Naujienos

Lapkričio 15 d. išrinkti naujieji Vilniaus universiteto (VU) tarybos nariai. Fizikos fakulteto atstovas profesorius habilituotas mokslų daktaras Gintautas Tamulaitis – vienas iš jų. „VU naujienoms“ jis papasakojo apie tikslus ir laukiančius iššūkius VU taryboje.

Prof. G. Tamulaitis įvairias pareigas VU eina nuo doktorantūros baigimo. Penkiolika metų vadovavo Fizikos fakulteto Puslaidininkių katedrai, buvo ilgametis Fizikos fakulteto tarybos narys, keturias kadencijas – VU Senato narys, paskutines dvi kadencijas vadovavo Senato Studijų bei Kokybės ir plėtros komisijoms.

Šiuo metu jis yra tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, Fizikos sekcijos pirmininkas, Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo tarybos pirmininkas.

Kodėl siekėte tapti VU tarybos nariu?

Dėl dirbant įvairiais nacionaliniais ir tarptautiniais formatais sukauptos ilgametės ir įvairiapusiškos vadovavimo, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo patirties. Esu dalyvavęs ir vadovavęs darbo grupėms mokslinei produkcijai vertinti. Darbas Lietuvos mokslo taryboje suteikė progą daugelį mokslo organizavimo klausimų pamatyti tarpinstituciniame kontekste.

Dalyvavimas europiniame mokslo produkcijos vertinimo tinkle, Europos mokslų akademijų federacijos ALLEA (All European Academies) darbo grupėje, bendradarbiavimas su Europos dalelių fizikos centru CERN parodė, kad pasaulis yra didelis ir įvairus, kupinas gerų ir blogų pavyzdžių. Siekiu patirtį pritaikyti įgyvendinant bendrus tikslus savojoje Alma mater.

Kokių svarbiausių savybių turėtų turėti VU tarybos narys?

Visų pirma, turėtų gebėti užduoti teisingus klausimus. Tiek sau, tiek tiems, kas gali žinoti atsakymą. Turėtų mokėti skaityti. Skaityti, kas dokumentuose iš tiesų parašyta, ne tik ir ne tiek tai, kas norėta parašyti. Turėtų mokėti įskaityti, ką dokumento tekstas reikš realiame gyvenime, kai to dokumento nuostatos bus vykdomos. Turėtų gebėti esamą patirtį projektuoti į ateitį, o ne ateitį klijuoti prie dabartinės patirties.

Kokius darbus VU taryboje matote kaip prioritetinius?

Pagrindinis prioritetas yra tų funkcijų, kurios VU statute yra priskirtos Tarybai, vykdymas. Visų pirma tai universitetui strateginę reikšmę turinčių dokumentų nagrinėjimas ir tvirtinimas. Itin svarbu, kad racionaliai būtų suplanuotas universiteto biudžetas. Šiandien mūsų universitetas yra turtingesnis, nei, pavyzdžiui, prieš 20 ar 30 metų. Turime ne tik organizacinių, bet ir finansinių galimybių remti strategines iniciatyvas. Ilgalaikė universiteto strategija yra numatyta, tačiau ją reikės atnaujinti ir įgyvendinti įvairiais lygmenimis, atsižvelgiant į situaciją ir iššūkius.

Kokius svarbiausius iššūkius matote šiuo metu?

Jei reiktų įvardyti vieną – tai dirbtinis intelektas. Tai – naujas galingas įrankis, kuris keis žmonių darbo pobūdį daugelyje sričių. Kaip turėtume keisti studentų ugdymą, kad jie efektyviai dirbtų ranka rankon, koja kojon su dirbtiniu intelektu? Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti skubiai.

O jei reiktų įvardyti dar vieną iššūkį?

Tai būtų studijų tarptautiškumas. Pastaraisiais metais mūsų universitete padaryta daug, kad taptume užsienio studentams matomu ir patraukliu universitetu. Reikia šiuos darbus tęsti. Tai tenka daryti labai konkurencingoje tarptautinėje aplinkoje.

Mėgstama kalbėti apie mokslo tarptautiškumą. Tai nėra tikslas, tai – priemonė. Manau, kad daugelyje fakultetų mokslas jau tapo tarptautiškas, tik mokslininkai vis dar labai tautiški. Mokslininkų judėjimas ne tik iš, bet ir į prasidėjo, bet yra dar labai silpnas. Be jo mes vis bėgsime iš paskos mojuodami savo dideliais, bet mokslo bendruomenėje menkai matomais moksliniais pasiekimais.

Taryboje atstovausite gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptims ir technologijos mokslų sričiai. Kaip čia matote savo būsimą darbą?

Manau, kad reikia teisingai suprasti atstovavimą. Čia svarbūs trys aspektai. Visų pirma, geras, gilus savo atstovaujamos mokslo srities problemų ir specifikos žinojimas bei gebėjimas tai išaiškinti. Antra, gebėjimas suprasti veiklų specifiką kitose mokslų srityse, viso universiteto tikslus ir galimybes. Galiausiai – gebėjimas rasti optimalius sprendimus, kurie būtų įmanomai geri visiems universiteto padaliniams.

