Vilniaus universiteto (VU) studentams suteikiamos plačios praktikos galimybės. „Erasmus+“ praktika – tai puiki proga išvykti į kitą šalį ir ten įgyti profesinės patirties. Su VU Fizikos fakulteto alumne Jurga Jeršovaite kalbamės apie jos 7 mėnesių patirtį Delfto technologijos universitete (Technische Universiteit Delft) Nyderlandų Karalystėje. QS universitetų reitinge jis užima 49 vietą ir yra vienas iš tvariausių pasaulio universitetų.
TU Delft atstovai 50-osios Tarptautinės mikro ir nano inžinerijos konferencijos GALA vakare, Prancūzijoje. (J. Jeršovaitė pirma iš kairės.). Asmeninio archyvo nuotr.
Darbas laboratorijose atveria naujas galimybes
J. Jeršovaitė pasakoja, kad pasirinkti praktiką Delfto technologijos universitete paskatino laboratorijos ir būsimi bendradarbiai: „Pasirinkau „Erasmus+“ praktikai, o ne studijoms, nes norėjau pamatyti, kaip dirbama užsienio laboratorijose. Jau iš anksčiau pažinojau praktikos vadovą. Tad vėliau, gavusi pasiūlymą dirbti jo vadovaujamoje laboratorijoje, nesudvejojau.“
Fizikė pabrėžia, kad išvykimas teikia naudos ir studentams, ir laboratorijoms, kuriose jie dirba: „Man atrodo, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio laboratorijos siekia tobulėti, galbūt ir keistis.“
VU alumnė sako, kad praktikos metu svarbiausia – įgyjamas žinojimas iš patirties. Patirtis, pamatymas, kaip vyksta darbas kitoje laboratorijoje, kitoje šalyje (nors ir su skirtinga finansavimo sistema), leidžia pamatyti, ką reiškia būti kitur, įvertinti, ką norisi atsivežti į Lietuvą. Įgyta patirtis bus svarbi ir tolesnėje karjeroje.
„Jei daugiau Lietuvos studentų važiuotų atlikti praktikos į kitas laboratorijas, tai padėtų pokyčiams mūsų laboratorijpse, nes patys studentai į jas ateitų jau kažką atsinešdami, turėdami patirties palyginti“, – neabejoja fizikė.
Kalba FF magistro diplomų teikimo ceremoniijoje. Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Pirmieji praktikos kitoje šalyje iššūkiai
Pasiruošimas praktikai prasidėjo dokumentų pildymu. Jurga jau buvo išsiaiškinusi savo tyrimo temą, daug bendravo su būsimu vadovu: „Būtina išsiaiškinti, kokia maždaug bus tavo tyrimo tema, apgalvoti ir būsimus to tyrimo žingsnius, kaip ir kas bus daroma.“
Artėjant praktikos laikui mergina stengėsi negalvoti apie kelionę ir kaip seksis užsienyje. Ji nerimavo dėl vienatvės ir socialinio rato. Nemenku iššūkiu J. Jeršovaitei tapo susirasti gyvenamąją vietą. Ji tiesiogiai bendravo su Delfto technologijos universiteto administracija, užsiregistravo nuomos puslapiuose, o galiausiai būstą surado Facebook’o grupėje.
„Aš paklausiau, ar kas nors vietoje manęs galėtų nueiti pažiūrėti to būsto. Labai gerai, kad tokioje situacijoje buvo kas man padėtų“, – džiaugiasi sulaukusi nuoširdaus rūpesčio ir palaikymo, padedančio išvengti galimos apgaulės, Jurga. Priimantis universitetas į būsimą praktikantę žvelgė kaip į darbuotoją – suteikė visą reikiamą pagalbą.
Siekiant užsitikrinti pragyvenimui svečioje šalyje reikalingas lėšas, teikiant dokumentus kreipiamasi ir dėl stipendijos. „Fizikos fakultete didelės konkurencijos nebuvo, tad stipendiją gavau. Yra universitetų, kurie suteikia bendrabutį arba, kaip buvo mano atveju, iš dalies padengia būsto nuomą, todėl reikia pagalvoti apie papildomus pinigus, iš kur jų gauti. Mano gautos stipendijos dėl būsto nuomos kainų Nyderlanduose man nepakako, todėl reikėjo rasti papildomų finansinių šaltinių“, – apie pirmuosius iššūkius pasakoja fizikė.
