Naujienos

VU Fizikos fakulteto diplomų įteikimo šventė 2023 m. absolventams.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2023 m. birželio 21 d. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius).

14:00 val. Bakalauro diplomų įteikimas.

15:30 val. Magistro diplomų įteikimas.

VU FF Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rokas Dobužinskas jau daugiau nei dešimtmetį dirba su jonizuojančia spinduliuote, dėsto Radiacinės ekologijos ir saugos kursą, kalbinamas viešoje erdvėje įvairiomis fizikinėmis temomis. Ši kartą R. Dobužinskui teko sudalyvauti tiesioginiame eteryje "Laba diena, Lietuva" su Guoda Pečiulyte. Buvo diskutuojama apie Kachovkos hidroelektrinės katastrofą ir Fizikos fakulteto darbuotojas aptarė Zaporožės atominei elektrinei kylančias grėsmes.

Laidą galite pažiūrėti LRT mediatekoje (2023-06-06, tema nuo 17 min).

Pirmasis priėmimo į magistrantūros studijas Vilniaus universitete etapas tęsis iki birželio 28 d., 10 val. 

Apdovanoti studentų mokslinių darbų konkurso „Žaliasis kelias: klimato kaitos ir energetikos iššūkiai“ laimėtojai, pristatę darbus tvarios energetikos, klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos išteklių temomis. Energetikos ministerijos organizuojamame konkurse šiemet iš viso dalyvavo 11 darbų, iš kurių buvo išrinkti trys geriausi.

Tarp laimėtojų pateko ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studento Luko Krivicko baigiamasis bakalauro studijų darbas apie aplinkos energijos kaupimo metodų analizę – darbo idėja buvo sukonstruoti prietaisą, kuris sukaupia aplinkoje sklindančių elektromagnetinių bangų energiją ir ją paverčia į elektros energiją, tinkamą itin mažai energijos vartojančių prietaisų maitinimui.

„Pačią darbo idėją pasiūlė „Teltonika“, ji man pasirodė įdomi dėl inovatyvumo ir iššūkių elektronikos srityje. Svarbu kalbėti apie tai, kaip Lietuva gali vėl tapti energetiškai nepriklausoma“, – įsitikinęs darbo autorius.

Konkurso laureatams skirta 500 eurų vertės piniginė premija. Šiais metais planuojama skelbti dar vieną studentų darbų konkursą. 

Visą naujieną skaitykite čia: https://bit.ly/3OjsRiL

2023 m. gegužės 15 d., PIRMADIENĮ, 10 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame rekordinių parametrų lazerio SYLOS3 pristatyme. Renginio trukmė – 1 val. 30 min.

REGISTRACIJA: https://forms.gle/MQdpRrcmFwbsTMrB7

Lietuvos lazerių gamintojai suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos didelio intensyvumo 15 TW (teravatų) (1 TW = 10^12 W) galios lazerinę sistemą.

Tai – vienintelė tokiųįspūdingų parametrų sistema pasaulyje.

Unikalūs SYLOS3 parametrai – didelis dažnis, pikinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams atlikti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamųįrankių ribotumo.
Pagrindinės kryptys (rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas), kuriose dirbama su SYLOS3, padės išspręsti šiuolaikiniam tyrėjui kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

RENGINIO PRANEŠĖJAI:

PLAČIAU APIE RENGINĮ Facebook: Vieno galingiausio pasaulyje lazerio SYLOS3, sukurto Lietuvoje, pristatymas

Lazerių ir jų sistemų gamybos įmonė „Light Conversion“ kartu su akademiko prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) šeima skyrė 200 tūkst. Eur paramą Vilniaus universiteto (VU) fondui. Mecenatų prašymu, paramos lėšos suformavo vardinį prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondą, iš kurio investicijų grąžos kasmet bus išmokamos prof. A. P. Piskarsko vardo stipendijos lazerinės fizikos mokslo talentams.