Ko palinkėtumėte Vilniaus universiteto bendruomenei?

Kad mes visi – studentai ir darbuotojai – savo universitete jaustumėmės gerai.

„Siekiame, kad kosmose būtų kuo daugiau lietuviškų pavadinimų“, – sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kazimieras Černis – daugiausia asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos astronomas.

Sija – tai 8 savaičių trukmės psichologų sukurtas chatbot‘as, skirtas stresą patiriančiam 18-25 m. jaunimui. Dalyvaukite Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto psichologų moksliniame tyrime ir turėsite galimybę naudotis programa Sija. Dalyvių skaičius ribotas. Kviečiame dalyvauti. 

„Arqus“ aljansas džiaugiasi galėdamas paskelbti ketvirtąjį dėstymo meistriškumo apdovanojimų (angl. Arqus Teaching Excellence Award) konkursą, įprasminantį mūsų įsipareigojimą palaikyti ir skatinti išskirtinius pasiekimus universitetinio dėstymo srityje. Šiuo prestižiniu apdovanojimu siekiame įvertinti dėstytojus, puoselėjančius pavyzdines, inovatyvias ir meistriškas ugdymo praktikas bei mokymosi kultūrą, peržengiančią disciplinų ribas ir įgalinančią skirtingus studentus klestėti įtraukioje, bendruomeniškoje ir dinamiškoje mokymosi aplinkoje.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) antrą kartą paskelbė konkursą studentų stažuotėms JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslinių tyrimų centruose kitų metų rudenį.

Lapkričio 12–13 d. vykusiame antrajame rinkimų į Vilniaus universiteto (VU) tarybą ture buvo išrinkti likę 6 Tarybos nariai. Lapkričio 15 d. VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino galutinius antrojo turo rezultatus ir į Tarybą išrinktus narius.

Filantropai Irena ir Algirdas Juozapavičiai iš praėjusiais metais mirusio sūnaus palikimo skyrė 1,3 mln. eurų Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui. Sūnaus atminimui VU fonde įkurtas 1 mln. eurų vertės Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardo subfondas. Po 100 tūkst. eurų skirta VU Gyvybės mokslų centro (GMC) subfondui, prof. Algio Petro Piskarsko subfondui ir kitoms VU fondo veikloms stiprinti bei finansuoti.

Lapkričio 6 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyko Vilniaus universiteto (VU) fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos ekspertų diskusija. Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai, jų tarpdiscipliniškumas ir poveikis mokslo pažangai bei kasdieniam gyvenimui nagrinėti plačiai: nuo dirbtinio intelekto (DI), genetinių tyrimų ir baltymų modelių pasiekimų iki pokyčių ateities tyrimuose ir studijose Lietuvoje.

Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT” ir „Synergy Effect” su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą, kuriam suteiktas net 776 tūkst. Eur ES finansavimas. Aplenkęs beveik 100 kitų pareiškėjų projektas laimėjo Susisiekimo ministerijos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox” paramą. Projektu siekiama sukurti unikalų iš dviejų dalių susidedantį skaitmeninį įrankį, leisiantį automatizuoti daugiau logistikos procesų, nei buvo įmanoma bet kada anksčiau. 

Spalio 31 d. vykusiame Vilniaus universiteto (VU) Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti VU tarybos rinkimų pirmojo turo rezultatai. Rinkimų laimėtojai paaiškėjo trijose srityse, kitose srityse du daugiausia balsų surinkę kandidatai varžysis antrajame ture lapkričio 12–13 d. Išankstinis antrojo turo balsavimas numatytas lapkričio 5–6 d. Kaip ir ankstesniame ture, balsavimas vyks iš anksto nustatytose vietose VU padaliniuose.

Pristatome tarpinius rinkimų rezultatus ir kviečiame aktyviai dalyvauti antrajame ture. Balsuoti gali akademinės VU bendruomenės nariai, turintys balsavimo teisę. Ar turite teisę balsuoti, galite pasitikrinti VU tarybos rinkimų polapio apačioje, įrašę savo vardą ir pavardę.

Džiaugiamės, galėdami pranešti, kad bibliotekoje atsirado nauja paslauga mokslininkams ir tyrėjams – konsultacijų atvirojo mokslo klausimais portalas. Šis portalas leis Vilniaus universiteto bendruomenės nariams „vieno langelio“ principu susisiekti su bibliotekos specialistais, konsultuojančiais tokiais klausimais kaip atviroji prieiga, mokslinių publikacijų ir žurnalų vertinimas, publikacijų registravimas eLABa, mokslinių tyrimų duomenų valdymas, piliečių mokslas ir kt. arba rezervuoti laiką nuotolinei konsultacijai.

