Projektai

Tyrimai semestro metu (V kvietimas 2021-2022 m.)

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0143                

Projekto pavadinimas: „Modelinis hamiltonianas krūvio pernašos būsenų aprašymui molekulinėse sistemose”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Juozas Šulskus

Santrauka: Molekulinės krūvio (CT) pernašos būsenos atlieka esminį vaidmenį tokiose sistemose, kaip organiniai puslaidininkiai ar fotosintetinių baltymų reakcijos centrai. Paprastai šiose sistemose vykstantys procesai yra modeliuojami remiantis modeliniais hamiltonianais, pavyzdžiui eksitoninis hamiltonianas naudojamas modeliuojant molekulinius sužadinimus. Šio projekto tikslas yra naudojantis stipriojo ryšio modeliu suformuoti modelinį hamiltonianą, kuris būtų tinkamas CT būsenoms molekulinėse sistemose aprašyti. Šis modelis bus grindžiamas elektronų ir skylių sužadinimo atsiradimo ir išnykimo operatoriais, kuriems galioja fermioninės komutacijos taisyklės. Tikimasi, jog suformuotas modelis bus lengvai parametrizuojamas, atitiks žinias iš kvantinės chemijos skaičiavimų ir neesant CT būsenų redukuosis į įprastą eksitoninį modelį.

Siekiamas rezultatas: tikimasi, jog projekto metu gauti rezultatai bus panaudoti rengiant mokslinę publikaciją. Taip pat suformuotas modelinis hamiltonianas galės būti panaudotas įvairių molekulinių sistemų, pavyzdžiui, fotosintetinių šviesorankos kompleksų modeliavimui.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0123

Projekto pavadinimas: „Fotosintetinių pigmentų fizikinių savybių modeliavimas“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Leonas Valkūnas

Santrauka:    Skirtingų fotosintezę vykdančių organizmų fotosintetinės sistemos pasižymi labai panašia struktūra: ją sudaro įvairūs baltyminiai kompleksai, rišantys šviesą sugeriančius pigmentus – įvairių rūšių chlorofilus (Chl) ar bakteriochlorofilus (Bchl) bei karotenoidus. Nepaisant šio bendro panašumo, priklausomai nuo gyvenimo sąlygų bei fotosintetinio komplekso vaidmens bendrame fotosintezės procese skirtingų organizmų pagrindinių šviesorankos kompleksų struktūra bei molekulinė sudėtis skiriasi. Pavyzdžiui, augalų pagrindiniai šviesorankos kompleksai LHCII riša Chl a ir Chl b pigmentus, tačiau įvairiuose dumbliuose bei melsvabakterėse yra aptikta kitų chlorofilo atmainų – Chl c, d, e ir f. Kita vertus, įvairių anaerobinių bakterijų fotosintetiniuose kompleksuose galima aptikti net 8 skirtingas bakteriochlorofilų (Bchl a – Bchl g) atmainas. Siekiant geriau suprasti įvairių organizmų fotosintetinių kompleksų veikimo ypatumus, eksperimentinius matavimus būtina papildyti atitinkamais teoriniais skaičiavimais, kuriems, savo ruožtu, reikia žinoti šviesorankos kompleksuose esančių pigmentų charakteristikas – būsenų energijas ir elektrinius dipolinius momentus, šuolio tarp būsenų dipolinius momentus, jų erdvinius tankius ir kt. Mokslinėje literatūroje tokios susistemintos vienoje vietoje pateiktos informacijos, deja, neaptikta. Šio projekto tikslas ir yra užpildyti šią spragą: kvantinės chemijos metodais suskaičiuoti įvairių organizmų fotosintezėje dalyvaujančių pigmentų – skirtingų chlorofilų bei bakteriochlorofilų atmainų – fizikines savybes: pagrindinės ir sužadintųjų būsenų energijas bei statinius dipolinius momentus, atitinkamų šuolių dipolinius momentus bei jų erdvinius tankius. Tai leistų ateityje atsirandantis naujiems kristalografiniams duomenimis iš karto pradėti kurti jų struktūra paremtus modelius ir skaičiuoti pigmentų tarpusavio sąveikos stiprius išeinant už taškinių dipolių artinio ribų.

Siekiamas rezultatas:    Kvantinės     chemijos     metodais     suskaičiuoti      įvairių     organizmų

fotosintezėje dalyvaujančių pigmentų – skirtingų chlorofilų bei bakteriochlorofilų atmainų – pagrindinės ir sužadintųjų būsenų energijas bei statinius dipolinius momentus, atitinkamų šuolių dipolinius momentus bei jų erdvinius tankius, susisteminti visus gautus rezultatus. Tikimasi, kad šio projekto metu gautų rezultatų pagrindu vėliau bus parengta mokslinė publikacija. Tai turėtų supaprastinti modelinių hamiltonianų skaičiavimą labiau „egzotiniams“ šviesorankos kompleksams atsirandant jų naujai išskirtoms kristalografinėms struktūroms – pastarųjų skaičiavimų rezultatai leistų atskleisti fundamentaliąją sąsają tarp įvairių fotosintetinių  organizmų gyvenimo sąlygų ir jų šviesorankos kompleksų cheminės sudėties, pigmentų tarpusavio išsidėstymo ir šių parametrų įtakos bendram fotosintezės našumui.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr.09.33.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0222

Projekto pavadinimas: „Joninių skysčių ir vandens mišinių struktūros ir BMR spektrų modeliavimas”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. Kęstutis Aidas.

