Finansavimas

Kompensuoto lauko InGaN dariniai efektyviems žydriems šviestukams

Numeris: S-MIP-22-82

Vadovas: prof. R. Aleksiejūnas.

Trukmė: 2022-2025

Finansavimas: 149 969EUR

Agentūra: LMT

Pažanga ir inovacijos greitintuvų detektorių srityje

Numeris: AIDAinnova (101004761)

Vadovas: prof. G. Tamulaitis (Atstovas projekto valdyboje)

Trukmė: 2021-2025

Finansavimas: 50 000 EUR

Agentūra: EU H2020

Tarptautinio finansavimo mokslo projektai

1. Europos komisija FP7 „Training NETwork on Functional Interfaces for SiC (NetFISiC)“, 2011 – 2015 m. Projekto vadovas prof. Kęstutis Jarašiūnas. Lėšų rūšis 300908243.

2. Europos komisija FP7 „Nanostruktūrizuoti efektyvūs balti šviestukai sudaryti iš trumpo periodo supergardelių ir kvantinių taškų (NEWLED)“, 2012 – 2016 m., Projekto vadovas dr. Roland Tomašiūnas. Lėšų rūšis 300908257.

3. Europos komisija FP7 „Modernios infrastruktūros detektoriams greitintuvuose”, 2013 – 2015 m., Projekto vadovas prof. Eugenijus Gaubas. Lėšų rūšis 300908247.

4. ES Struktūrinių fondų projektas „Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje“ (LAMETECH MOKSLAS), Projekto vadovas prof. Valdas Šablinskas. Lėšų rūšis 300949228.

5. ES Struktūrinių fondų projektas „Nauji lanksčios struktūros bifluoreno junginiai optoelektronikos pramonei (BiFluorenas)“, 2013 – 2015 m., VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-023 ESFA priemonė „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“, 2013–2015 m. projekto vadovas dr. Karolis Kazlauskas. Lėšų rūšis 300949304.

6. ES Struktūrinių fondų projektas „Naujos kartos pramoninių lazerinių medžiagų apdirbimo procesų, panaudojant ultratrumpųjų impulsų lazerinius šaltinius, sukūrimas ir panaudojimas pramoniniams taikymams“, 2013 – 2015 m., VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-023 ESFA priemonė „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“, 2013–2015 m. projekto vadovas dr. V. Sirutkaitis, TMI dalies vadovas dr. Roland Tamošiūnas. Lėšų rūšis 300949252.

Lietuvos institucijų finansuojami mokslo projektai

1. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Šviesos emisijos nitritiniuose puslaidininkiuose stiprinimas gerinant gardelių suderinamumą“, 2012-2015 m., projekto vadovas prof. Gintautas Tamulaitis. Lėšų rūšis 300949234.

2. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Multifunkcinių molekulinių sistemų fotofizikinių savybių valdymas“, 2012-2015 m., projekto vadovas prof. Saulius Juršėnas. Lėšų rūšis 300949236.

3. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Radiaciniai nanoklasteriai Si ir GaN“, 2013-2015 m., projekto vadovas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Lėšų rūšis 300949292.

4. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Optoelektronikos poreikiams skirtų nitridinių junginių heterosandarų netiesinė optinė ex-situ diagnostika ir optimizavimas“, 2012 – 2015 m., projekto vadovas prof. Kęstutis Jarašiūnas. Lėšų rūšis 300949234.

5. LMT mokslininkų grupių projektas „Plačiatarpių nitridinių puslaidininkių liuminescencijos našumo didinimas“, 2012 – 2015 m., projekto vadovas dr. Jūras Mickevičius. Lėšų rūšis 302401613.

6. LMT mokslininkų grupių projektas ,,Radiacinių defektų deimanto ir GaN medžiagose in situ ir ex situ evoliucija“,  2013 – 2015 m., projekto vadovas prof. Eugenijus Gaubas. Lėšų rūšis 302401668.

7. LMT mokslininkų grupių projektas „Tausojanti ir išmanioji meno kūrinių apšvietimo technologija“, 2013 – 2015 m., projekto vadovas prof. Rimantas Vaicekauskas. Lėšų rūšis 302401647.

8. LMT mokslininkų grupių projektas „Mezopiniai kietakūniai šviesos šaltiniai (MEZOLED)“, 2013 – 2015 m., Projekto vadovas prof. Artūras Žukauskas. Lėšų rūšis 302407145.

9. LMT mokslininkų grupių projektas „Plazminiai AlGaN/GaN terahercinės spinduliuotės emiteriai“, 2013 – 2015 m., projekto vadovas dr. Ramūnas Aleksiejūnas. Lėšų rūšis 302401614.

10. LMT „Sveiko ir saugaus maisto“ programos projektas „Inovatyvios technologijos aviečių ir braškių uogų mikrobiologinei saugai ir kokybei“, 2012 – 2015 m., projekto vadovė dr. Živilė Lukšienė. 

Tarptautinio bendradarbiavimo projektai

1. COST veikla MP1403 “Nanomatinė kvantinė optika”, 2014 – 2018 m., atstovas vykdančiajame komitete – dr. Roland Tomašiūnas.

2. COST veikla MP1302 „Nanospektroskopija“, 2013 – 2015 m., atstovas vykdančiajame komitete – prof. Gintautas Tamulaitis.

3. TEMPUS projektas „Mokymo tinklo lavinimui efektyvios energetikos srityje gerinti sukūrimas”, 530379-TEMPUS-1-2012-1-LV-TEMPUS-JPCR; 2012 -2015, VU atstovas projekto vykdančiajame komitete – prof. Gintautas Tamulaitis.

4. COST FA 1004 veikla “Tausojanti aukštos kokybės vyšnių/ trešnių produkcija Europos rinkai“, 2013 - 2016 m., VU atstovas projekto vykdančiajame komitete – dr. Živilė Lukšienė.

Stažuotė Aukšto slėgio fizikos institute (Institute of High Pressure Physics) UNIPRESS, Varšuvoje, Lenkijoje

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tomas Grinys

Projekto pavadinimas – „Stažuotė Aukšto slėgio fizikos institute (Institute of High Pressure Physics) UNIPRESS, Varšuvoje, Lenkijoje“

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0047) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. spalio 9 d., pabaiga – 2021 m. kovo 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininko Tomo Grinio profesinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą užsienio mokslo institucijoje.

Stažuotės metu bus siekiama ištirti Vilniaus Universiteto laboratorijoje užaugintus kietakūnius šviestukus bei palyginti juos su Varšuvoje esančio instituto suformuotais analogiškais prietaisais. Planuojama dalyvauti šviestukų formavimo epitaksijos procesuose, juos aptarti, susipažinti su naudojamais technologiniais sprendimais bei ieškoti optimalių sluoksnių nusodinimo parametrų. Lygiagrečiai nurodytoms veikloms numatyta atlikti skaičiavimus, kuriais bus siekiama gauti juostinius šviestuko struktūros modelius.

01.1.1-CPVA-V-701-08-0002 Puslaidininkių technologijų centras (PTC)

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis; Atsakingas už sutarties įgyvendinimą – Projekto koodinatorius Justinas Baužys

Projekto pavadinimas – „Puslaidininkių technologijų centras (PTC)“

Projekto vertė - 4996909,00 eurų.

Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2016 m. spalio 27 d.; pabaiga – 2021 m. birželio 30 d.

Santrauka:

Projekto investicijomis siekiama papildyti Puslaidininkių technologijos centro (toliau - PTC) mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau - MTEPI) bazę suformuojant išbaigtą mokslinių tyrimų paslaugų paketą. PTC - tai vienoje vietoje – Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre – lokalizuota technologinė infrastruktūra, kuri apima organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų ir darinių auginimo technologijas, jų struktūrinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimo bazę bei įrangą elektronikos ir optoelektronikos prietaisų prototipams gaminti. Projekto lėšomis įsigyta įranga leis pagerinti jau naudojamos įrangos parametrus bei papildyti esamus įrangos komplektus trūkstamais elementais, siekiant pakelti atliekamų tyrimų technologinį lygį ir imtis daugiau atsakomybės, aktyviau dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų iniciatyvų projektuose ir ateityje pilnavertiškai įsijungti į tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų programas ir dalyvauti MTEPI europiniuose projektuose. Projekto rezultatais naudosis PTC ir kitų mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus tyrėjai, atlikdami produktų tobulinimui reikalingus mokslinius tyrimus, naudodamiesi atvira prieiga, įgis praktinių gebėjimų dirbti su aukštųjų technologijų įranga.

Projekto tikslas: Sudaryti sąlygas kurti mokslines žinias ir teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas gaminant puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei kuriant optoelektroninių produktų prototipus nanotechnologijų, fotonikos ir energiją tausojančių prietaisų kūrimo srityse.

Projekto uždavinys:

Modernizuoti atviros prieigos Puslaidininkių technologijos centro (PTC) MTEPI bazę, siekiant aktyvesnio jos panaudojimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose bei inovatyvių produktų kūrime.

Rezultatas:

Veiklos metu įsigyjami VU MTEP įrangos komplektai:

-- MOCVD įrangos modernizavimo komplektas;

- Reaktyvaus joninio ėsdinimo įrangos modernizavimo ir funkcionalumo praplėtimo;

- Skenuojančio elektroninio mikroskopo (SEM) modernizavimo komplektas;

- Spektrometrinis katodoliuminescencijos su laikine skyra matavimų komplektas;

- Hibridinių(organinių-neorganinių) šviestukų, lazerių ir saulės elementų gamybos technologinės įrangos komplektas;

- Organinių monokristalų kristalinės struktūros nustatymo įrenginys;

- Ultrasparčiosios spektroskopinės sistemos išplėtimas poliaroninių reiškinių matavimui;

- Organinės optoelektronikos technologinio klasterio išplėtimas 12-os šaltinių vakuuminio garinimo įrenginiu.

FTMC

- Fotolitografijos komplektas;

- Epitaksijos komplektas;

- Specialių dangų formavimo-apdorojimo komplektas;

- Prototipų charakterizavimo-testavimo komplektas;

Kiti rezultatai:

1. Pagerės mokslininkų darbo sąlygos. Su PTC infrastruktūra dirba ~75 VU ir FTMC tyrėjai, skaičiuojant etatais arba ~110 asmenų (2017 m. duomenys). Konkrečiai su atnaujinta įranga skaičiuojant etatais dirbs 30 darbuotojų;
2. Privataus sektoriaus darbuotojai pasinaudoję atnaujinta infrastruktūra – 7 vnt.;
3. Pateiktos paraiškos dalyvauti tarptautinėse ir regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose – 5 vnt.

Projekto vykdytojai:

Prof. Gintautas Tamulaitis ir Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkų grupės. Projekto partneris Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-CPVA-K-703-02-0002 Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras“

Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2021 gegužės 31 d.

Santrauka:

Sparčiai vystantis elementariųjų dalelių greitintuvų ir kitų generatorių parkui, auga nesąlytinių ir nuotolinių spinduliuočių detektavimo technologijų ir įrangos aktualumas, paklausa ir jų realizavimo rinka. Radiacinių technologijų taikymai, reikalauja apšvitų monitoringo radiacinio poveikio procesų valdymui,  dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti,  aplinkosaugai. Projekto tikslas sukurti nesąlytines ir nuotolines jonizuojančiųjų spinduliuočių detektavimo technologijas, kombinuojant įvairių spektro ruožų fotoninius-lazerinius signalų registravimo, perdavimo ir matavimų būdus,  turinčius didelį komercinimo potencialą. Projekte būtų vykdomos trys pagrindinės veiklos: 1)Padidinto tikslumo ir patikimumo lazerinių-mikrobangių jonizuojančių spinduliuočių detektavimo technologijų kūrimas; 2)Sparčiųjų optinių didelės laikinės skyros detektavimo technologijų, registruojant laisvakrūvės sugerties procesų evoliuciją, kūrimas;3) Kombinuotų detektavimo ir registravimo būdų bandomosios įrangos kūrimas detektavimo technologijų realizavimui bei testavimui. Unikalūs detektavimo metodai ir instrumentai, sukurti ir kalibruoti projekto vykdymo laikotarpiu, bus apsaugoti trimis EPO patentų paraiškomis. VU TMI JSNDT centro  mokslininkai identifikuos perspektyviausias technologijas ir, baigus projektą, tęs jų plėtrą iki aukštesnių technologinės parengties lygmenų, kurie būtų patrauklūs LR AT verslo įmonėms, ir ugdys jaunų tyrėjų kompetencijas. Šios veiklos paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą tarp LR mokslo ir verslo, kuriant unikalią įrangą. Siūlomi metodai neturi analogų pasauliniame nuotolinio ir spartaus detektavimo technologijų  arsenale. Tokia įranga būtų sukomponuota LR AT įmonių gaminių pagrindu, padidinat šių įmonių gaminių asortimentą didelės pridėtinės vertės produktais. Detektavimo technologijų kūrimas ir taikymai būtų vertinga investicija įtraukiant Lietuvos mokslo bei AT įmonių potencialą į modernių mokslo-technologinių problemų sprendimą.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0041 Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu“

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d. 

Santrauka:

Projektas yra skirtas didelio neutronų srauto (virš 10^10 neutronų/cm^2/s), kuris ženkliai viršija šiuo metu naudojamų sistemų ribas, detektavimo sistemos prototipo sukūrimui. Tokia sistema galės būti naudojama kontrolės sistemose branduolinėse jėgainėse ir spalatoriuose. Projektas bus vykdomas pagal Sumaniosios specializacijos prioritetą „Fotoninės ir lazerinės technologijos“.