Spalio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyko penktieji kandidatų į VU tarybos narius debatai, kuriuose savo vizijas apie VU valdymą pristatė devyni išoriniai kandidatai į VU tarybą. Debatuose dalyvavo Kornelijus Platelis (iškeltas Filologijos fakulteto), Rasa Antanavičiūtė (Istorijos fakultetas, Filosofijos fakultetas), Marius Jurgilas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), Rūta Skyrienė (Verslo mokykla), Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė (Komunikacijos fakultetas), Inga Davidonienė (Kauno fakultetas), Toma Monginė (Kauno fakultetas), Genovaitė Voverienė (Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras) ir Alvydas Žabolis (Fizikos fakultetas). Du kandidatai debatuose dalyvauti negalėjo.

Spalio 18 d. vykusiuose trečiuosiuose VU tarybos kandidatų, atstovaujančių gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptims arba technologijų mokslų sričiai, debatuose dalyvavo Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Romas Baronas, Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Arūnas Ramanavičius, Fizikos fakulteto docentas Gintautas Tamulaitis ir docentė Edita Palaimienė. Kandidatai diskutavo apie strateginius planus VU taryboje, finansų paskirstymą, Tarybos vaidmenį visuomenėje ir įtaką švietimo procesams.

Debatuose dalyvauti negalėjusį prof. G. Tamulaitį pristatė Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius. Su fakulteto rekomendacija susipažinti galite debatų transliacijos įraše arba čia.

Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius perskaitė fakulteto rekomendaciją dėl prof. G. Tamulaičio

Strateginės kryptys ir finansavimas – nuomonės išsiskyrė

Prisistatę kandidatai diskusiją pradėjo atsakydami, kokias svarbiausias VU strategines kryptis matytų. Prof. R. Baronas kaip pagrindinius raktažodžius išskyrė mokslo ir studijų tarptautiškumą ir tarpdalykiškumą ir pabrėžė, kad pastarajam reikėtų skirti daugiau dėmesio: „Rektoriaus mokslo premijų nuostatose taip pat yra tarpdiscipliniškumo kriterijus, bet vertinime jis sudaro tik 5 proc. Tarpdiscipliniškumas akcentuojamas ir tarptautiniuose vertinimuose, pabrėžiama publikacijų tarptautiniuose mokslo žurnaluose svarba. Tai svarbu.“

Prof. A. Ramanavičius išskyrė rektoriaus rinkimų ir komandos svarbą, Statuto nuostatų keitimo poreikius ir pasisakė už vienodas sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams. „Rektoriaus rinkimai yra labai svarbu, nes gali pakreipti strategijos vystymą. Tarybai tai per didelis vaidmuo. Per šią Tarybos kadenciją Statuto nepavyko pakeisti, tai sudėtinga, nes reikia keisti ir Seimo reglamentuose. Rektorių renka tik 11 žmonių, tai labai svarbu, nes šitą žingsnį turėtų sąžiningai atlikti tiek Tarybos, tiek VU bendruomenės nariai. […] Svarbu ir rektoriaus komanda. Turėtų būti labiau subalansuota, galbūt rotacinė.“

Tuo tarpu doc. E. Palaimienė prioritetu laiko ilgalaikius tikslus: „Orientuotis reikėtų į ilgalaikį planavimą ir įgyvendinimą, strategijos numatymą toliau nei penkeriems metams. Rekomendacijose VU vertinimo, kaip kolegos minėjo, minimas tarptautiškumas, bendradarbiavimas su kitais universitetais – trūksta to. Trūksta ir užsienio studentų, bet, oponuojant gerb. Ramanavičiui, galiu pasakyti, kad pradėkime nuo Baltijos šalių, kaimynų, kalbėkime apie jų pritraukimą pas mus.“

Prof. A. Ramanavičius, remdamasis dėstymo patirtimi Latvijos universitete, išreiškė nuomonę, kad Baltijos šalys neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, kuriuos Lietuva galėtų pritraukti. Kalbėdamas apie finansų paskirstymą, profesorius pasisakė už finansavimą pagal rezultatus ir pasidalino praktiniu pavyzdžiu: „Teko dirbti Imunologijos instituto taryboje, teko pakliūti į ją, kai institutas buvo 25 proc. biudžeto minuse. Mes tarp padalinių išdalinom tą minusą, tą riestainio skylę pagal rezultatus, instituto darbo rodikliai susitvarkė per pusę metų, pasiekimai pagerėjo keturis kartus. Todėl reikia pamiršti kryptis, strategijas, nurodymus, ką daryti, ko ne, ar tarpdisciplininis, ar monodisciplininis projektas – svarbu, ar galime tai daryti, ar ne.“