Santrauka: Joniniai skysčiai (JS),- medžiagos, sudarytos iš organinių molekulinių katijonų ir organinių arba neorganinių anijonų,- jau taikomos cheminėje inžinerijoje bei nanotechnologijose, o pastaruoju metu itin aktyviai tiriamos jų panaudojimo medicinoje bei kosmetologijoje galimybės. Pažymėtina, kad dažniausiai panaudojami JS ir įprastinių tirpiklių mišiniai, kadangi pastarieji pagerina JS savybes. Siekiant selektyviai optimizuoti JS sintezę bei suprasti, kaip organinis tirpiklis moduliuoja JS savybes, būtina detaliai pažinti tarpmolekulines sąveikas, veikiančias tiek tarp JS sudarančių jonų, tiek tarp jonų ir tirpiklio molekulių. Šio projekto tikslas – sumodeliuoti svarbiausius 1-butil-3-metil-imidazolo tetrafluorborato JS ir jo vandens mišinių tarpmolekulinės struktūros ypatumus bei vandens molekulių protonų magnetinio rezonanso cheminio poslinkio pokyčius, kintant mišinio sudėčiai. Kad pasiektume šį tikslą, bus atliktos minėto JS ir vandens mišinių klasikinės MD simuliacijos bei branduolių magnetinio rezonanso parametrų skaičiavimai, taikant jugtinius kvantinės mechanikos ir molekulinės mechanikos modelius.

Siekiamas rezultatas: Pagrįstai tikimės, kad mūsų modeliavimo darbai leis gauti svarbios informacijos apie tarpmolekulinę 1-butil-3-metil-imidazolo tetrafluorborato JS ir jo vandens mišinių struktūrą.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Vasaros praktikos (III kvietimas 2021 m.)

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0218

Projekto pavadinimas: „Jonų asociacijos bioaktyvių joninių skysčių vandeniniuose tirpaluose modeliavimas molekulių dinamikos simuliacijomis”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Kęstutis Aidas

Santrauka: Projekto tikslas – ištirti cholino katijono ir para-kumaro (p-kumaro) rūgšties anijono asociacijos modas vandeniniuose [Cho][HCA] joninio skysčio tirpaluose, taikant kvantinės chemijos metodus bei klasikines molekulių dinamikos simuliacijas.

Hidroksicinamono rūgštys ir jų dariniai yra augalų antrinio metabolizmo produktai. Šie cheminiai junginiai intensyviai tyrinėjami dėl jų bioaktyvumo, mat jie pasižymi priešuždegiminėmis, priešmikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, be to, slopina kolagenazės veikimą bei melanogenezės procesus. Hidroksicinamono rūgštys pasižymi ir terapiniu veikimu gydant tokias ligas kaip diabetas, Alzheimerio liga ar depresija. Šios rūgštys dalyvauja biocheminiuose procesuose žmogaus odoje, todėl jos yra populiarūs kosmetikos produktų ingredientai, atliekantys antioksidantų funkciją, apsaugantys odą nuo UV spinduliuotės bei padedantys išlaikyti jos elastingumą. Visgi platesnį hidroksicinamono rūgščių taikymą terapijoje bei kosmetologijoje stipriai riboja jų žemas tirpumas vandenyje. Šiemet mokslinėje spaudoje buvo paskelbtas darbas, kurio autoriams pavyko susintetinti bioaktyvius joninius skysčius, sudarytus iš cholino katijono ir hidroksicinamono rūgščių konjuguotų bazių. Kadangi hidroksicinamono rūgštys šiuose joniniuose skysčiuose yra deprotonizuotos, joniniai skysčiai pasižymi bent 1000 kartų didesniu tirpumu vandenyje nei įprastos hidroksicinamono rūgštys. Siekiant išsamiau suprasti, kaip vanduo moduliuoja joninio skysčio savybes, tarp jų ir farmakologinį veikimą, būtina geriau suvokti jonų asociacijos procesus joninių skysčių ir vandens mišiniuose bei tirpaluose.

Siekiamas rezultatas: Išsamesnis cholino – hidroksicinamono rūgščių joninių skysčių vandeninių tirpalų tarpmolekulinės struktūros supratimas gali padėti suprasti ir efektyvinti šių medžiagų pritaikymo farmacijoje galimybes.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0129

Projekto pavadinimas: „Fluorescencijos koncentracinis gesimas dvimatėse chlorofilų sistemose”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Andrius Gelžinis

Santrauka: Koncentracinis gesimas yra reiškinys, kai didelės molekulių koncentracijos tirpalų fluorescencijos kvantinė išeiga mažėja. Viena iš galimų šio reiškinio priežasčių yra molekulių agregavimasis, todėl šiais laikais dažnai šis reiškinys yra vadinamas agregacijos sukeltu gesimu, o jo supratimas yra svarbus vystant efektyvius kieto kūno šviesos spinduolius. Nepaisant ilgalaikių tyrimų, koncentracinio gesimo kilmė ir veikimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs. Dažniausiai šis reiškinys yra aiškinamas taip, kad plokščios molekulės (pvz., chlorofilai) yra linkusios agreguotis suartėdamos viena virš kitos lygiagrečiose plokštumose. Tada susidaro vadinamieji H tipo agregatai, kurių žemiausia sužadinta būsena yra tamsinė. Toks vaizdinys paaiškina daug eksperimentinių faktų, todėl mokslinėje literatūroje dažnai juo ir pasitenkinama. Nepaisant to, tai negali būti pilnas koncentracinio gesimo paaiškinimas. Viena vertus, kartu su fluorescencijos kvantinės išeigos mažėjimu dažnai stebimas ir fluorescencijos gyvavimo trukmės greitėjimas, kuris tiesiogiai neišplaukia iš H agregatų egzistavimo. Kita vertus, koncentracinis gesimas stebimas ir dvimatėse sistemose, kur fluorescuojančios plokščios molekulės neturėtų sudaryti H agregatų. Todėl yra reikalingas teorinis modelis, kuris padėtų paaiškinti koncentracinio gesimo rezultatus būtent dvimatėse sistemose. Šio projekto tikslas ir yra teoriškai aprašyti koncentracinį gesimą dvimatėse chlorofilų sistemose.