Lietuvos lazerių tėvu vadinamas vienas žymiausių šalies mokslininkų prof. A. P. Piskarskas stipriai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva vadinama lazerių šalimi. Profesorius skyrė daug dėmesio aukštųjų technologijų plėtros strategijai, siekė užtikrinti tarptautinį Lietuvos lazerių pramonės konkurencingumą. Lietuviški lazeriai šiandien eksportuojami į daugiau kaip 40 valstybių. Ši sėkmė nebūtų įmanoma, be prof. A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlio į lazerių mokslą.

„Be pasaulinio lygio mokslo ir verslo kūrimo, profesorius aktyviai palaikė ir pirmojo Lietuvoje universitetinio neliečiamojo kapitalo fondo idėją. 2016 m. atstovaudamas įmonei „Light Conversion“, prof. A. P. Piskarskas pasirašė VU fondo steigimo sutartį. Profesorius buvo aktyviai įsitraukęs į VU fondo veiklą, patardavo svarbiausiais strateginiais klausimais. Džiaugiuosi, kad „Light Conversion“ ir Piskarskų šeima tęsia profesoriaus pradėtus darbus“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Anot VU fondo direktoriaus, naujai įkurto subfondo lėšos bus investuojamos bendrai su esamu VU fondo kapitalu, kurio vertė po naujos paramos išaugo iki 3,6 mln. Eur. Pagerbiant šviesaus atminimo profesorių, iš uždirbtos investicijų grąžos VU Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams kasmet bus išmokamos vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos, finansuojamos kitos mokslinės veiklos Vilniaus universitete.

2022 m. OPCPA švenčia 30-ąsias metines, todėl šio straipsnio autoriai, habil. dr. Audrius Dubietis ir dr. Aidas Matijošius, dalijasi savo požiūriu į šiuos įdomius pokyčius iš istorinės ir technologinės perspektyvos, išsamiai aprašydami stalinių OPCPA sistemų būklę, aptardami svarbius mokslinius ir technologinius aspektus, projektavimo koncepcijas, eksploatacines savybes ir vis platesnį praktinį pritaikymą įvairiose itin spartaus mokslo srityse.

Pranešimas paskelbtas „EurkAlert!“: https://www.eurekalert.org/news-releases/968035

VU Fizikos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtintas naujas VU Senato narys – Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto prof. dr. Justinas Čeponkus. 

Pakartotiniame balsavime dalyvavo 84 rinkėjai, visi balsavo „už“.

VU Fizikos fakulteto rinkimų komisija

Fizikos fakultetas ieško naujo (-os) administratoriaus (-ės)!

Daugiau informacijos – skelbime: 

https://www.vu.lt/apiemus/karjera/neakademinis-personalas/administratorius-e-fizikos-fakultete

Kviečiame į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto magistrantūros programų pristatymą! 

Balandžio 26 d., 17:00 val. kviečiame susitikti Fizikos fakulteto studentų „Chill room“ (poilsio erdvė netoli Didžiosios fizikos auditorijos).

Šio susitikimo metu galėsite sužinoti viską apie VU Fizikos fakulteto magistrantūros studijų programas. Programų atstovai pristatys studijų privalumus bei supažindins su galimybėmis.

Viso pristatymo metu galėsite užduoti jums rūpimus klausimus ir sužinoti viską apie magistrantūros studijas Fizikos fakultete!

Apie kokias magistrantūros studijų programas galėsi sužinoti?

✓ Elektronika ir telekomunikacijų technologijos

✓ Gyvybės ir cheminė fizika

✓ Lazerinė fizika ir optinės technologijos

✓ Lazerinė technologija

✓ Fotonika ir nanotechnologijos

✓ Teorinė fizika ir astrofizika

Daugiau informacijos apie visas VU Fizikos fakulteto magistrantūros programas rasite čia: https://www.ff.vu.lt/stojantiesiems/magistranturos-studiju-programos

Iki pasimatymo!

Kviečiame dalyvauti geriausių bakalauro baigiamųjų darbų konkurse – už geriausius darbus bus paskirtos vardinės stipendijos!

Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija

Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija skiriama už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus. 2023 m. bus skirtos dvi 500 Eur stipendijos. Pretenduoti į stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. 

