magnetinio lauko trikdžių, kuriuos vadiname geomagnetine audra. Kadangi Saulė, kaip ir Žemė, turi sau būdingus gyvavimo ciklus, galima sakyti, sezonus, tam tikru metu yra fiksuojamas audrų suaktyvėjimas“, – sako dr. K. Ikamas.
Saulės aktyvumo cikle, vidutiniškai trunkančiame 11,2 metų, maksimalaus aktyvumo laikotarpiu galima tikėtis intensyviausių audrų ar net superaudrų. Mokslininkų skaičiavimu, būtent 2023–2025-ieji turėtų būti Saulės audrų piko sezonas. Vieną tokių intensyvesnių audrų matėme 2024 m. gegužės mėnesį, kai Lietuvoje stebėjome Šiaurės pašvaistę. Pasak Vilniaus universiteto mokslininko, tai bene vienintelis pozityvus Saulės audros padarinys be liūdnesnių pasekmių, kokių yra pasitaikę dar 2022 m.
„Dėl tuo metu kilusios audros net 40 iš 49 „SpaceX“ programos palydovų nepasiekė numatytos orbitos ir nukrito arba sudegė atmosferoje. Tai Elonui Muskui kainavo nuo 50 iki 100 mln. dolerių. Dar anksčiau vykusios Saulės audros, pavyzdžiui, 2015-aisiais, sukėlė nesklandumų telekomunikacijos tinklams Norvegijoje. Tačiau stipriausia užfiksuota Saulės audra įvyko 1859 m. Jei tokia kiltų šiandien, padariniai galėtų būti tragiški“, – sako mokslininkas.
1859 m. geomagnetinė audra, vadinama Karingtono įvykiu, sutrikdė telegrafo ryšį JAV ir dalyje Europos. Užfiksuota, kad telegrafo linijomis elektra tekėjo be jokio elektros šaltinio, kai kurie telegrafo aparatai užsidegė, o kai kurie leido operatoriams siųsti žinutes be išorinių maitinimo šaltinių. Vis dėlto, pasak dr. K. Ikamo, kadangi tuo metu telekomunikacijos dar nebuvo tokios išvystytos, kaip yra dabar, tai ir atkūrimo darbai nebuvo tokie sudėtingi.
Superaudra galėtų sukelti humanitarinę krizę
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dabartiniame pasaulyje dauguma mums įprastų kasdienių procesų, tokių kaip vandentiekio, šildymo sistemų, degalų įpylimo kolonėlių veikla, yra automatizuoti ir priklausomi nuo elektros energijos bei telekomunikacijų. Būtent dėl sudėtingesnės komunikacijų infrastruktūros dabar kilusi stipri geomagnetinė audra turėtų rimtesnių padarinių.
„Didžiausią geomagnetinės audros žalą patirtų elektros ir telekomunikacijų perdavimu besirūpinančios įmonės, centrai. Šios audros veikia infrastruktūrų branduolį, gali sugadinti elektros perdavimo įrangą, paveikti transformatorius – jų viduje esančios dalys gali tiesiog sudegti, išsilydyti. Nors eilinis gyventojas didesnės audros atveju patirtų nebent menkus elektroninės įrangos sutrikimus, superaudros padarinius pajustų ne tiesiogiai, bet dėl dingusios elektros ar interneto ryšio“, – pasakoja fizikas.
Kad įvyko itin stipri geomagnetinė audra, galinti pažeisti mūsų naudojamas elektros sistemas, pirmiausia pastebėtume dėl dingusio mobiliojo ryšio. Dingtų ir internetas, neveiktų televizija ir elektroniniai mokėjimai, nebūtų šviesos. Kokio masto ši problema būtų, priklausytų nuo audros paveikto regiono dydžio – jei jis itin didelis, pavyzdžiui, visas Europos žemynas, elektros tiekimo atnaujinimas galėtų užtrukti ir iki keleto mėnesių. Visą šį laiką tektų praleisti be elektros ir ja valdomų sistemų bei prietaisų.
„Ilgesniam laikui dingus elektrai imtų streikuoti vandentiekis, būtų sudėtinga įsipilti degalų, nes jų įpylimo kolonėlių veikla yra automatizuota ir priklauso nuo elektros. Ypač problemiška būtų žiemą, nes sutriktų ir šildymo infrastruktūra. Savotiškos karo sąlygos, apie kurias dabar galėtų papasakoti Ukrainos gyventojai, dažnai patiriantys sunkumų, kai raketos pataiko į generatorius, transformatorines. Tad audrai paveikus mažą regioną keletą dienų be elektros ištvertume nesunkiai, tačiau keli mėnesiai be elektros galėtų sukelti net humanitarinę krizę“, – aiškina dr. K. Ikamas.
Vis dėlto dažniau pasitaikančios silpnesnės geomagnetinės audros tokio pavojaus nekelia.
Stipresnės Saulės audros gali paveikti ir palydovus. Trikdžiai palydovų tinkluose savo ruožtu gali paveikti televizijos, mobiliojo ryšio, interneto tiekimą. Superaudrų atveju gali sutrikti ir plačiai naudojamos padėties nustatymo sistemos – GPS, „Gallileo“, tad atsirastų nesklandumų laivyboje, net karyboje, kur GPS naudojama raketoms valdyti. Kiltų problemų aviacijoje, pilotams tektų išjungti automatinį valdymą, nes sistemos neberodytų patikimos skrydžio trajektorijos.