Siekiamas rezultatas: Projekto metu įgytos žinios ateityje leis tobulinti teorinius modelius, su kuriais būtų galima aprašyti gesimą įvairiose dvimatėse, o vėliau ir trimatėse sistemose.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0133

Projekto pavadinimas: „Eksitonų anihiliacijos molekuliniuose agregatuose modeliavimas”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Jevgenij Chmeliov

Projekto dalyvis: Gabrielė Rankelytė

Santrauka: Yra žinoma, kad molekulinių sužadinimų netiesinė anihiliacija yra vienas iš reiškinių, lemiančių sužadinimo dinamiką kvazi-vienmačiuose anglies nanovamzdeliuose, kvazi-dvimatėse grafeno nanojuostelėse, dvimatėse polimerinėse plėvelėse, perovskitų plėvelėse bei kituose dvimačiuose puslaidininkiuose, ir turi nemažą įtaką organinių saulės elementų našumui. Todėl nagrinėjant atitinkamų eksperimentų rezultatus ir modeliuojant sužadinimų dinamiką yra svarbu tinkamai aprašyti eksitonų anihiliaciją. Šio projekto tikslas yra išplėtoti gardelinį molekulinio agregato modelį, aprašantį singuletinių sužadinimų anihiliaciją vienmatėje, dvimatėje bei trimatėje sistemoje. Studentė sukurs tolydžiojo laiko atsitiktinio klaidžiojimo algoritmu veikiančią programą, išreikštai įskaitančią sužadinimų migraciją per molekulinį agregatą, jų tiesinę relaksaciją bei netiesinę anihiliaciją. Tikimasi, kad šio projekto metu gauti rezultatai ateityje bus panaudoti ruošiant mokslinę publikaciją.

Siekiamas rezultatas:  Praktikos metu rezultatai ateityje įgys praktinę reikšmę, nes leis detaliau analizuoti eksperimentiškai gaunamus rezultatus atliekant laikinės skyros spektroskopijos matavimus sistemose, kuriose neįmanoma išvengti sužadinimų anihiliacijos.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

FOTOSINTETINIŲ KOMPLEKSŲ PIGMENTŲ SĄVEIKOS MODELIAVIMAS

Projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0140

Projekto pavadinimas: „Fotosintetinių kompleksų pigmentų sąveikos modeliavimas”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. habil. dr. Leonas Valkūnas

Projekto dalyvis: Austėja Mikalčiūtė

Santrauka: Fitoplanktone randamų titnaginių dumblių, kurie atsakingi už maždaug ketvirtadalį metinio anglies fiksavimo Žemėje, fotosintetinių kompleksų kryptingi spektroskopiniai tyrimai prasidėjo palyginti neseniai. Iš dalies tai nulėmė titnagdumblių pagrindinių šviesorankos kompleksų – vadinamųjų FCP kompleksų – detalios struktūrinės informacijos stoka: šių kompleksų kristalografinė struktūra buvo išskirta tik 2019 m. Šio projekto tikslas yra remiantis nustatytais kristalografiniais duomenimis suskaičiuoti FCP komplekso chlorofilo molekulių tarpusavio sąveikos energijas. Kvantinės chemijos metodais bus suskaičiuoti šiame komplekse esančių chlorofilo a ir c molekulių šuolio tarp pagrindinės ir pirmosios sužadintosios būsenų dipoliniai momentai, o juos žinant – taškinių dipolių artinyje bus suskaičiuotos skirtingų pigmentų tarpusavio sąveikos energijos. Tikimasi, kad šio projekto metu gautų rezultatų pagrindu vėliau bus parengta mokslinė publikacija. Kadangi tai bus pirmi tokio tipo skaičiavimai, atlikti tik labai neseniai paskelbtoms FCP komplekso kristalografinėms struktūroms, galima tikėtis, kad gauti rezultatai ateityje labai pravers skaičiuojant energijos pernašos tarp įvairių pigmentų spartas bei sugerties ir fluorescencijos spektrus, taip pat detaliau analizuojant ir aiškinantis atitinkamus eksperimentinius rezultatus.

Siekiamas rezultatas: Gauti rezultatai ateityje labai pravers skaičiuojant energijos pernašos tarp įvairių pigmentų spartas bei sugerties ir fluorescencijos spektrus, taip pat detaliau analizuojant ir aiškinantis atitinkamus eksperimentinius rezultatus.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

APLINKOS POVEIKIS MOLEKULINĖMS KRŪVIO PERNAŠOS BŪSENOMS

Projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0137

Projekto pavadinimas: „Aplinkos poveikis molekulinėms krūvio pernašos būsenoms”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Juozas Šulskus

Projekto dalyvis: Kazimieras Tamoliūnas

Santrauka: Molekulinės krūvio pernašos (CT) būsenos vaidina svarbų vaidmenį fotosintezės procese: jos siejamos su tam tikrais pokyčiais šviesorankos kompleksų fluorescencijos spektruose bei su fluorescencijos nefotocheminiu gesinimu. Norint detaliau išsiaiškinti šių reiškinių molekulinę prigimtį ir galimą CT būsenų vaidmenį, reikia pasitelkti mikroskopinį modeliavimą. Šio projekto tikslas yra pasiremiant augalų pagrindinių fotosintetinių šviesorankos kompleksų LHCII kristalografine struktūra, kvantinės chemijos metodais suskaičiuoti įvairių chlorofilo dimerų sužadintąsias būsenas ir nustatyti, kaip baltyminės aplinkos įskaitymas pakeičia nustatytų CT būsenų energijų padėtis. Tikimasi, kad šio projekto metu gauti rezultatai ateityje bus panaudoti ruošiant mokslinę publikaciją. Taip galima tikėtis, kad šie rezultatai padės atsakyti ir į labiau fundamentinius klausimus, nagrinėjamus daugelyje fotosintezės tematikoje dirbančių pasaulio laboratorijų: ar LHCII agregatų spektroskopiniuose matavimuose stebimos raudonos formos bei fluorescencijos gesinimas iš principo gali būti siejami su CT būsenų tarp chlorofilo pigmentų susidarymu.

