Spalio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyko penktieji kandidatų į VU tarybos narius debatai, kuriuose savo vizijas apie VU valdymą pristatė devyni išoriniai kandidatai į VU tarybą. Debatuose dalyvavo Kornelijus Platelis (iškeltas Filologijos fakulteto), Rasa Antanavičiūtė (Istorijos fakultetas, Filosofijos fakultetas), Marius Jurgilas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), Rūta Skyrienė (Verslo mokykla), Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė (Komunikacijos fakultetas), Inga Davidonienė (Kauno fakultetas), Toma Monginė (Kauno fakultetas), Genovaitė Voverienė (Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras) ir Alvydas Žabolis (Fizikos fakultetas). Du kandidatai debatuose dalyvauti negalėjo.
Išoriniai kandidatai į VU tarybos narius prisistatė, motyvavo, kodėl ir kaip norėtų prisidėti prie VU gerovės, diskutavo apie Tarybos atsakomybę formuojant VU strategiją, apibrėžė strategiškai, jų nuomone, VU svarbiausias kryptis šiuo metu, finansų planavimą, VU ir padalinių autonomiją, skirtingų subkultūrų veikimą kartu.
Kokios strateginės kryptys svarbiausios universitetui?
Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė R. Skyrienė pabrėžė, kad VU tarybos funkcija yra komunikuoti, užduoti reikiamus klausimus ir formuoti strateginius tikslus. Kalbėdama apie VU strategines kryptis, kurias ji norėtų matyti, pašnekovė pirmiausia išskyrė tarptautiškumą: „Tokio dėstymo lygio, kaip aš kažkada pamačiau Amerikoje, nebuvau mačiusi ir norėčiau, kad pas mus tai atsirastų.“
Rūta Skyrienė
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė dr. Genovaitė Voverienė paantrino R. Skyrienei, kad tarybos darbas yra padėti formuoti strateginius tikslus, stebėti jų įgyvendinimą ir užduoti tinkamus klausimus. „Visų trijų universiteto valdymo organų darbas yra pagrindas demokratiniam valdymui, o demokratinis valdymas yra pagrindas universiteto autonomijai“, – įsitikinusi G. Voverienė.
Genovaitė Voverienė
Delfi.lt vyriausioji redaktorė R. Lukaitytė-Vnarauskienė teigė, kad visą VU strategiją galima būtų sutraukti į vieną žodį „prestižiškumas“, kuris turėtų išsiskaidyti į keletą krypčių: tarptautiškumą, poveikį ir sąveiką su visuomene bei darbdavio įvaizdį. Jos manymu, VU moksliniams tyrimams turėtų būti nustatyti konkretūs ir pamatuojami rodikliai, o pats VU turėtų būti labiau matomas viešajame gyvenime. „Dabar universiteto akademinė bendruomenė yra sunkiai pasiekiama žurnalistams. Kai viešai kalbės universiteto teisės, ekonomikos profesorius ar istorikas, tai didės universiteto patikimumas ir prestižas visuomenės akyse. Taip pat labai svarbu skirti didelį dėmesį kiekvieno darbuotojo ir čia ateinančio studento savijautai ir motyvacijai bei požiūriui į įstaigą. Universitetas turėtų tapti prestižiniu darbdaviu ir ugdymo įstaiga.“
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Meno istorikė, menotyrininkė, kultūros prodiuserė ir kuratorė dr. R. Antanavičiūtė Tarybos darbą mato kaip tam tikro moralinio policininko. Jos manymu, Tarybos pareiga – saugoti VU dokumentuose įtvirtintas VU vertybes, stebėti, ar VU veikla atitinka išsikeltus tikslus ir galbūt kartais pakreipti VU į vieną ar kitą pusę: „Dabartinėje strategijoje man pačiai klausimų kelia vadinamasis bendradarbiavimas, kuris traktuojamas kaip tarptautiškumas. Jis, žinoma, svarbus, bet bendradarbiavimas turėtų būti svarbus ir kitais aspektais.“
https://naujienos.vu.lt/wp-content/uploads/2024/10/Rasa-Antanaviciute-Rasa AntanavičiūtėFilologijos fakulteto iškeltas kandidatas poetas, vertėjas K. Platelis priminė, kad vienas esminių Tarybos darbų bus, įvertinus kandidatų programas, išrinkti rektorių ir prižiūrėti, kaip jis tą programą vykdo.
