Naujienos

Birželio 14 dieną Europos Pietų observatorijos (ESO) generalinis direktorius Xavieras Barconsas vizitavo Molėtų astronomijos observatoriją (MAO).

Nuotrauka iš vizito MAO (iš kairės): Gražina Tautvaišienė, Šarūnas Mikolaitis, Xavier Barcons, Carlos Viscasillas Vazquez. 

Vizito metu Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė svečiams parengė trumpą pranešimą apie VU astronomų mokslinius pasiekimus, naudojantis ESO teleskopais.

„Vykdant Gaia-ESO programos stebėjimus su 8,2 m ESO teleskopu pirmą kartą nustatėme, kad helio termobranduolinių reakcijų įsižiebimas žvaigždėse pakeičia anglies ir azoto gausų santykį. Taip pat pirmą kartą pateikėme įrodymų, jog kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 1851 yra susidaręs susiliejus dviem spiečiams iš, galimai, įkritusios nykštukinės galaktikos“, - apie Lietuvos mokslininkų atradimus pranešime pasakojo prof. G. Tautvaišienė.

Taip pat mokslininkė pristatė porą ankstesnių darbų, tyrusių įkritusią Šaulio nykštukinę galaktiką ir kaimyninę netaisyklingą galaktiką IC 1613, pasakojo, kokie moksliniai tyrimai vykdomi su MAO teleskopais ir prisideda prie antžeminių stebėjimų Europos kosmoso agentūros Gaia, Kepler ir PLATO bei NASA TESS kosminėms misijoms. Dalinosi patirtimi apie organizuojamas 20 tarptautinių vasaros mokyklų jauniesiems tyrėjams, iš kurių kelios buvo skirtos sužinoti, kaip naudotis stebėjimų su ESO teleskopais archyvais. 

Prof. X. Barconsas džiaugėsi, kad Lietuvos astronomai efektyviai išnaudoja didžiausią Šiaurės Europoje teleskopą, bendradarbiaudami su pasaulio astronomais naudojasi ESO teleskopais, ugdo jaunąją astronomų kartą bendradarbiavimo dvasia ir turi puikią infrastruktūrą ir atsidavusius mokslininkus iškeltiems tikslams siekti. Tarp tikslų yra ir Lietuvos įsijungimas į pagrindinę Europos observatoriją ESO, šiuo metu statančią didžiausią pasaulyje (39 m) teleskopą. 

VU Fizikos fakulteto dėstytojas ir Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rokas Dobužinsas LRT radijo laidoje „10-12“ papasakojo apie žaibus ir jų prigimtį.

Žaibų reiškinys itin suaktyvėja vasarą – neseniai Lietuvoje fiksuota net 10 tūkstančių žaibo išlydžių per dieną. Plačiau apie šį reiškinį bei kaip nuo jo saugotis, su įdomiais klausytojų pasakojimais apie kamuolinį žaibą ir išsamiais mokslininko paaiškinimais klausykite LRT Radiotekoje. Laidą vedė Ignas Andriukevičius: Ugnies kamuoliai, pavojus lėktuve ir ar trenkia dukart ten pat: apie žaibus su mokslininku.

Birželio 18 d., Šv. Jonų bažnyčioje, 2024 m. absolventams buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai. Šventės metu absolventus sveikino Vilniaus universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas, Partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, VU FF Dekanas Aidas Matijošius bei garbės svečiai, FF alumni: UAB „Altechna" generalinis direktorius Antanas Laurutis ir Švietimos ir sporto ministerijos viceministras Ignas Gaižiūnas.

Ceremonijos metu keturiems FF BA studijų absolventams už ypatingus pasiekimus buvo skirtos vienkartinės vardinės stipendijos.

500 Eur dr. Remio Gaškos vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą skirta Fizikos fakulteto bakalauro absolventams Tadui Latviui ir Rokui Lemežiui.

Šios stipendijos tikslas – skatinti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros fizikos ir fizikinių prietaisų srityje. Ši stipendija skiriama už šiais metais apgintus geriausius bakalauro baigiamuosius darbus. Šios stipendijos pažymėjimus įteikė Fizikos fakulteto Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. Pranciškus Vitta.

Uždaroji akcinė bendrovė TELE2 įsteigė vardinę stipendiją,. Ši stipendija skiriama už šiais metais apgintus geriausius bakalauro baigiamuosius darbus Telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje.

500 Eur UAB „TELE 2“ vardinė stipendija, skirtą skatinti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose Telekomunikacijų srityje ir siekti karjeros Telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje, už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programos absolventams Patricijai Lapienytei Ir Laurynui Mickui.

Stipendijos pažymėjimą įteikė Uždarosios akcinės bendrovės Tele2 viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Sveikiname visus absolventus!

Europos Pietų observatorijos generalinis direktorius profesorius Xavieras Barconsas. ESO nuotr.