Siekiamas rezultatas: Gauti rezultatai padės atsakyti į labiau fundamentinius klausimus, nagrinėjamus daugelyje fotosintezės tematikoje dirbančių pasaulio laboratorijų: ar LHCII agregatų spektroskopiniuose matavimuose stebimos raudonos formos bei fluorescencijos gesinimas iš principo gali būti siejami su CT būsenų tarp chlorofilo pigmentų susidarymu.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

MIKOTOKSINO CITRININO TAUTOMERIZMO IR BMR SPEKTRŲ MODELIAVIMAS

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0242

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Kęstutis Aidas

Projekto dalyvis: Žyginta Einorytė

Projekto tikslas – taikant molekulinio modeliavimo metodus apskaičiuoti citrinino tautomerų O-17 BMR spektrus dichlormetano tirpale, įvertinti citrinino dimerizavimosi bei vandens priemaišų įtaką šiems spektrams. Citrininas yra poliketidinis mikotoksinas, kurį sintetina kai kurių Penicillium, Aspergillus ir Monascus genčių grybai. Šis mikotoksinas dažnai aptinkamas ilgai sandėliuojamuose grūduose, taip pat pupelėse, vaisiuose ir kituose augaliniuose produktuose, taip juos užteršdamas. Be to, citrininas pasižymi ir antibakterinėmis, priešuždeginėmis bei priešvėžinėmis ir neuroprotekcinėmis savybėmis. Nei citrinino toksinio, nei farmakologinio poveikio mechanizmai nėra pilnai ištirti. Situaciją čia komplikuoja tai, jog citrininas egzistuoja dviejose tautomerinėse – para- ir orto-chinoninio metido – formose. Skirtingi tautomerai gali pasižymėti skirtingu tirpumu, toksiškumu ir bioaktyvumu, skirtingomis galimybėmis pereiti barjerą tarp kraujo ir smegenų, o tai reiškia, kad gali skirtis ir tautomerų farmakologinis poveikis. Nėra žinoma, kokia skirtingų citrinino tautomerinių formų įtaka jo toksiškumui ar farmakologiniam veikimui. Maža to, O-17 branduolių magnetinio rezonanso matavimai indikuoja, kad citrinino tautomerinė apykaita gali būti sudėtingesnė nei paprasta interkonversija tarp para ir orto chinoninių tautomerų. Sumodeliuotus O-17 BMR spektrus dichlormetano tirpale lygindami su eksperimentiniais, galėsime kiekybiškai įvertinti tautomerinę citrinino pusiausvyrą tirpiklyje. Siekiamas rezultatas: Išsamesnis citrinino tautomerizacijos procesų supratimas prisidės tiriant šio mikotoksino toksinio ir gydomojo veikimo mechanizmus.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

MOLEKULINIŲ SISTEMŲ LAIKINĖS SKYROS FLUORESCENCIJOS SPEKTRŲ ESANT IŠORINIAM ELEKTRINIAM LAUKUI MODELIAVIMAS

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0281

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Andrius Gelžinis

Projekto dalyvis: Jakov Braver

Santrauka: Laikinės skyros fluorescencija yra vienas iš paprasčiausių ir populiariausių eksperimentinių metodų, leidžiančių tirti elektroninio sužadinimo dinamiką molekuliniuose kompleksuose. Šios spektroskopijos rezultatai leidžia daryti išvadas apie šių sistemų šviesines būsenas, tačiau ne visos svarbios būsenos yra šviesinės. Pavyzdžiui, krūvio pernašos (CT) būsenos yra tamsinės, nes šuoliai į jas yra draustiniai. Tačiau CT būsenos yra labai svarbios įvairiuose dinaminiuose elektroninio sužadinimo vyksmuose. CT būsenos yra jautrios išoriniam elektriniam laukui, todėl informacijos apie jas (būsenų energines padėtis, sąveikos su šviesinėmis elektroninėmis būsenomis ir virpesine aplinka stiprius ir kt.) suteikia spektroskopiniai matavimai, kai bandinys patalpintas išoriniame elektriniame lauke. Paprasčiausias tokio eksperimento pavyzdys yra Štarko skirtuminės sugerties (sugerties spektras sistemai esant išoriniame lauke minus sugerties spektras be išorinio lauko) eksperimentai. Literatūroje žinomi ir Štarko pusiausvyros fluorescencijos eksperimentai su fotosintetiniais šviesorankos kompleksais. Tuo tarpu laikinės skyros Štarko eksperimentai su tokiomis molekulinėmis sistemomis yra labai reti, dėl reikalingų stiprių elektrinių laukų. Šio projekto tikslas ir yra išvystyti skaičiavimo metodus molekulinių sistemų Štarko laikinės skyros fluorescencijos spektrų skaičiavimui. Taigi, projekto metu bus išvestos matematinės formules, o tada jų pagrindu parengti atitinkami programiniai kodai. Pagrindinis šio projekto uždavinys yra suskaičiuoti molekulinių sistemų Štarko laikinės skyros fluorescencijos spektrus.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