Projekte bus sukurtas prietaiso, skirto matuoti didelius neutronų srautus, prototipas, sudarytas iš impulsinio lazerio ir inovatyvios konstrukcijos detektavimo sistemos, kai optinis signalas nuskaitomas panaudojant netiesines optines apšvitai atsparaus kristalo savybes, o signalo optinio ir elektroninio apdorojimo dalys yra atskirtos erdvėje.  Prototipas atitinka prioriteto Veiksmų plano siekį „tirti ir kurti optinius ir optomechaninius komponentus“, o Projekte vykdomos veiklos bus skirtos „tirti naujus lazeriuose ir netiesinės optikos prietaisuose naudojamus stiklus, keramiką, kristalines medžiagas ir skaidulas“.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0018 Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – „Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas“

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - vykdant nitridinio antros harmonikos (angl. second harmonic generator SHG) generatoriaus gamybą padidinti žinių komercinimo ir perdavimo mastą. Pagrindinis uždavinys – sukurti naujos technologijos GaN darinius efektyviam (>25%) SHG bei impulsų spūdai (>150k.) ir juos išbandyti. Nitridinio SHG generatoriaus realizavimas išplėstų jo panaudojimo galimybes dėl GaN cheminio ir terminio atsparumo.

Projekte bus vykdomas optimizuotų struktūrų ruošinių auginimas, teorinis optimalios SHG struktūros modeliavimas ir formavimo trimis skirtingais būdais eksperimentai. Bus atliekamas skirtingais būdais pagamintų SHG kristalų testavimas ir charakteristikų palyginimas generuojant antrą lazerio harmoniką. Rezultatai bus pristatyti 4 tarptautinėse konferencijose, 3 publikacijose, bus parengta patentinė paraiška bei technologijos įdiegimo aktas, paskelbta atviro kodo programinė įranga. Sukauptos prietaisų formavimo ir žinių komercinimo patirtis pasitarnaus grupės veikloje.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0026 Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Projekto pavadinimas – „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos   priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Organinė optoelektronika yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių elektronikos krypčių. Prie šios veržlios pramonės srities plėtos prisideda ir Lietuvos mokslo institucijos bei pramonės kompanijos. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) bei UAB "Tikslioji sintezė" (TS) mokslininkai bei technologai, vykdydami Sumaniosios specializacijos projektą „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“ ketina kurti išskirtinių savybių organinių medžiagų didelių kiekių sintezės bei gryninimo technologijas. Tyrimai bus atliekami keliose medžiagų kryptyse, kuriose jau dabar pasiektos išskirtinės savybės: i) medžiagos organiniams kietakūniams lazeriams; ii) V-formos didelių poliacenų molekulės; iii) biofragmentus turinčios donor-akceptorinės sistemos jutikliams; iv) nesančių rinkoje heterociklinių fragmentų su padidintomis elektronoakceptorinėmis savybėmis sintezės būdų sukūrimas. Projekto idėja grindžiama nišinių produktų sumaniu molekulių dizainu paremtu tiek molekulinių savybių optimizacija tiek ir fizikinių savybių optimizacija kietajame kūne ir prietaise. Projekto vykdymo metu ketinama publikuoti 6 aukšto lygio publikacijas, vieną EPO patentinę paraišką bei į gamybą įdiegti 12-kos junginių didelio kiekio sintezės bei gryninimo technologijas. Sukurtos naujų medžiagų sintezės ir gryninimo technologijos, pademonstruotos naujų medžiagų savybės ir jų taikomumas prietaisuose leis ženkliai pakelti TS tarptautinį prestižą, užtikrins Lietuvos lyderystę nišinių organinės elektronikos ir fotonikos produktų gamyoje, bei pritrauks naujų užsakovų. Sukurtos technologijos leis pasiūlyti tarptautinei rinkai eilę inovatyvių produktų turinčių didelę pridėtinę vertę. Galiausiai tai paskatintų organinės elektronikos ir fotonikos medžiagų ir prietaisų sektoriaus plėtra Lietuvoje.

Projekto tikslas: Naujų, inovatyvių organinės optoelektronikos medžiagų, tinkamų didelių kiekių sintezei, sukūrimas bei jų pagrindu sukurtų prietaisų technologijos plėtra.

Projekto uždaviniai:

1. Sukurti išskirtinių savybių optoelektronikos medžiagas.
2. Naujų medžiagų pagrindu sukurtų prietaisų technologijų plėtra.
3. Didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijų sukūrimas.

Rezultatas:

EPO patentas, Nauji gaminiai 12 vnt., 6 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė), Karolis Kazlauskas, Sigitas Tumkevičius, Alytis Gruodis, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Regimantas Komskis, Justina Jovaišaitė, Rokas Skaisgiris.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-LMT-K-718-01-0013 Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui“

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Vis plačiau pasaulio mokslo ir technologinių inovacijų vystyme taikomos radiacinės technologijos: elektronikos prietaisų specifinių parametrų optimizavimui, sluoksninių darinių elektrinių charakteristikų modifikavimui medicininei diagnostikai bei terapijai.  Radiacinių technologijų bei branduolinės energetikos taikymai, reikalauja griežto apšvitų monitoringo tiek apšvitos procesų valdymui, tiek branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei, tiek dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai ir personalo saugumo užtikrinimui.

Šio projekto tikslas sukurti prototipinę dozimetrijos sistemą  plataus spinduliuočių ir įtėkių spektro sparčiai dozimetrijai, pasiekiant didelę skiriamąją gebą, tinkamą spinduliuočių pluoštelių profiliavimui, in situ nuotoliniu arba nesąlytiniu būdu kontroliuojant apšvitos spektrą, srautą ir įtėkį.

Projekto uždavinys būtų sukomponuoti kompleksinius dozimetrinius sensorius, kurių atskiri komponentai būtų jautrūs selektyviam spinduliuočių spektrui, komponentų erdvinis išdėstymas užtikrintų radiacinį atsparumą ir galimybę aprėpti platų įtėkių/dozių diapazoną, bei suprojektuoti ir pagaminti tokių jutiklių vienalaikio nuskaitymo įrenginį.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0013 Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams (FARAD)“

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712  veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekte siekiama atskleisti procesus, ribojančius liuminescencijos atsako spartą scintiliatoriuose, kurie gali veikti spinduliuotės detektoriuose su artima 10 ps laikine skyra, kuri reikalinga norint išvengti sankaupos efekto ateities didelio šviesio greitintuvų eksperimentuose ir pasiekti geresnę erdvinę skyrą medicininiuose vaizdinimo prietaisuose. Pagrindinė projekto idėja remiasi sparčių scintiliatorių tyrimais kombinuojant ekperimentinius rezultatus, gautus panaudojant liuminescencinę spektroskopiją rezonansinio žadinimo sąlygomis su pikosekundžių eilės laikine skyra ir femtosekundinės laikinės skyros netiesinės optikos metodus, tame tarpe ir originalius, kurie scintiliatorių tyrimuose iki šiol buvo naudojamai labai fragmentiškai. Nepusiausvirųjų krūvininkų dinamika, liuminescencijos atsako formavimosi mechanizmai, sužadinimo pernaša, krūvininkų pagavimas, kryptingo kolegiravimo įtaka krūvininkų migracijai ir rekombinacijai bus tiriama įvairių tipų scintiliatoriuose, kurie bus gaunami iš kristalų augintojų, su kuriais dalyvaujame CERN tinkle Crystal Clear Collaboration (RD18) ir COST veikloje FAST. Ypatingas dėmesys bus skirtas scintiliatorių radiaciniam atsparumui jų laikinių charakteristikų požiūriu, kas dabar tampa nauju iššūkiu daugelyje aukštų energijų eksperimentų CERN ir kitose stambiose infrastruktūrose. Rezultatai bus panaudoti pasirenkant medžiagas, kurios yra perspektyviausios kaip spartūs scintiliatoriai, ir jų sudėties, legiravimo aktyvatoriais ir kolegiravimo bei auginimo ir terminio apdorojimo optimizavimui.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0084 Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Projekto pavadinimas – „Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas apima tripletinių būsenų inžineriją inovatyviose organinėse medžiagose, įmanomą dėka plačių molekulinės architektūros valdymo galimybių, siekiant išnaudoti tripletinio sužadinimo pavidalu sukauptą energiją organinės optoelektronikos prietaisų našumui padidinti. Tripletinio sužadinimo panaudojimas organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviestukai ir saulės celės, ilgą laiką buvo dideliu iššūkiu mokslininkams. Problema sąlygojo mažą organinės elektronikos prietaisų darbo našumą, kas iš esmės lėmė menką pastarųjų konkurencingumą ir paplitimą lyginant su jų neorganiniais analogais. VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai siekia šias aktualias mokslines problemas spręsti dviem būdais: 1) tobulinant tripletinių eksitonų anihiliacijos (TTA) reiškiniu pasižyminčius šviesą konvertuojančius organinius sluoksnius, kurie atvertų galimybes stipriai padidinti saulės elementų našumą dėka prastai įsisavinamos raudonos‐IR spektrinės srities fotonų konvertavimo į gerai sugeriamus trumpesnių bangų fotonus, 2) tobulinant šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčius spinduolius, gebančius tripletinius (nespindulinius) eksitonus konvertuoti į singuletinius (spindulinius) 100% našumu, ir juos pritaikant našių OLED prietaisų gamybai pigiomis liejimo technologijomis ant lanksčių padėklų. Inovatyvus cheminės inžinerijos bei fizikiniai-technologiniai metodai bus panaudoti kuriant tiek naujos kartos TADF-OLED prietaisus, tiek silpna molekuline agregacija, tačiau dideliu tripletinių eksitonų difuzijos nuotoliu ir aukštu šviesos konversijos našumu pasižyminčius TTA sluoksnius. Projekto uždavinių realizavimas ir rezultatų skelbimas mokslinėje spaudoje pakels tyrėjų kompetenciją bei turės tiesioginės įtakos praktiniuose organinės optoelektronikos prietaisų taikymuose, t.y. atvers kelius stipriai padidinti saulės elementų našumą bei komercializuoti pigia technologija paremtus našius ir lanksčius naujos kartos OLED prietaisus.

Projekto tikslas: Plačiomis molekulinės architektūros galimybėmis valdant tripletines būsenas realizuoti našius organinės optoelektronikos prietaisus.

Projekto uždaviniai:

1. Efektyvia tiripletinių eksitonų anihiliacija pasižyminčių junginių paieška, kūrimas, savybių tyrimas ir jų technologiniai taikymai šviesą konvertuojančiuose sluoksniuose.
2. Šiluma akyvuota uždelstąja fluorescencija pasižyminčių medžiagų ir jomis paremtų našių organinių šviestukų technologijos vystymas.

Rezultatas:

12 mokslinių tyrimų publikacijų.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Edvinas Orentas, Ona Adomėnienė, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Justina Jovaišaitė, Augustina Jozeliūnaitė, Tomas Javorskis, Edvinas Radiunas, Dovydas Banevičius, Domantas Berenis, Virginijus Ruibys, Žilvinas Komičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-01-0076 III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tadas Malinauskas

Projekto pavadinimas – „III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją Projektas spręs pagrindinį uždavinį - naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III-grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus. Projekto idėja ir novatoriškumas remiasi naujo metodo - van der Valso (vdW) epitaksijos panaudojant grafeną pritaikymu III-grupės nitridų auginimui. VdW epitaksijos su grafenu panaudojimas leis užaugintų epitaksinių sluoksnių nukėlimą. Tai įgalins daugkartinį brangių homoepitaksinių GaN tūrinių padėklų panaudojimą, o homoepitaksinis auginimas ant tūrinio GaN leis pasiekti aukštesnę GaN kristalinę kokybę, kas sąlygos optoelektrinių prietaisų nitridų pagrindų efektyvumo pagerėjimą. Projekte bus vykdomi MOCVD vdW auginimai panaudojant grafeną ant skirtingų padėklų - GaN, safyro, silicio karbido, silicio. Bus vykdomas visapusiškas užaugintų epitaksinių sluoksnių, nanodarinių ir optoelektrinių prietaisų struktūrų kristalinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimas siekiant suprasti kristalų augimo fiziką ir optimizuoti auginimo technologiją. Planuojami rezultatai: tyrėjų kvalifikacijos pakėlimas, naujos technologijos išvystymas, mokslinių rezultatų viešinimas tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Projekto tikslas: Tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją.

Projekto uždaviniai:

1. Naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus.

Rezultatas:

8 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Projektą vykdančio personalo sudėtį ir pareigas:

Arūnas Kadys, Tomas Grinys, Patrik Ščajev, Saulius Nargelas, Jūras Mickevičius, Viktorija Nargelienė, Jonas Jurkevičius, Sandra Stanionytė, Martynas Skapas, Mantas Dmukauskas, Marekas Kolenda, Kazimieras Badokas, Tomas Drunga.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-CPVA-K-703-01-0007 Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Mokslo ir inovacijų direkcija, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Vida Lapinskaitė

Projekto pavadinimas – „Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 22 d.; pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.