UAB „TELE 2“ vardinė stipendija

UAB „TELE 2“ vardinė skiriama už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje. 2023 m. bus skirta 500 Eur stipendija. Pretenduoti į stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. 

Pretendentai į stipendiją turi užpildyti prašymą ir atsiųsti el.p.  iki 2023 m. birželio 13 d. 

VU FF rinkimų komisija informuoja, kad Senato nario rinkimai laikomi neįvykusiais, nes balsavo 104 rinkėjai, o tai mažiau, negu du trečdaliai fakulteto rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyks 2023 m. balandžio 19 d. 9-15 val. ir balandžio 20 d. 9-15 val. Fizikos fakultete, 202 aud. (Saulėtekio al. 9, III r.)

Kviečiame ateiti balsuoti.

VU FF rinkimų komisijos pirmininkas

doc. dr. Kazimieras Glemža

Balandžio 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame visuotiniame narių susirinkime Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto direktorius prof. Darius Abramavičius buvo išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu.

Sveikiname!

Daugiau apie Ataskaitinį ir rinkiminį Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinį susirinkimą: https://bit.ly/40PpZgW

Vydūno jaunimo fondo, įsikūrusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva, 2020 m. Fizikos fakultete buvo  įsteigta dr. Igno Končiaus vardinė stipendija. Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti pilietiškus, aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje, darbščius ir pasiekusius aukštų akademinių rezultatų Fizikos fakulteto bakalauro studijų studentus.

2023 metais dr. Igno Končiaus vardinė stipendija paskirta antro kurso Aukštųjų technologijų fizikos ir verslo programos studentui Erikui Tarvydui. Erikas puikiausiai atitinka Vydūno jaunimo fondo skatinamas pilietiškas ir visuomenei naudingas veiklas – jis yra Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoris, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties savanoris, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Fizikos fakultete narys ir kuratorius, FiDi organizacinio komiteto narys, be viso to, puikiai studijuojantis studentas. Visose veiklos srityse Erikas yra empatiškas, atsakingas, rūpestingas, bendruomeniškas.

Balandžio 1 d. praūžusios FiDi šventės metu vyko ne tik daug renginių, bet ir jaunųjų fizikų mokyklos „Fotonas“ pažymėjimų įteikimo šventė. 

Sveikiname visus absolventus, kurie mokėsi 2019-2023 metais!

Daugiau nuotraukų „Fotonas“ Facebook: https://www.facebook.com/fotonas/

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas dr. Mantas Šimėnas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu Tarptautinės elektronų paramagnetinio rezonanso draugijos (angl. International EPR (ESR) Society)  įsteigtą Johno Weilo jaunojo tyrėjo premiją. Apdovanojimas įteiktas už ryškius pasiekimus elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos taikymuose, įvairių medžiagų tyrimuose ir eksperimentinės EPR metodologijos plėtojimą.

„Labai džiaugiuosi gavęs šį apdovanojimą, kuris skiriamas kasmet nuo 1994 m. vienam jaunam tyrėjui už išskirtinius pasiekimus EPR srityje. Apdovanojimą skiria tarptautinė EPR draugija, o nugalėtoją iš būrio nominuotųjų išrenka komisija, sudaryta iš patyrusių EPR tyrėjų. Greta asmeninio įvertinimo šis apdovanojimas taip pat atspindi mūsų institute vykdomų tyrimų svarbą pasauliniu mastu“, – teigia dr. M. Šimėnas.

Apdovanojimas dr. M. Šimėnui buvo įteiktas kovo 27–30 d. Jungtinės Karalystės Lidso mieste vykusios Karališkosios chemijos draugijos organizuotos 56-osios tarptautinės  elektronų sukinių rezonanso (RSC-ESR) konferencijos (angl. The 56th Annual International Meeting of the ESR Spectroscopy Group) metu.

Mokslininkas šioje konferencijoje skaitė kviestinį pranešimą apie savo pasiekimus EPR srityje, susijusius su naujos kriogeninių mikrobangų stiprintuvų metodikos sukūrimu ir pritaikymu EPR spektroskopijoje.

