Apie Centrą

Tikslai

CERN ekspertai ir tarptautinių patarėjų komitetas įvardino siektinus pagrindinius Centro tikslus:

1. išvystyti ženkliai dalelių fizikos veiklas Lietuvoje;
2. atstovauti Lietuvos mokslą santykiuose su CERN;
3. koordinuoti plačias technines ir mokslines Lietuvos veiklas (su CERN).

Veiklos

• Teorinė ir eksperimentinė dalelių (didelių energijų) fizika.
• Duomenų mokslas.
• Medžiagų mokslas, ypač spinduliuotei atsparios medžiagos.
• Kompiuterių mokslas (,,informatika'').
• Kiti mokslai (chemijos, gyvybės ir sveikatos mokslai).
• Inovacijos, naujų technologijų įveiklinimas ir antreprenerystė.
• Naujų paskaitų kūrimas ir diegimas.
• Ryšiai su visuomene.

Šiuo metu bendrose Lietuvos veiklose dalyvauja įvairios mokslininkų grupės iš kitų VU padalinių (Fizikos fakulteto institutų, Matematikos ir informatikos fakulteto, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Gyvybės mokslų centro, Verslo mokyklos), Kauno Technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

Vykdomi projektai

IRIS-HEP: Mokslo programinės įrangos kūrimo bendradarbiavimo plėtimas į Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą

Projekto nr.: LMTLT Nr. S-IMPRESSU-24-4

Projekto pavadinimas: „IRIS-HEP: Mokslo programinės įrangos kūrimo bendradarbiavimo plėtimas į Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą“

Projekto vykdymo laikotarpis: 2024-07-01 iki 2026-05-31

Projekto vadovas Lietuvoje: dr. Andrius Juodagalvis

Projekto tikslas: skatinti pažangių mokslinių tyrimų programinės įrangos kūrimo įgūdžių tobulinimą, suteikiant bakalauro ir magistrantūros studentams galimybę rasti mentorius didelės energijos fizikos bei skaičiavimo ir duomenų mokslo bendruomenėse.

Projektą finansuoja: NSF ir Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) bei kitų šalių finansuojančios organizacijos.

Tyrimai už Standartinio modelio Didžiajame hadronų greitintuve su globaliais Higgso bozono sąveikų apribojimais

Projekto nr.: 09.3.3-LMT-K-712-18-0004

Projekto pavadinimas: Tyrimai už Standartinio modelio Didžiajame hadronų greitintuve su globaliais Higgso bozono sąveikų apribojimais

Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-11-09 iki 2022-11-08

Mokslinio tyrimo vadovas: dr. Aurelijus Rinkevičius

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“ pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. lapkričio 5 d.; pabaiga – 2022 lapkričio 4 d.

Projekto tikslas: Kvalifikacijos kėlimas Higso bozono sąveikų tyrime su CMS eksperimentu.

Projektas įgyvendinamas CERN laboratorijoje. Jis leis detaliau ištirti Higso bozoną bei du Higso bozonus vienu metu su Kompaktiškuoju miuonų solenoidu (angl. Compact Muon Solenoid, CMS). Higso bozono tyrimai yra vienas svarbiausių dabartinės didelės energijos fizikos uždavinių reikalaujantis daug eksperimentinių duomenų, adaptuotų teorinių rėmų bei daugybės tyrėjų pastangų. Tyrimo metu tyrėja (Alexandra) atliks globalų (susidedantį bent iš keleto skirtingų matavimų) matavimą. Darbas yra labai kolegialus su keletu tarptautinių tyrėjų komandų, kas leis stiprinti tyrėjos komandinių įgūdžių kvalifikacijas. Darbo metu reikės surišti teorijos ir eksperimentinę bendruomenes. Šis projektas atveria galimybę atlikti globalų Higso bozono matavimą.