Santrauka:

Projektu siekiama padidinti MTEP rezultatų komercinimo įstaigoje apimtys, išsprendus inovacijų specialistų ir jų kompetencijų trūkumo problemą. Šiuo metu įstaigoje didesnė dalis komercinimo funkcijų ir atsakomybių tenka tyrėjams, o ne komercinimo specialistams, todėl būtina išplėsti inovacijų ir technologijų teikiamų paslaugų spektrą. Projekto metu bus apmokyti 11 darbuotojų (5 esami), taip pat bus atrinktos 40 technologijų, kurioms bus paruošti ir įgyvendinti rinkodaros planai. Patobulinus darbuotojų kompetencijas, mokslo padaliniams bus pasiūlytos naujos paslaugos, tokios kaip ekonominis vertinimas, rinkos apžvalgų ir rinkodaros planų rengimo paslaugos. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą darbuotojai, gebės atpažinti MSI rezultatų potencialą MTEP komercinimui, o atrinktų technologijų rinkodaros planų įgyvendinimas leis pasiekti 61 proc. finansinės vertės augimą sėkmingai bendradarbiaujant su įmonėmis.

Projekto tikslas: Išplėsti teikiamų inovacijų ir technologijų perdavimo proceso paslaugų spektrą Vilniaus universiteto mokslininkams siekiant dažnesnio MTEP rezultatų komercinimo ir užsakomųjų darbų sutarčių finansinės vertės augimo. 7 proc. kasmet.

Projekto uždaviniai: Padidinti MTEP užsakomų darbų su įmonėmis sutarčių finansinę vertę. 7 proc. kasmet.

Veiklos:

• Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, leisiantis teikti papildomas paslaugas intelektinės nuosavybės kūrėjams;
• Komercinį potencialą turinčių technologijų atranka, vertinimas, aprašymas, rinkos analizė ir rinkodaros plano parengimas;
• Paruoštų rinkodaros priemonių plano įgyvendinimas;

Rezultatas:

1. Atrinkta ir su reitinguota 160 VU sukurtų technologijų, kurios turi ekonominį potencialą ir kurių potencialas reikalauja gilesnės analizės (Fizika, Chemija, Biotechnologijos, Medicina, Informatika ir t. t.);
2. Iš atrinktų pasirinkti 80 technologijų, įvertinti jų technologinis parengties lygį, patentabilumą, ar kitos intelektinės apsaugos priemonės ir pagal klausimyną bus nustatyta jų ekonominė vertė;
3. Iš jų dar atrinkti 40 technologijų ar kompetencijų ir joms paruošti specifiniai rinkodaros planus.

Daugiau informacijos suteiks: Inovacijų vadybininkas – Ekspertas Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Atsparių antibiotikams oportunistinių bakterinių patogenų bioplėvelių inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija

Projekto Nr. 09.3.3-LMTK-712-19- 0105

Projekto pavadinimas: 

„Atsparių antibiotikams oportunistinių bakterinių patogenų bioplėvelių inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31

Stažuotoja: dr. Irina Buchovec

Stažuotės vadovas: prof. Saulius Bagdonas

Projekto tikslas: Gauti naujų žinių apie antimikrobinės fotodinaminės terapijos (aFDT) taikymo galimybes inaktyvuoti antibiotikams atsparių hospitalinių infekcijų sukėlėjų – Acinetobacter baumannii ir Stenotrophomonas maltophilia – bioplėveles.

Projekto santrauka: Bakterijoms yra būdingas gyvenimas bendrijose, vadinamose bioplėvelėmis. Bioplėvelės yra daug atsparesnės fiziniam ir cheminiam poveikiui, tame tarpe ir antibiotikams. Šią problemą bandoma spręsti pritaikant naujas alternatyvias technologijas. Vienas iš tokių perspektyvių metodų yra antimikrobinė fotodinaminė terapija (aFDT), kurios baktericidinį poveikį reguliuoja fotosensibilizatoriaus (FS), šviesos ir deguonies sąveika. FS yra medžiagos, kurios sužadinimo šviesa energiją geba perduodi kitoms terpės molekulėms, ypač deguoniui, taip sukeliant lokalias fotooksidacines reakcijas, kurios inicijuoja įvairias ląstelių pažaidas. aFDT efektyvumas labai priklauso nuo pasirinkto FS fizikinių ir cheminių savybių. Pagrindinis šio projekto tikslas yra, ištirti atsparių antibiotikams Gram-neigiamų hospitalinių patogenų bioplėvelių inaktyvacijos galimybes aFDT metodu, keliant jaunojo mokslininko kvalifikaciją tarpdisciplininiuose ir konkurencinguose tarptautinio lygio tyrimuose, apimančiuose biofizikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos sritis. Projektu siekiama nustatyti sąlygas, kuriomis FS natrio chlorofilinas (Chl), riboflavinas (RF), δ-aminolevulininė rūgštis (ALA) ir mėlynoji spinduliuotė efektyviausiai veikia A. baumannii ir S. maltophilia augimą ir gyvybingumą, bei pritaikyti optimizuotas aFDT schemas šių patogenų formuojamų bioplėvelių destrukcijai, įvertinant aFDT poveikį struktūriniu ir molekuliniu lygiu. 

Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos.

Projektas „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“

Projekto pavadinimas - „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0003 „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“ sutartį. Paslaugos teikiamos įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-527 priemonę „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“.

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas –  dr. Arūnas Samuilis

Projekto finansavimo sutarties pasirašymo data – 2018 m. sausio 23 d.
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2021 m. sausio 31 d.

Finansavimas: projekto suma – 3.844.928,96 Eur (trys milijonai aštuoni šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt aštuoni eurai ir 96 ct.).

Projekte numatyta įgyvendinti:

1) Modernizuoti elektroninėje erdvėje (https://www.versti.eu/) jau veikiančias dvi mašininio vertimo (MV) el. paslaugas:

• Lietuvių – anglų – lietuvių MV el. paslaugą;
• Lietuvių – prancūzų – lietuvių MV el. paslaugą;

2) Sukurti 3 naujas MV el. paslaugas:

• Lietuvių - lenkų - lietuvių MV el. paslaugą;
• Lietuvių - vokiečių - lietuvių MV el. paslaugą;
• Lietuvių - rusų - lietuvių MV el. paslaugą; 

3) Sukurti 1 naują lokalizavimo el. paslaugą:

• Ekspertinę lietuvinimo kokybės vertinimo el. paslaugą;

4) Realizuoti 1 lokalizavimo sprendimą:

• Lokalizuotos programinės įrangos paketas.

MV el. paslaugos bus kuriamos panaudojant pasirinktą neuroninių tinklų pagrindu veikiančią technologiją, kurios leis mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis versti tekstus, užtikrins didesnį, nei dabar esančių sistemų vertimo tikslumą, užsienio kalba parengti tekstai bus labiau prieinami plačiajai visuomenei.

Liejimo būdu suformuoto perovskito lazeris su viršutinio sluoksnio paskirstyto grįžtamojo ryšio rezonatoriumi

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-22-0226

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Studentas –  Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Liejimo būdu suformuoto perovskito lazeris su viršutinio sluoksnio paskirstyto grįžtamojo ryšio rezonatoriumi“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 4 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Projekto tikslas. Studentui įgyti kompetencijų dirbant ties aktualia moksline problema: studentui sukurti iš principo veikiantį perovskito DFB lazerį spinduliuojantį 400 – 550 nm srityje, lazerio aktyvųjį sluoksnį bei rezonatorių gaminant liejimo iš tirpalo būdu.

Projekto uždavinys: Sukurti veikiantį perovskito DFB lazerį.

Didelio ploto puslaidininkinių prietaisų pramonei patrauklūs išskirtinai liejimo iš tirpalo būdu pigiai pagaminti paskirstyto grįžtamojo ryšio (ang. distributed feedback – DFB) hibridinių perovskitų lazeriai.

Projekto tikslas: studentui sukurti iš principo veikiantį perovskito DFB lazerį spinduliuojantį 400 – 550 nm optinėje srityje, kurio aktyvusis sluoksnis (optimalus lazeriuojantis perovskitas) bei rezonatorius pagaminti išskirtinai liejimo iš tirpalo būdu.

Projekto veikla:

Sukurti veikiantį perovskito DFB lazerį spinduliuojantį 400 – 550 nm optinėje srityje, kurio aktyvusis sluoksnis (optimalus lazeriuojantis perovskitas) bei rezonatorius pagaminti išskirtinai pigios liejimo iš tirpalo technologijos būdu.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Nanokristalinių perovskitinių šviesos emiterių elektroninės ir šiluminės savybės

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-22-0217

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Patrik Ščajev

Studentas –  Vaiva Soriūtė

Projekto pavadinimas – „Nanokristalinių perovskitinių šviesos emiterių elektroninės ir šiluminės savybės“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 4 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Šio projekto tikslas yra kelti studentės mokslinę kvalifikaciją per eksperimentinius darbus gaminant, charakterizuojant ir optimizuojant APbBX3 perovskitinius sluoksnius perspektyviems jų taikymams šviestukuose bei lazeriuose.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: Paruošti varijuojamos sudėties perovskitinius sluoksnius matavimams, ištirti juos dinaminių gardelių ir fotoliuminescencijos metodikomis ir atrasti optimalius jų gaminimo būdus keliant studentės mokslinę kvalifikaciją medžiagų gaminimo, charakterizavimo srityje bei mokslinių rezultatų analizėje ir pristatyme.

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinių tyrimų projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto magistro programos Optoelektronikos medžiagos ir technologijos 2 kurso studentės Vaivos Soriūtės mokslinėms kompetencijoms puslaidininkių gamybos ir charakterizavimo srityje. Projekto tikslas yra nustatyti optimalią APbX3 perovskitų sudėtį ir gaminimo būdus tiriant perovskito opto-elektronines savybes. Šio projekto metu Vaiva atliks skirtingos sudėties perovskitinių sluoksnių gamybą inertinėje atmosferoje, varijuojant katijonų  (A = FA, MA, Cs) bei anijono (X = I, Br, Cl) dalį mišriuose perovskituose APbX3 siekiant gauti geresnės kokybės sluoksnius su didesniu vidiniu kvantiniu našumu, silpnais nespindulianiais ir stipriais spinduliniais procesais. Atliekant dinaminių gardelių bei fotoliuminescencijos kinetikų ir spektrų matavimus plačiame sužadinimų intervale bus nustatyti rekombinacijos koeficientai (tiesiniai, bimolekuliniai, Ože) bei krūvininkų ir šilumos difuzijos koeficientai, difuzijos ilgis, išorinis kvantinis našumas, priverstinės emisijos slenkstis. Gauti rezultatai bus analizuojami nustatant pagrindinius rekombinacijos mechamizmus ir jų įtaką perovskitinių emiterių opto-elektroninei kokybei bei išskiriamos perspektyviausios sudėties medžiagos taikymams šviestukuose ir lazeriuose.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Dr. Patrik Ščajev, Vaiva Soriūtė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Eksitonų difuzijos tyrimas rubreno sluoksniuose

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-22-0220

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys

Studentas –  Manvydas Dapkevičius

Projekto pavadinimas – „Eksitonų difuzijos tyrimas rubreno sluoksniuose“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 4 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - ugdyti jaunojo tyrėjo gebėjimus bei kelti jo mokslinę kompetenciją atliekant eksitonų difuzijos matavimus rubreno kietuosiuose sluoksniuose optinės spektroskopijos metodais. Vykdant studentų mokslinių tyrimų projektą ir atliekant eksitonų difuzijos tyrimus planuojama kompleksiškai apjungti sluoksnių formavimo technologiją, eksperimentų planavimą ir jų vykdymą bei rezultatų analizę. Dalyvavimas tokioje veikloje būtų itin reikšmingas keliant studento mokslinę kompetenciją ir ateityje leistų jam sklandžiai įsilieti į lyderiaujančių mokslinių grupių tyrimus bei tokiu būdu prisidėtų prie jų mokslinio potencialo didinimo ir tyrimų tęstinumo užtikrinimo.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: Suformuoti rubreno sluoksnius, atlikti emisijos laikinių priklausomybių matavimus optinės spektroskopijos metodais bei difuzijos parametrų skaičiavimus ir tokiu būdu ugdyti jaunojo tyrėjo mokslinių eksperimentų atlikimo gebėjimus.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Dr. Steponas Raišys, Manvydas Dapkevičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Termografinių fosforų tyrimas ir taikymas optinėje termometrijoje

Projekto numeris 09.3.3.-LMT-K-712-24-0143

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas –  Anastasija Supranovič

Projekto pavadinimas – „Termografinių fosforų tyrimas ir taikymas optinėje termometrijoje“

Projektas vykdomas pagal ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2021 liepa, pabaiga – 2021 m. rugpjūtis 30 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinės praktikos projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto bakalauro programos Šviesos technologijos studentės Anastasijos Supranovič mokslinėms kompetencijoms. Temperatūra yra itin svarbus parametras sekant įvairius procesus. Įprastai, tiriamų objektų temperatūrai sekti pasirenkami kontaktiniai termometrai ar bekontakčiai infraraudonieji termometrai. Tačiau šie metodai nėra pakankamai tikslūs ir pasižymi žema raiška.