Ekonomistas, įmonės „Super How?“ tyrimų ir inovacijų vadovas M. Jurgilas VU mato kaip bendruomenę, o Tarybos narys atstovauja tai bendruomenei, kuri jį rinko. Jo teigimu, laukas, ką Tarybos narys turėtų veikti, yra labai platus. „Mano nuomone, Tarybos narys turėtų koncentruotis į strateginių tikslų įgyvendinimą ir jų priežiūrą. Ir jei universitetas užsibrėžia kokius nors tikslus, pavyzdžiui, padidinti mokslo kokybę ar tarptautiškumą, bet priemonės tam tikslui įgyvendinti kelia abejonių, tai Taryba turėtų į tai atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, ar 100 tūkstančių yra daug universitetui, kurio biudžetas yra 150 mln.? Turbūt tai yra lašas jūroje. Bet būtent tiek skiriama siekiant pritraukti užsienio studentus. Jei mes siekiame konkrečių tikslų, tai priemonės tam turi būti adekvačios. Todėl Taryba turi stabėti, ar išsikelti tikslai ir priemonės dera tarpusavyje“, – įsitikinęs ekonomistas.
Marius Jurgilas
Meno konsultantė, vadybininkė T. Monginė, vadovaujanti vienai didžiausių Baltijos šalyse šiuolaikinio meno ir dizaino galerijų „Vartai“, pabrėžė, kad vienas iš VU tikslų yra kurti ateities visuomenę. Esminis dalykas Tarybos darbe, jos nuomone, yra vadovautis VU socialinėmis, dvasinėmis vertybėmis, kurios pabrėžia tardiscipliniškumo svarbą.
Toma Monginė
Įmonės „Lietuvos audiosensorinė biblioteka“ vadovė I. Davidonienė sakė, kad Tarybos darbas – būti truputį aiškaregiais, pažiūrėti į priekį ir atrasti strategijoje nusimatytus prioritetus bei platesnio veikimo zonas.
Inga Davidonienė
Investuotojų grupės „Žabolis ir partneriai“ valdantysis partneris, Vilniaus klubo senatorius ir VU fondo dalininkas A. Žabolis mano, kad pagrindinis Tarybos darbas yra ambicingos, bet įgyvendinamos strategijos sukūrimas.
Alvydas Žabolis
Kandidatai daugiausia investuotų į žmones
Paklausti, kur šią dieną matytų didžiausią poreikį investuoti, kokias VU sritis ir veiklas stiprinti, dauguma kandidatų į VU tarybos narius atsakė, kad investuotų į VU žmones, kokybiškos akademinės bendruomenės, jų kompetencijų išlaikymą, naujų, modernių ugdymo metodų, technologijų diegimą ir mokslinių tyrimų infrastruktūros gerinimą.
„Ne paslaptis, kad mūsų visuomenė senėja ir reikia papildomų paskatų, kad į universitetą ateitų kokybiški žmonės, nes be jų mes tikrai pralaimėsime konkurencinėje kovoje. Antra sritis, į kurią investuočiau – nauji ugdymo metodai. Pasaulis keičiasi ir tie mokymo metodai, kurie veikė šimtus ar 500 metų, dabartinėje skaitmeninėje erdvėje galimai nebetinka“, – sako ekonomistas M. Jurgilas.
I. Davidonienė investuotų į skaitmenines mokymosi aplinkos galimybes, pritaikytas visiems studentams.
„Delfi“ vyriausioji redaktorė R. Lukaitytė-Vnarauskienė į VU kviestų dirbti dėstytojus žvaigždes, kad taip būtų pranešta žinia pasauliui ir Lietuvai, jog VU žengia koja kojon su tuo, kas vyksta pasaulyje, samdo žmones, kurie yra geriausi savo srities specialistai.
R. Antanavičiūtei atrodo, kad reikėtų pasirinktų tam tikrą studijų ir mokslo sritį ir gerinti jos kokybę. Nebarstyti finansų visur po truputį, bet išauginti vieną pasirinktą prioritetinę sritį.
