Naujienos

Spalio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyko penktieji kandidatų į VU tarybos narius debatai, kuriuose savo vizijas apie VU valdymą pristatė devyni išoriniai kandidatai į VU tarybą. Debatuose dalyvavo Kornelijus Platelis (iškeltas Filologijos fakulteto), Rasa Antanavičiūtė (Istorijos fakultetas, Filosofijos fakultetas), Marius Jurgilas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), Rūta Skyrienė (Verslo mokykla), Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė (Komunikacijos fakultetas), Inga Davidonienė (Kauno fakultetas), Toma Monginė (Kauno fakultetas), Genovaitė Voverienė (Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras) ir Alvydas Žabolis (Fizikos fakultetas). Du kandidatai debatuose dalyvauti negalėjo.

Spalio 18 d. vykusiuose trečiuosiuose VU tarybos kandidatų, atstovaujančių gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptims arba technologijų mokslų sričiai, debatuose dalyvavo Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Romas Baronas, Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Arūnas Ramanavičius, Fizikos fakulteto docentas Gintautas Tamulaitis ir docentė Edita Palaimienė. Kandidatai diskutavo apie strateginius planus VU taryboje, finansų paskirstymą, Tarybos vaidmenį visuomenėje ir įtaką švietimo procesams.

Debatuose dalyvauti negalėjusį prof. G. Tamulaitį pristatė Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius. Su fakulteto rekomendacija susipažinti galite debatų transliacijos įraše arba čia.

Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius perskaitė fakulteto rekomendaciją dėl prof. G. Tamulaičio

Strateginės kryptys ir finansavimas – nuomonės išsiskyrė

Prisistatę kandidatai diskusiją pradėjo atsakydami, kokias svarbiausias VU strategines kryptis matytų. Prof. R. Baronas kaip pagrindinius raktažodžius išskyrė mokslo ir studijų tarptautiškumą ir tarpdalykiškumą ir pabrėžė, kad pastarajam reikėtų skirti daugiau dėmesio: „Rektoriaus mokslo premijų nuostatose taip pat yra tarpdiscipliniškumo kriterijus, bet vertinime jis sudaro tik 5 proc. Tarpdiscipliniškumas akcentuojamas ir tarptautiniuose vertinimuose, pabrėžiama publikacijų tarptautiniuose mokslo žurnaluose svarba. Tai svarbu.“

Prof. A. Ramanavičius išskyrė rektoriaus rinkimų ir komandos svarbą, Statuto nuostatų keitimo poreikius ir pasisakė už vienodas sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams. „Rektoriaus rinkimai yra labai svarbu, nes gali pakreipti strategijos vystymą. Tarybai tai per didelis vaidmuo. Per šią Tarybos kadenciją Statuto nepavyko pakeisti, tai sudėtinga, nes reikia keisti ir Seimo reglamentuose. Rektorių renka tik 11 žmonių, tai labai svarbu, nes šitą žingsnį turėtų sąžiningai atlikti tiek Tarybos, tiek VU bendruomenės nariai. […] Svarbu ir rektoriaus komanda. Turėtų būti labiau subalansuota, galbūt rotacinė.“

Tuo tarpu doc. E. Palaimienė prioritetu laiko ilgalaikius tikslus: „Orientuotis reikėtų į ilgalaikį planavimą ir įgyvendinimą, strategijos numatymą toliau nei penkeriems metams. Rekomendacijose VU vertinimo, kaip kolegos minėjo, minimas tarptautiškumas, bendradarbiavimas su kitais universitetais – trūksta to. Trūksta ir užsienio studentų, bet, oponuojant gerb. Ramanavičiui, galiu pasakyti, kad pradėkime nuo Baltijos šalių, kaimynų, kalbėkime apie jų pritraukimą pas mus.“

Prof. A. Ramanavičius, remdamasis dėstymo patirtimi Latvijos universitete, išreiškė nuomonę, kad Baltijos šalys neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, kuriuos Lietuva galėtų pritraukti. Kalbėdamas apie finansų paskirstymą, profesorius pasisakė už finansavimą pagal rezultatus ir pasidalino praktiniu pavyzdžiu: „Teko dirbti Imunologijos instituto taryboje, teko pakliūti į ją, kai institutas buvo 25 proc. biudžeto minuse. Mes tarp padalinių išdalinom tą minusą, tą riestainio skylę pagal rezultatus, instituto darbo rodikliai susitvarkė per pusę metų, pasiekimai pagerėjo keturis kartus. Todėl reikia pamiršti kryptis, strategijas, nurodymus, ką daryti, ko ne, ar tarpdisciplininis, ar monodisciplininis projektas – svarbu, ar galime tai daryti, ar ne.“

Doc. E. Palaimienė

Doc. E. Palaimienė papildė: „Taip, fizikai atgaivino „Fotono“ mokyklą. Perskirstyti riestainį svarbu, bet labai svarbu ir komanda, todėl Tarybai reikia mokėti susitarti. […] Bet dėl finansavimo turi būti įtraukta valstybė ir verslas – privatus finansavimo šaltinis. Labai geras pavyzdys yra VU fondas, kur dabar ypač fizikai investuoja dideles sumas ir turime daug įkurtų subfondų, su kurių pagalba galėtume turėti tą užtikrintumą.“

Apie finansų paskirstymą kalbėdamas prof. R. Baronas prisiminė išorinio VU vertinimo išvadas, su kuriomis ne iki galo sutinka: „Tarptautiniai ekspertai tiesmukai nurodė, kad VU yra per didelis decentralizacijos laipsnis. Jis trukdo greitai reaguoti į dažnai besikeičiančius išorės poreikius ir plėtoti didesnio masto institucines iniciatyvas. Kita vertus, galima sakyti, kad kaip tik decentralizacija leidžia padaliniams reaguoti greičiau į poreikius. Todėl manau, kad decentralizacija iš principo būtina, o kalbant apie lėšų paskirstymą, centralizuotos lėšos reikalingos, svarbu, kad padaliniams neatrodytų, kad tai šaltinis pūstis centrinei administracijai.

Skatinamųjų lėšų dalis turėtų būti minimaliai centralizuota ir mokslininkai turėtų jausti, kad jų darbas yra skatinamas. Antra vertus, vykdant užsakomuosius tyrimus, naudojama bendra universitetinė infrastruktūra, kuriai naudojamos bendros universitetinės lėšos, tai reikia balanso. Iš esmės gautos lėšos turi būti panaudotos taip, kad taptų pagrindu naujoms lėšoms pritraukti.“

Prof. R. Baronas

Tarybos vaidmuo dialoge su valstybe ir švietimo ateitis

Kandidatai į VU tarybą aptarė ir Tarybos vaidmenį bendradarbiaujant su valstybe. Pasak doc. E. Palaimienės, Taryba turėtų imtis lyderystės skatinant dialogą su Vyriausybe: „Vyriausybė pasižadėjo nuo BVP skirti mokslo institucijoms 1 proc. Taip nėra, turime daugiausia 0,5 proc., tik pusę. Ar dar pusė procento leistų turėti ilgalaikę mokslinių tyrimų perspektyvą? Tikrai taip. Šiuo metu tas dialogas tarp Vyriausybės ir VU turėtų būti daug glaudesnis ir reglamentuotas. [….] Taryba turėtų sukilti. Kalbama apie atlyginimus, bet kur infrastruktūra, turtas, ilgalaikės perspektyvos, brangios įrangos pirkimas ir išlaikymas?“

Prof. A. Ramanavičius pakomentavo situaciją iš dabartinės Tarybos kadencijos perspektyvos: „Būtų gerai, jei galėtume paveikti Vyriausybės atstovus, Seimą, kad padidintų tą procentą. Globalių klausimų nesprendėme Taryboje, nors juos matėme. Administracijai pavesdavom juos, nes jie turi didesnį poveikį, susitinka su atstovais reguliariai numatytais formatais. Nedarėme iniciatyvų, kurios skatintų ilgalaikius streikus. Tarybos ne ta gal misija – mes paskirstome, ką turime ir ką gavome iš Vyriausybės pagal numatytas programas.“

„Reikia pripažinti, kad valstybė nuolat didina finansavimą ir jis absoliučiu skaičiumi padvigubėjo per pastaruosius metus. Tačiau kiek MTEP skiriama pagal BVP – 1,07 proc. – buvo mažiau nei 2020 m., kai Europos vidurkis yra per 2 proc., Suomija kalba apie 4–5 proc. Mums gresia atsilikti. Gal reikėtų komunikuoti taip, kad tai nėra išlaidos, ne algų kėlimas, tai turi būti interpretuojama kaip investicija į Lietuvos ateitį ir gerovę. […] Vėl atėjo laikas priminti valdžiai jos įsipareigojimus – nacionalinis pažangos planas 2021–2030 metams, ten tarpinis rodiklis 2025 m. MTEP pasiekti 1,5 proc. Valdžiai priėmus sprendimus, mums reikia apeliuoti, baksnoti ir rodyti. Visai mokslo bendruomenei, ypač VU tarybai, reikėtų aktyviau įsitraukti“, – savo poziciją išdėstė prof. R. Baronas.

Kandidatai į VU tarybą aptarė ir mokytojų rengimo klausimą bei universiteto vaidmenį jame. Doc. E. Palaimienė pasidalino asmenine patirtimi: „Pati perkvalifikuoju mokytojus į fizikus ir tai nėra stiprioji mūsų universiteto savybė. Mokytojų trūkumas bus didelis ir ateityje, todėl universitetas turi dėti didesnes pastangas. Įrankiai turėtų ateiti iš švietimo sistemos, nes dabar mokykloje dr. laipsnis prilyginamas pradedančiajam mokytojui, nors mes atitinkame eksperto kvalifikaciją. Yra užkirstas kelias universiteto darbuotojams būti lygiems su mokytojais. […] Universitetas gali suteikti mokytojams daugiau praktinių darbų, parodyti mokslo pusę, jauniesiems mokytojams pasakyti, kad viską galima padaryti per praktiką. Turime pamokyti, padėti suprasti ir pasitikėti savo jėgomis. Turime rengti daugiau edukacinių renginių ir konferencijų. Riba tarp mokytojų ir dėstytojų turėtų mažėti. Reikia ir iš viršaus, ŠMSM įsikišimo, kurie kalba, bet nedaro. Kaip Taryba turime inicijuoti tai.“

Prof. A. Ramanavičius

Pasak prof. A. Ramanavičiaus, daugiau dėmesio ir paramos turėtų būti skiriama nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms, kurios ugdo talentus, ir kitoms ugdymo iniciatyvoms, tokioms kaip „Fotono“ mokykla ir panašios. „Didaktikos centrai svarbu, kur mokytojai atsiveda mokinių ir daro fantastiškus tyrimus, kartais su studentais tokių nepadarome. Kitas centrų uždavinys – įtraukti dėstytojus į ugdymo ciklą. Turėtume skirti tam lėšų“, – sakė prof. A. Ramanavičius.

