FNI Organinės optoelektronikos grupės publikacija puošia ACS grupės žurnalo viršelį!
VU FNI mokslininkai (vad. dr. K. Kazlauskas), bendradarbiaudami su Katalonijos politechnikos universiteto tyrėjais (vad. prof. K. Moth-Poulsen), sukūrė automatizuotą tyrimų metodą, ženkliai paspartinantį šviesą konvertuojančių sistemų tyrimus. Šis reikšmingas darbas, kurio esminis indėlis priklauso dr. P. Baronui sukonstravusiam automatizuotą sistemą, publikuotas prestižiniame žurnale „ACS Central Science“ ir netgi puošia jo viršelį.
Iki šiol tokie fotonų konversijos tyrimai buvo sudėtingi eksperimentiškai, reikalavo kruopštaus bandinių paruošimo (preciziškų molekulinių koncentracijų ir itin mažo deguonies kiekio) ir todėl trukdavo kelias dienas. Sukurta automatizuota sistema naudoja programuojamą mikrofluidikos technologiją su deguonies pašalinimo funkcija, leidžiančią maišyti mažus skysčio tūrius (iki kelių dešimčių mikrolitrų). Tyrimai atliekami automatizuota lazerinės spektroskopijos įranga. Tai leidžia didelės apimties fotonų konversijos parametrų paiešką šimtams molekulinių koncentracijų kombinacijų atlikti vos per kelias valandas. Publikuotame tyrime mokslininkai nustatė molekulinių koncentracijų sritis, kuriose populiariose fotonų konversijos sistemose stebimi konversijos nuostoliai, ir išaiškino jų mechanizmus. Tokia automatinė sistema yra itin svarbi plačiam fotonų konversijos medžiagų pritaikymui tokiose srityse kaip saulės energetika, medicina ir 3D spausdinimas, nes leis greitai optimizuoti naujų medžiagų koncentracijas kiekvienai konkrečiai paskirčiai.
Tyrimai atlikti įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“ programą, pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-A-UEI-23-6).
NUORODA: https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acscentsci.4c02059
FNI Organinės optoelektronikos grupės publikacija Nature grupės žurnale Communications Materials
VU FNI mokslininkų grupė (vad. dr. K. Kazlauskas) kartu su Barselonos medžiagų mokslo instituto (ICMAB), Čalmerso technologijos universiteto ir dar keliomis tyrėjų komandomis sukūrė būdą, leidžiantį organines šviesą konvertuojančias sistemas integruoti į biologiškai skaidžius ir perdirbamus polimerus.
Organinės optoelektronikos tyrimų grupės kuriami fotonų konversijos sluoksniai sugeba didinti mažo intensyvumo šviesos dažnį, t.y. fotono energiją. Ši organinių junginių technologija yra grindžiama tripletų anihiliacijos procesu, kurio metu dvi sužadintos molekulės dūžio metu sugeneruoja vieną aukštesnės energijos būseną. Fotonų konversijos sluoksnius siekiama pritaikyti saulės celėse, vaistų aktyvavimui in vivo, fotokatalizėje ir kitur. Naujajame mokslininkų darbe, kuris yra išpublikuotas Nature grupės žurnale Communications Materials, pademonstruota, kad išmaniuosius fotonų konversijos kristalus įmanoma integruoti į perdirbamą bakterinę celiuliozę. Šis inovatyvus sprendimas padeda spręsti plastikinių atliekų taršos problemą fotonikos pramonėje ir prisideda prie žiedinės ekonomikos.
Tyrimai atlikti įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“ programą, pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-A-UEI-23-6).
NUORODA: https://www.nature.com/articles/s43246-024-00638-6
FNI Organinės optoelektronikos grupės publikacija žurnale Advanced Optical Materials
VU FNI mokslininkai kartu su kolegomis iš VU Chemijos ir geomokslų fakulteto žurnale „Advanced Optical Materials“ paskelbė tyrimą, kuriame pristatomas inovatyvus metodas TADF spinduolių savybių tobulinimui.
Šis būdas grindžiamas TADF (termiškai aktyvuota uždelstoji fluorescencija) spinduolių molekulinės struktūros adaptacija prie kristalinės matricos, kurios molekulės pasižymi skirtinga geometrija. Tyrėjai sukūrė išskirtinį kristalinės matricos ir spinduolio derinį, pasitelkdami izoftalonitrilo (akceptoriaus) ir karbazolo (donoro) molekulinius fragmentus. Skirtingai nei spinduolyje, šie fragmentai matricoje yra išsidėstę beveik stačiu kampu. Rentgeno difrakcijos tyrimai atskleidė, kad įterpus spinduolį į tokią matricą, jo struktūra įgauna kristalinės matricos molekulių geometriją. Dėl to sumažėja energijos skirtumas tarp singletinių ir tripletinių būsenų TADF medžiagose, o tai savo ruožtu dešimt kartų paspartina atgalinę interkombinacinę konversiją – procesą, užtikrinantį našesnį šviesos spinduliavimą. Tikimasi, šis atradimas leis kurti ilgaamžius ir efektyvius mėlynus organinius šviestukus, kurie bus plačiai taikomi OLED ekranuose.
Tyrimai atlikti įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“ programą, pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-A-UEI-23-6).
Nuoroda į publikaciją:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/adom.202400024?af=R