Prof. X. Barconsas 10 val. VU centriniuose rūmuose atidarė Ispanijos nacionalinės mokslo tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Científicas, CSIC) parodą „Un Universo de Luz“ („Šviesos visata“). Atidaryme taip pat dalyvavo pagrindinio Europos astronomijos mokslinio žurnalo „Astronomy and Astrophysics“ Direktorių tarybos nariai.

Vėliau skaitytoje viešoje paskaitoje įžanginį žodį tarė Ispanijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Maria Nieves Blanco Diaz, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris bei žymūs Lietuvos astrofizikai: Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius Arūbas Kučinskas ir to paties instituto profesorė Gražina Tautvaišienė.

Paskaitoje „ESO: 60 metų astronomijos laimėjimų ir žvilgsnis į ateitį“ („ESO: 60 Years of Astronomy Breakthroughs and Looking Forward“) prof. X. Barconsas supažindino klausytojus su Europos Pietų observatorijos geografinės padėties ypatumais, naudojama įranga, adaptyviosios optikos naudojimu įrangoje, tyrimų metodais, duomenų saugojimo specifika.

„Atsakius į vieną klausimą, tuoj iškyla kitas, į kurį ieškome atsakymų“, – pasakojo svečias, pristatydamas didžiausius ESO teleskopais atrastus reiškinius: planetų formavimąsi, greitėjantį visatos plėtimąsi, juodąsias skyles.

Prof. X. Barconsas taip pat pasakojo apie ESO skatinamą tarpkultūriškumą, galimybes mokslininkams atlikti savo tyrimus ir įsidarbinti šioje observatorijoje. Po paskaitos vykusioje klausimų ir atsakymų sesijoje paklaustas, ar yra lietuvių, dirbančių jo vadovaujamoje observatorijoje, svečias apgailestavo, kad kol kas dar ne, tačiau entuziastingai papasakojo apie ten dirbančią puikią inžinierę iš Latvijos.

„Palaikome glaudžius ryšius su bendruomene, [mokslo] institutais ir pramone. Tai skatina mus eiti pirmyn“, – teigė profesorius.

Susirinkę mokslininkai, studentai, moksleiviai aktyviai dalyvavo klausimų sesijoje ir džiaugėsi pažintimi su vienu ryškiausių astrofizikų. Po paskaitos prof. X. Barconsas lankėsi VU senojoje observatorijoje ir Molėtų observatorijoje, kur domėjosi Lietuvoje mokslininkų atliekamais astrofizikiniais tyrimais ir turima įranga.

Prof. G. Tautvaišienė. Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Šia iniciatyva siekiama padidinti moterų matomumą fizikoje, pristatyti įkvepiančias moteris fizikes, kurios gali tapti sektinu pavyzdžiu jaunosios kartos mokslininkėms.

VU astrofizikė prof. Gražina Tautvaišienė – Europos fizikų draugijos išleistame moterų fizikių kalendoriuje. VU koliažas

Mokslininkai – smalsūs ir atkaklūs žmonės

Prof. G. Tautvaišienė Europos fizikų draugijoje atstovauja Lietuvai kaip Lietuvos fizikos draugijos prezidentė, o į kalendorių buvo atrinkta už reikšmingą indėlį į astrofizikos mokslą ir aktyvų darbą rengiant jaunąją fizikų (-ių) kartą. Lietuvoje ji jau yra suorganizavusi daugiau kaip 20 tarptautinių vasaros mokyklų, skirtų astrofizikos studentams ir doktorantams.

„Mažai šaliai labai svarbu megzti ryšius su užsienio mokslininkais, nes tarptautiniu mastu svarbių mokslo rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant ir turint prieigą prie naujausios ir didžiausios pasaulinės mokslinės infrastruktūros. Vienas mokslininkas nedaug ką gali padaryti“, – įsitikinusi astrofizikė.

Paklausta, kaip pati susidomėjo fizika, profesorė sako, kad mokykloje ji labiausiai nemėgo mokytis mintinai deklamuoti eilėraščių, jai labiau patiko loginiai mokslai. Jos manymu, jaunam žmogui, moksleiviui yra labai svarbu, kad aplinkiniai žmonės, mokytojai pastebėtų ir paskatintų jo gabumus, bet ir pačiam reikia bandyti suprasti, kas patinka.

„Mane mokykloje pradėjo siųsti į fizikos olimpiadas ir aš supratau, kad ši mokslo sritis man yra įdomi, o kai stojau į Vilniaus universitetą, pasirinkau astrofiziką, nes visatos, galaktikos ir žvaigždžių evoliucijos supratimas labiausiai traukė, mažai apie tai buvo žinoma“, –  savo pasirinkimą prisimena prof. G. Tautvaišienė.