Kai kurie mokslininkai tiki, kad geomagnetinės audros poveikį pajausti gali ir gyvūnai – paukščiai, delfinai reaguoja į pakitusį geomagnetinį lauką dėl jų kūnuose esančių paramagnetinių dalelių, vadinamų „vidiniu kompasu“, o tai gali turėti įtakos jų migracijai. Tokioms audroms daug jautresni šiauriniai regionai, nes ten didesnė antrinės radiacijos ir jos sukeltų mutacijų rizika, tačiau labiausiai nukentėtų kosmoso stotyse reziduojantys astronautai, kurių nuo spinduliuotės nesaugo Žemės atmosfera ir magnetinis laukas.
Pasiruošti superaudrai turėsime tik keliolika valandų
Pasak dr. K. Ikamo, nors ir palydovai, ir telekomunikacijų, elektros perdavimo technika gaminama taip, kad apsaugotų nuo tokių nelaimių, itin stiprių geomagnetinių audrų atveju dabartinės apsaugos nepakanka, nes tai ir didelė investicija, ir mažai tikėtinas įvykis: „Statistiškai 4 audros per 11 metų yra normalus reiškinys, o kartą per šimtmetį galima tikėtis itin stiprios audros. Tokia jau buvo seniai – 1859 m., bet pasikliauti šia statistika sunku, nes Saulė dar nėra iki galo ištyrinėta, mažai apie ją žinome.
Tačiau papildomos investicijos į apsaugą nuo itin stiprios geomagnetinės audros yra labai didelės. Pavyzdžiui, „SpaceX“ kompanijai reikėtų iškelti palydovus į aukštesnę pradinę orbitą, kas kainuotų ir daugiau laiko, ir papildomų išlaidų, dėl to vieno palydovo sąnaudos išaugtų 10–15 proc. Be to, sulėtėtų palydovų tinklo kūrimo tempas. Todėl dėmesys sutelkiamas į vidutiniškai stiprią apsaugą, nes tai labiau apsimoka.“
Labai galingos audros poveikio elektros tiekimo infrastruktūrai mastas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš jų – šalies turimų perdavimo linijų ilgis. Pasak mokslininko, kuo ilgesni elektros laidai, tuo tokią sistemą stipriau gali paveikti geomagnetinė audra. Dėl šios priežasties didesnis pavojus gresia tokioms šalims kaip JAV, Kanada, Rusija. Vakarų Europos šalys yra mažesnės, tad jų elektros tinklus Saulės audros veikia silpniau. Kitas veiksnys – laikas, per kurį sureaguojama į artėjančią audrą. Blogiausiu atveju iki itin stiprios audros pradžios turėsime keliolika valandų pasiruošti ir imtis bent minimalių prevencinių priemonių.
„Saulę stebinčiose kosminėse stotyse esančiai įrangai užfiksavus Saulės audrą, kuri turi potencialo paveikti Žemę ir virsti itin stipria geomagnetine audra, apie tai būtų pranešta likus 19–72 val. iki jos pradžios mūsų planetoje. Valstybių valdymo institucijos ir didžiosios įmonės atitinkamu lygmeniu turėtų turėti specialų planą tokiems atvejams. Klausimas, ar turi. Iš esmės svarbiausia užduotis būtų kelioms paroms išjungti didelius ir svarbius infrastruktūrinius įrenginius. Nors tai skamba kaip paprasta užduotis, faktiškai yra sudėtinga“, – teigia dr. K. Ikamas.
Taip yra todėl, kad dauguma sistemų, pavyzdžiui, hidroelektrinės, šiluminės elektrinės ar elektros perdavimo tinklai, yra inertiškos, jas sunku be rimtesnių padarinių staigiai išjungti, kaip ir įjungti. Geomagnetinei audrai paveikus sistemų transformatorius ir nutrūkus elektros tiekimui, atkūrimo darbai taip pat būtų labai sudėtingi, nes sugadintoms brangioms ir techniškai sudėtingoms detalėms pagaminti taip pat reikėtų elektros energijos, kurios tuo metu gali ir nebūti.
„Nors Norvegijos mokslininkai jau teigia, kad turėtume daugiau investuoti ir geriau pasiruošti apsisaugoti nuo stiprių geomagnetinių audrų, dėl tokių įvykių retumo ir milžiniškų investicijų ruoštis neskubama. Pavyzdžiui, 2012 m. stiprios audros pavyko išvengti, nes fiziškai buvome ne poveikio zonoje – Saulės audros metu išmestas plazmos srautas gali pasiekti Žemę tik tada, kada mūsų planeta atsiduria dalelių skriejimo trajektorijoje. Bet jei superaudra būtų pasiekusi Žemę ir poveikio zonoje buvusią JAV, nuostolių valstijoms, kai kuriais skaičiavimais, būtų buvę padaryta už trilijonus dolerių.
Tenka pripažinti, kad apsisaugoti nuo Saulės audrų kol kas esame per mažai pasiruošę. Nors gyventojams tiesiogiai šios audros nėra pavojingos nei fiziškai, nei sveikatos atžvilgiu, bet asmeninė telekomunikacijų ir elektros įranga nuo jų gali nukentėti. Todėl kiekvienas iš mūsų, pamatęs pranešimą apie galimą stiprią elektromagnetinę audrą, turėtume pasirūpinti savo įrenginiais – išjungti juos ir fiziškai atjungti nuo elektros tinklo“, – sako Fizikos fakulteto mokslininkas dr. K. Ikamas.
