Spalio 18 d. vykusiuose trečiuosiuose VU tarybos kandidatų, atstovaujančių gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptims arba technologijų mokslų sričiai, debatuose dalyvavo Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Romas Baronas, Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Arūnas Ramanavičius, Fizikos fakulteto docentas Gintautas Tamulaitis ir docentė Edita Palaimienė. Kandidatai diskutavo apie strateginius planus VU taryboje, finansų paskirstymą, Tarybos vaidmenį visuomenėje ir įtaką švietimo procesams.
Debatuose dalyvauti negalėjusį prof. G. Tamulaitį pristatė Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius. Su fakulteto rekomendacija susipažinti galite debatų transliacijos įraše arba čia.
Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius perskaitė fakulteto rekomendaciją dėl prof. G. Tamulaičio
Strateginės kryptys ir finansavimas – nuomonės išsiskyrė
Prisistatę kandidatai diskusiją pradėjo atsakydami, kokias svarbiausias VU strategines kryptis matytų. Prof. R. Baronas kaip pagrindinius raktažodžius išskyrė mokslo ir studijų tarptautiškumą ir tarpdalykiškumą ir pabrėžė, kad pastarajam reikėtų skirti daugiau dėmesio: „Rektoriaus mokslo premijų nuostatose taip pat yra tarpdiscipliniškumo kriterijus, bet vertinime jis sudaro tik 5 proc. Tarpdiscipliniškumas akcentuojamas ir tarptautiniuose vertinimuose, pabrėžiama publikacijų tarptautiniuose mokslo žurnaluose svarba. Tai svarbu.“
Prof. A. Ramanavičius išskyrė rektoriaus rinkimų ir komandos svarbą, Statuto nuostatų keitimo poreikius ir pasisakė už vienodas sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams. „Rektoriaus rinkimai yra labai svarbu, nes gali pakreipti strategijos vystymą. Tarybai tai per didelis vaidmuo. Per šią Tarybos kadenciją Statuto nepavyko pakeisti, tai sudėtinga, nes reikia keisti ir Seimo reglamentuose. Rektorių renka tik 11 žmonių, tai labai svarbu, nes šitą žingsnį turėtų sąžiningai atlikti tiek Tarybos, tiek VU bendruomenės nariai. […] Svarbu ir rektoriaus komanda. Turėtų būti labiau subalansuota, galbūt rotacinė.“
Tuo tarpu doc. E. Palaimienė prioritetu laiko ilgalaikius tikslus: „Orientuotis reikėtų į ilgalaikį planavimą ir įgyvendinimą, strategijos numatymą toliau nei penkeriems metams. Rekomendacijose VU vertinimo, kaip kolegos minėjo, minimas tarptautiškumas, bendradarbiavimas su kitais universitetais – trūksta to. Trūksta ir užsienio studentų, bet, oponuojant gerb. Ramanavičiui, galiu pasakyti, kad pradėkime nuo Baltijos šalių, kaimynų, kalbėkime apie jų pritraukimą pas mus.“
Prof. A. Ramanavičius, remdamasis dėstymo patirtimi Latvijos universitete, išreiškė nuomonę, kad Baltijos šalys neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, kuriuos Lietuva galėtų pritraukti. Kalbėdamas apie finansų paskirstymą, profesorius pasisakė už finansavimą pagal rezultatus ir pasidalino praktiniu pavyzdžiu: „Teko dirbti Imunologijos instituto taryboje, teko pakliūti į ją, kai institutas buvo 25 proc. biudžeto minuse. Mes tarp padalinių išdalinom tą minusą, tą riestainio skylę pagal rezultatus, instituto darbo rodikliai susitvarkė per pusę metų, pasiekimai pagerėjo keturis kartus. Todėl reikia pamiršti kryptis, strategijas, nurodymus, ką daryti, ko ne, ar tarpdisciplininis, ar monodisciplininis projektas – svarbu, ar galime tai daryti, ar ne.“
Doc. E. Palaimienė