Prof. R. Baronas atkreipė dėmesį į gretutines edukologijos studijas, kurias reikėtų labiau palaikyti ir siekti, kad tiksliųjų mokslų programas baigę studentai turėtų bent galimybę ateityje dirbti mokytojais. „Kalbant apskritai apie pritraukimą jaunų žmonių prie gamtos mokslų – lyčių pusiausvyra. Ne vienoje studijų programoje vyrauja arba viena, arba kita lytis. Reikėtų proaktyviai veikti viešojoje erdvėje parodant, kad nepriklausomai nuo lyties galima pasiekti aukštų rezultatų“, – tvirtino profesorius.

Kandidatai į VU tarybą aptarė ir daugiau klausimų, kalbėjo apie detalesnį lėšų paskirstymą, informacinių sistemų įsigijimą ir atsakė į žiūrovų užduotus klausimus. Atsakymus į juos ir visą debatų įrašą galite pamatyti čia.

Primename, kad šią savaitę vyks paskutiniai treji debatai, skirti kandidatams į VU tarybą prisistatyti. Artimiausi debatai vyks spalio 21 d. 16 val. Medicinos mokslo centro konferencijų salėje (Žaliųjų ežerų g. 2), juose susitiks medicinos ir sveikatos mokslų interesų sritims atstovaujantys kandidatai. Diskusijoje dalyvaus Natalja Istomina (Medicinos fakultetas), Tomas Poškus (Medicinos fakultetas) ir Algirdas Utkus (Medicinos fakultetas). Diskusiją moderuos prof. Vytautas Kasiulevičius. Debatus bus galima stebėti tiesiogiai čia.

Išsamiau apie VU tarybos debatus, kandidatus, balsavimo vietas ir laiką – specialiame VU tarybos rinkimams skirtame polapyje.

Spalio 21 d. prasidėjo renginys, suteikiantis unikalią galimybę tapti Vilniaus universiteto (VU) studentu vienai dienai. Renginyje duris Lietuvos ir užsienio moksleiviams atveria 15 VU fakultetų. Visą savaitę bus galima ne tik klausytis dėstytojų paskaitų, bet ir iš pirmų lūpų išgirsti apie kasdienį gyvenimą VU bei susipažinti su studentų veiklomis.

Sužinokite, kuo lapės susijusios su filologais 

Renginio dalyvius priims ir netrukus 35-metį minėsianti VU Studentų atstovybė (VU SA), kurios nariai ne tik dalinsis istorijomis iš savo patirties, pasakos apie studentiškas tradicijas, bet ir kvies pažinti studentų kasdienybę.

VU SA Filologijos fakultete pirmininkė Eglė Gaučaitė siūlo moksleiviams pasinerti į kalbų pasaulį: „Pradėjus studijuoti mane nustebino, kiek daug dedamųjų turi suprasti, norėdamas susipažinti su kalba ir jos kultūra. Kiekvieną dieną gali išmokti esminių dalykų apie kalbos vartojimą, pamatyti iš skirtingų perspektyvų. Dėl šios priežasties studijos nenusibosta, o vis atneša naujų dalykų.“

Studentė sako, kad fakulteto bendruomenė yra labai įvairi, tačiau kiekvienas studentas čia yra priimamas toks, koks yra: „Filologijos studentai yra kūrybiški ir išskirtiniai. Kiekvienas turi savo stilių ar charakterio bruožą. Kiekvienas kitoks ir savotiškai įdomus.“

Studentų atstovybė Filologijos fakultete kviečia moksleivius ne tik pabendrauti ar užduoti rūpimus klausimus apie studijas, bet ir susipažinti su išskirtinę architektūrą turinčiu fakultetu, sužinoti, kodėl lapė yra svarbus fakulteto simbolis. Užsiregistruoti galite čia.

Kaip dinozauras prisideda prie studijų sėkmės?

VU Fizikos fakulteto studentai taip pat kviečia moksleivius susipažinti su ilgametėmis studentiškomis iniciatyvomis ir fakulteto bendruomene. 

„Kai buvau moksleivis, aktyviai domėjausi VU Fizikos fakultetu, įsivaizdavau, kur įstojau, bet tikrai nesitikėjau, kad bendruomenė čia yra tokia atvira visiems“, – sako VU Studentų atstovybės Fizikos fakultete pirmininkas Tadas Lekšas.  

Viena geriausiai žinomų studentų iniciatyvų fakultete yra jau beveik 57 metus gyvuojanti ir į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldą įrašyta Fiziko diena (FiDi). Tačiau fakulteto studentai aktyviai organizuoja ir kitus renginius, skirtus bendruomenei puoselėti.

T. Lekšas sako, kad į Fizikos fakultetą atvykę moksleiviai gali tikėtis sužinoti daugiau apie studijas, patį fakultetą ir jo bendruomenę.

„Papasakosime apie didžiausius skirtumus tarp universiteto ir mokyklos, parodysime fakultete esančias vietas, kurių praeidami pro šalį net nepastebėtumėte“, – žada studentas.

Registruotis į paskaitą galite čia.

Be studentų nebūtų universiteto

24 tūkst. studentų kiekvieną dieną susitinka VU koridoriuose. Kiekvienas iš jų – svarbus bendruomenės narys, prisidedantis prie pasaulio ir visuomenės kūrimo. Studentė Aistė Židonytė sako, kad įstojus į VU ją nustebino plačios studentų saviraiškos galimybės, padedančios užmegzti naujas draugystes ir ugdančios asmenines kompetencijas. 

„Mane sužavėjo, kiek patys studentai gali nuveikti“, – sako VU Gyvybės mokslų centro studentė.

„Studento vienai dienai“ dalyviai visas studentų paslaptis galės sužinoti iš VU Filosofijos, Komunikacijos, Chemijos ir geomokslų, Filologijos, Istorijos, Fizikos ir Medicinos fakultetų studentų lūpų.

Be to, Teisės fakulteto studentai kviečia į savo organizuojamų Konstitucijos dienų renginius. Vienas iš jų – atidaromoji konferencija „Konstitucinio Teismo gyvavimo kelias: laimėjimai, iššūkiai ir nesėkmės“.

Registracija

Minint Pasaulinę fotonikos dieną Vilniaus universiteto fondas drauge su VU Fizikos fakultetu skelbia konkursą Lietuvos lazerių tėvu vadinamo vieno žymiausių šalies mokslininkų prof. Algio Petro Piskarsko (1942–2022) vardinei podoktorantūros stipendijai laimėti.

Prof. Algis Petras Piskarskas. E. Blažio/LRT nuotr.

Naujai įsteigtos podoktorantūros stipendijos tikslas – finansiškai palaikyti gabius ir perspektyvius mokslininkus, siekiančius pradėti ar tęsti akademinę veiklą VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Konkurso laimėtojui (-ai) per dvejus metus bus išmokėta 20 tūkst. eurų vertės podoktorantūros stipendija, finansuojama iš 2023 metais įkurto prof. A. P. Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos ir tikslinės paramos.

Konkurse kviečiami dalyvauti visi mokslininkai, ne seniau kaip prieš 2,5 metų apgynę daktaro disertaciją lazerių fizikos srityje, jau dirbantys ar pradėsiantys dirbti VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Sėkmės atveju iš laimėtojo (-os) bus tikimasi aktyvaus dalyvavimo VU Fizikos fakulteto vykdomoje mokslinėje veikloje, vadovavimo studentų baigiamiesiems darbams, mokslo projektų rengimo, dėstytojavimo ir kt.

Paraiškų priėmimo pradžia – 2024 m. spalio 21 d.; pabaiga – 2024 m. lapkričio 22 d. Konkurso rezultatai skelbiami iki šių metų gruodžio 31 d. Daugiau informacijos ir paraiškos forma – VU fondo interneto svetainėje.

JAV žiniasklaidos gigantas „Forbes“ susidomėjo Vilniaus universiteto (VU) astrofizikų atliekamu tyrimu. Prof. Gražinos Tautvaišienės vadovaujama komanda savo tyrimu siekia atsakyti į klausimą, ar egzistuoja ryšys tarp žvaigždės cheminės sudėties ir planetų, kurias ji gali suformuoti. O tai, pasak „Forbes“, gali atverti trumpesnį kelią aptikti egzoplanetas.

MAO teleskopas. Nuotr.Andriaus Zigmanto

Šiuos tyrimus mokslininkų komanda vykdo beveik dešimtmetį. Nuo 2016 m. naudodami Molėtų observatorijos teleskope esantį moderniausią spektografą, VU astronomai stebi tūkstančių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti F, G ir K spektrinių tipų žvaigždžių cheminę sudėtį ir patikrinti, ar egzistuoja ryšys tarp šių žvaigždžių ir planetų, kurias jos gali turėti.

„Pastebime tam tikrų elementų kiekio perteklių planetas turinčiose žvaigždėse. Jei mums pavyks tai sėkmingai išanalizuoti, kitas mūsų tikslas bus rasti trumpesnį kelią, kad galėtume aptikti uolines planetas“, – teigia prof. G. Tautvaišienė, tyrimo grupės ir Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, neseniai išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente.

Tyrėjų komanda jau surinko apie 1500 šviesių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus, naudodama aukštos raiškos VU Echelle spektrografą (VUES). Kompaktiško automobilio dydžio prietaisas stovi specialioje patalpoje, kurioje kontroliuojamas klimatas, po pagrindiniu Molėtų observatorijos 1,65 metro optinio teleskopo kupolu.

Giedromis naktimis nuo didmiesčių nutolusioje observatorijoje galima palankiomis sąlygomis registruoti iš šiaurinių platumų matomus šviesių žvaigždžių spektrus. Iki šiol stebėtų žvaigždžių, esančių iki 3000 šviesmečių atstumu, amžius svyruoja nuo maždaug 200 milijonų iki 12 milijardų metų. Nors tik trečdalis naktų Lietuvoje giedros, tyrimo metu kasmet sukaupiama apie 200 žvaigždžių spektrų.

„Remdamiesi žvaigždžių chemine sudėtimi, siekiame nustatyti, kurios žvaigždės labiau linkusios formuoti uolines planetas“, – aiškina VU astronomas dr. Arnas Drazdauskas.

Komanda jau nustatė, kad apie 83 proc. iš 300 tirtų žvaigždžių mėginiuose magnio ir silicio santykis buvo tarp 1,0 ir 2,0. Prof. G. Tautvaišienės įsitikinimu, tai reiškia, kad šios žvaigždės gali turėti į Žemę panašias planetas.

Tačiau komandos darbas neapsiriboja vien tik žvaigždžių cheminės sudėties nustatymu. Mokslininkai taip pat aiškinasi tokius parametrus kaip žvaigždės temperatūra, gravitacija ir metalingumas (sunkiųjų elementų kiekis žvaigždėje).