Astrofizikė pasakoja, kad mokykloje ji taip pat labai mėgo skaityti knygas apie žymius mokslininkus, politikus, kaip jie galvoja, kokią mato savo darbų prasmę. Bet labiausiai jai įstrigo Marie Skłodowskos Curie biografija ir pasiekimai.

Beskaitydama šias knygas, prof. G. Tautvaišienė suprato, kad mokslininkai yra labai smalsūs, atkaklūs ir labai daug dirbantys žmonės, kaip ir ji pati dabar atkakliai dirba savo mėgstamą dangaus kūnų tyrėjos mokslinį darbą.

Disertacija priklausė nuo giedrų naktų prie teleskopo Kaukaze

Prof. G. Tautvaišienei baigus VU magistrantūros studijas ir pradėjus savo mokslinį darbą, Lietuvoje dominavo žvaigždžių fotometriniai tyrimai, kai tyrėjai per filtrus stebi žvaigždes ir iš šviesumo skirtumų filtruose daro įvairias prielaidas, pavyzdžiui, kokia temperatūra yra žvaigždėse, koks bendras jų metalingumas.

„Bet man pasisekė – mano mokslinis vadovas profesorius Vytautas Straižys pasiūlė man naują tyrimų kryptį Lietuvoje – spektrinius žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimus. Jais galima nustatyti daug tikslesnę žvaigždžių cheminę sudėtį, išmatuoti žvaigždžių skriejimo greitį ir sužinoti daug daugiau informacijos apie žvaigždes“, – sako mokslininkė.

Tačiau tuo metu, kai ji pradėjo spektrinius tyrimus, mūsų šalyje nebuvo jokio teleskopo su spektrografu, taigi tam, kad galėtų parašyti disertaciją, jai teko teikti paraiškas gauti stebėjimų laiko prie reikiamo teleskopo.

Astrofizikė nustatė galaktikos cheminę evoliuciją

Tačiau sunkiausias jos moksliniame darbe buvo ne šis laikotarpis, o tas, kai Lietuvoje prasidėjo judėjimas dėl išstojimo iš Tarybų Sąjungos – tuomet ji neteko galimybės naudotis spektografu Kaukaze ir turėjo ieškoti naujų partnerių Europoje. Bet naujas bendradarbiavimas atnešė didelių tarptautinių laimėjimų – ji tapo viena pirmųjų pasaulyje, atlikusių detalius galaktikos cheminės evoliucijos modeliavimus ir su kolega astrofiziku įrodė, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę.

„1995 m. mes kartu su astrofiziku iš Jungtinės Karalystės Bernardu Pagelu paskelbėme mokslinį straipsnį, kuriame pirmą kartą sumodeliavome aštuoniolikos cheminių elementų gausėjimą mūsų galaktikoje – nustatėme galaktikos cheminę evoliuciją. Paaiškėjo, kokios žvaigždės iš pradžių formavosi, po kiek laiko jos susprogdavo, kokius cheminius elementus paskleisdavo susprogusios ir kokios naujos žvaigždės iš jų formuodavosi. Nustatėme, kaip daugėjo cheminių elementų galaktikos evoliucijos metu“, – apie svarbiausią savo atradimą pasakoja mokslininkė.

Daug metų savo tyrimus mokslininkė vykdė naudodamasi Kanarų salose esančiu Šiaurės optiniu teleskopu, o paskutinį dešimtmetį dirbo prie Europos Pietų observatorijos „Gaja-ESO“ projekto, kuris atnešė ne ką mažesnių laimėjimų.

„Šio projekto metu su 8,2 m teleskopu mūsų surinktais stebėjimo duomenimis buvo patvirtinta, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę, o ne atvirkščiai. Anksčiau buvo manoma, kad žvaigždės formavosi galaktikos sferoide ir joms sprogus medžiagos krito į jos centrą, o mes parodėme, kad ir centre formavosi žvaigždės“, – rezultatus aiškina VU astrofizikė.

Pagaliau 2015 m. spektografas, pagamintas Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorijoje, atsirado ir Lietuvoje – VU Molėtų observatorijoje. Kiek anksčiau prof. G. Tautvaišienės, kaip tuometinės Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės, dėka Molėtų astronomijos observatorija įsigijo ir kitą svarbų prietaisą, skirtą žvaigždėms stebėti – CCD (charge-coupled device) imtuvą. O pirmasis garsaus Lietuvos astrofiziko Kazimiero Černio su šiuo prietaisu atrastas asteroidas buvo pavadintas Tautvaišienės vardu.

Studijuoti fiziką gali visi

Prof. G. Tautvaišienė yra viena iš tų nedaugelio moterų, kurios įsitvirtino ir daug pasiekė astrofizikos srityje, nes jos tėvai jai leido savarankiškai nuspręsti ir rinktis tai, kas jai mokykloje patiko labiausiai. Tačiau mokslininkė mano, kad mergaitės, kurios domisi tiksliaisiais mokslais, ne visada išdrįsta siekti savo tikslų, nes tėvai, o kartais ir mokytojai pasako, kad tie mokslai yra ne mergaitėms. Anot profesorės, jei mergaitei mokykloje sunkiau sekasi tikslieji mokslai, dažnai jai net nesistengiama padėti ir paaiškinti.