Doc. E. Palaimienė papildė: „Taip, fizikai atgaivino „Fotono“ mokyklą. Perskirstyti riestainį svarbu, bet labai svarbu ir komanda, todėl Tarybai reikia mokėti susitarti. […] Bet dėl finansavimo turi būti įtraukta valstybė ir verslas – privatus finansavimo šaltinis. Labai geras pavyzdys yra VU fondas, kur dabar ypač fizikai investuoja dideles sumas ir turime daug įkurtų subfondų, su kurių pagalba galėtume turėti tą užtikrintumą.“
Apie finansų paskirstymą kalbėdamas prof. R. Baronas prisiminė išorinio VU vertinimo išvadas, su kuriomis ne iki galo sutinka: „Tarptautiniai ekspertai tiesmukai nurodė, kad VU yra per didelis decentralizacijos laipsnis. Jis trukdo greitai reaguoti į dažnai besikeičiančius išorės poreikius ir plėtoti didesnio masto institucines iniciatyvas. Kita vertus, galima sakyti, kad kaip tik decentralizacija leidžia padaliniams reaguoti greičiau į poreikius. Todėl manau, kad decentralizacija iš principo būtina, o kalbant apie lėšų paskirstymą, centralizuotos lėšos reikalingos, svarbu, kad padaliniams neatrodytų, kad tai šaltinis pūstis centrinei administracijai.
Skatinamųjų lėšų dalis turėtų būti minimaliai centralizuota ir mokslininkai turėtų jausti, kad jų darbas yra skatinamas. Antra vertus, vykdant užsakomuosius tyrimus, naudojama bendra universitetinė infrastruktūra, kuriai naudojamos bendros universitetinės lėšos, tai reikia balanso. Iš esmės gautos lėšos turi būti panaudotos taip, kad taptų pagrindu naujoms lėšoms pritraukti.“
Prof. R. Baronas
Tarybos vaidmuo dialoge su valstybe ir švietimo ateitis
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir Tarybos vaidmenį bendradarbiaujant su valstybe. Pasak doc. E. Palaimienės, Taryba turėtų imtis lyderystės skatinant dialogą su Vyriausybe: „Vyriausybė pasižadėjo nuo BVP skirti mokslo institucijoms 1 proc. Taip nėra, turime daugiausia 0,5 proc., tik pusę. Ar dar pusė procento leistų turėti ilgalaikę mokslinių tyrimų perspektyvą? Tikrai taip. Šiuo metu tas dialogas tarp Vyriausybės ir VU turėtų būti daug glaudesnis ir reglamentuotas. [….] Taryba turėtų sukilti. Kalbama apie atlyginimus, bet kur infrastruktūra, turtas, ilgalaikės perspektyvos, brangios įrangos pirkimas ir išlaikymas?“
Prof. A. Ramanavičius pakomentavo situaciją iš dabartinės Tarybos kadencijos perspektyvos: „Būtų gerai, jei galėtume paveikti Vyriausybės atstovus, Seimą, kad padidintų tą procentą. Globalių klausimų nesprendėme Taryboje, nors juos matėme. Administracijai pavesdavom juos, nes jie turi didesnį poveikį, susitinka su atstovais reguliariai numatytais formatais. Nedarėme iniciatyvų, kurios skatintų ilgalaikius streikus. Tarybos ne ta gal misija – mes paskirstome, ką turime ir ką gavome iš Vyriausybės pagal numatytas programas.“
„Reikia pripažinti, kad valstybė nuolat didina finansavimą ir jis absoliučiu skaičiumi padvigubėjo per pastaruosius metus. Tačiau kiek MTEP skiriama pagal BVP – 1,07 proc. – buvo mažiau nei 2020 m., kai Europos vidurkis yra per 2 proc., Suomija kalba apie 4–5 proc. Mums gresia atsilikti. Gal reikėtų komunikuoti taip, kad tai nėra išlaidos, ne algų kėlimas, tai turi būti interpretuojama kaip investicija į Lietuvos ateitį ir gerovę. […] Vėl atėjo laikas priminti valdžiai jos įsipareigojimus – nacionalinis pažangos planas 2021–2030 metams, ten tarpinis rodiklis 2025 m. MTEP pasiekti 1,5 proc. Valdžiai priėmus sprendimus, mums reikia apeliuoti, baksnoti ir rodyti. Visai mokslo bendruomenei, ypač VU tarybai, reikėtų aktyviau įsitraukti“, – savo poziciją išdėstė prof. R. Baronas.