Pasak dr. A. Drazdausko, tuomet tyrėjai nuodugniau analizuoja, kas slypi žvaigždės viduje: „Tiriame maždaug 32 elementų kiekį. Pradedame nuo gyvybei svarbių elementų, tokių kaip anglis, deguonis, azotas, magnis ir silicis. Tada pereiname prie bario ir netgi retųjų metalų – itrio.“

Ar egzistuoja minimalus cheminės sudėties reikalavimas, kad susiformuotų planeta – vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos kelia mokslininkai. Jie taip pat ieško skirtumų tarp žvaigždžių, turinčių skirtingo tipo planetas – ilgo ir trumpo apsisukimo periodo, Jupiterio dydžio, Žemės dydžio ir pan. Masyvios dujinės planetos dažniau formuojasi aplink žvaigždes, turinčias daugiau metalų, tačiau uolėtos planetos randamos aplink įvairaus metalingumo žvaigždes.

„Kol kas žinome tik apie 10 000 žvaigždžių, kurių atlikti tokie tikslūs spektroskopiniai matavimai. Mums reikia didesnio mėginio ir daugiau teorinių studijų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, kokio tipo planetos gali formuotis, pagal žvaigždžių cheminę sudėtį“, – aiškina dr. A. Drazdauskas.

Pasak jo, mūsų galaktikoje yra apie 20 milijardų į Saulę panašių žvaigždžių, tad laukia milžiniškas kiekis tyrimų: „Didžiausi teleskopai koncentruojasi į konkrečius taikinius, o apžvalgos darbus atlieka mažesni teleskopai, kas riboja stebėjimų apimtį. Nepaisant to, dabartinė technologija leidžia gauti spektrus iš milijardų žvaigždžių.“

Tačiau egzoplanetų šeimininkių, kurių cheminė sudėtis išsamiai ištirta, rinkinys vis dar mažas, o žvaigždžių, kurioms patvirtintos Žemės dydžio planetos ir išnagrinėta cheminė sudėtis, yra dar mažiau. Vilniaus universiteto astronomai ir toliau tęs Visatos pažinimui aktualius tyrimus.

Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus miesto mecenatų, verslininkų, VU alumnų Redos ir Alvydo Žabolių šeima skyrė 100 tūkst. eurų pernai įkurtam prof. Algio Petro Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, skirtam skatinti ir remti lazerinės fizikos mokslą.

„Talentų ugdymas VU Fizikos fakultete yra Vilniaus fotonikos ekosistemos pagrindas“, – sako A. Žabolis, vienas iš VU fondo dalininkų ir steigėjų.

Iš kairės į dešinę: Justinas Noreika, Alvydas Žabolis su dukra Egle Adliene, prof. Aidas Matijošius. Rūtos Verseckaitės nuotr.

2023 m. balandį įmonės „Light Conversion“ kartu su Piskarskų šeima įkurtas vardinis subfondas tais pačiais metais sulaukė papildomos 100 tūkst. eurų paramos iš prof. A. P. Piskarsko mokinio ir bendražygio dr. Algirdo Juozapavičiaus šeimos. Po naujausio Žabolių šeimos įnašo subfondo vertė pakilo iki 0,5 mln. eurų.

„Lietuvos lazerių tėvu vadinamas prof. A. P. Piskarskas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių srityje, bet svariai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva būtų vadinama lazerių šalimi. Labai simboliška, kad pagaliau profesoriaus mokinių, bendražygių, šeimos bei fondo steigėjų sukaupto fondo grąža – vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos – bus išmokamos Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams. Neabejoju, kad gamtos ir technologijos mokslų srityje skatinami jauni žmonės gali kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje ir pasaulyje“, – sako VU Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Aidas Matijošius.

Šių metų gruodžio mėnesį planuojama įteikti pirmąsias vardines prof. A. P. Piskarsko stipendijas lazerinės fizikos mokslo talentams.

Nuo 2016 m. Žabolių šeima ir jos valdomos bendrovės yra skyrusios daugiau nei 300 tūkst. eurų bendram VU neliečiamojo kapitalo fondui, 100 tūkst. eurų – prof. A. P. Piskarsko subfondui, o daugiau nei 125 tūkst. eurų buvo skirta tiksliniams VU projektams bei fondo valdymo ir veiklos stiprinimui.

Spalio 10 dieną Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Senato posėdyje trims mokslininkams suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Aarhus universiteto profesoriui Hansui Kjeldsenui (Hans Kjeldsen) jis suteiktas už iškilius darbus žvaigždžių sandaros astroseisminių tyrimų srityje ir glaudžius mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu.

Profesorius H. Kjeldsenas su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais bendradarbiauja nuo 1999 metų, kartu vykdo asteroseisminius tyrimus. H. Kjeldsenas pirmasis pasaulyje atrado panašias į Saulės osciliacijas kitoje žvaigždėje, o šiuo metu tai yra plačiai taikoma žvaigždžių struktūros tyrimams ir amžiaus nustatymui.

„Toks žvaigždžių tyrimo metodas įdiegtas NASA Kepler kosminėje misijoje. Už išskirtinį mokslinį vadovavimą ir pavyzdinį kūrybiškumą bei atsidavimą Keplerio orbitos operacijoms ir mokslui profesoriui buvo skirtas NASA grupės pasiekimų apdovanojimas. H. Kjeldsen dirba ir daugelio kitų kosminių misijų tyrėjų komandose (CoROT, NASA TESS, Delphini-1, STEP and ESA PLATO), yra paskelbęs virš 280 mokslinių straipsnių“ – ceremonijos metu kalbėjo Fizikos fakulteto dekanas profesorius Aidas Matijošius.

Savo kalboje žymus astrofizikas H. Kjeldsenas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu ne tik tęsiasi, bet ir stiprėja. Įvardino, kaip labai vertina atvirą kolegų požiūrį Lietuvoje, aukščiausios kokybės mokymą, pasidžiaugė kartu pasiektais rezultatais. „Mūsų visų, dirbančių šioje srityje, įskaitant Vilniaus grupę, laukia šviesi ateitis“ – sakė jis.

Kolegos profesorių įvardija kaip šiltą asmenybę ir išskirtinį mokslininką, atvedusį į savo tyrimų lauką ne vieną Lietuvos astronomą. „Labai džiaugiamės mūsų kolegos ir draugo prof. Hanso Kjeldseno inauguracija Vilniaus universiteto garbės daktaru. Visi, kas per 25-erius bendradarbiavimo metus su juo kartu dirbo ar iš jo mokėsi, pažįsta Hansą kaip išskirtinį daugelio mokslinių sričių ekspertą ir labai draugišką asmenybę. Jo palaikomi, Lietuvos astronomai įžengė į priešakines žvaigždžių asteroseisminių tyrimų ir egzolanetų tyrimų tematikas. Ateityje planuojame kartu pasiekti dar daugiau Lietuvai, Danijai ir pasauliui reikšmingų mokslo rezultatų“ – teigia Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidentė habil. dr. Gražina Tautvaišienė.

Ceremonijoje Vilniaus universiteto garbės daktarais taip pat iškilmingai inauguruoti profesorius Daniel Petit (Prancūzija) ir profesorė Anna Pikulska-Radomska (Lenkija).

Dar neseniai Lietuvos dangų papuošusi Šiaurės pašvaistė paskatino šalies gyventojus ne tik fiksuoti retus reiškinius mūsų platumose, bet ir diskutuoti, ar tai globalinio atšilimo, o gal kitų veiksnių rezultatas. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas patikina, kad šiuos reiškinius sukelia Saulės audros, o Šiaurės pašvaistė – bene vienintelis pozityvus jų padarinys. Sulaukę Saulės audrų aktyvumo piko galime tikėtis kur kas liūdnesnių pasekmių – nuo stringančių telekomunikacijų, sutrikusio palydovų ir interneto ryšio iki mėnesiams dingusios elektros.

Gyvename Saulės audrų piko laikotarpiu

Pasak fiziko dr. K. Ikamo, Saulės audros yra įprastas reiškinys ir vyksta nuolat. Audros metu iš Saulės į erdvę dideliu greičiu išmetamos didelės energijos dalelės (plazma). Kai tų dalelių debesis nuskrieja iki Žemės, jas sustabdo viršutiniai atmosferos sluoksniai ir mūsų planetos paviršiaus jos nepasiekia, bet tuo metu danguje matome Šiaurės pašvaistę. Tačiau jei Saulės audra būna labai stipri, jos poveikis Žemei gali būti didesnis.

„Saulės plazmos srautas paveikia Žemės magnetinį lauką ir jis pakinta. Atsiranda neįprastų magnetinio lauko trikdžių, kuriuos vadiname geomagnetine audra. Kadangi Saulė, kaip ir Žemė, turi sau būdingus gyvavimo ciklus, galima sakyti, sezonus, tam tikru metu yra fiksuojamas audrų suaktyvėjimas“, – sako dr. K. Ikamas.

Saulės aktyvumo cikle, vidutiniškai trunkančiame 11,2 metų, maksimalaus aktyvumo laikotarpiu galima tikėtis intensyviausių audrų ar net superaudrų. Mokslininkų skaičiavimu, būtent 2023–2025-ieji turėtų būti Saulės audrų piko sezonas. Vieną tokių intensyvesnių audrų matėme 2024 m. gegužės mėnesį, kai Lietuvoje stebėjome Šiaurės pašvaistę. Pasak Vilniaus universiteto mokslininko, tai bene vienintelis pozityvus Saulės audros padarinys be liūdnesnių pasekmių, kokių yra pasitaikę dar 2022 m.

„Dėl tuo metu kilusios audros net 40 iš 49 „SpaceX“ programos palydovų nepasiekė numatytos orbitos ir nukrito arba sudegė atmosferoje. Tai Elonui Muskui kainavo nuo 50 iki 100 mln. dolerių. Dar anksčiau vykusios Saulės audros, pavyzdžiui, 2015-aisiais, sukėlė nesklandumų telekomunikacijos tinklams Norvegijoje. Tačiau stipriausia užfiksuota Saulės audra įvyko 1859 m. Jei tokia kiltų šiandien, padariniai galėtų būti tragiški“, – sako mokslininkas.

1859 m. geomagnetinė audra, vadinama Karingtono įvykiu, sutrikdė telegrafo ryšį JAV ir dalyje Europos. Užfiksuota, kad telegrafo linijomis elektra tekėjo be jokio elektros šaltinio, kai kurie telegrafo aparatai užsidegė, o kai kurie leido operatoriams siųsti žinutes be išorinių maitinimo šaltinių. Vis dėlto, pasak dr. K. Ikamo, kadangi tuo metu telekomunikacijos dar nebuvo tokios išvystytos, kaip yra dabar, tai ir atkūrimo darbai nebuvo tokie sudėtingi.