ŽMOGAUS ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽINIŲ AUDINIŲ TYRIMAS IR SUGERTIES SPEKTROSKOPINIU METODU

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0063

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Justinas Čeponkus

Projekto dalyvis: Gerda Mickūnaitė

Projekto tikslas - taikant IR sugerties spektroskopinį metodą nustatyti vėžinius šlapimo pūslės spektrinius žymenis, kurie leistų identifikuoti normalius ir navikinius šlapimo pūslės audinius. Šiuo metu vis plačiau yra atliekami tyrimai siekiant pritaikyti IR sugerties spektroskopinį metodą biologinių darinių tyrimuose, todėl šis metodas gali būti pritaikomas ir vėžinių audinių diagnostikoje. Kadangi vykstant naviko formavimosi procesui pasikeičia naviko cheminė sudėtis audinyje, IR sugerties spektruose gali būti stebimos tam tikras chemines medžiagas atitinkančios spektrinės juostos ar spektrinių juostų intensyvumo kitimas - vėžinio audinio spektriniai žymenys. Todėl IR sugerties spektroskopinis metodas yra perspektyvus būdas siekiant sukurti naujus vėžinių audinių diagnostikos metodus. Naujų patikimų diagnostikos būdų sukūrimas yra svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą onkologinių ligų gydymą. Audinių tyrimas atliekamas registruojant audinio ir audinio tepinėlių spektrus iškart po chirurginės operacijos dar nepakitus bandinių cheminei sudėčiai. Spektrai registruojami taikant dvi eksperimento metodikas - (a) taikant standartinį ATR metodą, kuomet bandinys yra liečiamas prie bandiniams skirto priedėlio ir (b) naudojant šviesolaidinį ATR zondą. Šviesolaidinio zondo naudojimo privalumas yra tas, jog bandinys gali būti tiriamas in situ sąlygomis. Siekiamas rezultatas: Atliktas tyrimas leistų nustatyti spektrinius šlapimo pūslės vėžinių audinių žymenis ir prisidėti prie aktualios medicininės problemos - naujų vėžinių audinių diagnostikos metodų kūrimo.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

VITAMINO D MAISTO PAPILDUOSE KIEKYBINIAI TYRIMAI SERS SPEKTRINIU METODU

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0336

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. Valdas Šablinskas

Projekto dalyvis: Ivona Juchnevičiūtė

Darbo tikslas – nustatyti vitamino D kiekį skirtinguose maisto papilduose SERS spektriniu metodu. Siekiant šio tikslo projekto metu SERS spektrinis metodas pirmą kartą bus pritaikytas šios problemos sprendimui. Gauti rezultatai prisidės prie griežtesnės vitamino D maisto papildų kontrolės Lietuvoje.

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

KRŪVIO PERNAŠOS IR REKOMBINACIJOS TYRIMAI NAUJUOSE MAŽAMOLEKULINIUOSE ORGANINIUOSE JUNGINIUOSE

Projekto tikslas – ištirti krūvio pernašos, rekombinacijos savybes naujose mažamolekulinėse organinėse medžiagose, jų galimybes pritaikyti saulės elementuose, įsisavint metodikas, įgalinančias atlikti krūvio pernašos ir rekombinacijos tyrimus plačiame laidumo diapazone, patikrinti medžiagų veiką prietaisų prototipuose.

Rezultatai. Projekto vykdymo metu planuojama nustatyti ir įvertinti krūvininkų pernašos ir rekombinacijos dėsningumus naujai sintetintose krūvio pernašos medžiagose bei saulės elementų prototipuose su šiomis medžiagomis, įvertinti tirtųjų medžiagų tinkamumą saulės elementuose, gautuosius rezultatus pristatyti dviejuose straipsniuose bei dviejose konferencijose.

Projekto trukmė: 2020.09.01 – 2022.08.31

Stažuotojas: dr. E. Kamarauskas

Vadovas: dr. K. Genevičius

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0124) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

PATOGENINIŲ GRYBELIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ GYVYBĖS CIKLO TYRIMAS VIRPESINĖS SPEKTROMETRIJOS METODAIS

Projekto tikslas – naudojant virpesinės spektrometrijos metodus atskirti patogeninius grybelinius darinius nuo kitų biologinių darinių, tokių kaip bakterijos ar audiniai.
Rezultatai – atliktas tyrimas leistų pritaikyti virpesinės spektroskopijos metodus grybelinių darinių identifikavimui ant žmogaus odos ar net organizme.
Virpesinė spektrometrija (infraraudonosios spinduliuotės sugertis ir Ramano sklaida) vis plačiau taikoma įvairių biologinių objektų tyrimui, taip pat atliekami šios spektrometrijos pritaikomumo medicininėje diagnostikoje tyrimai, todėl ne išimtis tampa ir bakterijos bei grybeliai. Mokslinėje literatūroje aptinkama panašių tyrimų atliekamų su augalų ligas sukeliančiais grybeliai, todėl tikėtina kad virpesinė spektrometrija galėtų tikti ir žmogaus patologijas sukeliančių grybelių tyrimams. Grybelinių ir bakterijų bandinių tyrimai bus atliekami bendradarbiaujat su VU Gamtos mokslų fakulteto Mikrobiologijos ir Biotechnologijos katedra (doc. Eglė Lastauskienė). Projekto metu bus registruojami galimų patogeninių grybelių, bakterijų ir žmogaus odos audinių infraraudonosios sugerties ir Ramano sklaidos spektrai. Atlikus pirminę spektrų analizę bus nustatyta, kuris spektrinis metodas yra tinkamiausias patogeninių grybelių atskyrimui. Parinkus tinkamiausią tyrimų metodiką, bus nustatyta ar ji yra pakankamai informatyvi skirtingų grybelių rūšių atskyrimui. Taip pat bus siekiama nustatyti ar virpesinės spektrometrijos metodais galima atskirti gyvus ir žuvusius grybelius, bei ar galima nustatyti žuvimo priežastis (terminis poveikis, švitinimas UV spinduliuote ir kt).
Projekto trukmė: 2019 spalio 11 d. – 2020 gegužės 1 d.
Studentas: Gerda Mickūnaitė
Vadovas: doc. dr. Justinas Čeponkus