Šios praktikos tikslas – ištirti neorganinių granato ir molibdato fosforų fotoliuminescencines ir šilumines savybes bei pritaikyti šiuos fosforus kuriant nuotolinio optinio termometro prototipą. Praktikos metu
studentė atliks minėtų fosforų spektroskopinius bei temperatūrinius tyrimus, bei pasitelkusi mikrovaldikliu valdomus fotodiodus sukonstruos optinį termometrą.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Ciano grupėmis modifikuotų rubrenų (CN-Rub) taikymas NIR spinduliuotės fotonų konversijai į regimąją sritį

Pavadinimas: Ciano grupėmis modifikuotų rubrenų (CN-Rub) taikymas NIR spinduliuotės fotonų konversijai į regimąją sritį

Numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-24-0150

Trukmė: 2021 liepa - rugpjūtis

Projekto vadovas: Dr. Karolis Kazlauskas

Projekto dalyvis: Lukas Naimovičius

Aprašymas: Šiame projekte bus tiriami NIR-UC savybėmis pasižymintys bandiniai taikant naujus ciano grupėmis modifikuotus rubreno junginius kaip spinduolius. Bus siekiama nustatyti NIR-UC našumus, tripletų gyvavimo trukmes bei patrauklumą tolimesniems tyrimams. Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti jam patirties NIR-UC tirpalų ir sluoksnių gamybos, charakterizavimo ir analizės srityse. Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti ir ištirti NIR-UC savybėmis pasižyminčius PdPc sensibilizuotus CN-Rub tirpalus ir sluoksnius bei juos charakterizuoti.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Eksitonų skilimo ir anihiliacijos procesų tyrimas modifikuotuose rubreno dariniuose

Projekto pavadinimas: Eksitonų skilimo ir anihiliacijos procesų tyrimas modifikuotuose rubreno dariniuose

Projekto numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-24-0152

Projekto dalyvis: Eglė Tankelevičiūtė

Trukmė: 2021 liepa - rugpjūtis

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Acinetobacter baumannii bioplėvelių inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Optinių keitiklių šiluminio laidumo tyrimų metodo vystymas ir optimizavimas

Projekto pavadinimas: Optinių keitiklių šiluminio laidumo tyrimų metodo vystymas ir optimizavimas

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-24-0146

Projekto dalyvis: Lukas Matulis

Trukmė: 2021 liepa - rugpjūtis

Vadovas: Pranciškus Vitta

Santrauka: 

Pastaruoju metu didelės galios šaltiniai (pvz. lazeriai, ar itin galingi šviestukai) yra naudojami ne tik moksliniams ar pramoniniams taikymams, tačiau ir kasdieniniuose apšvietimo prietaisuose. Jau prieš penkerius metus Nobelio premijos laureatas S. Nakamura prognozavo, kad apšvietimo ateitis priklauso lazeriniams diodams (LD). Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, vargu ar LD greitu metu pakeis plačiai taikomus šviesos diodus (šviestukus) bendrajame apšvietime, tačiau LD paremti šviestuvai konkuruoja srityse, kuriose reikalingas kolimuotas šviesos srautas (pvz. pastatų, renginių apšvietimui ar automobilių žibintuose). Žinomi automobilių gamintojai tokie kaip Audi ir BMW savo naujausiuose automobilių modeliuose jau diegia LD paremtus priekinius žibintus. Tokiu principu veikiantys šviestuvai taip pat puikiai tinka informacijos perdavimui šviesa (Li-Fi). Tokiuose šviesos šaltiniuose balta šviesa gaunama lazerį kombinuojant su šviesos keitikliu, sugeriančiu dalį mėlynos šviesos ir spinduliuojančiu raudoną, geltoną, žalsvą spalvas. Šviesos keitikliai dažniausiai gaminami iš fotoliuminescencinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos ir laikančiosios terpės (pvz. silikono, epoksidinės dervos ar akrilo). Tačiau, kitaip negu šviestukų, lazerio spinduliuotė yra ypač intensyvi ir pasižymi dideliu galios tankiu, kas sąlygoja reikšmingą keitiklio kaitimą dėl Stokso poslinkio bei ribotos fosforo kvantinės išeigos. Keitiklio temperatūrai viršijus tam tikrą vertę laikančioji terpė ima karbonizuotis ir praranda skaidrumą, o tai mažina sistemos našumą arba galutinai ją sugadina.
Studento praktikos mokslinis tikslas yra išvystyti ir optimizuoti optinių keitiklių šiluminio laidumo matavimo metodiką pastovaus šilumos srauto sąlygomis, temperatūros gradientą matuojant infraraudonųjų spindulių (IR) temovizoriumi macro režimu, o rezultatus apdorojant skaitmeninių vaizdų analizės algoritmais.

NIR fotonus į regimuosius konvertuojančių sluoksnių auginimo technologijos optimizavimas

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-25-0208

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas –  Lukas Naimovičius

Projekto pavadinimas – „NIR fotonus į regimuosius konvertuojančių sluoksnių auginimo technologijos optimizavimas“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d., pabaiga – 2021 m. kovo 31 d.

Santrauka:

Šiame projekte bus optimizuojama NIR-UC sluoksnių garinimo ant šalto padėklo, padengto polimero ir sensibilizatoriaus sluoksniu, technologija. Bus siekiama nustatyti pagamintų NIR-UC sluoksnių našumus, tripletų gyvavimo trukmes bei sluoksnių ruošimo technologijos patrauklumą tolimesniems tyrimams.

Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti patirties NIR-UC sluoksnių auginimo technologijos srityje.

Projekto uždavinys – optimizuoti NIR-UC sluoksnių garinimo ant šalto padėklo technologiją bei ištirti NIR-UC savybėmis pasižyminčių sluoksnių fotofizikines ir UC savybes.

Projekto veiklos: UC savybėmis pasižyminčių sluoksnių garinimo ant šalto padėklo technologijos optimizavimas. Pagamintų bandinių įkapsuliavimas, kvantinio našumo, fluorescencijos gesimo ir tripletinių lygmenų gyvavimo trukmių nustatymas, NIR-UC sluoksnių morfologijos tyrimas optiniu ir atominių jėgų mikroskopu. Realizavęs uždavinius studentas įgaus mokslinio darbo patirties bei kels savo dalykines ir bendrąsias kompetencijas.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Dr. Karolis Kazlauskas, Lukas Naimovičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-01-0072 Singuletinių eksitonų difuzija trifenilamino dariniuose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys

Studentė – Karolina Maleckaitė

Projekto pavadinimas – „Singuletinių eksitonų difuzija trifenilamino dariniuose“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2017 m. gruodžio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – kelti jaunosios tyrėjos kompetenciją ir gerinti įgūdžius atliekant singuletinių eksitonų difuzijos tyrimus trifenilamino dariniuose.

Vykdant projektą planuojama kompleksiškai apjungti ekperimentų planavimą, organizavimą bei vykdymą atliekant singuletinių eksitonų difuzijos tyrimus trifenilamino dariniuose ir nustant eksitonų difuzijos nuotolio priklausomybę nuo šoninių grupių skaičiaus ir jų tipo. Dalyvavimas tokioje veikloje būtų itin reikšmingas keliant studentų mokslinę kompetenciją ir ateityje leistų jiems sklandžiai bei efektyviai įsilieti į lyderiaujančių mokslinių grupių atliekamus tyrimus bei tokiu būdu prisidėtų prie jų

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: atlikti singuletinių eksitonų difuzijos tyrimus trifenilamino dariniuose ir nustatyti eksitonų difuzijos nuotolio priklausomybę nuo šoninių grupių skaičiaus ir jų tipo.

Numatoma projekto veikla: singuletinių eksitonų difuzijos tyrimai trijų perspektyvių TPA darinių sluoksniuose. Jos metu bus pagaminti eksitonų difuzijos tyrimams reikalingi grynieji junginių sluoksniai su skirtinga fluorescencijos gesiklių koncentracija nuo 0 iki 2%, taip pat atlikti fluorescencijos spektrų bei fuorescecijos laikinių priklausomybių matavimai bei gautų rezultatų analizė ir remiantis Monte Karlo modeliavimu bei Šterno Folmerio gesinimo teorija nustatyti singuleninių eksitonų difuzijos parametrai.

Darbų atlikimo planas.

Planuojama atlikti 3 naujų trifenilamino junginių eksitonų difuzijos nuotolio tyrimus.

Projekto eiga:

1. Tyrimams reikalingų sluoksnių formavimas, paremtas liejimo iš tirpalų ant besisukančio padėklo metodu. Pirmiausiai atliekamas technologinių parametrų tokių kaip sukimosi greitis bei tirpalų koncentracija optimizavimas norimiems sluoksnių parametrams, t.y. sluoksnio storiui, jo paviršiau tolygumui, pasiekti. Sluoksnių formavimas atliekamas inertinėje azoto aplinkoje sumažinant papildomą fluorescencijos gesinimą atmosferiniu deguonimi, o tolimesniems spektroskopiniams tyrimams sluoksnius planuojama apsaugoti juos inkapsuliuojant. Vieno junginio eksitonų difuzijos parametrams nustatyti paruošiama ~10 sluoksnių. Iš viso planuojama pagaminti ~30 bandinių.
2. Fluorescencijos spektus planuojama nustatyti juos žadinant siauru žadinančios šviesos pluošteliu ir registruojant junginių spektrus spektrometru. Fluorescecijos laikinių priklausomybių matavimas paremtas laike koreliuotų pavienių fotonų skaičiavimo metodika.
3. Atliekama eksperimentų rezultatų analizė, fluorecencijos trukmės skaičiavimai bei apskaičiuojamas santykinis fluorescencijos gesinimo parametras.
4. Difuzijos parametrų nustatymas bus paremtas dviem skirtingais metodai: atliekant Monte Karlo modeliavimą [O. V.Mikhnenko, H. Azimi, M. Scharber, et al., Energy Environ. Sci., 5, 6960 (2012)] bei pritaikant Šterno Folmerio fluorescencijos gesinimo formalizmą [H .Y. Hsu, J. H. Vella, J. D. Myers, et al., J. Phys. Chem. C, 118, 24282 (2014)]

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Steponas Raišys, Karolina Maleckaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0006 Šoklio-Ramo srovės sandų tyrimas puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Eugenijus Gaubas

Studentas– Kornelijus Pūkas

Projekto pavadinimas – „Šoklio-Ramo srovės sandų tyrimas puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas: teoriškai sumodeliuoti ir eksperimentiškai ištirti srovės kinetikų evoliuciją puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose, esant įvairiems barjerams ir kontaktams.

Projekto tikslas yra teorinių ir eksperimentinių tyrimų studento kvalifikacijos tobulinimas siekiant gilesnio ir visapusiško jaunųjų tyrėjų pasirengimo profesionaliam fundamentinių problemų sprendimui, nagrinėjant universalius puslaidininkinių ir organinių medžiagų prietaisų signalų parametrus elektrodinamikos artinyje. ES struktūrinių fondų parama šio projekto, skirto studento gebėjimų ugdymui vykdant eksperimentinius ir teorinius tyrimus, įgyvendinimui būtų verta investicija ruošiant MS studentą doktorantūros studijoms ir aukštos kvalifikacijos LR tyrėjų rengimą. Daugelio prietaisų, tokių kaip spinduliuočiai detektoriai, impulsiniai galios diodai, klistronai ir kt., signalų dinamikos ir kinetikos nagrinėjimas yra grindžiamas Šoklio-Ramo teorema, nusakančia sąryšį tarp srovės stiprio, krūvio dreifo greičio, krūvio poliarumo ir darinio talpos (svertinio lauko) dydžių ir jų kitimų laike. Gilesniame Šoklio-Ramo srovės nagrinėjime ir matavimuose galima išskirti sandus, susietus su krūvio dreifu, difuzija, pagavimu bei termine emisija ir šių procesų nulemtais elektromagnetinio lauko persiskirstymais. Srovės sandų išskyrimas leistų numatyti prietaisų, tokių kaip dalelių detektoriai, saulės celės etc., parametrų (krūvio surinkimo efektyvumo ir kt.), optimizavimo gaires. Darbe būtų teoriškai ir eksperimentiškai nagrinėjami dinaminiai Šokli-Ramo srovės kinetikų evoliucijos uždaviniai puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose, esant įvairiems (blokuojantiems, krūvį atskiriantiems, nuskurdinimo) barjerams ir kontaktams bei aprašomi slinkties ir konvekcinės srovės sandai, esant tūrinei ir lokalizuotai bipolei krūvininkų injekcijai spinduliuotėmis.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Prof.. Eugenijus Gaubas, Kornelijus Pūkas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0045 Fotometrinių ir goniofotometrinių matavimų tikslumo įvertinimas ir optimizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Andrius Petrulis

Studentas – Vladislavas Čižas

Projekto pavadinimas – „Fotometrinių ir goniofotometrinių matavimų tikslumo įvertinimas ir optimizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Fotometrinių ir goniofotometrinių matavimų tikslumas priklauso kelių parametrų, kaip techninė įranga, aplinkos temperatūra, matavimo patalpa ir tiriamojo šviesos šaltinio padėties. Šio studentų mokslinių tyrimo metu Vladislovas Čižas pritaikys savo turimas fotometrijos srityje paklaidų įvertinimui ir sumažinimui, siekiant tiksliai nustatyti šviesos šaltinio fotometrinius ir erdvinio skirstinio parametrus. Šis uždavinys keliamas dėl griežtėjančių fotometrinių reikalavimų kietakūniams šviesos šaltiniams ir jų parametrams, norint juos įdiegti į viešojo naudojimo erdves ir patalpas. Vien šviesos šaltinio kuriamas šviesinis srautas priklauso eksploatavimo padėties dėl aušinimo pokyčio, kas ir bus įvertinta tyrimų metu.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Andrius Petrulis, Vladislavas Čižas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0051 Lankstaus organinio šviestuko gamyba, savybių charakterizavimas ir optimizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas – Domantas Berenis

Projekto pavadinimas – „Lankstaus organinio šviestuko gamyba, savybių charakterizavimas ir optimizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – supažindinti studentą su moksline veikla, kelti studento kompetenciją organinės optoelektronikos technologijų srityje.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti lankstų organinį šviesos diodą ir jį charakterizuoti.