Superaudra galėtų sukelti humanitarinę krizę

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dabartiniame pasaulyje dauguma mums įprastų kasdienių procesų, tokių kaip vandentiekio, šildymo sistemų, degalų įpylimo kolonėlių veikla, yra automatizuoti ir priklausomi nuo elektros energijos bei telekomunikacijų. Būtent dėl sudėtingesnės komunikacijų infrastruktūros dabar kilusi stipri geomagnetinė audra turėtų rimtesnių padarinių.

„Didžiausią geomagnetinės audros žalą patirtų elektros ir telekomunikacijų perdavimu besirūpinančios įmonės, centrai. Šios audros veikia infrastruktūrų branduolį, gali sugadinti elektros perdavimo įrangą, paveikti transformatorius – jų viduje esančios dalys gali tiesiog sudegti, išsilydyti. Nors eilinis gyventojas didesnės audros atveju patirtų nebent menkus elektroninės įrangos sutrikimus, superaudros padarinius pajustų ne tiesiogiai, bet dėl dingusios elektros ar interneto ryšio“, – pasakoja fizikas.

Kad įvyko itin stipri geomagnetinė audra, galinti pažeisti mūsų naudojamas elektros sistemas, pirmiausia pastebėtume dėl dingusio mobiliojo ryšio. Dingtų ir internetas, neveiktų televizija ir elektroniniai mokėjimai, nebūtų šviesos. Kokio masto ši problema būtų, priklausytų nuo audros paveikto regiono dydžio – jei jis itin didelis, pavyzdžiui, visas Europos žemynas, elektros tiekimo atnaujinimas galėtų užtrukti ir iki keleto mėnesių. Visą šį laiką tektų praleisti be elektros ir ja valdomų sistemų bei prietaisų.

„Ilgesniam laikui dingus elektrai imtų streikuoti vandentiekis, būtų sudėtinga įsipilti degalų, nes jų įpylimo kolonėlių veikla yra automatizuota ir priklauso nuo elektros. Ypač problemiška būtų žiemą, nes sutriktų ir šildymo infrastruktūra. Savotiškos karo sąlygos, apie kurias dabar galėtų papasakoti Ukrainos gyventojai, dažnai patiriantys sunkumų, kai raketos pataiko į generatorius, transformatorines. Tad audrai paveikus mažą regioną keletą dienų be elektros ištvertume nesunkiai, tačiau keli mėnesiai be elektros galėtų sukelti net humanitarinę krizę“, – aiškina dr. K. Ikamas.

Vis dėlto dažniau pasitaikančios silpnesnės geomagnetinės audros tokio pavojaus nekelia.

Stipresnės Saulės audros gali paveikti ir palydovus. Trikdžiai palydovų tinkluose savo ruožtu gali paveikti televizijos, mobiliojo ryšio, interneto tiekimą. Superaudrų atveju gali sutrikti ir plačiai naudojamos padėties nustatymo sistemos – GPS, „Gallileo“, tad atsirastų nesklandumų laivyboje, net karyboje, kur GPS naudojama raketoms valdyti. Kiltų problemų aviacijoje, pilotams tektų išjungti automatinį valdymą, nes sistemos neberodytų patikimos skrydžio trajektorijos.

Kai kurie mokslininkai tiki, kad geomagnetinės audros poveikį pajausti gali ir gyvūnai – paukščiai, delfinai reaguoja į pakitusį geomagnetinį lauką dėl jų kūnuose esančių paramagnetinių dalelių, vadinamų „vidiniu kompasu“, o tai gali turėti įtakos jų migracijai. Tokioms audroms daug jautresni šiauriniai regionai, nes ten didesnė antrinės radiacijos ir jos sukeltų mutacijų rizika, tačiau labiausiai nukentėtų kosmoso stotyse reziduojantys astronautai, kurių nuo spinduliuotės nesaugo Žemės atmosfera ir magnetinis laukas.

Pasiruošti superaudrai turėsime tik keliolika valandų

Pasak dr. K. Ikamo, nors ir palydovai, ir telekomunikacijų, elektros perdavimo technika gaminama taip, kad apsaugotų nuo tokių nelaimių, itin stiprių geomagnetinių audrų atveju dabartinės apsaugos nepakanka, nes tai ir didelė investicija, ir mažai tikėtinas įvykis: „Statistiškai 4 audros per 11 metų yra normalus reiškinys, o kartą per šimtmetį galima tikėtis itin stiprios audros. Tokia jau buvo seniai – 1859 m., bet pasikliauti šia statistika sunku, nes Saulė dar nėra iki galo ištyrinėta, mažai apie ją žinome.

Tačiau papildomos investicijos į apsaugą nuo itin stiprios geomagnetinės audros yra labai didelės. Pavyzdžiui, „SpaceX“ kompanijai reikėtų iškelti palydovus į aukštesnę pradinę orbitą, kas kainuotų ir daugiau laiko, ir papildomų išlaidų, dėl to vieno palydovo sąnaudos išaugtų 10–15 proc. Be to, sulėtėtų palydovų tinklo kūrimo tempas. Todėl dėmesys sutelkiamas į vidutiniškai stiprią apsaugą, nes tai labiau apsimoka.“

Labai galingos audros poveikio elektros tiekimo infrastruktūrai mastas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš jų – šalies turimų perdavimo linijų ilgis. Pasak mokslininko, kuo ilgesni elektros laidai, tuo tokią sistemą stipriau gali paveikti geomagnetinė audra. Dėl šios priežasties didesnis pavojus gresia tokioms šalims kaip JAV, Kanada, Rusija. Vakarų Europos šalys yra mažesnės, tad jų elektros tinklus Saulės audros veikia silpniau. Kitas veiksnys – laikas, per kurį sureaguojama į artėjančią audrą. Blogiausiu atveju iki itin stiprios audros pradžios turėsime keliolika valandų pasiruošti ir imtis bent minimalių prevencinių priemonių.

„Saulę stebinčiose kosminėse stotyse esančiai įrangai užfiksavus Saulės audrą, kuri turi potencialo paveikti Žemę ir virsti itin stipria geomagnetine audra, apie tai būtų pranešta likus 19–72 val. iki jos pradžios mūsų planetoje. Valstybių valdymo institucijos ir didžiosios įmonės atitinkamu lygmeniu turėtų turėti specialų planą tokiems atvejams. Klausimas, ar turi. Iš esmės svarbiausia užduotis būtų kelioms paroms išjungti didelius ir svarbius infrastruktūrinius įrenginius. Nors tai skamba kaip paprasta užduotis, faktiškai yra sudėtinga“, – teigia dr. K. Ikamas.

Taip yra todėl, kad dauguma sistemų, pavyzdžiui, hidroelektrinės, šiluminės elektrinės ar elektros perdavimo tinklai, yra inertiškos, jas sunku be rimtesnių padarinių staigiai išjungti, kaip ir įjungti. Geomagnetinei audrai paveikus sistemų transformatorius ir nutrūkus elektros tiekimui, atkūrimo darbai taip pat būtų labai sudėtingi, nes sugadintoms brangioms ir techniškai sudėtingoms detalėms pagaminti taip pat reikėtų elektros energijos, kurios tuo metu gali ir nebūti.

„Nors Norvegijos mokslininkai jau teigia, kad turėtume daugiau investuoti ir geriau pasiruošti apsisaugoti nuo stiprių geomagnetinių audrų, dėl tokių įvykių retumo ir milžiniškų investicijų ruoštis neskubama. Pavyzdžiui, 2012 m. stiprios audros pavyko išvengti, nes fiziškai buvome ne poveikio zonoje – Saulės audros metu išmestas plazmos srautas gali pasiekti Žemę tik tada, kada mūsų planeta atsiduria dalelių skriejimo trajektorijoje. Bet jei superaudra būtų pasiekusi Žemę ir poveikio zonoje buvusią JAV, nuostolių valstijoms, kai kuriais skaičiavimais, būtų buvę padaryta už trilijonus dolerių.

Tenka pripažinti, kad apsisaugoti nuo Saulės audrų kol kas esame per mažai pasiruošę. Nors gyventojams tiesiogiai šios audros nėra pavojingos nei fiziškai, nei sveikatos atžvilgiu, bet asmeninė telekomunikacijų ir elektros įranga nuo jų gali nukentėti. Todėl kiekvienas iš mūsų, pamatęs pranešimą apie galimą stiprią elektromagnetinę audrą, turėtume pasirūpinti savo įrenginiais – išjungti juos ir fiziškai atjungti nuo elektros tinklo“, – sako Fizikos fakulteto mokslininkas dr. K. Ikamas.

Organizatoriai yra priversti atidėti mokymus dėl techninių nesklandumų. Apie naują datą informuosime atskirai.

Gerosios HPC patirties seminaras (spalio 21-22, online)

ENCCS kartu su NCC Lietuva, NCC Suomija ir „MultiXscale“ kompetencijos centru organizuoja seminarą, kurio tikslas - padėti kompetentingiems įvairių sričių eksperimentatoriams ir ekspertams mokyti kitus. Jis taip pat skirtas pradėti mokyti ENCCS ir kitų mokymo paslaugų teikėjų prieinamą atvirojo kodo mokymo medžiagą. Dviejų pusdienių trukmės internetiniame seminare bus pristatyta geroji techninių temų dėstymo internetu ir asmeniškai praktika, o jo pabaigoje surengta speciali sesija apie dabartinę Europos HPC mokymo ekosistemą, jos naujausius pasiekimus ir galimybes. Sužinokite daugiau ir užsiregistruokite į seminarą adresu: https://enccs.se/events/best-practices-in-hpc-training/.

GPU programavimas. Kodėl? Kada? Kaip? (lapkričio 12-14 d., online)

Esate tyrėjas ar komandos vadovas, galvojantis apie GPU aparatinės įrangos naudojimą savo projekte, bet jaučiatės priblokštas visų skirtingų pavadinimų ir pasirinkimų? Tuomet šis seminaras kaip tik jums! Seminaras „GPU programavimas“ grįstas daugiašaliu Šiaurės šalių GPU programavimo specialistų bendradarbiavimu. Seminaras skirtas padėti programinės įrangos kūrėjams ir sprendimų priėmėjams orientuotis GPU programavimo srityje ir priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl to, kokių kalbų ar struktūrų mokytis ir naudoti savo projektuose.

Seminare bus aptarti pagrindiniai GPU programavimo koncepcijų ir plačiai naudojamų modelių aspektai, įskaitant išsamią įvairių programinės įrangos karkasų apžvalgą, kokiais lygiais jie veikia ir kuriuos rekomenduojama naudoti skirtingomis aplinkybėmis.