Doc. E. Palaimienė

Doc. E. Palaimienė papildė: „Taip, fizikai atgaivino „Fotono“ mokyklą. Perskirstyti riestainį svarbu, bet labai svarbu ir komanda, todėl Tarybai reikia mokėti susitarti. […] Bet dėl finansavimo turi būti įtraukta valstybė ir verslas – privatus finansavimo šaltinis. Labai geras pavyzdys yra VU fondas, kur dabar ypač fizikai investuoja dideles sumas ir turime daug įkurtų subfondų, su kurių pagalba galėtume turėti tą užtikrintumą.“

Apie finansų paskirstymą kalbėdamas prof. R. Baronas prisiminė išorinio VU vertinimo išvadas, su kuriomis ne iki galo sutinka: „Tarptautiniai ekspertai tiesmukai nurodė, kad VU yra per didelis decentralizacijos laipsnis. Jis trukdo greitai reaguoti į dažnai besikeičiančius išorės poreikius ir plėtoti didesnio masto institucines iniciatyvas. Kita vertus, galima sakyti, kad kaip tik decentralizacija leidžia padaliniams reaguoti greičiau į poreikius. Todėl manau, kad decentralizacija iš principo būtina, o kalbant apie lėšų paskirstymą, centralizuotos lėšos reikalingos, svarbu, kad padaliniams neatrodytų, kad tai šaltinis pūstis centrinei administracijai.

Skatinamųjų lėšų dalis turėtų būti minimaliai centralizuota ir mokslininkai turėtų jausti, kad jų darbas yra skatinamas. Antra vertus, vykdant užsakomuosius tyrimus, naudojama bendra universitetinė infrastruktūra, kuriai naudojamos bendros universitetinės lėšos, tai reikia balanso. Iš esmės gautos lėšos turi būti panaudotos taip, kad taptų pagrindu naujoms lėšoms pritraukti.“

Prof. R. Baronas

Tarybos vaidmuo dialoge su valstybe ir švietimo ateitis

Kandidatai į VU tarybą aptarė ir Tarybos vaidmenį bendradarbiaujant su valstybe. Pasak doc. E. Palaimienės, Taryba turėtų imtis lyderystės skatinant dialogą su Vyriausybe: „Vyriausybė pasižadėjo nuo BVP skirti mokslo institucijoms 1 proc. Taip nėra, turime daugiausia 0,5 proc., tik pusę. Ar dar pusė procento leistų turėti ilgalaikę mokslinių tyrimų perspektyvą? Tikrai taip. Šiuo metu tas dialogas tarp Vyriausybės ir VU turėtų būti daug glaudesnis ir reglamentuotas. [….] Taryba turėtų sukilti. Kalbama apie atlyginimus, bet kur infrastruktūra, turtas, ilgalaikės perspektyvos, brangios įrangos pirkimas ir išlaikymas?“

Prof. A. Ramanavičius pakomentavo situaciją iš dabartinės Tarybos kadencijos perspektyvos: „Būtų gerai, jei galėtume paveikti Vyriausybės atstovus, Seimą, kad padidintų tą procentą. Globalių klausimų nesprendėme Taryboje, nors juos matėme. Administracijai pavesdavom juos, nes jie turi didesnį poveikį, susitinka su atstovais reguliariai numatytais formatais. Nedarėme iniciatyvų, kurios skatintų ilgalaikius streikus. Tarybos ne ta gal misija – mes paskirstome, ką turime ir ką gavome iš Vyriausybės pagal numatytas programas.“

„Reikia pripažinti, kad valstybė nuolat didina finansavimą ir jis absoliučiu skaičiumi padvigubėjo per pastaruosius metus. Tačiau kiek MTEP skiriama pagal BVP – 1,07 proc. – buvo mažiau nei 2020 m., kai Europos vidurkis yra per 2 proc., Suomija kalba apie 4–5 proc. Mums gresia atsilikti. Gal reikėtų komunikuoti taip, kad tai nėra išlaidos, ne algų kėlimas, tai turi būti interpretuojama kaip investicija į Lietuvos ateitį ir gerovę. […] Vėl atėjo laikas priminti valdžiai jos įsipareigojimus – nacionalinis pažangos planas 2021–2030 metams, ten tarpinis rodiklis 2025 m. MTEP pasiekti 1,5 proc. Valdžiai priėmus sprendimus, mums reikia apeliuoti, baksnoti ir rodyti. Visai mokslo bendruomenei, ypač VU tarybai, reikėtų aktyviau įsitraukti“, – savo poziciją išdėstė prof. R. Baronas.