„EPR spektroskopija yra plačiai naudojamas įrankis, leidžiantis tirti elektronų sukinius įvairiose sistemose nuo baltymų struktūrų iki kvantinių technologijų. Šiuo metu siekiama pritaikyti EPR tirti itin mažiems sukinių kiekiams, o tai reikalauja išskirtinių EPR įrangos patobulinimų. Mūsų grupė yra kriogeninių mikrobangų stiprintuvų pritaikymo EPR tyrimuose pradininkai, o šie stiprintuvai leidžia sutrumpinti eksperimentų laiką iki 100 kartų. Tokie patobulinimai atveria naujus kelius biocheminių, kietojo kūno bei kvantinių sistemų EPR tyrimuose. Ateityje šie patobulinimai leis matuoti itin mažą baltymų kiekį ar elektronų sukinius, implantuotus į medžiagas, skirtas kvantinėms technologijoms“, – tyrimų lauką pristato dr. M. Šimėnas.

Balandžio 18-21 dienomis vyks 66-oji tarptautinė fizikos bei gamtos mokslų studentų konferencija „Open Readings 2023“. 

Konferencijoje dalyvaus virš 350 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Jaunieji mokslininkai pristatys savo atliktus tyrimus trylikoje gamtos mokslų ir technologijų sričių. Taip pat dalyviai bei klausytojai turės progą pasiklausyti septynių kviestinių lektorių iš Vokietijos, Amerikos, Švedijos ir kitų pasaulio universitetų. Pasauliniu lygiu pripažinti mokslininkai dalinsis savo žiniomis kvantinės optomekanikos, epidemiologijos, organinės optoelektronikos, astrofizikos, lazerių ir kitose srityse. 

Viena iš kviestinių konferencijos lektorių – prof. dr. Maria Abrahamsson iš Chalmers technologijų universiteto, Švedijos. Šiuo metu mokslininkė specializuojasi fotoelektrochemijos srityje. Kartu su savo moksline grupe ji tiria saulės energijos vertimą elektra. Konferencijoje profesorė pasakos kaip kontroliuoti elektronų ir energijos perdavimą saulės energiją konvertuojančiose medžiagose bei kaip saulės energiją kaupti cheminiuose ryšiuose. 

Taip pat dalyviai galės pasiklausyti virusų tiriančio mokslininko dr. Gyčio Dudo, šiais metais gavusio EMBO dotaciją kurti savo laboratoriją projektui „Metagenomiškai aptiktų ortomiksovirusų paviršiaus baltymų charakterizavimas“. Mokslininkas kalbės apie genetinio kodo sekoskaitos metodų pritaikymą ir panaudojimą reaguojant į infekcinių ligų protrūkius. Dr. Gytis Dudas taip pat papasakos kaip informacija gauta iš genetinės sekos buvo panaudota SARS-Cov-2 pandemijos Lietuvoje metu. 

Konferencijoje bus galima išgirsti prof. Mikhail Belkin iš Miuncheno technikos universiteto. Mokslininkas specializuojasi terahercų fotonikos, optoelektronikos ir netiesinės optikos srityse. Konferencijos metu M. Belkin kalbės apie netiesiškai optiškus metapaviršius sukurtus efektyviai antrosios harmonikos generacijai.  

Bus galima pasiklausyti ir dr. Pankaj Bharmoria iš Barselonos medžiagų mokslo instituto, kuris kalbės apie fotonų konversiją. Taip pat savo pranešimus skaitys ir kiti lektoriai – kvantinės optomekanikos ir lazerių interferometrijos srityje dirbanti mokslininkė prof. Michèle Heurs, astrofizikas prof. dr. Jonas Žmuidzinas bei lazerių fiziką ir biomediciną apjungiantis mokslininkas prof. dr. Boris Chichkov. 