Lapkričio 12 d. pirmasis rytinis užsiėmimas (9:00-12:00 val.) tinka ir sprendimų priėmėjams ar projektų vadovams, kurie nerašo kodo, bet priima strateginius sprendimus programinės įrangos projektuose, nesvarbu, ar tai būtų akademinė bendruomenė, ar pramonė, ar viešasis sektorius. Daugiau informacijos ir registraciją į seminarą rasite adresu: https://enccs.se/events/gpu-programming-why-when-how-2024/.

Išleistas naujas, 40-asis Vilniaus universiteto (VU) mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris. Jame kviečiame skaityti apie naują metodą, padedantį matematikos mokytis dar neskaitantiems vaikams, apie alternatyviąją istoriją, humorą Vilniaus reklamoje, galingas saulės audras ir galimus rimtus jų padarinius, dirbtinio intelekto vaidmenis mene, Vilniaus regiono ekonominį proveržį ir kas jį lėmė, kvėpavimo takų mikrobiotą ir naujausią reikalavimą, keliamą dirbtiniam intelektui.

VU FF TFAI mokslininkas dr. Kazimieras Černis žurnale pasakoja apie asteroidų ir kometų atradimą bei vardų jiems suteikimą. Šių dangaus kūnų mokslininkas iki šiol yra atradęs apie 200. Tekstą rasite 8 p.

VU FF TETI mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas žurnale pasakojo apie neseniai Lietuvos danguje pasirodžiusios Šiaurės pašvaistės priežastis - Saulės audras ir kitus, ne tokius pozityvius kaip Šiaurės pašvaistė to padarinius. Apie Saulės audras, jų aktyvumą ir padarinius skaitykite 52 p.

Naujojo numerio viršelio temą apie specifinių biožymenų paiešką ir kitas keturias mokslines temas iliustravo Ūla Šveikauskaitė.

Kviečiame skaityti!

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai įgyvendina projektą „Terahercų dažnių ruožo optoelektroninių ir elektroninių grandynų hibridinių įtaisų koncepcijos sukūrimas ir realių taikymo galimybių tyrimas ruošiantis teikti EU HORIZON EIC Pathfinder tarpdisciplininio projekto paraišką“

Projekto metu mokslininkai sieks parengti idėjos koncepciją tarpdisciplininės MTEP paraiškai programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų tarybos (EIC), kaip EH programos III veiklos srities priemonės EIC Pathfinder planuojamam OPEN kvietimui 2025 m. Būsimos MTEP paraiškos tema – terahercų dažnių ruožo optoelektroninių ir elektroninių grandynų hibridizacija. Šioje paraiškoje bus siūloma susitelkti ties naujų hibridinių įrenginių, apjungiančių aukštadažnės elektronikos ir optoelektronikos sprendimus į bendrą visumą, kūrimą.

VU mokslininkų kuriamuose terahercų ruožo elementuose bus panaudoti optiškai arba elektroniškai valdomi metapaviršiai, grafeno ir integrinių grandynų sąsaja, fotoraktu perjungiami elektroniniai grandynai, bei kiti hibridiniai elektronikos ir optoelektronikos įtaisai. Sukurti sprendimai bus taikomi naujo tipo spektroskopinėse, bevielės komunikacijos ryšio linijose ir biologinių jutiklių sistemose.

Kartu su tarptautiniais partneriais bus tikrinamas siūlomos idėjos novatoriškumas, ambicingumas ir potencialas duoti postūmį naujos kartos puslaidininkinių įtaisų gamybai bei jų integravimui į esamas terahercų dažnio komunikacijos, vaizdinimo ir spektroskopijos sistemas.

Šiuo projektu bus parengta ne tik MTEP idėjos koncepcija, bet ir ugdomi gebėjimai, sudarytos sąlygos ir paskatos tinkamai pasiruošti parengti MTEP paraišką pagal atitinkamą programos ,,Europos horizontas“ kvietimą. Dalį darbų mokslininkai ketina atlikti naudodamiesi Vilniaus universiteto laboratorijose esančia įranga, o kitą dalį, kuriai turimos įrangos nepakanka – pas užsienio partnerius. Tam numatytų vizitų pas partnerius ir virtualių pokalbių metu taip pat bus išgryninta MTEP idėjos koncepcija, suderinti paraiškos moksliniai tikslai ir uždaviniai.

Konsorciumo sudarymui taip pat būtina surasti naujus partnerius. Tam projekto metu yra numatyta komandiruotė į vieną didžiausių terahercinių mokslų srities konferencijų. Teikiant paraišką kaip partneriai gali dalyvauti: dr. Dmitrij Lioubtchenko grupė, Karališkasis Technikos Universitetas (KTH), Švedija; Prof. Wojcech Knap, IHPP PAS, Varšuva, Lenkija; dr. Frederic Teppe grupė, CNRS, Prancūzija; dr. Andrey Generalov su grupe, VTT, Suomija; prof. Hartmut Roskos su grupe, Getės Universitetas, Frankfurtas, Vokietija.

Šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių).

Projektą planuojama įgyvendinti 2024 06 01 – 2025 04 30 laikotarpiu. Projekto vertė – 29 991 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis. 

XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje viena populiariausių emigracijos krypčių geresnio gyvenimo ieškojusiems lietuviams buvo Brazilija. Iš laivų išsilaipinę tautiečiai ne tik kabinosi į gyvenimą, ieškojo darbo, bet ir tarp tautiečių susirasdavo meilę. „Mano močiutė ir senelis į Braziliją plaukė skirtingais laivais ir susituokė jau ten“, – pasakoja jų palikuonis, lietuvių kilmės brazilas, mokslininkas ir lazerių specialistas dr. Jonas Jakutis Neto. Jo tėtis, dėdė ir daug kitų giminaičių jau gimė Brazilijoje, o Jonas pirmas iš visos šeimos, praėjus beveik šimtmečiui nuo senelių išvykimo, aplankė protėvių šalį. Svetainei Pasauliolietuvis.lt J. Jakutis Neto pasakoja apie šeimos gyvenimą Brazilijoje, panašumus ir skirtumus gyvenant San Paule ir Vilniuje ir apie tai, kaip lazeriai jį laikinai gražino į protėvių gimtinę.

Ana Vengrovskaja

Publikacija parengta portalo PASAULIOLIETUVIS.LT

Per lazerius atrado Lietuvą

Su mokslų daktaru, lazerių specialistu dr. Jonu Jakučiu Neto susitikome Vilniuje, Saulėtekyje esančiame VU Lazerinių tyrimų centre, kur lietuvių kilmės brazilas dirbo tris mėnesius. 

„Mano senelis ir močiutė yra iš Lietuvos ir visada norėjau čia apsilankyti. Prieš keletą metų supratau, kad Lietuva yra labai daug pasiekusi lazerių srityje, o viena svarbių ir pažengusių technologijų prasidėjo būtent čia, Vilniaus universitete. Atradus šią technologiją buvo įkurta apie 50 įmonių. Viena jų turi apie 500 darbuotojų ir yra tarp geriausių pasaulyje įmonių, kuriančių ultrasparčius lazerius“, – pasakoja pašnekovas.

J. Jakutis Neto Trakuose | J. Asmeninio archyvo nuotr.

Savo šaknimis Jonas domėjosi ir anksčiau, tačiau kelias į protėvių gimtinę pasuko beveik atsitiktinai, nusipirkus lazerį iš vienos Lietuvos įmonės.

„Iki tol niekad nebuvau dirbęs su ultrasparčiais lazeriais, tad nesidomėjau šia sritimi. Prekybos atstovas man papasakojo, kad kompanija yra didžiulė ir kad ji yra Lietuvoje. Pagalvojau: tai įdomu, norėčiau daugiau sužinoti apie šią technologiją, su ja dirbti ir tuo pačiu metu aplankyti Lietuvą“, – sako J. Jakutis Neto.

Gimtajame San Paule ir Sidnėjuje (Australija) studijavęs ir ten daktaro laipsnį įgijęs lietuvis nuo 2014 m. dirba tyrėju ir dėstytoju pažangiausioje tokio pobūdžio įstaigoje Pietų Amerikoje – Brazilijos mokslo ir aviacijos technologijų departamente (angl. Brazilian Department of Science and Aerospace Technology), kur tyrinėja lazerius ir jų taikymą. Į VU Lazerinių tyrimų centrą jis atvyko kaip vizituojantis tyrėjas ir profesorius.

„Tai yra labai šauni patirtis. Visi čia yra stiprūs profesionalai, o kalbant iš žmogiškos pusės – čia radau šiltą atmosferą. Man labai patinka čia dirbti, smagu ne tik keliauti po šalį ir ją pažinti, tai darau savaitgaliais“, – patirtimi sostinės universitete džiaugiasi mokslininkas.

Stiprus ryšys – per lietuviška virtuvę

„Mano seneliai išvyko iš Lietuvos 1929 m. Senelis gimė 1905 m. Panevėžyje, o močiutė buvo kilusi iš Kauno. Jie susipažino ir susituokė jau Brazilijoje, kur susilaukė mano tėvo“, – pasakoja J. Jakutis Neto. Jo mama yra brazilė, turinti ispaniškų šaknų.

Vilniaus universitetas (VU) sulaukė ypatingo pripažinimo iš Europos Branduolinių Tyrimų Organizacijos CERN. Rugsėjo 2 d. LHCb kolaboracijos tarybos vienbalsiu sprendimu VU buvo priimtas kaip naujas šio prestižinio eksperimento institutas. Tai istorinė akimirka Lietuvos mokslo bendruomenei ir svarbus žingsnis stiprinant šalies dalyvavimą tarptautiniuose mokslo projektuose.

LHCb eksperimentas

VU dalyvavimas LHCb kolaboracijoje

Ženevoje įsikūręs CERN – yra didžiausias pasaulyje dalelių fizikos tyrimų centras. Šioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti fundamentaliąsias Visatos daleles ir sąveikas tarp jų. Vienas iš svarbiausių CERN projektų – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), kuris leidžia tyrinėti protonų susidūrimus ir taip ieškoti naujų dalelių bei reiškinių.

Dr. M. Šarpis

Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo iniciatyva šiemet VU Fotonikos ir nanotechnologijų institute buvo įkurta CERN LHCb eksperimentinė grupė – LHCb Vilnius, kurios vadovu paskirtas LHCb ilgametis narys, mokslininkas dr. Mindaugas Šarpis. Jis apsigynė disertaciją Bonos universitete, Vokietijoje, tačiau nuo šių metų pradžios grįžo tyrimus atlikti į Lietuvą. Rugsėjo pradžioje vizito CERN metu grupės vadovas pristatė LHCb kolaboracijos tarybai Vilniaus universiteto esamą ir planuojamą infrastruktūrą ir grįžo į Lietuvą su teigiamu tarybos sprendimu paskelbti VU Fizikos fakultetą oficialiu CERN LHCb eksperimento institutu.