Kandidatai į VU tarybą aptarė ir mokytojų rengimo klausimą bei universiteto vaidmenį jame. Doc. E. Palaimienė pasidalino asmenine patirtimi: „Pati perkvalifikuoju mokytojus į fizikus ir tai nėra stiprioji mūsų universiteto savybė. Mokytojų trūkumas bus didelis ir ateityje, todėl universitetas turi dėti didesnes pastangas. Įrankiai turėtų ateiti iš švietimo sistemos, nes dabar mokykloje dr. laipsnis prilyginamas pradedančiajam mokytojui, nors mes atitinkame eksperto kvalifikaciją. Yra užkirstas kelias universiteto darbuotojams būti lygiems su mokytojais. […] Universitetas gali suteikti mokytojams daugiau praktinių darbų, parodyti mokslo pusę, jauniesiems mokytojams pasakyti, kad viską galima padaryti per praktiką. Turime pamokyti, padėti suprasti ir pasitikėti savo jėgomis. Turime rengti daugiau edukacinių renginių ir konferencijų. Riba tarp mokytojų ir dėstytojų turėtų mažėti. Reikia ir iš viršaus, ŠMSM įsikišimo, kurie kalba, bet nedaro. Kaip Taryba turime inicijuoti tai.“

Prof. A. Ramanavičius

Pasak prof. A. Ramanavičiaus, daugiau dėmesio ir paramos turėtų būti skiriama nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms, kurios ugdo talentus, ir kitoms ugdymo iniciatyvoms, tokioms kaip „Fotono“ mokykla ir panašios. „Didaktikos centrai svarbu, kur mokytojai atsiveda mokinių ir daro fantastiškus tyrimus, kartais su studentais tokių nepadarome. Kitas centrų uždavinys – įtraukti dėstytojus į ugdymo ciklą. Turėtume skirti tam lėšų“, – sakė prof. A. Ramanavičius.

Prof. R. Baronas atkreipė dėmesį į gretutines edukologijos studijas, kurias reikėtų labiau palaikyti ir siekti, kad tiksliųjų mokslų programas baigę studentai turėtų bent galimybę ateityje dirbti mokytojais. „Kalbant apskritai apie pritraukimą jaunų žmonių prie gamtos mokslų – lyčių pusiausvyra. Ne vienoje studijų programoje vyrauja arba viena, arba kita lytis. Reikėtų proaktyviai veikti viešojoje erdvėje parodant, kad nepriklausomai nuo lyties galima pasiekti aukštų rezultatų“, – tvirtino profesorius.

Kandidatai į VU tarybą aptarė ir daugiau klausimų, kalbėjo apie detalesnį lėšų paskirstymą, informacinių sistemų įsigijimą ir atsakė į žiūrovų užduotus klausimus. Atsakymus į juos ir visą debatų įrašą galite pamatyti čia.

Primename, kad šią savaitę vyks paskutiniai treji debatai, skirti kandidatams į VU tarybą prisistatyti. Artimiausi debatai vyks spalio 21 d. 16 val. Medicinos mokslo centro konferencijų salėje (Žaliųjų ežerų g. 2), juose susitiks medicinos ir sveikatos mokslų interesų sritims atstovaujantys kandidatai. Diskusijoje dalyvaus Natalja Istomina (Medicinos fakultetas), Tomas Poškus (Medicinos fakultetas) ir Algirdas Utkus (Medicinos fakultetas). Diskusiją moderuos prof. Vytautas Kasiulevičius. Debatus bus galima stebėti tiesiogiai čia.

Išsamiau apie VU tarybos debatus, kandidatus, balsavimo vietas ir laiką – specialiame VU tarybos rinkimams skirtame polapyje.

Spalio 21 d. prasidėjo renginys, suteikiantis unikalią galimybę tapti Vilniaus universiteto (VU) studentu vienai dienai. Renginyje duris Lietuvos ir užsienio moksleiviams atveria 15 VU fakultetų. Visą savaitę bus galima ne tik klausytis dėstytojų paskaitų, bet ir iš pirmų lūpų išgirsti apie kasdienį gyvenimą VU bei susipažinti su studentų veiklomis.

Sužinokite, kuo lapės susijusios su filologais 

Renginio dalyvius priims ir netrukus 35-metį minėsianti VU Studentų atstovybė (VU SA), kurios nariai ne tik dalinsis istorijomis iš savo patirties, pasakos apie studentiškas tradicijas, bet ir kvies pažinti studentų kasdienybę.

VU SA Filologijos fakultete pirmininkė Eglė Gaučaitė siūlo moksleiviams pasinerti į kalbų pasaulį: „Pradėjus studijuoti mane nustebino, kiek daug dedamųjų turi suprasti, norėdamas susipažinti su kalba ir jos kultūra. Kiekvieną dieną gali išmokti esminių dalykų apie kalbos vartojimą, pamatyti iš skirtingų perspektyvų. Dėl šios priežasties studijos nenusibosta, o vis atneša naujų dalykų.“

Studentė sako, kad fakulteto bendruomenė yra labai įvairi, tačiau kiekvienas studentas čia yra priimamas toks, koks yra: „Filologijos studentai yra kūrybiški ir išskirtiniai. Kiekvienas turi savo stilių ar charakterio bruožą. Kiekvienas kitoks ir savotiškai įdomus.“

Studentų atstovybė Filologijos fakultete kviečia moksleivius ne tik pabendrauti ar užduoti rūpimus klausimus apie studijas, bet ir susipažinti su išskirtinę architektūrą turinčiu fakultetu, sužinoti, kodėl lapė yra svarbus fakulteto simbolis. Užsiregistruoti galite čia.