„Negalima vaikui sakyti, kad jis kažko negali. Visi, jei ko nors nori, tai tą ir gali pasiekti. Nors fizikos srityje vis dar labiau dominuoja vyrai, tačiau studijuoti fiziką ir dirbti intelektinį darbą – nesvarbu, kokioje mokslo srityje – gali visi: tiek vyrai, tiek moterys“, – įsitikinusi garsi Lietuvos astrofizikė.

Iš kairės: LMA Jaunosios akademijos narė Lina Mikoliūnaitė, akad. Leonas Valkūnas, LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, LMA prezidentas Jūras Banys, akad. Gintautas Dzemyda, asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas. Virginijos Valuckienės nuotr.

INFOBALT stipendijų konkurse buvo atrinkti aštuoni laureatai, tarp jų – ir VU jaunieji mokslininkai. Komisija pagrindinę stipendiją (2 000 EUR) skyrė Gediminui Usevičiui už darbą „Metilamonio švino chlorido struktūrinių ir dinamikos tyrimai naudojant elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopiją“. Papildomą stipendiją (1000 EUR) gavo Justinas Turčak už darbą „EPR spectrometer with arbitrary waveform generation“.

200 EUR skatinamosios stipendijos atiteko Oskarui Klimašauskui už darbą „Dirbtiniu intelektu grindžiamas vairavimo maršruto skaičiavimas“, Rokui Lemežiui – „Hibridinių kalcio fosfatų kietojo kūno BMR tyrimas“ bei Justinai Ramonaitei – „Giliojo mokymosi metodu grindžiamas triukšmo paveikto kalbos signalo kokybės ir suprantamumo gerinimas“.

Konkurso nugalėtojus sveikino LMA prezidentas Jūras Banys, LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, asociacijos INFOBALT atstovas Tomas Vitkus. Kalbėjusieji pasidžiaugė, kad ši fizinių ir technologijos mokslų krypčių konferencija yra jau dvyliktoji, kad jai dėmesį skiria LR Vyriausybė, gausus būrys verslo organizacijų. Taip pat buvo prisiminta COVID-19 pandemijos situacija, kai moksliniai tyrimai ir duomenų mokslas padėjo ją suvaldyti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pažymėta, kad verslas be mokslo yra niekas, kaip ir mokslas be verslo, taigi šis bendradarbiavimas turi būti plečiamas per tokius renginius.

Svarbiausi šios konferencijos tikslai: susipažinti su jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, kosmoso, gynybos ir kvantinių technologijų, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų ir jų sandūrų srityse, apžvelgti jaunųjų mokslininkų mokslinių interesų problematiką.

Atidarymas vyks birželio 20 d. 13 val., 512 auditorijoje Fizikos fakultete (Saulėtekio al. 9-III).

Didaktikos centras analizuos fizikos mokytojų teorinių bei praktinių žinių poreikius ir pagal juos vykdys mokytojų kompetencijų tobulinimo seminarus, programas, teiks metodines priemones bei konsultacijas ir vienys fizikų bendruomenę tarp mokyklos, universiteto ir verslo atstovų. Renginyje atversime naujai įrengtų centro patalpų duris, pristatysime artimiausius Didaktikos centro veiklos planus bei ateities galimybes plėtoti fizikos mokymą(si).

Maloniai prašome jūsų patvirtinti dalyvavimą iki birželio 18 d.18:00 paspaudus šią nuorodą arba nuskanavus QR kodą, esantį skelbime.

Šiandien prasideda pagrindinis studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas, kviečiantis abiturientus rinktis pirmosios pakopos studijas. Šiemet Vilniaus universitetas (VU) stojantiesiems siūlo daugiau nei 140 studijų programų trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

VU ir toliau siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą

VU, siekdamas mažinti socialinę atskirtį ir paskatinti moksleivius iš socialiai pažeidžiamų šeimų siekti aukštojo mokslo, kviečia rinktis studijas lyderiaujančiame Lietuvos universitete ir pretenduoti į specialią 450-mečio stipendiją. Gabūs, bet finansinių resursų stokojantys abiturientai turės galimybę pasinaudoti šia 3000 eurų dydžio stipendija – tokios bus įteiktos bent 100 būsimų studentų.

Net du trečdaliai VU studentų yra iš mažesnių miestų ir miestelių. Tai – vis dar didelis iššūkis daugeliui stojančiųjų, planuojančių studijuoti ir gyventi viename iš didmiesčių – Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose. VU siekia padėti iš regionų atvykusiems stojantiesiems, kurie dėl finansinių sunkumų negalėtų įgyti išsilavinimo universitete. 2024 m. specialiosios 450-mečio stipendijos buvo įteiktos 116 studentų.