LHCb eksperimento Vilniaus Universitetui reikšmė

Šis pripažinimas VU suteiks unikalią galimybę tiesiogiai dalyvauti viename svarbiausių pasaulinių dalelių fizikos eksperimentų. Universiteto studentai ir mokslininkai turės prieigą prie LHCb detektoriaus surinktų duomenų. Taip pat šis prisijungimas sukuria galimybę dalyvauti LHCb detektoriaus tobulinimo darbuose. Tai suteiks mokslininkams prieigą prie pažangiausių technologijų bei skatins tarptautinį bendradarbiavimą. Be to, VU studentai ir tyrėjai galės vykti į stažuotes CERN, dalyvauti aukšto lygio mokymuose bei konferencijose, kuriose jie turės galimybę pristatyti savo tyrimus ir megzti kontaktus.

Vilniaus universiteto pozicija pasaulio mokslo arenoje
Šis bendradarbiavimas su CERN ne tik stiprina Vilniaus universiteto tarptautinį įvaizdį, bet ir atveria naujas galimybes Lietuvos mokslui. Tapęs LHCb instituto nariu, VU prisijungia prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir padeda Lietuvai užimti svarbesnę vietą tarptautinėje mokslo arenoje.

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro informacija 

Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas, kurio dalimi yra ir Vilniaus universitetas, vienija šalies mokslininkus, aktyviai dalyvaujančius dalelių fizikos tyrimuose. Šis konsorciumas bendradarbiauja su CERN bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir siekia plėsti Lietuvos dalelių fizikos tyrimų apimtis.

Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto dalyvavimą CERN LHCb eksperimente sužinoti galite susisiekę su dr. Mindaugu Šarpiu,

XIX-osios Electroceramics konferencijos dalyviai

2024 metų rugpjūčio 19–22 dienomis Vilniaus Universiteto (VU) centriniuose rūmuose vyko 19-oji konferencija Electroceramics. Ją organizavo VU Fizikos fakulteto (FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto bei Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto mokslininkai padedami Europos elektrokeramikų draugijos.

Prieš konferenciją, rugpjūčio 17–18 dienomis, vyko konferencijos vasaros mokykla, skirta studentams, doktorantams bei jauniesiems mokslininkams. Jos tema buvo „Pažangūs elektrokeramikų charakterizavimo metodai“. Vasaros mokykloje pranešimus skaitė trys mokslininkai iš užsienio ir trys Lietuvos mokslininkai. Apie Rentgeno spindulių difrakciją (XRD) paskaitą skaitė žymus Amerikos XRD specialistas prof. Jacob L. Jones iš Šiaurės Karolinos Universiteto. Elektronų pralaidumo mikroskopiją pristatė prof. Andreja Bencan-Golob iš Slovėnijos, o neutronų sklaidą pristatė Laue-Langevin instituto neutronų reaktoriaus emeritas dr. Jiri Kulda. Lietuvos mokslininkai prof. Jūras Banys, prof. Mantas Šimėnas ir doc. Vytautas Klimavičius pristatė dielektrinės spektroskopijos, elektronų paramagnetinio ir branduolių magnetinio rezonanso tyrimų metodikas, kurios šiuo metu plėtojamos VU FF.

Prof. H. Tuller'io (MIT) plenarinio pranešimo akimirka

Galimybė organizuoti šią konferenciją parodo didelį įdirbį elektrokeramikų srityje, bei pripažinimą Vilniaus Universitetui ir jo mokslininkams. Konferencijoje dalyvavo 150 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių bei garsiausių mokslo centrų (apie 90 procentų konferencijos dalyvių – užsieniečiai). Plenarinius pranešimus skaitė prof. Mari-Ann Einarsrud iš Norvegijos Mokslo ir Technologijų Universiteto (NTNU, Trondheim‘as), prof. Harry Tuller iš Masačiusetso Technologijų Instituto (MIT) bei prof. Hana Uršič iš Jožefo Stefano Instituto (Ljubliana, Slovėnija). Tarp kviestinių pranešėjų taip pat buvo mokslininkų iš Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų Europos valstybių. Jaunieji mokslininkai turėjo galimybę pristatyti savo darbus stendinių pranešimų sesijoje, o keturi geriausi buvo apdovanoti vienkartinėmis Europos keramikos draugijos stipendijomis. Tradiciškai Europos elektrokeramikų draugija konferencijos metu apdovanoja Jaunųjų keramikų tinklo jaunąjį mokslininką už pasiekimus keramikų srityje. Šiais metais apdovanojimą gavo Olha Mazur iš Libereco technikos universiteto (Čekija).

Konferencijos metu vyko ne tik moksliniai pranešimai, tačiau konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Universiteto bei Lietuvos istorija ir kultūra. Konferencija kas antrus metus vyksta skirtingose Europos šalyse, o jos tematikos įtraukia funkcinių keramikų sintezę, fizikinių savybių tyrimus bei jų taikymus įvairiausiuose jutikliuose, keitikliuose ir elektrocheminiuose įrenginiuose.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astrofizikos instituto (TFAI) profesoriui Gediminui Gaigalui, pirmaujančiam pasaulyje mokslininkui teorinės atomo fizikos srityje, rugsėjo 4 d. buvo suteiktas Malmės universiteto Technologijų ir visuomenės mokslų fakulteto garbės daktaro vardas.

„Šiuo metu mano mokslinės grupės ir Malmės universiteto kolegų mokslinis bendradarbiavimas vis labiau intensyvėja, mūsų sprendžiamų problemų spektras plečiasi, o šio garbingo vardo suteikimas neabejotinai jį dar labiau paskatins. Nors garbės daktaro vardo suteikimo žinia užklupo mane netikėtai ir nustebino, tačiau galvodamas apie įgyvendintus ir planuojamus mokslinius tyrimus priimu šį apdovanojimą ne tik kaip asmeninį įvertinimą, bet ir kaip mano mokslinės grupės, Fizikos fakulteto TFAI, Vilniaus universiteto mokslo darbų tarptautinį pripažinimą“, –  sakė prof. G. Gaigalas.

Malmės universiteto naujienraštyje profesorius apibūdinamas kaip pasižymintis moksline rimtimi ir entuziazmu ir tuo įkvepiantis doktorantus, kolegas.

„Gediminas Gaigalas, kaip mokslininkas, išsiskiria tuo, kad giliai išmano savo sritį ir yra neįtikėtinai atsidavęs“, – apie profesorių atsiliepė Malmės universiteto taikomosios matematikos profesorius ir fizikos docentas Peras Jönssonas.

Prof. G. Gaigalas jau daugiau kaip 30 metų glaudžiai bendradarbiauja su keliais Malmės universiteto mokslininkais. Kartu jie jau sukūrė atomų ir jonų skaičiavimo programas, kuriomis naudojasi daugybė lazerių fizikos, astrofizikos ir branduolinės fizikos tyrimų grupių.

„Malmės universitetas, kuris priėmė sprendimą suteikti man garbės daktaro vardą, yra jaunas, dinamiškas ir sparčiai augantis Švedijos universitetas. Su kolegomis iš šio universiteto bendradarbiauju jau senai. Pirmą kartą šiame universitete lankiausi 2007 m. vasario 12–16 d., nes Gamtos, aplinkos, visuomenės katedroje dirbo mano ilgametis kolega profesorius Peras Jönssonas, su kuriuo susipažinau per 12-ąją EGAS konferenciją Torunėje (Lenkija) 1991 m., kai abu dar buvome jauni mokslininkai ir domėjomės vienas kito tyrimais, kuriuos pristatėme konferencijoje. Antrą kartą susitikome per Pero Jönssono daktaro disertacijos gynimą Švedijos Lundo universitete 1995 m. sausio mėn. Nuo to laiko Malmės universitete lankiausi daugybę kartų pagal „Erasmus“ mainų programą ir įgyvendindamas įvairius projektus ir kiekvieną kartą besilankydamas mačiau, kaip universitetas tampa moderniu, dinamiškai besikeičiančiu, tarpdisciplininiu universitetu, kuriame skatinamas tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas, naujų projektų ir idėjų įgyvendinimas“, – apie glaudų bendradarbiavimą pasakojo prof. G. Gaigalas.

„Mūsų tyrimai atominės astrofizikos srityje grindžiami eksperimentinių ir apskaičiuotų duomenų apie atomus ir jonus derinimu, siekiant analizuoti žvaigždžių spektrus ir įgyti žinių apie tai, kaip, pavyzdžiui, neutroninių žvaigždžių susidūrimų metu susidaro supersunkieji elementai. Profesorius Gaigalas ir jo mokslinių tyrimų grupė šioje srityje yra pirmaujantys ekspertai, todėl tikimės toli siekiančio bendradarbiavimo“, – tyrimų specifika Malmės universiteto naujienraštyje dalinasi prof. G. Gaigalo kolega doc. P. Jönssonas.

Prof. G. Gaigalas moksline veikla TFAI užsiima nuo 1982 m. Pagrindinės jo tyrimų sritys – daugiaelektronė atomo teorija ir šiuolaikinis atomo teorijos uždavinių modeliavimas remiantis įprastu ir simboliniu programavimu. Profesorius yra gausiai apdovanotas tiek Lietuvoje, tiek pasaulio mastu, o 2018 m. gavo VU rektoriaus mokslo premiją. Šiuo metu vadovauja TFAI Atomų struktūros skaičiavimų grupei.

Šiemet prestižinė Europos mokslo tarybos (European Research Council, ERC) dotacija skirta Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkui prof. Mantui Šimėnui. Jo komanda 2,5 mln. eurų siekiančią dotaciją pradedantiesiems mokslininkams panaudos elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos jautrumui didinti. Finansavimas bus skiriamas penkeriems metams.

Pasak prof. M. Šimėno, dotaciją pelniusio projekto „EPR jautrumo didinimas naudojant dviejų modų mikrobangų rezonatorius ir itin žemo triukšmo mikrobangų stiprintuvus“ („Strongly Enhanced Sensitivity EPR through Bimodal Resonators and QuantumLimited Amplifiers“, Strong-ESPRESSO) siekis – kelis tūkstančius kartų sutrumpinti EPR eksperimentinių tyrimų laiką ir pritaikyti šiuos patobulinimus naujų sistemų tyrimuose: „EPR yra galingas įrankis, naudojamas įvairiose srityse, įskaitant biologiją, chemiją, fiziką, medžiagotyrą ir daugelį kitų. Jis suteikia svarbios ir unikalios informacijos apie tiriamą medžiagą, tačiau palyginti mažas šio metodo jautrumas apriboja jo naudojimą. Kai kurių itin svarbių medžiagų EPR tyrimai gali trukti ir savaitę, o jeigu reikia dar ilgesnių eksperimentų, laikome, kad sistema yra praktiškai nepamatuojama naudojant EPR.“

Metodo jautrumą jau pagerino kelis šimtus kartų, naujas siekis – penki tūkstančiai 

2022 m. VU mokslininko tyrimams jau buvo skirta Marie Skłodowskos-Curie dotacija, leidusi tyrėjų grupei pagerinti EPR įrankio jautrumą kelis šimtus kartų. Pasak prof. M. Šimėno, šis projektas – natūrali, bet netriviali tyrimų tąsa, kurios metu numatyta EPR eksperimentų laiką sutrumpinti net iki penkių tūkstančių kartų.