Kaip dinozauras prisideda prie studijų sėkmės?

VU Fizikos fakulteto studentai taip pat kviečia moksleivius susipažinti su ilgametėmis studentiškomis iniciatyvomis ir fakulteto bendruomene. 

„Kai buvau moksleivis, aktyviai domėjausi VU Fizikos fakultetu, įsivaizdavau, kur įstojau, bet tikrai nesitikėjau, kad bendruomenė čia yra tokia atvira visiems“, – sako VU Studentų atstovybės Fizikos fakultete pirmininkas Tadas Lekšas.  

Viena geriausiai žinomų studentų iniciatyvų fakultete yra jau beveik 57 metus gyvuojanti ir į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldą įrašyta Fiziko diena (FiDi). Tačiau fakulteto studentai aktyviai organizuoja ir kitus renginius, skirtus bendruomenei puoselėti.

T. Lekšas sako, kad į Fizikos fakultetą atvykę moksleiviai gali tikėtis sužinoti daugiau apie studijas, patį fakultetą ir jo bendruomenę.

„Papasakosime apie didžiausius skirtumus tarp universiteto ir mokyklos, parodysime fakultete esančias vietas, kurių praeidami pro šalį net nepastebėtumėte“, – žada studentas.

Registruotis į paskaitą galite čia.

Be studentų nebūtų universiteto

24 tūkst. studentų kiekvieną dieną susitinka VU koridoriuose. Kiekvienas iš jų – svarbus bendruomenės narys, prisidedantis prie pasaulio ir visuomenės kūrimo. Studentė Aistė Židonytė sako, kad įstojus į VU ją nustebino plačios studentų saviraiškos galimybės, padedančios užmegzti naujas draugystes ir ugdančios asmenines kompetencijas. 

„Mane sužavėjo, kiek patys studentai gali nuveikti“, – sako VU Gyvybės mokslų centro studentė.

„Studento vienai dienai“ dalyviai visas studentų paslaptis galės sužinoti iš VU Filosofijos, Komunikacijos, Chemijos ir geomokslų, Filologijos, Istorijos, Fizikos ir Medicinos fakultetų studentų lūpų.

Be to, Teisės fakulteto studentai kviečia į savo organizuojamų Konstitucijos dienų renginius. Vienas iš jų – atidaromoji konferencija „Konstitucinio Teismo gyvavimo kelias: laimėjimai, iššūkiai ir nesėkmės“.

Registracija

Minint Pasaulinę fotonikos dieną Vilniaus universiteto fondas drauge su VU Fizikos fakultetu skelbia konkursą Lietuvos lazerių tėvu vadinamo vieno žymiausių šalies mokslininkų prof. Algio Petro Piskarsko (1942–2022) vardinei podoktorantūros stipendijai laimėti.

Prof. Algis Petras Piskarskas. E. Blažio/LRT nuotr.

Naujai įsteigtos podoktorantūros stipendijos tikslas – finansiškai palaikyti gabius ir perspektyvius mokslininkus, siekiančius pradėti ar tęsti akademinę veiklą VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Konkurso laimėtojui (-ai) per dvejus metus bus išmokėta 20 tūkst. eurų vertės podoktorantūros stipendija, finansuojama iš 2023 metais įkurto prof. A. P. Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos ir tikslinės paramos.

Konkurse kviečiami dalyvauti visi mokslininkai, ne seniau kaip prieš 2,5 metų apgynę daktaro disertaciją lazerių fizikos srityje, jau dirbantys ar pradėsiantys dirbti VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Sėkmės atveju iš laimėtojo (-os) bus tikimasi aktyvaus dalyvavimo VU Fizikos fakulteto vykdomoje mokslinėje veikloje, vadovavimo studentų baigiamiesiems darbams, mokslo projektų rengimo, dėstytojavimo ir kt.

Paraiškų priėmimo pradžia – 2024 m. spalio 21 d.; pabaiga – 2024 m. lapkričio 22 d. Konkurso rezultatai skelbiami iki šių metų gruodžio 31 d. Daugiau informacijos ir paraiškos forma – VU fondo interneto svetainėje.

JAV žiniasklaidos gigantas „Forbes“ susidomėjo Vilniaus universiteto (VU) astrofizikų atliekamu tyrimu. Prof. Gražinos Tautvaišienės vadovaujama komanda savo tyrimu siekia atsakyti į klausimą, ar egzistuoja ryšys tarp žvaigždės cheminės sudėties ir planetų, kurias ji gali suformuoti. O tai, pasak „Forbes“, gali atverti trumpesnį kelią aptikti egzoplanetas.