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-16-0174) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

MOLEKULINIŲ SISTEMŲ FLUORESCENCIJOS SPEKTRŲ MODELIAVIMAS MIŠRIAIS KVANTINĖS IR KLASIKINĖS DINAMIKOS METODAIS

Fluorescencijos spektrai yra svarbus informacijos apie molekulinių sistemų elektroninius lygmenis, jų pusiausvyrines užpildas bei jų sąveiką su virpesinės aplinkos laisvės laipsniais šaltinis. Šių spektrų modeliavimas yra paremtas atsako funkcijos formalizmu. Tačiau fluorescencijos spektrų modeliavimas yra ženkliai sudėtingesnis nei sugerties spektų, nes reikia atsižvelgti į pusiausvyrą elektroninio sužadinimo būseną. Tai lemia, kad trūksta metodų, kurie būtų tiek tikslūs, tiek universalūs, tiek nereikalautų labai didelių skaičiavimo pajėgumų. Šio darbo tikslas yra pritaikyti mišrius kvantinės ir klasikinės dinamikos metodus molekulinių sistemų fluorescencijos spektrų skaičiavimui. Kvantinė-klasikinė Liuvilio lygtis pasižymi tuo, kad yra formaliai tiksli esant tiesiniai sąveikai su harmonine aplinka. Be to, mišrūs kvantinės ir klasikinės dinamikos metodai pasižymi universalumu. Sėkmingas šio metodo pritaikymas fluorescencijos spektrų skaičiavimui atvertų kelius ateityje modeliuoti didesnių realių molekulinių sistemų fluorescencijos spektrus.

Projekto trukmė: 2019 spalio 11 d. – 2020 gegužės 1 d.
Studentas: Jakov Braver
Vadovas: doc. dr. Andrius Gelžinis

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-16-0123) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

NETIESINĖ SUŽADINIMO DINAMIKA MOLEKULINIUOSE AGREGATUOSE

Tikslas: Sumodeliuoti netiesinę sužadinimų dinamiką įvairaus dydžio molekuliniuose agregatuose
Atliekant įvairių molekulinių agregatų laikinius spektroskopinius matavimus, paprastai stengiamasi naudoti kuo mažesnį žadinimo intensyvumą, kad, pirma, nebūtų „sudegintas“ pats tiriamasis objektas ir, antra, gautus duomenis būtų paprasčiau analizuoti – tokiomis sąlygomis galima nepaisyti sistemoje vykstančios molekulinių sužadinimų anihiliacijos. Kita vertus, dažnai norint gauti tinkamą signalo-triukšmo santykį, tenka didinti žadinimo intensyvumą, taip kad anihiliacijos išvengti nepavyksta. Siūlomos studentų praktikos tikslas kaip tik ir yra teoriškai panagrinėti singulet-singuletinę sužadinimų anihiliaciją skirtingo dydžio molekulinėse sistemose, atsižvelgiant į sužadinimo energijos pernašą tarp sistemą sudarančių molekulių. Studentui reikės susipažinti su šiandien žinomais netiesinę eksitonų anihiliaciją aprašančiais kinetiniu (didelėms sistemoms) ir statistikiniu (mažoms sistemoms) modeliais. Vėliau reikės suformuluoti mišrų gardelinį-statistikinį modelį dviejų pradinių sužadinimų sistemoje dinamikai aprašyti bei parašyti jį implementuojančią kompiuterinę programą, taip pat pagal Monte Carlo algoritmą veikiančią programą, modeliuojančią didesnį pradinių sužadinimų skaičių turinčiose sistemose. Tikimasi, jog praktikos metu parašytos kompiuterinės programos ateityje bus panaudojamos analizuojant realias išmatuotas sužadinimo gesimo kinetikas įvairiose molekulinėse sistemose esant stiprio apšvietimo sąlygomis.
Projekto trukmė: 2019 liepos 25 d. – 2019 rugsėjo 25 d.
Studentas: Aurimas Vitkus
Vadovas: dr. Javgenij Chmeliov

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.‐LMT‐K‐712‐15‐0261) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

VIRPESINĖS SPEKTROMETRIJOS TAIKYMAS MAISTO PRODUKTŲ KLASTOJIMO NUSTATYMUI&NBSP

Maisto produktų skiedimas, pigesnių alternatyvų primaišymas, neiteisėtas apdirbimas, nekokybiškas transportavimas ar panašūs sukčiavimo atvejai daro neigiamą įtaką pirkėjų finansinei būklei, o medicininiu požiūriu - netgi kelia pavojų žmogaus sveikatai. Šių pasaulinio lygio problemų sprendimui skiriama vis daugiau resursų. Siekiant kuo anksčiau ir tiksliau identifikuoti maisto klastojimo atvejus bei laiku įvykdyti tokių produktų patekimo į rinką prevenciją, ieškoma vis efektyvesnių ir patikimesnių maisto produktų tyrimo metodikų. Projekto tikslas – pritaikyti Ramano sklaidos ir infraraudonosios sugerties virpesinės spektrometrijos metodikas maisto produktų falsifikavimo nustatymui, tiksliau - itin tyro alyvuogių aliejaus klastojimo prastesnės alyvuogių klasės aliejais bei žuvies apdorojimo formaldehidu identifikavimui. Tyrimų metu bus stengiamasi sukurti skirtingų kokybės klasės aliejų spektrų biblioteką bei žuvies, apdorotos formalinu (37 % formaldehido tirpalu), identifikavimo metodiką. Tolimesnis ir gylesnis bandinių analizavimas suteiks galimybę įvertinti sukurtos identifikavimo sistemos tiklsumą ir patikimumą.
Projekto trukmė: 2019 liepos 1 d. – 2019 rugpjūčio 31 d.
Studentas: Edvinas Zacharovas
Vadovas: lekt. Martynas Velička