„Įsivaizduokite, kad anksčiau matuojant baltymų sistemą sugaišdavot savaitę, dabar – apie 2 minutes. Tai sutaupo itin daug brangių resursų, kuriuos galima panaudoti atliekant dar daugiau mokslinių tyrimų“, – sako mokslininkas.

Jo teigimu, ERC finansavimo schema yra svarbi ne tik dėl prestižo, bet ir dėl praktinės naudos: „Ši dosni dotacija – viena palankiausių Europoje. Ją gavęs mokslininkas su komanda gali nebegalvoti apie išlaidas, o tiesiog susikoncentruoti į mokslą. Žinoma, iki to reikia nueiti netrumpą kelią: kurti mokslinę koncepciją, pildyti paraišką, o galiausiai – gerai pasirodyti konkurse. Tačiau motyvuoja institucinis palaikymas universitete“, – pasakoja pašnekovas.

Metodikos pagerinimas gali prisidėti prie geresnio supratimo apie degeneracines ligas

„EPR – spektroskopinis tyrimų įrankis, leidžiantis tirti nesuporuotų elektronų sukinius. Gamtoje dauguma elektronų yra susiporavę, tačiau yra ir tokių medžiagų, kur elektronas neturi porininko, t. y. jo sukinys nėra kompensuojamas. Būtent tokias vadinamqsias paramagnetines sistemas galima aptikti naudojant EPR ir taip gauti itin naudingos, dažnai unikalios informacijos apie tiriamąją medžiagą  – nuo baltymų ir katalizatorių iki kietųjų kūnų sistemų kvantinėms technologijoms“, – vardija prof. M. Šimėnas.

Mokslininko aiškinimu, EPR pranašumas – jo selektyvumas. Dauguma kitų metodų mato kolektyvinį visų medžiagą sudarančių atomų atsaką, tačiau EPR gali koncentruotis tik į tą atomą, kuris turi nesuporuotą elektroną. Pavyzdžiui, toks selektyvumas leidžia tirti konkrečias baltymų vietas ir taip nustatyti baltymų struktūrą.

„Be kitų tyrimų, mes tyrinėsime ir baltymus, kurie dalyvauja vystantis įvairioms neurogeneracinėms ligoms, tokioms kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos. Tad EPR tyrimų metodikos jautrumo pagerinimas leis smarkiai praplėsti šiuos tyrimus įtraukiant baltymų sistemas, kurios šiuo metu negali būti tiriamos naudojant EPR“, – sako prof. M. Šimėnas.

Įgyvendinant projektą taip pat bus tiriami naujo tipo katalizatoriai ir įvairios sukinių platformos, skirtos ateities kvantinėms technologijoms.

Tyrėjai naudos kvantines ir kitas sudėtingas technologijas

„Šiame projekte ketiname pasiskolinti ir adaptuoti įrankius iš kvantinių technologijų srities. Vienas jų – minimalaus įmanomo triukšmo mikrobangų stiprintuvas. Tokių stiprintuvų triukšmas yra apribotas kvantinės mechanikos procesų. Apskritai EPR tyrimus apsunkina šiluminis triukšmas, o tai labai pailgina eksperimentų laiką. Būtent šiuos įmantrius stiprintuvus ir norime panaudoti, kad smarkiai pagerintume EPR jautrumą“, – teigia prof. M. Šimėnas.

Mokslininkas pasakoja, kad šiame projekte taip pat ketina naudoti ir kitus sudėtingus įrankius, tokius kaip dviejų modų mikrobangų rezonatorius.

„EPR tyrimuose norime mikrobangas sukoncentruoti į tą vietą, kur yra bandinys – tai padaro mikrobangų rezonatorius. Įprastiniai EPR rezonatoriai turi vieną modą – rezonuoja viename dažnyje. Dviejų modų rezonatoriai pasižymi dviem modomis: jos gali būti to paties dažnio, bet erdvėje jų laukai yra statmeni, t. y. abu rezonansai nesąveikauja. Jei įdedame elektronų sukinių sistemą į tokį rezonatorių, tarp dviejų modų sukuriama sąveika būtent per sukinius. Vieną modą galima naudoti sukinių sistemai žadinti, kitą – sistemos sužadinimui nuskaityti, taip izoliuojant detektorių nuo didelio triukšmo, kuris ateina su sužadinimo signalu“, – pasakoja prof. M. Šimėnas.

„Greta kitų naujovių šiame projekte naudosime milikelvinų šaldymo sistemą, skirtą rezonatoriams ir stiprintuvams atšaldyti. Milikelvinai – temperatūra, artima pačiai žemiausiai įmanomai temperatūrai, labai arti absoliutaus nulio, -273,15 ^oC. Kad pasiektume tokią egzotišką temperatūrą, pirksime specialų šaldytuvą. Tai bus pirmasis toks įrenginys regione, atveriantis plačias kvantinių technologijų tyrimų ir tobulinimo galimybes Lietuvoje. Puiku, kad gautas finansavimas leidžia nebesukti galvos, kaip ir kur įsigyti tyrimams būtinos sudėtingos įrangos“, – džiaugiasi VU mokslininkas.

Šiemet Lietuvoje ERC dotaciją pradedantiesiems mokslininkams (angl. European Research Council Starting Grant) laimėjo ir VU Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjas dr. Patrickas Pauschas. Iki šiol vienintelė Lietuvoje ERC dotacija pradedantiesiems mokslininkams buvo paskirta VU GMC tyrėjui dr. Stephenui Knoxui Jonesui. 2024 m. konkurse dėl ERC dotacijos pradedantiesiems mokslininkams dalyvavo 3,5 tūkstančio Europos Sąjungos valstybių narių ir „Europos horizonto“ („Horizon Europe“) programos asocijuotųjų šalių tyrėjų. Finansavimas skirtas 494 iš jų. Prof. M. Šimėno laimėta dotacija yra pirmoji ERC dotacija VU FF.

Sveikiname Tave įstojus į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetą (FF)! Džiaugiamės, kad prisijungei prie aktyvios ir įvairiapusės mūsų fakulteto bendruomenės. Kad kuo lengviau įsilietum į studijų procesą, parengėme Tau atmintinę su svarbiausia informacija, reikalinga pradėti studijas.

Rugpjūčio 6–15 d. Keiptaune (PAR) vykusioje Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) generalinėje asamblėjoje garsi Lietuvos astronomė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta šios įtakingos organizacijos viceprezidente. Tai milžiniškas pasiekimas Lietuvos astronomijai – per daugiau nei šimtmečio organizacijos gyvavimo laikotarpį pirmą kartą viceprezidente tapo mokslininkė iš Baltijos šalių. Būsimuoju TAS prezidentu išrinktas Nobelio premijos laureatas prof. Brianas Shmidtas iš Australijos.

„Labai džiaugiuosi, kad per ilgametę TAS istoriją pirmą kartą buvo pastebėta ir Lietuva. Nekantrauju dirbti kartu su žymiausiais pasaulio astronomais. Ypač su Nobelio premijos laureatu prof. B. Schmidtu“, – pažymi prof. G. Tautvaišienė.

Su juo profesorė yra pažįstama jau dvylika metų – nuo tada, kai buvo išrinkta Tarptautinės fundamentaliosios ir taikomosios fizikos sąjungos viceprezidente. Po trejų metų prasidėsiančioje TAS prezidento kadencijoje prof. B. Schmidtas pakeis garsų šveicarų mokslininką prof. Willy Benzą.

Prof. Gražina Tautvaišienė su TAS prezidentu prof. Willy Benz

Prof. G. Tautvaišienė viceprezidentės pareigas eis šešerius metus. Jai buvo patikėta globalaus antžeminių ir kosminių tyrimų koordinavimo sritis, taip pat Jaunųjų TAS narių darbo grupės veiklos kuravimas.

„Pagrindinis mano kaip viceprezidentės tikslas – dirbti Lietuvos ir pasaulinės astronomų bendruomenės labui. Savo veikla prisidėsiu prie tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo, konferencijų apie naujus astronomijos tyrimų projektus ir technologinę plėtrą organizavimo. Nemažai energijos prireiks kuruojant Jaunųjų TAS narių darbo grupės veiklą. Jaunimas susiduria su tikrai daug iššūkių: tai apima karjerą akademinėje bendruomenėje ir pramonėje, mobilumą, psichologinį ir finansinį saugumą, įtraukumą, skaidrumą, geografinę padėtį ir lyčių pusiausvyrą“, – vardija mokslininkė.

Be to, prof. G. Tautvaišienė deleguota į prestižinio apdovanojimo „Gruber Cosmology Prize“ komiteto narių septynetą. Ši TAS ir Gruberio fondo įsteigta premija kasmet įteikiama vienam ar keliems bet kurios tautybės mokslininkams, dirbantiems astronomijos, fizikos, matematikos ar mokslo filosofijos srityse, už mokslo pažangą suprantant Visatą. Be šių veiklų, profesorės laukia ir daugelis kitų darbų, kuriuos kolektyviai vykdo TAS valdyba.

Tarptautinė astronomų sąjunga (angl. The International Astronomical Union) – tarptautinė astronomų profesionalų organizacija, koordinuojanti astronomijos mokslinius tyrimus ir priimanti pagrindinius su astronomija susijusius sprendimus. Tai – svarbiausia pasaulinė astronomus vienijanti organizacija, kuriai priklauso astronomai iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Ji buvo įsteigta 1919 m. ir per šį daugiau kaip šimtmečio laikotarpį pirmą kartą viceprezidente buvo išrinkta mokslininkė iš Baltijos šalių. Dar dviejų naujų viceprezidentų pareigos buvo patikėtos mokslininkams iš Čilės ir Pietų Afrikos.

 

Europos „lazerių mokykla“ – puslaidininkių technologijų milžine vadinama Lietuva yra ne tik jų gamintoja. Daugiau nei 60 lazerių įmonių konkuruoja tarpusavyje šioje vos 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, Lietuva yra lyderė ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje.

Ši publikacija yra portalo „The JoongAng“ originalus kūrinys. Publikacijos autorius – Tae-wook Kim ().