VU skiriamomis stipendijomis didinamas universitetinių studijų prieinamumas tapo sektinu pavyzdžiu su VU bendradarbiaujančioms organizacijoms ir VU bendruomenei, tarp jų ir alumnams. 445-ojo VU gimtadienio proga buvo organizuojamas paramos aukcionas, kuriame VU bendruomenė ir verslo atstovai specialioms 450-mečio stipendijoms skyrė beveik 73 tūkst. eurų, ši suma leis net 25 studentams gauti šią stipendiją.

Į 3000 eurų dydžio stipendijas gali pretenduoti stojantieji, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau nei 500 eurų, be to, jie nėra anksčiau įgiję bakalauro ar magistro kvalifikacinio laipsnio ir nėra gavę VU gimtadienio stipendijos, o pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų prašyme pirmu numeriu renkasi studijas VU.

300 eurų dydžio stipendijos, mokamos 10 mėnesių, padeda jautrių socialinių grupių studentams prisitaikyti naujoje aplinkoje ir motyvuoja studijuoti, taigi daugiau nei 95 proc. studentų po pirmų studijų metų tęsia studijas. Prašymai stipendijai gauti yra teikiami tuo pačiu laiku, kaip ir prašymai studijuoti universitete. Informacija stojantiesiems apie 450-mečio stipendiją pateikiama čia.

Individualiųjų studijų galimybė

VU, reaguodamas į sparčiai besikeičiančias absolventų karjeros tendencijas ir elgseną globalioje darbo rinkoje, nuo 2023 m. į VU įstojusiems bakalauro ar vientisųjų studijų studentams suteikia galimybę ne tik studijuoti pagrindinę studijų programą, į kurią jie įstojo, bet ir savarankiškai pasirinkti dalį studijuojamų dalykų.

Nuo antrojo semestro VU studentai gali savarankiškai pasirinkti dalį studijuojamų dalykų ir taip susidėlioti individualiąją studijų programą. Rinktis studijuojamus dalykus galima tiek savo fakultete, tiek kituose akademiniuose padaliniuose ir šitaip praplėsti savo žinias, kompetencijas, įgūdžius bei įgyti tarpdisciplininės patirties.

Ši galimybė VU atsirado tik praėjusiais metais ir jau sulaukė didelio pasisekimo – studentai aktyviai rinkosi juos dominančius ir akiratį praplečiančius studijų dalykus, kurie vėliau gali turėti reikšmingą įtaką siekiant pranašumo darbo rinkoje. Chemijos, fizikos studijų programų studentai rinkosi ekonomikos, vadybos dalykus, matematikai gilinosi į investavimą, didelė dalis studentų rinkosi studijuoti užsienio kalbas.

VIETA UŽAUGTI

VU kviečia visus, kuriems rūpi karjeros perspektyvos, prasmingas laisvalaikis, pažinimas, valstybės ateitis ir atvirumas pasauliui, rinktis studijas VU ir prisijungti prie tarptautiškos, pažangios ir tarpdiscipliniškos VU bendruomenės.

Norėdamas atkreipti dėmesį, kad VU – ne tik aukšto lygio mokslo, bet ir visapusiško asmenybės augimo vieta, VU pristato straipsnių ir iliustracijų ciklą VIETA UŽAUGTI. Jų herojai – nuo vis dar studijuojančių, VU dirbančių iki gerai pažįstamų alumnų, savo asmeninėmis patirtimis ir istorijomis atskleidžiančių, kokią reikšmę jų gyvenime turėjo VU.

VU – VIETA UŽAUGTI visiems. Kviečiame susipažinti su tai iliustruojančiomis istorijomis straipsnių cikle, kurių herojai – VU bendruomenės nariai.

Jei dar neapsisprendėte, kurią studijų programą rinktis, jei turite klausimų dėl priėmimo eigos, konkursinio balo, studijų finansavimo, prašymo pildymo ir kt., užduokite juos ir sužinokite atsakymus nuotolinės konsultacijos su VU priėmimo vadovu Artūru Šalčiu metu. Registruotis galite čia.

Nuo birželio 1 d. prasideda pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti nuo birželio 1 iki liepos 24 d. 12 val. Daugiau informacijos galite rasti LAMA BPO internetinėje svetainėje.

2024 metais dr. Igno Končiaus vardinė stipendija paskiriama Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų antro kurso Šviesos technologijų programos studentui Gabrieliui Rusoniui.