Numatoma projekto veikla: organinių medžiagų sluoksnių formavimas ir analizė, lankstaus organinio šviestuko gamyba, jo savybių charakterizavimas ir optimizavimas. Projekte dalyvaujantis studentas planuos ir atliks eksperimentus, analizuos ir pristatys gautus duomenis.

Per tyrimams skirtą laiką bus atliekami šie darbai:

Organiniui šviesos diodui reikalingų medžiagų sluoksnių formavimas vakuuminio garinimo būdu, užgarinto organinės medžiagos sluoksinio storio matavimas ir paviršiaus analizė atominių jėgų mikroskopu, vakuuminio garinimo sistemos kalibracija, kad būtų pasiektos pakankamai tikslios medžiagos garavimo greičio bei užgarinto sluoksnio storio vertės sistemoje.

Lankstaus organinio šviestuko gamyba TMI Organinės optoelektronikos technologijų laboratorijoje esančiose ISO7 klasės švariose patalpose: lanksčių padėklų valymas, vakuuminis elektrodų ir organinių sluoksnių garinimas, pagamintų prietaisų įkapsuliavimas.

Pagaminto organinio šviesos diodo charakterizavimas: emisinio spektro, voltamperinių charakteristikų matavimas, išorinio kvantinio našumo nustatymas, pagamintą prietaisą prijungiant prie pastovios įtampos šaltinio bei patalpinant į integruojančią sferą.

Numatyti tikslai per tyrimams skirtą laiką:

Įgyti darbo su TMI Organinės optoelektronikos technologijų laboratorijoje įdiegta technologine įranga (vakuuminio garinimo, padėklų valymo, įkapsuliavimo) patirties.

Pagaminti ir charakterizuoti lankstų organinį šviesos diodą.

Gerinti studento įgūdžius organinių šviesos diodų technologijų ir analizės srityje.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Andrius Petrulis, Vladislavas Čižas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0060 Eksperimento įrangos vystymas pagal CERN standartus, tiriant naujus sudėtingus keturnarius puslaidininkius jonizuojančiosios spinduliuotės detekcijai

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Vaidotas Kažukauskas

Studentas – Rokas Garbačiauskas

Projekto pavadinimas – „Eksperimento įrangos vystymas pagal CERN standartus, tiriant naujus sudėtingus keturnarius puslaidininkius jonizuojančiosios spinduliuotės detekcijai“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Įgyvendindami ES finansuojamos studentų mokslinės kompetencijos ugdymo per praktinę mokslinę veiklą programos tikslus, siekiame užtikrinti perspektyvių studentų - būsimųjų mokslininkų - ugdymą ir tobulinimą, be kurių neįmanomas tarptautinio mąsto tyrimų tęstinumas. Projektas įsilieja į Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedros grupės vykdomą CERN RD-50 tarptautinio bendradarbiavimo programą "Radiation hard semiconductor devices for very high luminosity colliders" (https://rd50.web.cern.ch/rd50/). Tai reikalauja nuolat plėsti eksperimento galimybes bei užtikrinti partnerių personalo kvalifikaciją.Kadangi pagrindinis tikslinės grupės projekto dalyvis studentas trečiakursis, kurio pažangumas yra 9,6 balo, tik prieš pusmetį įsiliejo į mūsų grupę, ir dar pradeda kaupti mokslinę patirtį, atitinkamai suformuluoti ir projekto tikslai bei uždaviniai, įgalinsiantys studentą įvaldyti sudėtingą eksperimento įrangą, ją tobulinant ir pritaikant CERN bendradarbiavimo standartams bei atlikti įvadinius naujų sudėtingų keturnarių puslaidininkinių junginių jonizuojančiosios spinduliuotės detekcijai tyrimus. Pirmasis tikslas – eksperimento galimybių esminis išplėtimas, įsisavinant skystojo helio uždarojo ciklo kriostatą, įjungiant jį į fotogalvanomagnetinių eksperimentų kompleksą su išskirtinio jautrio elektrometru, skaitmeniniu monochromatoriumi, didelio tikslumo kompleksinio impedanso analizatoriumi bei krūvininkų judrio matavimo netvarkiose medžiagose įranga, naujai sukuriant eksperimentinės sistemos valdymo ir duomenų registravimo programinę įrangą. Tam skirsim nuo 2 iki 3 projekto mėnesių nuo 2017 m. spalio.Po pertraukos egazminų sesijos metu 2018 m. vasario – balandžio mėn. bus pradėti naujų sudėtingų chalkogeninių ir halogeninių medžiagų su technologiškai valdomomis savybėmis tyrimai, siekiant išanalizuoti galimybes jų pagrindu kurti praktiškai svarbius opto- ir mikro-elektronikos darinius, bei jonizuojančiosios spinduliuotės daviklius.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Prof. V. Kažukauskas, R. Garbačiauskas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0069 Pereinamųjų procesų tyrimas dažninės skyros metodu

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dokt. A. Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas – Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Pereinamųjų procesų tyrimas dažninės skyros metodu“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis mokslinių tyrimų projektas skirtas pirmos pakopos Taikomosios fizikos studijų programos antro kurso studento Džiugo Litvino įgytų teorinių žinių pritaikymui praktikoje. Stiprėjant klimato atšilimui svarbu rasti alternatyvius elektros energijos šaltinius. Šiuo metu plačiai vystomi organiniai saulės elementai, kurie pasižymi paprasta gamyba ir lankstumu, tačiau dar nėra pakankamai patvarūs bei našūs. Šio projekto mokslinis tikslas yra ištirti pereinamuosius procesus organinėse medžiagose dažninės skyros metodu. Projekto metu Džiugas turės išspręsti šiuos uždavinius: Susipažinti su dažninės skyros liuminescencijos gesimo trukmės matavimo metodika ir organinių saulės elementų veikimo principu bei jų medžiagas aprašančia literatūra. Adaptuoti dažninės skyros liuminescencijos gesimo trukmės matavimo metodiką organinėms medžiagoms, bei jas charakterizuoti.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dokt. A. Zabiliūtė-Karaliūnė, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0085 Retųjų žemių jonais legiruotų dvikomponenčių stiklų tinkamumo kietakūniui apšvietimui tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Darius Dobrovolskas

Studentė – Vaida Marčiulionytė

Projekto pavadinimas – „Retųjų žemių jonais legiruotų dvikomponenčių stiklų tinkamumo kietakūniui apšvietimui tyrimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra studentės kvalifikacijos tobulinimas siekiant pasirengimo profesionaliam darbui vykdant medžiagų, skirtų kietakūniui apšvietimui, spektroskopinius tyrimus. ES struktūrinių fondų parama šio projekto, skirto studentės gebėjimų ugdymui vykdant eksperimentinius tyrimus, įgyvendinimui būtų verta investicija ruošiant bakalauro studentę tolimesnėms studijoms ir aukštos kvalifikacijos LR tyrėjų rengimą. Bario, kalcio ir stroncio dvikomponenčių stiklų, legiruotų cerio, terbio, europio ir disprozio jonais, tyrimas leis analizuoti, kaip nuo stiklo sudėties bei legiranto pasirinimo priklauso gaminio struktūrinės savybės. Bus atliktas stiklų spalvinių savybių įvertinimas bei pagreitinto sendinimo eksperimentai leisiantys įvertinti tiriamų stiklų tinkamumą didelės galios kietakūnių baltos šviesos šaltinių gamybai.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Darius Dobrovolskas, Vaida Marčiulionytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Erbio oksido sluoksnių profiliavimas ant silicio taikant cheminį ėsdinimą ir optinę litografiją

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tomas Grinys

Studentas – Tomas Drunga

Projekto pavadinimas – „Erbio oksido sluoksnių profiliavimas ant silicio taikant cheminį ėsdinimą ir optinę litografiją“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Epitaksiškai auginant GaN ant Si kaip pasluoksnis gali būti naudojamas Er2O3, kuris leidžia sumažinti įtempius dangoje atsirandančius dėl kristalinės gardelės bei terminių plėtimosi koeficientų nesutapimo su pagrindu. Kadangi Si ir Er2O3 lūžio rodikliai stipriai skiriasi, galima nesunkiai suformuoti optinius elementus tokius kaip Brego veidrodis. Be to, Er2O3 dielektrinė skvarba siekia net 14, kas ypatingai svarbu elektronikos taikyme, norint sumažinti srovės nuotėkius. Nors Er2O3 pasluoksniai ant Si įtempius sumažina, tačiau formuojant storesnius GaN sluoksnius įtrūkimų išvengti nepavyksta. Įtempiams lokalizuoti, pagrindo paviršiuje gali būti formuojami įvairūs dariniai, kurie leidžia vykdyti selektyvią epitaksiją. Tokiu būdu didžioji dalis įtempių relaksuoja tarpuose tarp darinių, o ne epitaksiškai užaugintoje GaN dangoje sukeldami įtrūkimus. Darbe Er2O3 struktūros bus formuojamos, taikant cheminį ėsdinimą tirpale, kurių pagrindą sudarys druskos ar sieros rūgštys. Pirmiausiai planuojama ištirti Er2O3 ėsdinimo kinetiką. Selektyvus plotas kristalinėje Er2O3 dangoje bus atidengiamas fotolitografijos metodu, kaip kaukę naudojant pramoninius rezistus. Suformuotų darinių kokybės kontrolė bus vykdoma optiniu bei skenuojančiu elektroniniu mikroskopu. Profilis matuojamas mechaniniu profilometru.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Tomas Grinys, Tomas Drunga.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0092 Lazeriniu diodu žadinamų neorganinių fosforų šiluminiai tyrimai ir laiknčiosios terpės optimizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Pranciškus Vitta

Studentė – Justina Aglinskaitė

Projekto pavadinimas – „Lazeriniu diodu žadinamų neorganinių fosforų šiluminiai tyrimai ir laiknčiosios terpės optimizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Studentai, studijų metu įgauna gana daug bazinių ir teorinių žinių chemijos, fizikos, technologijų srityse, tačiau jų pritaikymas praktikoje dažnai per sudėtingas uždavinys studentui išspręsti savarankiškai. Ši studijų praktikos projektas, kaip tik yra skirtas studentės Justinos Aglinskaitės įgautų teorinių žinių įprasminimui technologinėje, didelį komercinimo potencialą turinčioje praktikoje. Kadangi apšvietimo sistemos, veikiančios šviesos diodų (LED) pagrindu, pasižymi ribotu šviesos srauto tankiu, tai lazeriniai diodai (LD) kartu su tinkamais šviesos keitikliais (fosforais) yra laikomi rimtais LED konkurentais. Pavyzdžiui, precizinio apšvietimo taikymai kaip automobilių priekinės lempos, vaizdų, kino projektoriai ar siauro kampo žibintai, kuriems reikia skaisčių, kvazi taškinių pirminių šviesos šaltinių, yra palankiausi lazeriniams diodams. Projekto mokslinis tikslas yra ištirti lazeriniu diodų žadinamų fosforų dinamiką ir optimizuoti laikančiąsias terpes padidintam šiluminiam laidumui ir kvantiniam našumui.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Pranciškus Vitta, Justina Aglinskaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0116 Lazeriniais diodais grįstam apšvietimui skirtų fosforų fotoliuminescencinių ir šiluminių savybių tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas – Justina Aglinskaitė

Projekto pavadinimas – „Lazeriniais diodais grįstam apšvietimui skirtų fosforų fotoliuminescencinių ir šiluminių savybių tyrimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinės praktikos projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto magistro programos Optoelektronikos medžiagos ir technologijos būsimos 2 kurso studentės Justinos Aglinskaitės mokslinėms kompetencijoms fosforų šiluminių ir fotoliuminescencinių tyrimų srityje. Projekto tikslas yra sukonstruoti šilumos laidumo matavimo stendą bei rasti optimalią terpę fosforams, žadinamiems intensyvia lazerinio diodo spinduliuote. Taikant šiuolaikiniuose šviesos dioduose (šviestukuose) plačiai naudojamus trumpabangę šviesą konvertuojančius fosforus lazeriniams diodams susiduriama su problema - intensyvios lazerio spinduliuotės sukeliamu fosforo perkaitimu, kas sąlygoja sparčią medžiagos degradaciją bei fotoliuminescencijos našumo kritimą. Problemą galėtų išspręsti fosforo įterpimas į šviesai skaidrią ir šilumai laidžią medžiagą. Studento praktikos metu Justina sukonstruos ir užprogramuos šiluminio laidumo matavimo prietaisą, kuriuo vėliau matuos šviestukuose naudojamų fosforų, įterptų į skirtingas terpes šiluminį laidumą. Taip pat studentė ištirs šių medžiagų fotoliuminescencijos intensyvumo priklausomybę nuo aplinkos temperatūros ir žadinančios lazerio spinduliuotės galios. Išanalizavus šiluminio laidumo bei fotoliuminescencijos matavimų rezultatus bus nustatomos optimalios terpės lazeriniais diodais žadinamiems fosforams.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė, Justina Aglinskaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0208 Šviesą konvertuojančių dimezitilantraceno polimerinių sluoksnių gamyba ir charakterizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas – Greta Bučytė

Projekto pavadinimas – „Šviesą konvertuojančių dimezitilantraceno polimerinių sluoksnių gamyba ir charakterizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Pagrindinis projekto tikslas – supažindinti studentę su moksline veikla, kelti studentės kompetenciją organinių medžiagų technologijoje.