Man nusileidus Vilniuje, Lietuvos sostinėje, esančioje už 12 valandų kelio nuo tarptautinio Inčono (angl. Incheon) oro uosto, pirmas dalykas, kurį pamačiau, buvo nedidelis oro uostas. Sostinė – ramus miestas su vėjo malūnais, kuris, atrodo, galėtų būti aprašytas Cervanteso romane „Don Kichotas“. Kelionė autobusu iš oro uosto į viešbutį kainavo 1 eurą (apie 1400 vonų). Sumokėjęs įlipau į autobusą. Buvo nostalgiška, tarsi scenoje iš vaikystės. Vilnius, Lietuvos sostinė, buvo tarsi paveikslėlis iš pasakos. Miestas buvo toks ramus, kad Don Kichotas puikiai įsilietų į jį net jodamas ant žirgo. Priešingai nei autobusai Seule, čia, palei upę, jie riedėjo tyliai.

Lietuvoje, vos 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, taikomos vienos pažangiausių pasaulio technologijų. Pagrindiniai žaidėjai jos rinkoje yra lazerių įmonės. Didžiausias lazerių privalumas yra tikslumas apdorojant. Lietuvai priklauso pusė pasaulinės pikosekundinių (trilijoninės sekundės dalys) lazerių rinkos. Lazeriai yra nepakeičiama technologija puslaidininkių gamyboje. Beje, P. Korėjos įmonės taip pat naudoja itin trumpų impulsų lazerius iš Lietuvos. Puslaidininkių gamybai reikalingos lazerinio apdirbimo mašinos pagal impulsų trukmę skirstomos į nanosekundinių impulsų lazerius ir itin trumpų impulsų lazerius. Prie itin trumpų impulsų lazerių priskiriami pikosekundiniai ir femtosekundiniai (1 trilijoninė sekundės dalis) lazeriai. Itin trumpų impulsų lazerių privalumas yra tas, kad, lyginant su nanosekundinių impulsų lazeriais, jais galima daug tiksliau apdoroti duomenis.

Viena iš pirmaujančių Lietuvos bendrovių „Teltonika“ taip pat naudoja lietuviškas lazerių technologijas. Daiktų interneto rinkos lyderė praėjusiais metais pateko į spaudos antraštes, kai paskelbė, kad bendradarbiauja su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) kurdama puslaidininkių technologiją. Bendrovė pasiskelbė galinti licencijuoti ITRI sukurtą puslaidininkių gamybos technologiją ir prietaisus. Tąkart užsienio žiniasklaida spėjo, kad Lietuva netrukus bus ir puslaidininkių gamintoja, o ne tik lazerinių technologijų tiekėja.

Puslaidininkių klausimu Taivano vyriausybė – vieninga

Kaip atrodo pirmaujanti Lietuvos daiktų interneto bendrovė? Atvykus prie įvažiavimo į „Teltonika“ centrinį biurą, esantį per 10 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus centro, mane pasitinka įspūdingas pastatas. Kitapus gatvės matyti dar tik statomo didelio pastato sienos.

„Planuojame investuoti 500 mln. eurų ir pastatyti puslaidininkių gamyklą, kurios plotas sieks 50 000 kvadratinių metrų“, – aprodydamas pastatą pasakoja Viačeslavas Jaroševičius, „Teltonika“ plėtros Azijos regione vadovas.

„Mūsų plėtros tempai nesuspėja su paklausa, – sako V. Jaroševičius. – „Teltonikos“ augimą lemia nuolat auganti puslaidininkinių lazerių paklausa.“

Viačeslav Jaroševič, „Teltonika Asia“ vadovas. Kim Tae-wook nuotr.

„Techninio bendradarbiavimo sutartį su ITRI sudaro trys pagrindiniai etapai“, – sako jis. „Praėjusiais metais užbaigėme pirmąjį – galimybių analizę. Tai puslaidininkių projektavimo, gamybos, surinkimo, bandymo ir maitinimo modulių gamybos analizavimas“, – aiškino V. Jaroševičius.

Jis dar kartą patvirtino, kad galutinis „Teltonikos“ tikslas – ne tik teikti lazerių technologijas, bet ir patiems gaminti puslaidininkius.

Neseniai įvykusio Lietuvos ir Taivano vyriausybių susibičiuliavimo negalima aiškinti nepaminėjus „Teltonikos“ ir ITRI bendradarbiavimo. Šiuo metu Vilniuje veikia ne Taipėjaus, o Taivaniečių atstovybė. Pekinas griežtai paprieštaravo šiam žingsniui, teigdamas, kad taip pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, todėl 2021 m. lapkritį sumenkino diplomatinių santykių su Lietuva statusą nuo ambasadoriaus iki ambasadoriaus pavaduotojo.

Šiuo metu „Teltonikos“ ir ITRI sutarties vertė siekia 14 mln. eurų. 10 mln. eurų iš šios sumos finansuos Taivano užsienio reikalų ministerija, o 4 mln. eurų – „Teltonika“. Abi šalys yra parengusios išsamius planus dėl keturių projektų, įskaitant puslaidininkių projektavimą, gamybą, surinkimą bei bandymus ir maitinimo modulių gamybą. Tai paskatino spėliones apie galimą Lietuvos ir Taivano puslaidininkių aljansą, panašų į „Chip 4“ (Korėja, JAV, Japonija ir Taivanas).

Vilniaus universitetas – pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdys

Toliau lankiausi įmonėje „Light Conversion“, dažnai vadinamoje Lietuvos lazerių milžine.

„Light Conversion“ buvo įkurta 1994 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre“, – pasakojo Martynas Barkauskas, sėdėdamas priešais mane pirmame įmonės pastato aukšte, informacinėje zonoje.

Kartu su kita Lietuvos įmone „Ekspla“, kuri veiklą pradėjo prieš 30 metų Vilniaus universiteto laboratorijoje, „Light Conversion“ yra pasaulinės femtosekundinių lazerių rinkos lyderė. PHAROS femtosekundinis lazeris yra pagrindinis „Light Conversion“ vėliavnešys.

Išėjęs pro paradines įmonės duris ir patraukiau į Vilniaus universitetą. Man buvo smalsu pamatyti, kaip atrodo universiteto Lazerinių tyrimų centras (LTC), kuriame buvo įkurta pasaulinio lygio lazerių įmonė. Vilniaus universitetas yra vienas prestižiškiausių universitetų Lietuvoje ir Vidurio bei Rytų Europoje. Svarbu paminėti, kad 1982 m. įkurtas Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras yra „lazerių mokykla“, išugdžiusi daugybę lazerių technikų ir inžinierių.

Prof. Vytautas Jukna (kairėje) ir prof. Dalia Kaškelytė (dešinėje) Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Viduryje – Vilniaus universiteto doktorantai. Kim Tae-wook nuotr.

Įžengus į LTC, mane pasitiko jo direktorė profesorė Dalia Kaškelytė. Skirtingai nuo suvaržančios tipinės mokslinių tyrimų laboratorijos atmosferos, mane sužavėjo čia tvyranti laisva startuoliška atmosfera. Magistrantai sėdėjo akis į akį su savo darbų vadovais, gėrė kavą ir šnekučiavosi. Vienas doktorantas pasakė: „Malonu susipažinti“ – ir lazeriu ant stiklo gabalėlio išgraviravo mano vardą, kai D. Kaškelytė pasakė jam, kad esu iš Korėjos.

„Light Conversion“ generalinis direktorius irgi čia studijavo lazerius ir audė savo svajones“, – pasakojo profesorius Vytautas Jukna, aiškindamas man universiteto svarbą.

„Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su pramone. Tarp fakulteto ir įmonių palaikomas stiprus ryšys, doktorantai yra siunčiami į įmones. Tai abiem pusėms naudingi mainai“, – sakė jis.

„Sėkmingas pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas sukuria natūralią talentų tėkmę“, – pridūrė V. Jukna ir paaiškino, kad užsienyje studijuojantys Lietuvos talentai grįžta namo.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Martynas Barkauskas, bendrovės „Light Conversion“ generalinis direktorius. Vilniaus universitete įgijęs bakalauro laipsnį, magistro laipsnį jis įgijo Nyderlanduose. Vėliau grįžo į Vilnių studijuoti doktorantūroje, pasinaudodamas puikia Lietuvos universitetų ir pramonės bendradarbiavimo sistema bei mokslinių tyrimų institutais.

Mano paklaustas, kokia yra talentų persikėlimo į pramonę paslaptis, „Light Conversion“ generalinis direktorius atkreipė dėmesį į puikią Vilniaus universiteto Saulėtekyje infrastruktūrą.

„Vilniaus universiteto fizikos laboratorijose yra pažangiausia pasaulyje lazerinė įranga. Štai kodėl grįžau į gimtąjį miestą, – sakė jis. – Kai studijavau doktorantūroje, niekada nesvajojau, kad tapsiu „Light Conversion“ generaliniu direktoriumi.“

Jis šypsodamasis paaiškino, kad kai buvo magistrantas, įmonė buvo įsikūrusi kitoje gatvės pusėje nuo Vilniaus universiteto, todėl buvo patogu nuvykti į universitetą ir grįžti iš jo.

„Samsung Electronics“ ir „SK hynix“ – tinkamiausi bendradarbiai

Lietuvoje yra daug įmonių, kurios, kaip ir „Light Conversion“, iš startuolių tapo neatsiejama Lietuvos ekonomikos dalimi. Kitas pavyzdys – „QS Lasers“. Tai startuolis, kuris gal ir nėra žinomas pasaulyje, bet gerai pažįstamas Lietuvoje. Pikosekundinių ir nanosekundinių lazerių technologijų tiekėjas „QS Lasers“ buvo įkurtas 2018 m.

Pagrindinės šio startuolio technologijos taikymo sritys yra lazeriu indukuotos plazmos spektroskopija (LIBS), OLED apdorojimas ir medicininės paskirties prietaisai. Apsilankiau „QS Lasers“ biure, esančiame per 15 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus centro. Įžengus į pastatą mane pasitiko įmonės vadovas Voldemaras Vanagas. Jis iš anksto prisipažino, kad ką tik pradėjo čia dirbti, bet pridūrė: „Dauguma mano draugų nuo studijų laikų svajojo įkurti startuolį, o ne dirbti kitiems. Žinoma, jiems gali ir nepavykti, bet manau, kad pabandyti svarbu.“

Paskutinė kelionės stotelė buvo Lietuvos lazerių asociacija (LLA). „Turime svečią iš Korėjos, puslaidininkių pramonės galiūnės“, – pamatęs mane sakė LLA prezidentas dr. Gediminas Račiukaitis.

„Lietuva yra pasaulinė lyderė itin trumpų impulsų lazerių srityje, – sakė G. Račiukaitis, – todėl mums idealu bendradarbiauti su tokiomis Korėjos įmonėmis kaip „Samsung Electronics“, „LG Electronics“ ir „SK Hynix“.“

„Lietuvoje, 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, konkuruoja daugiau kaip 60 lazerių bendrovių. Dauguma verslininkų lazerius studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete“, – sakė jis ir pridūrė, kad pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas yra raktas į Lietuvos sėkmę.