Gabrielius jis jau 5 metus vykdo visuomeninę ir savanorystės veiklą Lietuvos skautijoje. Šioje organizacijoje taip pat užsiima neformaliu jaunimo švietimu. Papildomai studentas priklauso skautiškai studentų korporacijai korp!Vytis, be viso to, rodo puikius rezultatus studijose. Visose veiklos srityse Gabrielius yra atsakingas, atsidavęs, stropus, rūpestingas, bendruomeniškas. Tokios ir panašios pilietiškos ir visuomenei naudingos veiklos yra Vydūno jaunimo fondo skatinama vertybė.

Vydūno jaunimo fondo, įsikūrusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva, 2020 m. Fizikos fakultete buvo įsteigta dr. Igno Končiaus vardinė stipendija. Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti pilietiškus, aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje, darbščius ir pasiekusius aukštų akademinių rezultatų Fizikos fakulteto bakalauro studijų studentus.

Balandžio 29 d. Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2004 TQ77, suteikiamas vardas „Poczobut“, o asteroidui 2006 SE368 – vardas „Dziewulski“. Šiems asteroidams suteikti Vilniaus universiteto rektorių ir astronomų Martyno Počobuto ir Vladislavo Dzievulskio vardai.

Martynas Počobutas ir Vladislavas Dzievulskis

Gegužės 26 d. VU Fizikos fakulteto vaikinų krepšinio komanda po atkaklios kovos finale nugalėjo VU Kauno fakulteto vaikinų krepšinio komandą ir pirmą kartą fakulteto istorijoje iškovojo VU Rektoriaus taurės medalius.

Gegužės 23 d., Vilniaus universitete (VU) prasidėjo pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas, kuris tęsis iki liepos 2 d. VU iš visų universitetų Lietuvoje siūlo daugiausia magistrantūros studijų programų, o kai kurias iš jų yra galimybė studijuoti tik VU. Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 140 magistrantūros studijų programų VU. Svarbiausią nformaciją apie VU FF siūlomas magistrantūros studijų programas rasite čia.

VU magistrantūros studijas pasirinkę studentai turi galimybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir studijas. Dauguma VU magistrantūros studijų vykdomos vakarais arba sesijiniu tvarkaraščiu. Būsimieji magistrai gali išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar „Erasmus+“ mainų programas. Be to, tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys VU studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti.

VU magistrantūros studentai gali pretenduoti ir į Europos universitetų aljanso „Arqus“ Talentų stipendiją. Pasirinkę magistrantūros studijas VU, absolventai gali pretenduoti į „Arqus“ stipendijos suteikiamą 1400 eurų per mėnesį išmoką, skirtą studento pragyvenimo išlaidoms padengti. Stipendija padengs ir stojimo įmoką bei stažuotę antrame „Arqus“ universitete partneryje. Stipendija bus skiriama bakalauro studijas kitoje aukštojoje mokykloje baigusiems ir magistrantūros studijas VU pasirinkusiems studentams.

Magistrantūros studijos VU ne tik padeda gilinti pasirinktos srities žinias, bet ir suteikia puikias karjeros galimybes. Pagal žurnalo „Reitingai“ sudaromą nacionalinį švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitingą, VU yra geriausiai darbdavių vertinamas universitetas Lietuvoje. VU alumnai yra geriausiai vertinami tarp darbdavių – alumnų žinios ir gebėjimai labiausiai atitinka darbdavių poreikius, o jų gaunamas vidutinis metinis atlyginimas po studijų yra vienas didžiausių. Todėl VU alumnai yra vieni laukiamiausių darbuotojų darbo rinkoje. Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų karjeros valdymo informacinės sistemos duomenimis, VU magistrai uždirba 30 proc. daugiau nei universiteto bakalauro laipsnį įgiję absolventai.

Prašymai studijuoti teikiami VU ISAS. Daugiau informacijos apie VU magistrantūros studijų programas rasite čia. Jei kiltų papildomų klausimų, kviečiame kreiptis į Studentų paslaugų ir karjeros skyrių el. paštu arba skambinti telefonu (8 5) 219 3144.

Asiociatyvi nuotr.

Skelbiami vardinių stipendijų konkursai IV kurso bakalauro studijų programų studentams rašantiems baigiamuosius darbus. Stipendijos skiriamos už baigiamuosius darbus.

Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija

Dr. Remio Gaškos vardinės stipendijos tikslas - skatinti Universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros fizikos ir fizikinių prietaisų srityje.

Dokumentai teikiami iki birželio 10 d. (imtinai).

Dr. Remio Gaškos vardinės stipendijos nuostatai

UAB „Tele2” vardinė stipendija

UAB „Tele2” vardinės stipendijos tikslas - skatinti Universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose Telekomunikacijų srityje ir siekti karjeros Telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje.

Dokumentai teikiami iki birželio 10 d. (imtinai).