Projekto tikslui pasiekti iškeltas toks uždavinys: šviesą konvertuojančių polimerinių sluoksnių suformavimas ir jų charakterizavimas.

Numatoma projekto veikla: eksperimentų planavimas, atlikimas ir analizė. Studentė įsigilins į polimerinių sluoksnių formavimo iš lydalo technologiją, atliks sluoksnių fotofizikinius tyrimus bei atliks gautų eksperimentinių rezultatų analizę.

Projekto uždavinių įvykdymas pakels studentės kompetenciją medžiagų technologijoje, suteiks studentei patirties atliekant mokslinį darbą.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Karolis Kazlauskas, Greta Bučytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0113 Kolegiravimo poveikio gadolinio aliuminio galio granato fotoliuminescencijai tyrimas naudojant selektyvų žadinimą

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Darius Dobrovolskas

Studentas – Vaida Marčiulionytė

Projekto pavadinimas – „Kolegiravimo poveikio gadolinio aliuminio galio granato fotoliuminescencijai tyrimas naudojant selektyvų žadinimą“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra teorinių ir eksperimentinių tyrimų studento kvalifikacijos tobulinimas nagrinėjant, kaip legiravimas veikia sužadinto krūvio dinamiką gadolinio aliuminio galio granato monokristaluose. Projekto metu studentė papildys savo eksperimentines bei teorines žinias, atliks optinės sugerties, bei fotoliuminescencijos su selektyviu žadinimu matavimus. Pagal išanalizuotus rezultatus bus parengta ataskaita.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Darius Dobrovolskas, Vaida Marčiulionytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0119 Inovatyvių neterminių maisto saugos technologijų antimikrobinio efektyvumo mechanizmų tyrimai

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Živilė Lukšienė

Studentas – Bernadeta Žudytė

Projekto pavadinimas – „Inovatyvių neterminių maisto saugos technologijų antimikrobinio efektyvumo mechanizmų tyrimai“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra įvertinti fotosensibilizacijos ir ZnO nanodalelių mikroorganizmams sukeliamas pažaidas. Bus atliekami eksperimentai su E. coli ir Botrytis spp., tiriant jų DNR pažaidas ir membraninio pralaidumo pažaidas po poveikio ZnO nanodalelėmis ir fotosensibilizacija. Atlikus šiuos tyrimus tikimasi, kad bus sukauptos naujos žinios apie Botrytis spp. ir E. coli pažeidimo mechanizmus po poveikio fotosensibilizacija ir ZnO nanodalelėmis. Remiantis jau atliktais tyrimais galima teigti, kad fotosensibilizatorius chlorofilinas nepatenka į pelėsinio grybo ar gram (-) parogeno intraląstelinę erdvę, taigi, tikėtina, kad po fotosensibilizacijos yra pažeidžiama išorinė mikroorganizmo membrana ir sutrikdomas jonų pernešimas per ją. Atlikus tyrimus su ZnO naodalelių poveikiu mikroorganizmams bus įvertinta ar nanodalelės patenka į intraląstelinę erdvę ir ar susiriša su DNR.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Živilė Lukšienė, Bernadeta Žudytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3.-LMT-K-712-15-0252 Izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizacija naujos kartos OLED gamybai

Projekto vadovas – dr. Karolis Kazlauskas

Projekto dalyvis  – Domantas Berenis

Projekto pavadinimas – Izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizacija naujos kartos OLED gamybai

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0252) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir gilinti jo žinias uždelstąja fluorescencija pasižyminčių molekulių tyrimų srityje.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: atlikti izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizaciją naujos kartos OLED gamybai. Numatoma projekto veikla: TADF pasižyminčių organinių medžiagų tirpalų ir sluoksnių formavimas bei fotofizikinių savybių tyrimas: sugerties, fotoliuiminescencijos spektrų ir kinetikų matavimas, kvantinio našumo įvertinimas. Rezultatų analizė, spinduolio su optimaliausia struktūra OLED gamybai nustatymas.

Projekto uždavinių realizavimas pakels studento kompetenciją ir suteiks studentui patirties atliekant mokslinį darbą.

09.3.3.-LMT-K-712-15-0284 Sužadinimų rekombinacija bei pernaša dvimačiuose perovskituose

Projekto vadovas – prof. Saulius Antanas Juršėnas

Projekto dalyvis – Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas - Sužadinimų rekombinacija bei pernaša dvimačiuose perovskituose

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-15-0284) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Pusiau organinės kubinės gardelės struktūros puslaidininkinės perovskitų medžiagos jau daugiau nei dešimtmetį intensyviai nagrinėjamos dėl puikių galimybių kurti didelio ploto puslaidininkinius prietaisus: visą optinį diapozoną užimančio draustinio tarpo, mažo gaudyklių tankio, didelio krūvininkų judrio bei difuzijos nuotolio, paprastos liejimo iš tirpalo technologijos. Visgi, didelio storio perovskitų sluoksnių panaudojimą stabdo įgimta vidinės struktūros degradacija dėl jonų migracijos. Pastarąją įmanoma įveikti formuojant dvimatės fazės perovskitų sluoksnius su organiniais tarpsluoksniais. Kita naudinga tokių "2D" struktūrų savybė - erdvinis kvantavimas: sluoksnelio storis keičia elektroninių būsenų spektrą. 2D perovskitų struktūros rodo labai perspektyvius prietaisų parametrus, tad ši tematika susilaukė išskirtinio dėmesio (pvz., ant lankstaus padėklo spausdinami saulės elementai su 8% našumu, 10 cm x 10 cm ploto moduliai su pastoviu 13 % našumu po metų ekspozijos saulę imituojančia standartine lempa). Darbo siekis - panagrinėti krūvininkų būsenas ir dinamiką, difuzijos reiškinius dvimačiuose perovskituose, ištirti erdvinės sąspraudos įtaką eksitonų būsenoms, išsiaiškinti, kokia tarpinių organinių sluoksnių įtaka pernašai ir rekombinacijai. Bus pasitelkiami stacionariosios, ultrasparčiosios spektroskopijos, šviesa indukuotų dinaminių gardelių metodai. Visa tai kels studento kompetenciją ir įgalins ateityje atlikti aušto lygio mokslinį darbą.

09.3.3.-LMT-K-712-15-0173 Studento gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas, tiriant šiuolaikinių amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą

Projekto vadovas – prof. Vaidotas Kažukauskas

Projekto dalyvis - Edvinas Gvozdiovas

Projekto pavadinimas - Studento gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas, tiriant šiuolaikinių amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0173) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Projekto įgyvendinimo pradžia - 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga - 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Šiame projekte tiriami plonasluoksniai nelegiruoto hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) bandiniai, kurie pasižymi itin maža savikaina dėl itin plonų sluoksnių, geromis fotovoltinėmis ir optinėmis savybėmis, bei nuodingų medžiagų nenaudojimu gamybos procese, kadangi vietoj toksiškomis medžiagomis legiruotų p ir n sluoksnių naudojami V2O5-x bei LiF/Al sluoksniai. 

Šio darbo tikslas yra ištirti nelegiruoto a-Si:H plonasluoksnio SE su V2O5-x skaidriu sluoksniu (FTO/V2O5-x/i-a-Si:H/LiF/Al) fotoelektrines savybes su skirtingais deguonies kiekiais 300 – 80 K temperatūrų ruože bei ištirti krūvio pernašos charakteristikas bei mechanizmus.

09.3.3-LMT-K-712-02-0012 Aukštųjų energijų spinduliuotėmis apšvitintų AlGaN-GaN darinių elektrinių ir scintiliacinių charakteristikų tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus Universitetas

Projekto stažuotojas – Dr. Jevgenij Pavlov

Projekto stažuotės vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Aukštųjų energijų spinduliuotėmis apšvitintų AlGaN-GaN darinių elektrinių ir scintiliacinių charakteristikų  tyrimas“

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.

Santrauka:

Podoktorantūros studijų projekto idėja yra grindžiama AlGaN-GaN scintiliatorių liuminescencijos spektrų modifikacija, nulemta susidarančių radiacinių defektų, tuo – praplečiant radiacijos sensorių radiacinį atsparumą ateities CERN eksperimentams. Projekto tikslas yra stažuotojo kvalifikacijos kėlimas  siekiant atskleisti radiacinių defektų  AlGaN-GaN dariniuose susidarymo ir modifikacijų įtaką, kintant įtėkiui, AlGaN-GaN scintiliatorių liuminescencijos spektrų ir elektrinių charakteristikų transformacijoms, kurios pasitelkiamos aukštųjų energijų spinduliuočių detektavimui. Šio projekto tyrimų naujumas sietinas su defektų spektroskopijos metodologijos tiek kontaktiniais, tiek nesąlytiniais būdais sukūrimu ar tobulinimu, siekiant detaliai atskleisti poliarizacinių efektų įtaką tokių struktūrų funkcinėms savybėms, įvairių AlGaN-GaN sluoksnių įtaką scintiliatorių atsako signalų formavimuisi.

Praktinis šio projekto naujumas sietinas su daugiasluoksnių darinių, kuriuose yra didelis savitųjų defektų tankis, charakterizavimo metodologijos tobulinimu, kombinuojant įvairias spektrines ir relaksacijos parametrų įvertinimo metodikas. Identifikuoti defektai, jų parametrų vertės, galėtų būti pasitelkti charakterizuojant naujai sintezuojamas medžiagas, o liuminescencinės charakteristikos būtų vertingos struktūrų kokybės kontrolei.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute ir numatytose pagal projektą užsienio institucijose.

09.3.3-LMT-K-712-02-0009 Perovskitinis baltos šviesos šviestukas (PWLED)

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto stažuotojas – Dr. Patrik Ščajev

Projekto stažuotės vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – „Perovskitinis baltos šviesos šviestukas“

Finansavimo šaltinis - Europos socialinis fondas

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.

Santrauka:

Per pastaruosius kelerius metus sparčiai išaugo gaminamų švino halogenidų perovskitinių šviestukų efektyvumas. Neseniai nanokristaliniuose raudonos ir žalios šviesos šviestukuose buvo pasiektas ~10% išorinis kvantinis našumas ir pakankamai geras stabilumas. Perovskitai jau yra išbandyti fosforo funkcijai baltuose šviestukuose, tačiau vien perovskitinių šviestukų dar pademonstruota nebuvo.
Šio projekto tikslas yra pagaminti baltos šviesos šviestuką su spalvų atgavos rodikliu R_a > 90 ir skirtinga koreliuotąja spalvine temperatūra (CCT = 2500-7000 K). Tikslas bus pasiektas pagaminus perovskitinį mėlynos šviesos šviestuką, kombinuotą su keliais mažesnio draustinio energijos tarpo perovskitiniais sluoksniais (MAPbBr_3-xI_x ir CsPbBr_3-xI_x), skirtais melsvai–raudono spektro šviesos perspinduliavimui. Šie sluoksniai veiktų kaip fosforai komerciniuose InGaN šviestukuose. Šviesos ištrūkai pagerinti bus panaudoti fotoniniai dariniai, taip pat, bus ištirtas srovės bei temperatūros poveikis šviestuko efektyvumui gerinti. Tikimasi, kad projekto vykdymo metu pagamintas šviestukas inicijuos perovskitinių šviestukų tyrimus Lietuvoje.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-02-0018 Skaidulinių scintiliatorių, skirtų aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, optinių savybių tyrimas

rojekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto stažuotojas – Dr. Darius Dobrovolskas

Projekto stažuotės vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Skaidulinių scintiliatorių, skirtų aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, optinių savybių tyrimas“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.

Santrauka:

Skaidulinius scintiliatorius numatyta panaudoti detektoriuose net keletoje tarptautinių grupių aukštų energijų fizikos eksperimentuose.