MAO teleskopas. Nuotr.Andriaus Zigmanto

Šiuos tyrimus mokslininkų komanda vykdo beveik dešimtmetį. Nuo 2016 m. naudodami Molėtų observatorijos teleskope esantį moderniausią spektografą, VU astronomai stebi tūkstančių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti F, G ir K spektrinių tipų žvaigždžių cheminę sudėtį ir patikrinti, ar egzistuoja ryšys tarp šių žvaigždžių ir planetų, kurias jos gali turėti.

„Pastebime tam tikrų elementų kiekio perteklių planetas turinčiose žvaigždėse. Jei mums pavyks tai sėkmingai išanalizuoti, kitas mūsų tikslas bus rasti trumpesnį kelią, kad galėtume aptikti uolines planetas“, – teigia prof. G. Tautvaišienė, tyrimo grupės ir Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, neseniai išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente.

Tyrėjų komanda jau surinko apie 1500 šviesių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus, naudodama aukštos raiškos VU Echelle spektrografą (VUES). Kompaktiško automobilio dydžio prietaisas stovi specialioje patalpoje, kurioje kontroliuojamas klimatas, po pagrindiniu Molėtų observatorijos 1,65 metro optinio teleskopo kupolu.

Giedromis naktimis nuo didmiesčių nutolusioje observatorijoje galima palankiomis sąlygomis registruoti iš šiaurinių platumų matomus šviesių žvaigždžių spektrus. Iki šiol stebėtų žvaigždžių, esančių iki 3000 šviesmečių atstumu, amžius svyruoja nuo maždaug 200 milijonų iki 12 milijardų metų. Nors tik trečdalis naktų Lietuvoje giedros, tyrimo metu kasmet sukaupiama apie 200 žvaigždžių spektrų.

„Remdamiesi žvaigždžių chemine sudėtimi, siekiame nustatyti, kurios žvaigždės labiau linkusios formuoti uolines planetas“, – aiškina VU astronomas dr. Arnas Drazdauskas.

Komanda jau nustatė, kad apie 83 proc. iš 300 tirtų žvaigždžių mėginiuose magnio ir silicio santykis buvo tarp 1,0 ir 2,0. Prof. G. Tautvaišienės įsitikinimu, tai reiškia, kad šios žvaigždės gali turėti į Žemę panašias planetas.

Tačiau komandos darbas neapsiriboja vien tik žvaigždžių cheminės sudėties nustatymu. Mokslininkai taip pat aiškinasi tokius parametrus kaip žvaigždės temperatūra, gravitacija ir metalingumas (sunkiųjų elementų kiekis žvaigždėje).

Pasak dr. A. Drazdausko, tuomet tyrėjai nuodugniau analizuoja, kas slypi žvaigždės viduje: „Tiriame maždaug 32 elementų kiekį. Pradedame nuo gyvybei svarbių elementų, tokių kaip anglis, deguonis, azotas, magnis ir silicis. Tada pereiname prie bario ir netgi retųjų metalų – itrio.“

Ar egzistuoja minimalus cheminės sudėties reikalavimas, kad susiformuotų planeta – vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos kelia mokslininkai. Jie taip pat ieško skirtumų tarp žvaigždžių, turinčių skirtingo tipo planetas – ilgo ir trumpo apsisukimo periodo, Jupiterio dydžio, Žemės dydžio ir pan. Masyvios dujinės planetos dažniau formuojasi aplink žvaigždes, turinčias daugiau metalų, tačiau uolėtos planetos randamos aplink įvairaus metalingumo žvaigždes.

„Kol kas žinome tik apie 10 000 žvaigždžių, kurių atlikti tokie tikslūs spektroskopiniai matavimai. Mums reikia didesnio mėginio ir daugiau teorinių studijų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, kokio tipo planetos gali formuotis, pagal žvaigždžių cheminę sudėtį“, – aiškina dr. A. Drazdauskas.

Pasak jo, mūsų galaktikoje yra apie 20 milijardų į Saulę panašių žvaigždžių, tad laukia milžiniškas kiekis tyrimų: „Didžiausi teleskopai koncentruojasi į konkrečius taikinius, o apžvalgos darbus atlieka mažesni teleskopai, kas riboja stebėjimų apimtį. Nepaisant to, dabartinė technologija leidžia gauti spektrus iš milijardų žvaigždžių.“

Tačiau egzoplanetų šeimininkių, kurių cheminė sudėtis išsamiai ištirta, rinkinys vis dar mažas, o žvaigždžių, kurioms patvirtintos Žemės dydžio planetos ir išnagrinėta cheminė sudėtis, yra dar mažiau. Vilniaus universiteto astronomai ir toliau tęs Visatos pažinimui aktualius tyrimus.

Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus miesto mecenatų, verslininkų, VU alumnų Redos ir Alvydo Žabolių šeima skyrė 100 tūkst. eurų pernai įkurtam prof. Algio Petro Piskarsko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, skirtam skatinti ir remti lazerinės fizikos mokslą.