UAB „Tele2” vardinės stipendijos nuostatai

UAB “Terra IT”, UAB “Synergy Effect” ir Vilniaus universiteto konsorciumo mokslininkai įgyvendina projektą „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“

Projekto įgyvendinimo metu siekiama sukurti 2 inovatyvius skaitmeninius technologinius sprendimus, panaudojant 5G ryšio technologijas: automatizuotą duomenų surinkimo bei informacijos iš jų išgavimo sprendimą, pritaikytą logistikos probleminei sričiai, siekiant efektyvinti ir optimizuoti logistikos srityje vykstančius procesus bei automatizuotą nutolusių logistikos sistemų stebėjimo sprendimą, kuris įgalins vykdyti nutolusių logistikos sistemų (sandėliavimo ir distribucijos centrų, transporto stovėjimo aikštelių, atskirų automobilių ir pan), kur nerentabilu įrengti fiksuotas antžemines stebėjimo sistemas, stebėseną su minimaliu žmogaus įsikišimu.

Pilnai išvystytas automatizuotas duomenų surinkimo bei informacijos iš jų išgavimo sprendimas įgalins sumažinti logistikos įmonių žmogiškojo faktoriaus klaidas, darbo laiko sąnaudas apdorojant užklausas, nuostolius/kaštus atsiradusius dėl klaidų, padidins reakcijos greitį ir tikslumą, darbo našumą, aptarnavimo kokybę. Automatizuotas nutolusių logistikos sistemų stebėjimo sprendimas užtikrins galimybę realiu laiku gauti tikslią informaciją apie situaciją, išvengti nereikalingų reagavimų, atitinkamai mažės iškvietimų operacijų kaštai, žmogiškųjų išteklių poreikis, formuosis teigiamas poveikis aplinkosaugai dėl mažėjančių automobilių eksploatacinių sąnaudų.

Transporto inovacijų diegimas yra labai svarbus žingsnis, siekiant optimizuoti visos Europos įvairių rūšių transportą. Tikimasi, kad projekto įgyvendinimo metu planuojami sukurti inovatyvūs skaitmeniniai technologiniai sprendimai, skirti efektyvinti ir optimizuoti logistikos srityje vykstančius procesus, sėkmingai integruosis į Europos Sąjungos transporto rinką.

Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius. Projekto pradžia – 2024-01-01. Projekto pabaiga 2025-12-31. Projekto vertė -1 167 217,51 Eur. Projektui skirta finansavimo lėšų suma – 776 752,97 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

Šių metų rugpjūčio 19-22 dienomis Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas kartu su Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutu organizuoja 19-ąją elektrokeramikų konferenciją (Electroceramics XIX). Ji vyks Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose. Konferencija vyksta kas dvejus metus, o ją kuruoja Europos keramikų draugija. Konferencijoje nagrinėjamos vienos iš karščiausių temų – joniniai laidininkai, magnetoelektrinės medžiagos, pjezoelektrinės medžiagos bei jų taikymas energijos kaupimui, konversijai.

„Electroceramics XIX“ konferencija pritraukia mokslininkus iš viso pasaulio. Ne išimtis ir Vilniuje organizuojama konferencija. Joje pranešimus skaitys mokslininkai iš garsiausių mokslo centrų. Plenarinius pranešimus skaitys prof. Mari-Ann Einarsrud iš Norvegijos mokslo ir technologijų universito, prof. Harry Tuller iš Massachusetts‘o Technologijų instituto (JAV) ir prof. Hana Uršič iš Jožef Stefan instituto (Slovenija). Pilną kviestinių pranešėjų sąrašą galima rasti konferencijos tinklapyje.

Dvi dienas prieš konferenciją (rugpjūčio 17-18 d.) vyks satelitinė vasaros mokykla skirta pažangioms elektrokeramikų charakterizavimo technologijoms. Lietuvos ir užsienio mokslininkai joje skaitys paskaitas apie medžiagų charakterizavimo metodus. Bus skaitomos paskaitos apie Rentgeno spindulių difrakciją bei jos taikymą elektrokeramikų tyrimams, pralaidumo elektronų mikroskopijos paslaptis, neutronų difrakcijos eksperimentus ir kt. Detalus pranešėjų sąrašas pateiktas konferencijos puslapyje. Vasaros mokykla vyks Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3).

Daugiau informacijos galima gauti susisiekus su vietiniu organizaciniu komitetu – Dr. Šarūnu Svirsku arba Dr. Lina Mikoliūnaite.

 

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto (VU) Mokslo komunikacijos ir informacijos centro Konferencijų salėje vyko jau tradicinis Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame varžėsi 15 doktorantų. Komisijos nutarimu nugalėtoju tapo fizikas Lukas Rimkus. Antrąją vietą užėmė psichologė Dovilė Mikučionytė, o trečiąją – medikė Erika Šalčiūtė-Šimėnė.  

