Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas doc. dr. Kastytis Zubovas „Mokslo sriubos“ laidoje „Visiškas kosmosas“ pasakojo apie Veneros ypatybes ir superžybsnių tyrimus.
Laidos stop kadras. Dr. Kastytis Zubovas.
„Šiandien Venera atrodo kaip sausas pragaras, kuriame net ir visokie zondai neišgyvena, ką jau kalbėti apie kokią nors gyvybę“, – pasakoja dr. Kastytis Zubovas.
Veneros paviršius, geologine prasme, ne toks jau ir senas, t.y. nesiekia 4.5 mlrd. m. kaip pati planeta. Prieš 800 mln. m. nutiko įvykis, perfomavęs planetos paviršių. Mokslininkai spėja, kad tai buvo ugnikalnio išsiveržimai, užlieję beveik visą planetos paviršių lava, taip jį „atjauninę“ ir pavertę tokiu, kokį jį pažįstame šiandien.
Saulės žybsniai turi įvairių padarinių: sukelia gražiąsias Šiaurės pašvaistes, tačiau gali būti ir žalingi kosminei įrangai, astronautų sveikatai, o jei yra labai stiprus – elektronikai ir žmonių sveikatai Žemėje.
Tokie, tačiau galingesni žybsniai vadinami superžybsniais ir, anot mokslininko, nors Žemės populiacijai didelės žalos nepadarytų, tačiau galėtų išjungti internetą ar sukelti keblumų nacionaliniam saugumui.
Ar Venera buvo sausa nuo pat susiformavimo, o gal – visgi turėjo panašumo į Žemę? Kuo svarbūs Saulės ir kitų panašių žvaigdžių superžybsnių tyrimai, koks superžybsnių dažnis ir kaip nuo jų apsisaugoti? Klausykites laidoje „Visiškas kosmosas“ (ved. Ignas Kančys).