„Talentų ugdymas VU Fizikos fakultete yra Vilniaus fotonikos ekosistemos pagrindas“, – sako A. Žabolis, vienas iš VU fondo dalininkų ir steigėjų.

Iš kairės į dešinę: Justinas Noreika, Alvydas Žabolis su dukra Egle Adliene, prof. Aidas Matijošius. Rūtos Verseckaitės nuotr.

2023 m. balandį įmonės „Light Conversion“ kartu su Piskarskų šeima įkurtas vardinis subfondas tais pačiais metais sulaukė papildomos 100 tūkst. eurų paramos iš prof. A. P. Piskarsko mokinio ir bendražygio dr. Algirdo Juozapavičiaus šeimos. Po naujausio Žabolių šeimos įnašo subfondo vertė pakilo iki 0,5 mln. eurų.

„Lietuvos lazerių tėvu vadinamas prof. A. P. Piskarskas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių srityje, bet svariai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva būtų vadinama lazerių šalimi. Labai simboliška, kad pagaliau profesoriaus mokinių, bendražygių, šeimos bei fondo steigėjų sukaupto fondo grąža – vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos – bus išmokamos Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams. Neabejoju, kad gamtos ir technologijos mokslų srityje skatinami jauni žmonės gali kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje ir pasaulyje“, – sako VU Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Aidas Matijošius.

Šių metų gruodžio mėnesį planuojama įteikti pirmąsias vardines prof. A. P. Piskarsko stipendijas lazerinės fizikos mokslo talentams.

Nuo 2016 m. Žabolių šeima ir jos valdomos bendrovės yra skyrusios daugiau nei 300 tūkst. eurų bendram VU neliečiamojo kapitalo fondui, 100 tūkst. eurų – prof. A. P. Piskarsko subfondui, o daugiau nei 125 tūkst. eurų buvo skirta tiksliniams VU projektams bei fondo valdymo ir veiklos stiprinimui.

Spalio 10 dieną Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Senato posėdyje trims mokslininkams suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Aarhus universiteto profesoriui Hansui Kjeldsenui (Hans Kjeldsen) jis suteiktas už iškilius darbus žvaigždžių sandaros astroseisminių tyrimų srityje ir glaudžius mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu.

Profesorius H. Kjeldsenas su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais bendradarbiauja nuo 1999 metų, kartu vykdo asteroseisminius tyrimus. H. Kjeldsenas pirmasis pasaulyje atrado panašias į Saulės osciliacijas kitoje žvaigždėje, o šiuo metu tai yra plačiai taikoma žvaigždžių struktūros tyrimams ir amžiaus nustatymui.

„Toks žvaigždžių tyrimo metodas įdiegtas NASA Kepler kosminėje misijoje. Už išskirtinį mokslinį vadovavimą ir pavyzdinį kūrybiškumą bei atsidavimą Keplerio orbitos operacijoms ir mokslui profesoriui buvo skirtas NASA grupės pasiekimų apdovanojimas. H. Kjeldsen dirba ir daugelio kitų kosminių misijų tyrėjų komandose (CoROT, NASA TESS, Delphini-1, STEP and ESA PLATO), yra paskelbęs virš 280 mokslinių straipsnių“ – ceremonijos metu kalbėjo Fizikos fakulteto dekanas profesorius Aidas Matijošius.

Savo kalboje žymus astrofizikas H. Kjeldsenas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu ne tik tęsiasi, bet ir stiprėja. Įvardino, kaip labai vertina atvirą kolegų požiūrį Lietuvoje, aukščiausios kokybės mokymą, pasidžiaugė kartu pasiektais rezultatais. „Mūsų visų, dirbančių šioje srityje, įskaitant Vilniaus grupę, laukia šviesi ateitis“ – sakė jis.

Kolegos profesorių įvardija kaip šiltą asmenybę ir išskirtinį mokslininką, atvedusį į savo tyrimų lauką ne vieną Lietuvos astronomą. „Labai džiaugiamės mūsų kolegos ir draugo prof. Hanso Kjeldseno inauguracija Vilniaus universiteto garbės daktaru. Visi, kas per 25-erius bendradarbiavimo metus su juo kartu dirbo ar iš jo mokėsi, pažįsta Hansą kaip išskirtinį daugelio mokslinių sričių ekspertą ir labai draugišką asmenybę. Jo palaikomi, Lietuvos astronomai įžengė į priešakines žvaigždžių asteroseisminių tyrimų ir egzolanetų tyrimų tematikas. Ateityje planuojame kartu pasiekti dar daugiau Lietuvai, Danijai ir pasauliui reikšmingų mokslo rezultatų“ – teigia Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidentė habil. dr. Gražina Tautvaišienė.

Ceremonijoje Vilniaus universiteto garbės daktarais taip pat iškilmingai inauguruoti profesorius Daniel Petit (Prancūzija) ir profesorė Anna Pikulska-Radomska (Lenkija).