Trijų minučių disertacijos (angl. Three Minute Thesis; 3MT) konkursas pirmą kartą surengtas 2008 m. Kvinslando universitete Australijoje. Tais metais šalį buvo apėmusi sausra. Siekiant taupyti vandenį, vietiniams gyventojams buvo rekomenduojama prieš einant į dušą trims minutėms užsistatyti virtuvės laikmatį, naudojamą kiaušiniams virti.

Šis paprastas laiko ir resursų taupymo principas įkvėpė Kvinslando universiteto profesorių Alaną Lawsoną. Jis pirmasis ir pasiūlė 3MT formatą, kuris prigijo ir yra taikomas iki šiol.

Konkurso dalyviai turi per 3 minutes anglų kalba pristatyti savo vykdomą tyrimą, naudodami tik vieną skaidrę ir nenaudodami jokių kitų pašalinių elementų.

Kvinslando universiteto pateiktais duomenimis, šiandien šis konkursas rengiamas daugiau nei 900 pasaulio universitetų daugiau nei 85 valstybėse. Lietuvai jame atstovauja Vilniaus universitetas.

Pirmosios vietos laimėtojas toliau dalyvauja Koimbros universitetų grupės vidinėje atrankoje, kurią perėję jaunieji mokslininkai keliauja į tolesnį konkurso etapą.

Doktorantus konkurso metu vertino komisija, kurią sudarė komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė, Gyvybės mokslų centro profesorius, biochemikas dr. Rolandas Meškys, Medicinos fakulteto Mokslo ir inovacijų prodekanas, gydytojas vaikų nefrologas dr. Karolis Ažukaitis ir psichologijos profesorius, Psichotraumatologijos centro vadovas dr. Evaldas Kazlauskas.

Susirinkusiuosius sveikino VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė. Renginį organizavo VU Doktorantūros ir podoktorantūros skyriaus vadovė dr. Virginija Uksienė ir tyrėjų gebėjimų mokymų koordinatorė Gabija Strumylaitė.

 Plačiau skaitykite: https://naujienos.vu.lt/paaiskejo-triju-minuciu-disertacijos-konkurso-nugaletojai/

Kviečiame dalyvauti vasaros mokykloje „Physics in Ljubljana 2024“, kuri vyks 2024 m. birželio 30-liepos 7 d. Liublianos universitete Liublianoje, Slovėnijoje.

Vasaros mokyklos tikslas - bakalauro ir magistrantūros studijų studentams pristatyti plačią naujausių fizikos mokslinių tyrimų apžvalgą, kuri, organizatorių manymu, bus labai naudinga studentams, besirenkantiems būsimų mokslinių tyrimų temą. Temas pristatys Liublianoje dirbantys žymiausi šių sričių ekspertai. Dalyvavimas Vasaros mokykloje yra nemokamas.

Daugiau informacijos, įskaitant paraiškos formą, galima rasti adresu:

http://physicsinljubljana.fmf.uni-lj.si/.

Prof. Mantas Šimėnas su kolegomis, dirbdami prof. Jūro Banio vadovaujamoje mokslo grupėje, yra atradę elektrinio dipolinio stiklo fazę hibridiniuose perovskituose ir taip padarę žymų proveržį šioje srityje, o šį kartą Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto fizikai, Lietuvos mokslo premijos laureatai prof. M. Šimėnas ir prof. J. Banys parengė detalų struktūrinių ir dinaminių perovskitų savybių apžvalginį straipsnį. Mokslininkų tyrimas publikuotas prestižiškiausiame Amerikos chemikų draugijos žurnale „Chemical Reviews“, turinčiame itin aukštą cituojamumo rodiklį (62). Šis žurnalas yra vienas iš labiausiai vertinamų ir aukščiausią reitingą turinčių žurnalų, kuriuose nagrinėjami bendri chemijos bei fizikinės chemijos klausimai. Šio žurnalo leidėjų tikslas – pateikti išsamias, autoritetingas, kritiškas ir lengvai skaitomas svarbių naujausių organinės, neorganinės, fizikinės, analitinės, teorinės ir biologinės chemijos tyrimų apžvalgas. Publikuota apžvalga buvo parengta kartu su chemikais iš Lenkijos žemų temperatūrų ir struktūrinių tyrimų instituto (Lenkijos mokslų akademija).

„Mūsų laboratorija jau kuris laikas gilinasi į dinaminius ir struktūrinius reiškinius, vykstančius hibridiniuose perovskituose. Sukaupta didelė tokių ir panašių medžiagų tyrimų patirtis mums leido suprasti ir apibendrinti stebėtus dėsningumus ir išryškinti šios mokslo krypties problemas ir ateities kryptis. Mūsų žiniomis, tai yra pirmasis straipsnis „Chemical Reviews“ žurnale, kuriame dalis autorių turi tik lietuvišką prieskyrą“, – kalbėjo prof. M. Šimėnas.

Daugiau informacijos rasite čia.

Tyrimas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis (projektas S-MIP-22-73).