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.‐LMT‐K‐712‐15‐0257) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

NAUJŲ BICIKLINIŲ KARKASINIŲ JUNGINIŲ SU KONDENSUOTAIS HEROCIKLINIAIS FRAGMENTAIS ELEKTRINIŲ IR FOTOELEKTRINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS

Tikslas: ištirti naujų biciklinių karkasinių junginių su kondensuotais heterocikliniais fragmentais elektrines ir fotoelektrines savybes. 
Rezultatai: suformuoti junginių tirpalai (tirpinta chloroforme) ištirti tripalų fotoliuminescencijos spektrai, pastebėtas batochrominis poslinkis, bei padaryta prielaida, kad galėjo susidaryti nauji vandeniliniai ryšiai tirpale. Suformuoti lieti ir garinti biciklinių junginių sluoksniai, ištirtos gautų sluoksnių sugerties, jonizacinio potencialo bei fotoliuminescencijos spektrai. Pastebėta, kad garinant junginius jie skyla prie tam tikros temperatūros.
Pirmiausia reikalingas organinių medžiagų apdorojimas, tirpalų gaminimas bei sluoksnių formavimas. Sluoksniams formuoti naudojami metodai: terminis garinimas, liejimas iš tirpalo (angl: drop-casting) arba sluoksnių liejimas centrifūguojant (angl: spin-coating). Išmatuojami paruoštų bandinių sugerties, fotoliuminescencijos (PL) ir jonizacinio potencialo spektrai. Iš šių matavimų gaunami svarbūs rezultatai, kurie parodo tolimesnių tyrimų seką. Antrinis tikslas pagaminus bandinius yra suformuoti organinį šviesos diodą (OLED) ir ištirti jo elektrines savybes: elektroliuminescenciją bei išmatuoti VACh (voltamperinę charakteristiką).
Projekto metu tiriami naujai susintetintos biciklinių karkasinių medžiagų fizikinės savybės. Gaminami tirpalai, iš jų formuoti sluotiksniai, išmatuoti tirpalų ir sluoksnių PL ir sugerties spektrai. Vykdant tolimesnę tyrimo eigą, suformuoti sluoksniai terminio garinimo būdu ir taip pat išmatuoti spektrai. Norint suformuoti OLED struktūrą būtina sužinoti užgarintos medžiagos storį, tam eksperimentą reikia pakartoti keletą kartų ir išsiaiškinti organinės medžiagos garavimo greitį bei laiką. Suformuojamos OLED struktūros, kurių emisinis sluoksnis bus suformuoti nauji bicikliniai karkasiniai junginių sluoksniai, išmatuotos elektrinės OLED savybės.
Projekto trukmė: 2019 liepos 1 d. – 2019 rugpjūčio 31 d.
Studentas: Justina Anulytė
Vadovas: prof., dr. (HP) Kęstutis Arlauskas

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.‐LMT‐K‐712‐15‐0200) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

ŽMOGAUS VĖŽINIŲ AUDINIŲ TYRIMAS PAVIRŠIAUS SUSTIPRINTOS RAMANO SKLAIDOS METODU

Tikslas: prisidėti prie aktualios medicinos problemos - naujų vėžinių audinių diagnozavimo metodų paieškos - sprendimo.
Rezultatai: nustatyti nauji spektriniai vėžinių audinių žymenis, taikant paviršiaus sustiprintos Ramano sklaidos spektroskopijos (SERS) metodą ir naudojant skirtingu nanodalelių koloidinius tirpalus, bei potencialiai pritaikomo vėžinių audinių diagnostikos metodo, pagristo SERS spektroskopija sukūrimas.
Vėžinių audinių diagnozavimas yra aktuali šiuolaikinės medicinos problema - audinio diagnozavimo metodas turi duoti patikimą rezultatą, būti greitas ir tikslus. Dėl šios priežasties ieškoma naujų audinio diagnostikos būdų. Taikant virpesinės spektroskopijos metodus, gali būti greitai nustatyti cheminiai audinio pokyčiai, nulemti piktybėjimo proceso, o taikant paviršiaus sustiprintos Ramano sklaidos (SERS) metodą gali būti aptinkamos mažos medžiagų koncentracijos. Siekiant diagnozuoti vėžinius audinius spektroskopiniais metodais, svarbu nustatyti spektrinius vėžio žymenis. Yra žinoma, jog kai kurių vėžio tipų, pavyzdžiui, šviesiųjų inksto ląstelių karcinomos atveju, vėžinių audinių spektruose stebimas glikogeną atitinkančių spektrinių juostų intensyvumo padidėjimas, nulemtas glikogeno kiekio padidėjimo piktybiniame audinyje. Tačiau glikogenas kaupiamas ne visų piktybinių navikų atveju, todėl svarbu rasti kitus spektrinius žymenis, kurie leistų identifikuoti vėžinius audinius. Taikant SERS metodą, tam tikrų spektrinių juostų stiprinimas priklauso nuo to, kokios funkcinės cheminės grupės adsorbuojasi ant metalo paviršiaus, todėl atliekant tyrimus naudojant skirtingų metalų paviršius galima aptikti skirtingų medžiagų kiekio pokyčius. Neseniai nustatyta, jog vėžiniuose audiniuose stebimas hipotaurino sumažėjimas, taip pat yra žinoma, jog hipotaurino S=O funkcinė grupė gerai adsorbuojasi ant aukso paviršiaus. Šio projekto vykdymo metu bus atliekami normalių ir vėžinių audinių tyrimai taikant SERS spektrinį metodą. Bus sintetinami sidabro ir aukso nanodalelių koloidiniai tirpalai, kurie bus naudojami SERS signalo stiprinimui. Nustatomi spektriniai žymenys, kai naudojami skirtingi nanodalelių koloidiniai tirpalai, nustatomas tinkamiausias tyrimo metodas. Aptikus naujus spektrinius žymenis tyrimai galės būti tęsiami su įvairių tipų vėžiniais audiniais, kas vėliau galėtų būti pritaikoma vėžinių audinių diagnostikai.
Projekto trukmė: 2019 liepos 2 d. – 2019 rugpjūčio 31 d.
Studentas: Gerda Mickūnaitė.
Vadovas: dr. Justinas Čeponkus