Tik atvykusi atlikti praktikos pirmą savaitę tuometinė studentė jautėsi kaip įprastai keliaudama ir džiaugėsi aplankiusi naują šalį: „Pradėjus dirbti atėjo supratimas, kad čia gyvensiu septynis mėnesius. Buvo pasidarę truputį baisoka, ėmiau vis pergalvoti visą situaciją, projektuoti blogiausius scenarijus. Teko dažnai lipti iš komforto zonos, kovoti su baime prieiti, susipažinti, pasitikėti savo anglų kalbos žiniomis.“
Jaunoji mokslininkė džiaugiasi, kad būtent „Erasmus+“ programa padėjo jai tapti drąsesnei ir labiau pasitikėti savimi bendraujant. Dabar ji jaučiasi laisviau užmegzdama pokalbį su nepažįstamaisiais ir rasdama bendrą kalbą.
Dr. Angelo Accardo Mikro ir nano inžinerijos mokslinės grupės nariai Delft TU laboratorijose. (Jurga pirma iš kairės.)
„Erasmus+“ praktika padėjo sugriauti įsivaizduotus mitus
Mergina teigia, kad verta važiuoti į praktiką užsienyje ir dėl galimybės pažinti kitas kultūras: „Susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio: Azijos, Amerikos, Europos, Artimųjų Rytų. Nuolat būnant tarptautinėje aplinkoje pasikeitė pasaulio supratimas.“
Fizikė neslepia, kad anksčiau pagalvodavo, jog norėtų išvažiuoti porai metų pagyventi užsienyje, tačiau bijojo, kad bus labai sunku. Ir mintis apie doktorantūrą užsienyje vijo – tokia galimybė atrodė neįmanoma.
Praktika Nyderlanduose ne tik išsklaidė baimes, bet ir parodė realias galimybes: „Gal pati patirtis net panaši į tiesiog persikraustymą į kitą miestą. „Erasmus+“ praktika man padėjo sugriauti įsivaizduotus mitus. Pamačiau, kaip yra iš tiesų. Tokie išvažiavimai labai padeda išlaisvėti, neversti savęs tilpti į rėmus.“
VU Fizikos fakulteto alumnė sako, kad su kitais praktikantais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, priėjo išvadą, jog norint išbandyti darbą kitoje šalyje tokia praktika yra lengvesnis pasirinkimas nei savarankiškai susirasti darbo vietą ar būstą. Be to, taip lengviau susirasti draugų, nes ir kiti atvykę jų ieško.
Mergina džiaugiasi, kad rado ir artimų draugų iš įvairių pasaulio valstybių, ir kontaktų, susijusių su jos moksliniais interesais: „Dažniausiai bendraudavau su tais, kurie dirbo laboratorijoje. Aš sukausi toje pačioje aplinkoje su mokslininkais, su jais leidau pertraukas, į mane žiūrėjo rimčiau nei į studentę – veikiau kaip į darbuotoją.“
Su olandų kultūra buvusi studentė susipažino keliaudama po šalį savaitgaliais ir laisvu metu. Ji atkreipė dėmesį, kad ypač geras susisiekimas traukiniais. Pasakodama apie sutiktus žmones, J. Jeršovaitė pabrėžia, kad olandai artimesni lietuviams negu, pavyzdžiui, italams – jie yra uždaresni, ramesni, tylesni, kiek stačiokiški.
Merginos praktikos vadovas buvo italas: „Iš pradžių bendraudama patyriau kultūrinį šoką. Lietuvoje bendraujant jaučiasi tam tikras oficialumas, o su juo buvo visai kitaip – tyrimą galėjome aptarti neformaliai, be jokio oficialumo. Tad važiuoti verta ir norint pažinti, patirti kitokią darbo kultūrą.“
TU Delft atstovai 50-ojoje Tarptautinėje mikro ir nano inžinerijos konferencijoje, Prancūzijoje. (Jurga antra iš kairės antroje eilėje.)
J. Jeršovaitė pabrėžia, kad praktika Delfte, viename iš geriausių inžinerijos universitetų pasaulyje, būtų vertinama kaip didelis privalumas, jei ji planuotų stoti į doktorantūrą. Magistrantūros studijas mergina baigė Fizikos fakultete 2024 m. Šiuo metu ji mokslu užsiima inovacijų startuolyje „Atrandi Biosciences“.
„Dirbu mikroskysčių inžiniere. Mano fizikės išsilavinimas leidžia man greitai ir efektyviai atrasti reikiamą informaciją ir ją tinkamai interpretuoti. Be to, fizikos principai yra neatsiejama įvairių mokslo šakų dalis – šios žinios man padeda siekti pažangos aukštųjų technologijų projektuose“, – džiaugiasi jaunoji mokslininkė.
„Erasmus+“ praktika gali trukti nuo dviejų mėnesių iki vienerių metų. Praktikos po studijų baigimo (absolventų praktikos) finansuojama trukmė – ne daugiau nei 6 mėnesiai. Daugiau informacijos apie praktikos galimybes – čia.
Šiuo metu vyksta registracija tarptautiniams mainams 2025–2026 m. rudens semestrui, akademiniams metams. Nepraleiskite progos, registracija vyks iki vasario 16 d.