Šiais metais konferencijoje vyks ypatingas renginys, kurio svečias bus dr. Christiano Matricardi – mokslo žurnalo „Nature Communications“ vyriausiasis redaktorius. „Nature Communications“ – tai daugybę gamtos mokslų sričių apjungiantis žurnalas, prieinamas atvirai visiems, kuriame publikacijai skirti straipsniai yra peržiūrimi ir atrenkami mokslininkų-redaktorių. Dr. Cristiano Matricardi papasakos kaip ir kokiais principais remiasi redaktoriai šiame žurnale atrinkdami straipsnius ir tyrimus publikacijai. 

„Open Readings 2023“ konferencija vyks balandžio 18-21 dienomis, Nacionaliniame Fizinių ir technologijos mokslų centre. 

„Open Readings 2023“ konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, SPIE Student Chapter of Vilnius University, Optica Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius. 

Daugiau informacijos apie konferenciją:http://www.openreadings.eu/

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Fizikos fakulteto rinkimų komisija suskaičiavo pakartotinio balsavimo biuletenius.

Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Direktoriumi išrinktas:

prof. dr. Ramūnas  Aleksiejūnas.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai, 

Fizikos fakulteto rinkimų komisija suskaičiavo balsavimo biuletenius.

Rinkimuose į Fizikos fakulteto Šakinių akademinių padalinių (Cheminės fizikos instituto, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto, Lazerinių tyrimų centro, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto) Direktorius (-es) išrinkti 3 šakinių akademinių padalinių vadovai (pagal ŠAP nuostatus „ŠAP direktorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių ŠAP darbuotojų“):

Tuo tarpu neišrinktas Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Direktorius:

Remiantis Fotonikos ir nanotechnologijų instituto nuostatais:

21.4 str. „Jei nė vienas kandidatas nesurenka daugiau nei pusės visų FNI rinkėjų balsų, rengiami pakartotiniai slapti balsavimai, kuriuose dalyvauja pirmajame balsavimo ture daugiausia balsų gavęs kandidatas ir antrą pagal dydį balsų skaičių gavęs vienas ar keli vienodai balsų gavę kandidatai arba du ar daugiau daugiausia ir vienodai balsų gavę kandidatai. Pakartotiniuose balsavimuose FNI direktorius išrenkamas paprastąja FNI rinkėjų balsų dauguma“.

Pakartotiniai rinkimai į Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Direktorius įvyks kovo 23 dieną (ketvirtadienį).

Vieta ir laikas: Fizikos fakulteto 202 aud. nuo 10 iki 16:30 val.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.

Patvirtintas kandidatų į laisvą VU Senato nario vietą sąrašas

Centrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į laisvą Senato nario vietą sąrašą.

Fizikos fakultetas iškėlė vieną kandidatą:

• Prof. dr. Justinas Čeponkus

2023 m. kovo 21 d. – kovo 31 d. skelbiamas kandidato į laisvą Senato nario vietą agitacinis laikotarpis. Jo metu FF rinkimų komisija organizuos kandidato į laisvą Senato nario vietą debatus, o pats kandidatas ar juos iškėlę asmenys gali vykdyti kitokią Senato nario rinkimų tvarkos aprašo 4 punkte (t.y.: Senato narių rinkimai grindžiami sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais) nustatytiems principams neprieštaraujančią agitacinę veiklą.

KANDIDATO Į LAISVĄ VU SENATO NARIO VIETĄ DEBATAI FIZIKOS FAKULTETE

Prisistatymas ir debatai vyks 2023 m. kovo 28 d. (antradienį) 15 val., Fizikos fakultete 212 aud. (Saulėtekio al. 9).

VU Senato nario rinkimai Fizikos fakultete vyks 2023 m. balandžio 12 d. 9 – 17 val. ir balandžio 13 d. 9 – 16 val. 202 aud. (Saulėtekio al. 9). Prieš tai, balandžio 5 – 6 dienomis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 29 p. nustatyta tvarka vyks išankstinis balsavimas Senato nario rinkimuose. Juose galės dalyvauti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus įtraukti universiteto akademiniai darbuotojai.

VU Fizikos fakulteto rinkimų komisija