Skaidulinių scintiliatorių tinkamumas tokiems pritaikymams jau yra pademonstruotas CERN bandymuose. Tačiau retųjų žemių priemaišos tokiuose skaidulose pasiskirsto netolygiai. Kol nėra išsiaiškinti priemaišų netolygumų matmenys ir susidarymo priežastys, tol nepavyks kryptingai tobulinti scintiliatorių efektyvumą. Todėl yra reikalingas detalus scintiliatorių tyrimas. Šio projekto metu bandiniai bus tiriami konfokalinės spektrometrijos metodika, užtikrinančia aukštą erdvinę skyrą. Bus atliekami liuminescencinės spektrometrijos, liuminescencinės kinetikos ir kvantinio našumo tyrimai. Šie matavimai leis stebėti kristaluose vykstančius rekombinacijos procesus bei įvertinti scintiliacinių detektorių kokybę ir prisidės prie kalorimetrų technologijos tobulinimo.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-10-0203 Bešviniai perovskitai lazerių taikymams

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Studentas – Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Bešviniai perovskitai lazerių taikymams“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Metalų halogenidų perovskitų medžiagos įsiveržė į didelio ploto puslaidininkių prietaisų rinką dėl išskirtinių savybių: galimybės taikyti pigią liejimo iš tirpalo gamybos technologiją, gaminant nesudėtingai valdyti draustinį tarpą, kuris užima visą optinį diapozoną ir aukšto krūvininkų judrio. Neseniai įvykę proveržiai šviestukų bei puslaidininkinių lazerių su perovskitų aktyviąja terpe kūrime bei perovskitų fotovoltinių elementų aukštas našumas (iki 23%, palyginamas su geriausiais neorganinių puslaidininkių konkurentais) pateisina į šias medžiagas dėtus lūkesčius. Norint panaikinti ekologinę taršą aplinkai dėl toksiškų gamybos procese naudojamų švino junginių, prieš keletą metų pradėti kurti ir jau pademonstruoti sėkmingai veikiantys bešviniai, pvz., alavo katijonų perovskitai. Šio darbo tikslas yra ištirti krūvininkų dinamiką bešviniuose perovskituose, sąlygose, artimose puslaidininkinio lazerio veiklai. Bešvinių perovskitų tiriami bandiniai pagaminti bendradarbiaujant su Japonijos Kiūšiū universiteto mokslininkais. Taikydamas ultrasparčiosios spektroskopijos metodus, studentas: ištirs krūvininkų rekombinacijos, pernašos mechanizmus, nustatys sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenksčius, pateiks rekomendacijas optimalioms optinio stiprinimo sąlygoms gauti. Darbo rezultatus planuojama publikuoti aukšto lygio moksliniuose leidiniuose.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-10-0067 Difenilantraceno junginių konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys

Studentas – Karolina Maleckaitė

Projekto pavadinimas – „Difenilantraceno junginių konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Pagrindinis projekto tikslas – ugdyti jaunosios tyrėjos gebėjimus bei kelti mokslinę kompetenciją atliekant šviesos konversijos tyrimus optinės spektroskopijos metodais. Vykdant mokslinių tyrimų projektą planuojama kompleksiškai apjungti eksperimentų organizavimą bei vykdymą atliekant šviesos konversijos tyrimus difenilantraceno dariniuose ir nustatyti difenilantraceno darinių konjugacijos ilgio įtaką šviesos konversijos našumui.

Projekto tikslui pasiekti iškeltas toks uždavinys: Atlikti difenilantraceno darinių detalų charakterizavimą optinės spektroskopijos metodais ir tokiu būdu ugdyti jaunojo tyrėjo mokslinių eksperimentų atlikimo gebėjimus.

Numatoma projekto veikla: eksperimentų planavimas, atlikimas ir analizė. Veiklos metu bus pagaminti 2-3 skirtingų difenilantraceno junginių sluoksniai šviesos našumui įvertinti, atliktas detalus optinis charakterizavimas bei nustatyta konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui.

Projekto uždavinių įvykdymas pakels studentės kompetenciją medžiagų technologijoje, suteiks studentei patirties atliekant mokslinį darbą.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Steponas Raišys, Karolina Maleckaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-10-0088 Trečiosios kartos organinių šviesos diodų formavimas panaudojant liejimo technologiją

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas – Domantas Berenis

Projekto pavadinimas – „Trečiosios kartos organinių šviesos diodų formavimas panaudojant liejimo technologiją“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti jam patirties organinių šviesos diodų gamybos panaudojant liejimo technologiją ir pagamintų prietaisų charakterizavimo srityse.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti trečiosios kartos OLED panaudojant liejimo technologiją ir atlikti prietaiso charakterizavimą.

Numatoma projekto veikla: organinių medžiagų sluoksnių formavimas panaudojant liejimo technologiją, pagamintų sluoksnių analizė, kokybės užtikrinimas, organinio šviestuko realizavimas, pagaminto prietaiso charakterizavimas. Projekto metu studentas gilinsis į liejimo būdu formuojamų organinių šviestukų technologijų proveržius pasaulyje, planuos ir atliks eksperimentus, analizuos ir pristatys gautus duomenis.

Projekto uždavinių realizavimas pakels studento kompetenciją, suteiks studentui patirties atliekant mokslinį darbą ir leis jam nesunkiai įsijungi į FNI Organinės optoelektronikos grupės veiklą ateityje.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Karolis Kazlauskas, Domantas Berenis.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-10-0135 Lutecio itrio aliuminio perovskitų fotoliuminescencinių savybių tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Darius Dobrovolskas

Studentas – Vaida Marčiulionytė

Projekto pavadinimas – „Lutecio itrio aliuminio perovskitų fotoliuminescencinių savybių tyrimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra teorinių ir eksperimentinių tyrimų studento kvalifikacijos tobulinimas nagrinėjant, kaip lutecis veikia sužadinto krūvio dinamiką itrio aliuminio perovskitų monokristaluose. Projekto metu studentė papildys savo eksperimentines bei teorines žinias, atliks optinės sugerties, bei fotoliuminescencijos matavimus plačiame temperatūrų intervale. Pagal išanalizuotus rezultatus bus parengta ataskaita.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Darius Dobrovolskas, Vaida Marčiulionytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-10-0145 Fosforo šviesos keitiklių terpės šiluminių ir optinių savybių optimizavimas įterpiant boro nitrido

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dokt. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas – Justina Aglinskaitė

Projekto pavadinimas – „Fosforo šviesos keitiklių terpės šiluminių ir optinių savybių optimizavimas įterpiant boro nitrido“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinės praktikos projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto magistro programos Optoelektronikos medžiagos ir technologijos 2 kurso studentės Justinos Aglinskaitės mokslinėms kompetencijoms puslaidininkių fizikos srityje. Projekto tikslas yra ištirti BN miltelių įtaką skirtingų terpių fosforo keitikliams ir nustatyti optimalią BN miltelių koncentraciją fosforo keitiklyje. Kuriant konversijos fosfore lazerinius diodus susiduriama su problema - intensyvios lazerio spinduliuotės sukeliamu fosforo perkaitimu, kas sąlygoja sparčią medžiagos degradaciją bei fotoliuminescencijos našumo kritimą. Problemą dalinai išsprendžia kristalinių fosforų naudojimas, tačiau dėl technologinių iššūkių, jų gamyba yra lėta ir brangi. Ekonomiškesnis variantas - patalpinti fosforą į šviesai ir šilumai laidžią terpę, bet rasti tokių medžiagų sudėtinga, todėl šią problemą galima išspręsti į įprasta fosforo keitiklio terpę (silikoną, polimerą ar stiklą) įterpiant šviesą atspindinčios ir dideliu šiluminiu laidumu pasižyminčios medžiagos (pvz. boro nitrido - BN) miltelių.

Praktikos metu, studentė Justina Aglinskaitė paruoš fosforo bandinius skirtingose terpėse su skirtingomis BN koncentracijomis, ištirs šių bandinių fotoliuminescencines savybes bei savo pačios ankstesnės praktikos metu sukonstruotu stendu, išmatuos bandinių šiluminį laidumą. Vėliau studentė atliks BN miltelių koncentracijos bandinyje optimizaciją ir nustatys optimalų BN kiekį, kuris padidintų bandinio šiluminį laidumą ženkliai nesumažinant fotoliuminescencijos intensyvumo.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dokt. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė, Justina Aglinskaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-13-0322 Mokslinių tyrimų rezultatų pristatymas Spektroskopijos kongrese Stokholme

Projekto dalyvis – Prof. Habil. Dr. Juozas Vidmantis Vaitkus

Projekto pavadinimas – Mokslinių tyrimų rezultatų pristatymas Spektroskopijos kongrese Stokholme

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. kovo 24 d.; pabaiga – 2019 m. kovo 28 d.

Santrauka:

Pranešime pristatomi spektroskopinių metodų (FTIR, Ramano ir fluorescencios) panaudojimo rezultatus žmogaus audinių tyrimui, ir detaliai parodo fluorescencijos spektroskopijos galimybes audinių patologijos diagnostikai. Tirtos galimybės taikyti šią metodiką stuburo disko ir gimdos kaklelio patologijos diagnostikai. Sukurtas naujas duomenų apdorojimo algoritmas, tinkantis ir kitiems diagnostikos atvejams. Stuburo disko degeneracijos lygmens ir stuburo slankstelio pokyčių, žinomų "Modic changes" vardu, yra ypač aktualu chirurgams gydantiems nugaros skausmo negalavimą, nes sukurta metodika pakeičia būtinybę naudoti magnetinio rezonanso vaizdinimo diagnostiką, kuri net negali būti panaudojama chirurgo operacinėje, ir kas yra reikalinga priimant gydymo būdą. Gimdos kaklelio patologijos  nustatymas tiriant tepinėlio fluorescencijos spektrą yra spartus diagnostikos būdas leidžiantis gydytojui priimti sprendimą pacientę apžiūrint ir pasirinkti, ar reikalingi tolesni laboratoriniai tyrimai ar gydymas gali būti pradedamas nedelsiant.

09.3.3-LMT-K-712-13-0281 Kviestinio pranešimo pristatymas tarptautinėje

Projekto dalyvis – Prof. Habil. Dr. Vaidotas Kažukauskas

Projekto pavadinimas – Kviestinio pranešimo pristatymas tarptautinėje "Analytix 2019" konferencijoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. balandžio 10 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 17 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - patyrusio mokslininko kompetencijos kėlimas mokslo renginyje - tarptautinėje "Analytix 2019" konferencijoje, pristatant kviestinį žodinį pranešimą „Optinių ir (foto-) elektrinių reiškinių tyrimas naujuose keturnariuose junginiuose ir medžiagose fotovoltiniams taikymams“ („Analysis of Optical and (Photo-) Electrical Phenomena in New Quaternary Alloys and Materials for Photovoltaic Applications“). Pranešime apibendrinsime Vilniaus universiteto mokslininkų grupės (vad. - prof. Vaidotas Kažukauskas) sukauptus esminius naujus dar neskelbtus rezultatus, įgalinančius daryti apibendrinančias išvadas apie naujų keturnarių puslaidininkinių medžiagų savybes, siekiant kryptingai valdyti fotovoltiniams taikymams būtinas savybes, tokias, kaip kristalografinė struktūra, draustinės juostos pločio, sugerties spektro valdymas, krūvio pernašos optimizavimas defektų inžinerijos būdu ir kt.  Ši problematika visiškai atitinka Analytix 2019 konferencijos tematiką, kurioje numatyta analizuoti perspektyvių medžiagų kristalografinių savybių bei defektų būsenų sąveiką, siekiant pritaikyti šias medžiagas su kryptingai valdomomis savybėmis įvairių tipų jutiklių ir keitiklių kūrimui skirtingiems poreikiams. Kasmetinė konferencija Analytix – prestižinė ir svarbi pasaulinė konferencija, vykstanti nuo 2012 m. ir kasmet pritraukianti virš 300 dalyvių iš viso pasaulio. Konferenciją remia svarbios pasaulio mokslinės organizacijos: Europos kristalografijos asociacija, Amerikos tarptautinis standartų institutas, Vokietijos kristalografijos draugija ir kt. Todėl kviestinio pranešimo pristatymas – svarbus Lietuvos mokslo pasiekimų patvirtinimas, suteiksiantis galimybę ne tik pristatyti atliktų tyrimų rezultatus plačiai pasaulinio garso mokslininkų auditorijai, bet ir praplėsti mokslinį akiratį ir užmegzti naujus mokslinius ryšius. Toks konferencijos prestižo ir  tarptautiškumo mastas, viršijantis Europos dimensijas, patvirtina ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tikslingumą. 

09.3.3-LMT-K-712-13-0142 Epitaksiškai užauginto erbio oksido ant silicio cheminio ėsdinimo mechanizmo taikymas

Projekto dalyvis – Dr. Tomas Grinys

Projekto pavadinimas – Epitaksiškai užauginto erbio oksido ant silicio cheminio ėsdinimo mechanizmo taikymas puslaidininkių technologijoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. balandžio 20 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 28 d.

Santrauka:

Kristalinis erbio oksidas iš retųjų žemės metalų oksidų grupės išsiskiria savo ypatingomis savybėmis, kurias būtų galima panaudoti naujos kartos puslaidininkių technologijoje. Ši medžiaga turi didelę dielektrinę konstantą, platų draustinės juostos tarpą atspari cheminiam ir terminiam poveikiui. Dėl savo stabilumo erbio oksidas gali būti taikomas kaip pasluoksnis III- grupės nitridų, tokių kaip GaN, InGaN, InN auginimui ant silicio. Kadangi erbio oksido lūžio rodiklis (n=1.8) stipriai skiriasi nuo silicio (n=3.5), erbio oksido/silicio daugiasluoksnės struktūros gali būti taikomos kaip Brego veidrodžiai optoelektroniniuose prietaisuose. Šiuolaikinių prietaisų gamyboje vienas iš etapų yra ėsdinimo procesas. Kol kas nėra atlikta išsamių tyrimų erbio oksido cheminio ėsdinimo srityje. Dėl šios priežasties konferencijos pranešime bus aptartas molekulinio pluoštelio epitaksijos būdu užaugintų sluoksnių cheminis ėsdinimas sieros rūgšties tirpale. Po detalios cheminio ėsdinimo kinetikos analizės bus pateikti optimalūs ėsdinimo parametrai, parodytos gautos struktūros po fotolitografijos ir cheminio ėsdinimo proceso. Galiausiai susisteminus visus rezultatus bus pristatytas cheminio ėsdinimo mechanizmas, jo kontrolė atominiame lygyje. Suformavus metalo-dielektriko (erbio oksido)-puslaidininkio MDP darinius bus pateiktos jų elektrinės charakteristikos.