Kokias problemas mato kandidatai ir kaip jas padėtų spręsti?
Kandidatai buvo paprašyti identifikuoti ir padėti būsimam rektoriui per ateinančius penkerius metus išspręsti didžiausias VU problemas.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė užtikrintai pasakė, kad reikėtų atsisakyti studijų masiškumo ir nelojalių studentų. Jai pritarė ir A. Žabolis – pasak jo, geriau turėti mažiau, bet gerų studentų.
G. Voverienė siūlė mažinti biurokratiją, kad sprendimų priėmimas būtų greitesnis ir efektyvesnis.
M. Jurgilas taip pat bandytų išgyvendinti lėtą sprendimų priėmimą, bet nekeliant didelių revoliucijų, tik sutariant ir aiškiau komunikuojant, kodėl kyla vienos ar kitos iniciatyvos.
I. Monginė mano, kad VU yra daug nekonsolidavimo tarp skirtingų mokslo įstaigų, jai norėtųsi didesnio susivienijimo kalbant apie tarpdalykiškumą
Skirtingos subkultūros VU – jo stiprybė ar proveržio stabdis?
Salėje iškelta tema apie didelę padalinių autonomiją VU viduje kandidatų buvo įvertinta ir kaip pliusas dėl motyvacijos ir geresnio supratimo, kaip veikti toje aplinkoje, ir kaip minusas vadybiniu požiūriu, nes bandymas siekti skirtingų mažų tikslų ir nesusitelkti į bendrus tikslus nesukelia proveržio, be to, neskatina tarpdisciplininių tyrimų ir studijų.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė pabrėžė, kad būtų svarbu siūlyti paskatas siekiant bendrų tikslų ir įkvėpti dirbti kartu bendro tikslo labui, nes vidinė konkurencija veda į niekur.
I. Davidonienė mano, kad čia yra stiprios strategijos ir bendrų vertybių klausimas. Kai yra stiprus pagrindas, tai ir atskiri akademiniai padaliniai mato didesnę prasmę ir naudą dirbti kartu, o skirtingų požiūrių egzistavimas yra VU stiprybė.
M. Jurgilui atrodo, kad bendrumo tarp padalinių galėtų būti ir daugiau ir bendruomenė to norėtų. Jis priminė, kad diplomas, kuris absolventui yra išrašomas, yra VU, o ne vieno ar kito fakulteto, tačiau, kita vertus, yra daug pasididžiavimo savo sritimi ir tai yra natūralu.
A. Žabolio manymu, skirtingos bendruomenės su skirtingomis subkultūromis turi egzistuoti, jos yra VU jėga. Normalu, kad skirtinguose padaliniuose skiriasi ir akademiniai interesai, ir galimybės bendradarbiauti su verslu, todėl VU turi suteikti laisvumą ir teisę spręsti tiems, kurie veikia toje aplinkoje.
R. Antanavičiūtė antrino A. Žaboliui, kad bandymai iš viršaus padalinius pakeisti neigiamai atsiliepia jų motyvacijai veikti. O padalinių ambicijos gali toli nuvesti. Todėl produktyviausia būtų sudaryti sąlygas padaliniams bendrauti ir parodyti, kad bendras kelių padalinių darbas gali duoti dar geresnių rezultatų ir nuvesti dar toliau.
K. Platelis mano, kad šią problemą gali išspręsti atskirų padalinių mokslinių tyrimų ir studijų kokybinis vertinimas.
Šią diskusiją su kandidatais į VU tarybos išorinius narius moderavo Donatas Puslys. Visą spalio 22 d. debatų įrašą galite pažiūrėti čia.
Primename, kad spalio 23 d. 17 val. Teisės fakulteto TechHub salėje (Saulėtekio al. 9, I rūmai) vyks paskutiniai socialinių mokslų interesų sričiai atstovaujančių kandidatų į VU tarybos narius debatai. Juose dalyvaus: Virginija Jurėnienė (Kauno fakultetas), Vytautas Nekrošius (Teisės fakultetas) ir Birutė Švedaitė-Sakalauskė (Filosofijos fakultetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas).
Diskusiją moderuos Jurgita Petrauskienė. Debatus bus galima stebėti tiesiogiai čia.