Birželio 14 dieną Europos Pietų observatorijos (ESO) generalinis direktorius Xavieras Barconsas vizitavo Molėtų astronomijos observatoriją (MAO).
Nuotrauka iš vizito MAO (iš kairės): Gražina Tautvaišienė, Šarūnas Mikolaitis, Xavier Barcons, Carlos Viscasillas Vazquez.
Vizito metu Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė svečiams parengė trumpą pranešimą apie VU astronomų mokslinius pasiekimus, naudojantis ESO teleskopais.
„Vykdant Gaia-ESO programos stebėjimus su 8,2 m ESO teleskopu pirmą kartą nustatėme, kad helio termobranduolinių reakcijų įsižiebimas žvaigždėse pakeičia anglies ir azoto gausų santykį. Taip pat pirmą kartą pateikėme įrodymų, jog kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 1851 yra susidaręs susiliejus dviem spiečiams iš, galimai, įkritusios nykštukinės galaktikos“, - apie Lietuvos mokslininkų atradimus pranešime pasakojo prof. G. Tautvaišienė.
Taip pat mokslininkė pristatė porą ankstesnių darbų, tyrusių įkritusią Šaulio nykštukinę galaktiką ir kaimyninę netaisyklingą galaktiką IC 1613, pasakojo, kokie moksliniai tyrimai vykdomi su MAO teleskopais ir prisideda prie antžeminių stebėjimų Europos kosmoso agentūros Gaia, Kepler ir PLATO bei NASA TESS kosminėms misijoms. Dalinosi patirtimi apie organizuojamas 20 tarptautinių vasaros mokyklų jauniesiems tyrėjams, iš kurių kelios buvo skirtos sužinoti, kaip naudotis stebėjimų su ESO teleskopais archyvais.
Prof. X. Barconsas džiaugėsi, kad Lietuvos astronomai efektyviai išnaudoja didžiausią Šiaurės Europoje teleskopą, bendradarbiaudami su pasaulio astronomais naudojasi ESO teleskopais, ugdo jaunąją astronomų kartą bendradarbiavimo dvasia ir turi puikią infrastruktūrą ir atsidavusius mokslininkus iškeltiems tikslams siekti. Tarp tikslų yra ir Lietuvos įsijungimas į pagrindinę Europos observatoriją ESO, šiuo metu statančią didžiausią pasaulyje (39 m) teleskopą.