09.3.3-LMT-K-712-13-0141 Dalyvavimas 14-ame tarptautiniame funkcinių pi-elektronų sistemų simpoziume

Projekto dalyvis – Dr. Steponas Raišys

Projekto pavadinimas – Dalyvavimas 14-ame tarptautiniame funkcinių pi-elektronų sistemų simpoziume

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2019 m. birželio 8 d.

Santrauka:

Mokslinės išvykos tikslas – sudalyvauti tarptautiniame funkcinių pi-elektronų sistemų simpoziume ir susipažinti su naujausiais pasiekimais organinės optoelektronikos srityje, pristatyti savo pranešimą, sulaukti konstruktyvios kritikos ir pastabų, padėsiančių tolimesniems tyrimams ir jų krypčiai, susipažinti, užmegzti ryšius su kitais pasaulio mokslininkais bei mokslinėmis grupėmis, kas itin svarbu mokslininko karjeros prasme.

09.3.3-LMT-K-712-13-0305 Kompetencijos kėlimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje

Projekto dalyvis – Doktorantė Justina Jovaišaitė

Projekto pavadinimas – Kompetencijos kėlimas tarptautinėje  SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 9 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 17 d.

Santrauka:

Projekto „Kompetencijos kėlimas tarptautinėje  SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje“ tikslas – tobulinti ir kelti doktorantės Justinos Jovaišaitės mokslinę kvalifikaciją, dalyvaujant tarptautiniame mokslo renginyje ir pristatant savo mokslinius pasiekimus bei įsisavinant naujausius kitų mokslininkų pasiekimus. Projekto pagrindinė veikla - sudalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ir pristatyti savo mokslinius pasiekimus stendinio  pranešimo pagalba. Taip bus keliama doktorantės, kompetencija, gebėjimas pristatyti mokslinius tyrimus, komunikuoti jų aktualumą bei naujumą, sudominti kitus dalyvius bei įsisavinti kitų mokslininkų pristatomas naujienas ir mokslines aktualijas. Kadangi doktorantė atlieka mokslinius tyrimus organinės optoelektronikos srityje, konferencija SPIE Optics + Photonics 2019, apimanti beveik visas organinės optikos sritis, yra naudinga, aktuali ir tinkama projektui įgyvendinti.

09.3.3-LMT-K-712-13-0330 Dalyvavimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje

Projekto dalyvis – Doktorantas Paulius Baronas

Projekto pavadinimas – Dalyvavimas tarptautinėje  SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 9 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 17 d.

Santrauka:

Doktorantų dalyvavimas aukščiausio lygio tarptautinėse konferencijose yra svarbus siekiant užtikrinti mokslo sklaidos ir bendradarbiavimo kompetencijas Lietuvos institucijose bei neatsilikti nuo spartaus naujų mokslo sričių vystymosi. Išvykos į mokslinę konferenciją JAV tikslas – dalyvavimas konferencijoje "SPIE. Optics + Photonics. Organic photonics + Electronics 2019" siekiant tobulinti mokslinę kvalifikaciją organinės fotonikos ir elektronikos srityse bei užsiimti tinklaveikos kūrimu bendraujant su aukščiausio lygio mokslininkais. Konferencijoje bus pristatomi pastarųjų trijų metų tyrimai, kurių metu buvo išvystyta organinių kristalų technologija leidusi pasiekti žemiausius pasaulyje sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenksčius organiniuose kristaluose. Per pastaruosius metus atlikta detali kristalų optinių ir elektrinių savybių analizė leis konferencijoje svarstyti organinių kristalų panaudojimo organiniams elektra kaupinamiems lazeriams galimybes. Tikimasi, kad pristatyti tyrimų rezultatai sukels diskusiją apie naujos technologijos taikymus bei atvers kelius bendradarbiavimui su užsienio mokslininkais. Tuo tarpu, pristatomos naujausios organinės elektronikos technologijos išplės doktoranto akiratį ir atneš naujų idėjų ateities tyrimams Lietuvoje.

09.3.3-LMT-K-712-13-0017 Trumpalaikė mokslinė išvyka kompetencijai kelti antibakterinėse šviesos technologijose ir mikroorganizmų biofizikoje

Projekto dalyvis – Habil. Dr. Živilė Lukšienė

Projekto pavadinimas – Trumpalaikė mokslinė išvyka kompetencijai kelti antibakterinėse šviesos technologijose ir mikroorganizmų biofizikoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 24 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Mokslinė kompetencija antibakterinių šviesos technologijų bei mikroorganizmų biofizikos srityje bus keliama, dalyvaujant 2018 metų rugpjūčio 25-30d.d. Barselonoje  vyksiančiame kongrese " Light and life" kurį organizuoja Europos ir pasaulio fotobiologų federacijos. Tai viena svarbiausių konferencijų Europoje, kurios tematika yra labai plati ir siejasi su visų gyvų organizmų ir šviesos sąveika. Konferencija suteiks daug naujos informacijos apie vykdomus pasaulyje naujausius tyrimus. Renginyje bus pateiktas  pranešimas "Photosensitization for microbial control of fresh produce" , pasisemta patirties, įgyta naujų žinių, užmegzti nauji kontaktai su toje srityje dirbančiais mokslininkais. 

09.3.3-LMT-K-712-13-0163 Kompetencijos kėlimas mokslo renginyje

Projekto dalyvis – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – Kompetencijos kėlimas mokslo renginyje "15th IUPAC International Conference on Novel Materials and their Synthesis (NMS-XV)" Kinijoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugsėjo 5 d.; pabaiga – 2019 m. rugsėjo 14 d.

Santrauka:

Skaityti kviestinį pranešimą 15-oje IUPAC International Conference on Novel Materials and their Synthesis (NMS-XV) Kinijoje, koncentruotai susipažinti su naujausiais srities moksliniais tyrimais, susitikti ir padiskutuoti su sudomintų pranešimų autoriais, daugiausia Azijos mokslininkais, bei užmegzti naujus mokslinius ryšius. Galbūt net susitikti su moksliniais partneriais ir aptarti naujausius mokslinius rezultatus, mokslinių publikacijų rengimą.

09.3.3-LMT-K-712-14-0057 Mokslinė stažuotė National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST), Tsukuboje, Japonijoje

Projekto dalyvis – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – Mokslinė stažuotė National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST), Tsukuboje, Japonijoje

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugsėjo 21 d.; pabaiga – 2019 m. spalio 13 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininko mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą - bus pasiektas stažuojantis Japonijos National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST) Fotovoltaikos mokslinių tyrimų centro laboratorijoje. Stažuotės metu bus siekiama išbandyti suderinant dvi skirtingas technologijas - MOVPE ir kvantinių taškų sintezę, taip kuriant kompozicines InGaN/GaN kvantinių duobių ir ZnN arba InN kvantinių taškų p-n sandūras pažangių saulės elementų taikymams. Pareiškėjas, disponuojantis MOVPE technologine įranga, nusiveš bandinius į Japoniją, kur turima technologine įranga bus toliau formuojamos p-n sandūros. Pagamintos p-n sandūros bus ištirtos sandaros, elektriniais bei optiniais metodais, taip pat ir saulės elementų testavimo įranga. Stažuotės rezultatai bus apibendrinti mokslinės išvykos ataskaitoje, o rezultatų sėkmės atveju ir mokslinėje publikacijoje. Viešnagė pasitarnaus bendradarbiavimo tęstinumui bei bendrų mokslinių projektų generavimui.

09.3.3-LMT-K-712-16-0165 Organinio šviestuko su izoftalonitrilo TADF spinduoliu gamyba ir optimizavimas

09.3.3-LMT-K-712-16-0221 Studento mokslinės kompetencijos ugdymas, analizuojant efektyvių hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Vaidotas Kažukauskas

Studentas –  Edvinas Gvozdiovas

Projekto pavadinimas – „Studento mokslinės kompetencijos ugdymas, analizuojant efektyvių hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą“

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. spalio 11 d.; pabaiga – 2020 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Įgyvendindami ES finansuojamos studentų mokslinės kompetencijos ugdymo per praktinę mokslinę veiklą programos tikslus, siekiame užtikrinti perspektyvių studentų - būsimųjų mokslininkų - ugdymą ir tobulinimą, be kurių neįmanomas tarptautinio mąsto tyrimų tęstinumas. Projektas įsilieja į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mūsų grupės vykdomas COST MP1307 ir COST MP1406 programas (žr.: http://www.cost.eu/COST_Actions/mpns/MP1307 ir http://www.cost.eu/COST_Actions/mpns/MP1406), taip pat bendradarbiavimą su Pietų Korėjos Medžiagų mokslo instituto (KIMS) mokslininkais (prof. Dong-Ho Kim). Tai reikalauja nuolat plėsti eksperimento galimybes bei užtikrinti mūsų, kaip partnerių, personalo kvalifikaciją.Pagrindinis tikslinės grupės projekto dalyvis studentas šiemet baigė trečiąjį kursą, pasižymėdamas išskirtiniu pažangumu – 9,83 balo. Jis įsiliejo į mūsų grupę jau antrame kurse, ir sukaupė nemenką mokslinę patirtį, tiek tobulindamas eksperimento įrangą, tiek savarankiškai atlikdamas eksperimentus. Jis pasižymėjo kaip nuovokus, savarankiškas ir išradingas fizikas eksperimentatorius, sugebantis kūrybiškai įgyvendinti jo dabartinį išsilavinimą ir lygį atitinkančius iškeltus uždavinius ir spręsti kylančias problemas. Jis yra vienos WOS žurnale priimtos publikacijos ir dviejų žodinių tarptautinių konferencijų pranešimų bendraautorius, taip pat savarankiškai parengė ir pristatė du du pranešimus studentų mokslinėse konferencijose. Atitinkamai suformuluoti ir projekto tikslai bei uždaviniai, įgalinsiantys studentą esmingai pagilinti mokslinę kvalifikaciją, atliekant kompleksinius mokslinius eksperimentus, tiriant fotoelektrinius ir krūvio judrio tyrimus a-Si Saulės elementų bandiniuose, selektyviai žadinant bandinius šviesa ir elektriniu lauku plačiame temperatūrų diapazone, atliekant rezultatų skaitmeninę analizę bei tinkinant automatizuotą eksperimento valdymą pagal vykdomų tarptautinio bendradarbiavimo projektų poreikius.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Prof. Vaidotas Kažukauskas, Edvinas Gvozdiovas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-16-0249 Savaiminės spinduliuotės stiprinimas dvimačių perovskitų sluoksniuose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Studentas –  Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Savaiminės spinduliuotės stiprinimas dvimačių perovskitų sluoksniuose“

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. spalio 11 d.; pabaiga – 2020 m. birželio 30 d.

Santrauka:

Didelio ploto puslaidininkinių prietaisų sritis išgyvena pakilimą dėl perspektyvių, intensyviai jau apie dešimt metų tiriamų pusiau organinių metalų halidų perovskitų medžiagų (gardelė įprastai kubinė). Technologų dėmesį traukia ypatingos perovskitų savybės: valdomas draustinis tarpas, išsidriekęs per visą optinę sritį; aukštas krūvininkų judris bei difuzijos nuotolis; menkas gaudyklių tankis; lengvai įdiegiama liejimo iš tirpalo gamybos technologija.

Nuo halidų jonų migracijos degraduojantį tūrinį perovskitą galima stabilizuoti įterpus atskiriančių organinių ligandų pradiniame perovskito tirpale, formuojant stabilią kelių elementariųjų narvelių storio dvimačių lakštų (2D) perovskito fazę. Dėl erdvinio kvantavimo vidutinio lakštų storio 2D perovskito fazėje mažinimas didina draustinį tarpą, tad sugerties kraštas bei liuminescencija slenka į aukštų energijų sritį. Taip pat stebima savotiška daugybinių kvantinių duobių (MQW) sandara, skatinanti eksitonų lokalizaciją storesniuose lakštuose iš plonesnių (didesnė rekombinacijos sparta).

Pastaruoju metu ypač susidomėta perovskitų sluoksnių taikymu puslaidininkinių lazerių technologijoms. Prieš kuriant lazerio spinduliuotės aktyvią terpę, svarbu ištirti žadinamo 2D perovskito spinduliuotės stiprinimo ypatybes.

Studentas atliks išsamius tyrimus: nustatys žadinimo slenkstį sustiprintai savaiminei spinduliuotei (ASE), rekombinacijos ASE metu išorinį kvantinį našumą, ilginius sugerties ir sklaidos nuostolius, sluoksnio ASE degradavimą. Rezultatus tikimasi panaudoti studento baigiamąjame darbe bei viešinti publikacijose.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-CPVA-K-703-02-0002 Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras“

Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2021 gegužės 31 d.

Santrauka:

Aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, radiacinio poveikio procesų valdymui, medicinai, branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei reikalingos naujos jonizuojančiųjų spinduliuočių detektavimo ir charakterizavimo technologijos.

Vykdant šį projektą sukurti hibridiniai spinduliuočių jutikliai ir  nesąlytinės bei nuotolinės jonizuojančiųjų spinduliuočių detektavimo technologijos, kombinuojant įvairių spektro ruožų mikrobangius-fotoninius-lazerinius signalų registravimo, perdavimo ir matavimų būdus, mišrių spinduliuočių pluoštelių sudėties identifikavimui, spinduliuotės komponentų srauto bei įtėkio matavimui.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.