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.‐LMT‐K‐712‐15‐0103) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

MOLEKULINIŲ SISTEMŲ SUGERTIES SPEKTRŲ MODELIAVIMAS MIŠRIAIS KVANTINĖS IR KLASIKINĖS DINAMIKOS METODAIS

Sugerties spektrų matavimas yra vienas paprasčiausių ir populiariausių būdų gauti informacijos apie nagrinėjamų molekulinių sistemų elektroninius lygmenis ir jų sąveiką su virpesiniais aplinkos laisvės laipsniais. Teoriškai šie spektrai yra modeliuojami pasitelkiant atsako funkcijų formalizmą. Tačiau iki šiol nėra metodo, kuris būtų tiek tikslus, tiek universalus, tiek nereikalautų labai didelių skaičiavimo pajėgumų. Šio darbo tikslas yra sumodeliuoti molekulinių sistemų sugerties spektrus panaudojant kvantinės-klasikinės Liuvilio lygties tiesioginių ir atgalinių trajektorijų sprendinį. Šio metodo privalumai yra jo universalumas bei tai, kad galima nesunkiai gauti apytikslius sprendinius ir egzistuoja aiški metodika, kaip juos tikslinti. Sėkmingas šio metodo panaudojimas atvertų kelius ateityje modeliuoti didesnių realių molekulinių sistemų sugerties spektrus ir sudarytų pagrindą šio metodo tolesniam taikymui netiesinių spektrų skaičiavimui.
Projekto trukmė: 2019 liepos 2 d. – 2019 rugpjūčio 31 d.
Studentas: Jakov Braver.
Vadovas: dr. Andrius Gelžinis.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.‐LMT‐K‐712‐15‐0124) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

MOKSLINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMAS, SKAITANT DU PRANEŠIMUS TARPTAUTINĖJE FOTONIKOS KONFERENCIJOJE "PHOTONICS WEST 2019" 

Tarptautinėje fotonikos konferencijoje "Photonics West-2019" San Franciske, JAV bus pristatyti 2 žodiniai pranešimai "Screening of usage of OCT drugs by means of SERS spectroscopy" ir "Multi-spectral fiber spectroscopy methods as solutions for label-free medical diagnostics". Abu jie susiję su virpesinės spektroskopijos taikymais medicininėje diagnostikoje. Abiejų darbų tikslas yra priartinti laboratorinius spektrinius tyrimus prie klinikinių tyrimų t.y. in situ ir in vivo. Konferencijoje pristatomi tyrimai buvo atlikti Nacionalinės mokslo programos "Sveikas senėjimas" rėmuose. Tikimasi, kad dalyvavimas prestižinėje tarptautinėje fotonikos konferencijoje įgalins užmegzti ryšius su kitų pasaulio laboratorijų mokslininkais dirbančiais šioje aktualioje tematikoje, o tų ryšių pagrindu gims naujos idėjos ateities projektams. Taip pat dalyvavimas šioje konferencijoje prisidės prie Lietuvoje vystomų spektroskopinių medicininės diagnostikos metodų tarptautinio pripažinimo ir tuo pačiu padidins Lietuvos mokslo tarptautiškumą.

Pirmasis pranešimas yra bendradarbiavimo su tarptautinę fotoninių technologijų įmonę iš Vokietijos "Art Photonics" rezultatas. Abiejų pranešimų bendraautorė yra magistrantė Sonata Adomavičiūtė, kuri šiais metais prasidedančiose doktorantūros studijose ketina tęsti darbus pristatomus abiejuose pranešimuose.

Projekto dalyviai: prof. Valdas Šablinskas.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-13-0052) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

KRŪVIO PERNAŠOS IR REKOMBINACIJOS TYRIMAI NAUJUOSE MAŽAMOLEKULINIUOSE ORGANINIUOSE JUNGINIUOSE

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0124

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020.09.01 iki 2022.08.31

Stažuotojas: dr. E. Kamarauskas

Vadovas: dr. K. Genevičius

Projekto tikslas – ištirti krūvio pernašos, rekombinacijos savybes naujose mažamolekulinėse organinėse medžiagose, jų galimybes pritaikyti saulės elementuose, įsisavint metodikas, įgalinančias atlikti krūvio pernašos ir rekombinacijos tyrimus plačiame laidumo diapazone, patikrinti medžiagų veiką prietaisų prototipuose.

Rezultatai. Projekto vykdymo metu planuojama nustatyti ir įvertinti krūvininkų pernašos ir rekombinacijos dėsningumus naujai sintetintose krūvio pernašos medžiagose bei saulės elementų prototipuose su šiomis medžiagomis, įvertinti tirtųjų medžiagų tinkamumą saulės elementuose, gautuosius rezultatus pristatyti dviejuose straipsniuose bei dviejose konferencijose.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).