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir mokytojų rengimo klausimą bei universiteto vaidmenį jame. Doc. E. Palaimienė pasidalino asmenine patirtimi: „Pati perkvalifikuoju mokytojus į fizikus ir tai nėra stiprioji mūsų universiteto savybė. Mokytojų trūkumas bus didelis ir ateityje, todėl universitetas turi dėti didesnes pastangas. Įrankiai turėtų ateiti iš švietimo sistemos, nes dabar mokykloje dr. laipsnis prilyginamas pradedančiajam mokytojui, nors mes atitinkame eksperto kvalifikaciją. Yra užkirstas kelias universiteto darbuotojams būti lygiems su mokytojais. […] Universitetas gali suteikti mokytojams daugiau praktinių darbų, parodyti mokslo pusę, jauniesiems mokytojams pasakyti, kad viską galima padaryti per praktiką. Turime pamokyti, padėti suprasti ir pasitikėti savo jėgomis. Turime rengti daugiau edukacinių renginių ir konferencijų. Riba tarp mokytojų ir dėstytojų turėtų mažėti. Reikia ir iš viršaus, ŠMSM įsikišimo, kurie kalba, bet nedaro. Kaip Taryba turime inicijuoti tai.“
Prof. A. Ramanavičius
Pasak prof. A. Ramanavičiaus, daugiau dėmesio ir paramos turėtų būti skiriama nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms, kurios ugdo talentus, ir kitoms ugdymo iniciatyvoms, tokioms kaip „Fotono“ mokykla ir panašios. „Didaktikos centrai svarbu, kur mokytojai atsiveda mokinių ir daro fantastiškus tyrimus, kartais su studentais tokių nepadarome. Kitas centrų uždavinys – įtraukti dėstytojus į ugdymo ciklą. Turėtume skirti tam lėšų“, – sakė prof. A. Ramanavičius.
Prof. R. Baronas atkreipė dėmesį į gretutines edukologijos studijas, kurias reikėtų labiau palaikyti ir siekti, kad tiksliųjų mokslų programas baigę studentai turėtų bent galimybę ateityje dirbti mokytojais. „Kalbant apskritai apie pritraukimą jaunų žmonių prie gamtos mokslų – lyčių pusiausvyra. Ne vienoje studijų programoje vyrauja arba viena, arba kita lytis. Reikėtų proaktyviai veikti viešojoje erdvėje parodant, kad nepriklausomai nuo lyties galima pasiekti aukštų rezultatų“, – tvirtino profesorius.
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir daugiau klausimų, kalbėjo apie detalesnį lėšų paskirstymą, informacinių sistemų įsigijimą ir atsakė į žiūrovų užduotus klausimus. Atsakymus į juos ir visą debatų įrašą galite pamatyti čia.
Primename, kad šią savaitę vyks paskutiniai treji debatai, skirti kandidatams į VU tarybą prisistatyti. Artimiausi debatai vyks spalio 21 d. 16 val. Medicinos mokslo centro konferencijų salėje (Žaliųjų ežerų g. 2), juose susitiks medicinos ir sveikatos mokslų interesų sritims atstovaujantys kandidatai. Diskusijoje dalyvaus Natalja Istomina (Medicinos fakultetas), Tomas Poškus (Medicinos fakultetas) ir Algirdas Utkus (Medicinos fakultetas). Diskusiją moderuos prof. Vytautas Kasiulevičius. Debatus bus galima stebėti tiesiogiai čia.
Išsamiau apie VU tarybos debatus, kandidatus, balsavimo vietas ir laiką – specialiame VU tarybos rinkimams skirtame polapyje.