Kontekstas

Asocijuota CERN narystė ir jai keliami reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai asocijuotai valstybei narei buvo suderinti per CERN narystės darbo grupę (detaliau: CERN/3266/RA). Taip pat atkreiptinas dėmesys į bendrus asocijuotos narystės reikalavimus (detaliau: CERN/2918/Rev.), kurie išrašyti žemiau:

Asocijuotos narės privalo turėti mokslinį, techninį ir industrinį potencialą palyginamą su tuo, kas reikalaujama iš Pilnųjų CERN narių:

1. Valstybėje turi egzistuoti stipri elementariųjų dalelių fizikos bazė, tiek teorijoje, tiek eksperimente, taip pat turi būti užtikrinamas pakankamas finansavimas tyrimams šalies viduje bei mokslininkų kelionėms ir pragyvenimui tam, kad jie galėtų dalyvauti CERN veiklose.
2. Valstybėje turi egzistuoti pakankamai išvystyta pramonė tam, kad ji galėtų dalyauti varžytinėse dėl CERN kontraktų su geru sėkmės šansu.
3. Nacionalinis valstybės valdžios interesas vystyti tyrimus ir jų supratimas apie pasėkmes, kurios atsiranda dalyvaujant bendruose tyrimuose ir projektuose dalelių fizikos srityje.

Darbo grupė su Lietuvos Respublika sutarė dėl kitų sąlygų, kurios pateiktos toliau (Jungtinis CERN-LT atstovų komitetas, Tarptautinių patarėjų komitetas, Centro vadovas). Narystė ratifikuota LRS įstatymu (LRS 2017-12-07 Nr. XIII-847).

Lietuvos asocijuota CERN narystė buvo patvirtinta išimtinai su sąlyga, kad per pirmus penkerius asocijuotos narystės metus bus tinkamai atlieptas a. reikalavimas, kuris nebuvo tenkinamas siekiant narystės. Baigiantis penktiems metams situaciją vertins CERN tarybos sudaryta darbo grupė.

Dėl plataus interesų rato CERN veiklos pakliūna į Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, LR Vyriausybės kaceliarijos ir LR Prezidentūros kanceliarijos koordinacijos lauką.

Pilnos CERN narystės link

Siekiant pilnos CERN narystės prie asocijuotos narystės reikalavimų papildomai keliami dar šie (detaliau: CERN/2918/Rev.):

4. Bendra nauda, kuri tenka tiek CERN, tiek aplikuojančiai valstybei.
5. Valstybė privalo užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimą dalelių fizikos mokslui pagal kelrodį, kuris yra suderintas su Europos dalelių fizikos strategija bei galimai (pagal poreikį) su regioniniais kelrodžiais.

Naudos: pilnoji narystė leidžia valstybės įmonėms neribotais kontraktų dydžiais dalyvauti CERN užsakymų varžytinėse; atsiveria ilgalaikių darbuotojų galimybės; neribojamas CERN darbuotojų skaičius; leidžiama dalyvauti uždaruose CERN tarybos susirinkimuose bei įgijama pilna balso teisė; taip pat keletas smulkesnių naudų.

Jungtinis CERN-LT atstovų komitetas

Jungtinis CERN-LT atstovų komitetas (JK) - sudarytas iš trijų atstovų iš kievienos šalies (trys iš CERN, trys iš Lietuvos), bet Lietuvai prašant išimtinai papildytas ketvirtuoju nariu. JK prižiūri ir koordinuoja CERN-LT veiklas tarpvalstybiniu lygiu. JK renkasi kartą per metus.

Veiksmų planas

Veiksmų planas - nacionalinės reikšmės CERN-LT veiklas apibrėžiantis dokumentas, kurį aprobuoja JK ir specialiai sudaryta darbo grupė.

Tarptautinių patarėjų komitetas

Tarptautinių patarėjų komitetas (TPK) - sudarytas Lietuvai stojant į CERN kaip nurodyta CERN darbo grupės. TPK veikia su tikslu išrinkti Centro vadovą bei prižiūrėti tolimesnę branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos tyrimų plėtrą Lietuvoje.

Centro vadovas

Centro vadovas - aukščiausio lygio dalelių fizikos specialistas, atrenkamas TPK tarptautinio konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Pagal CERN darbo grupės ir Lietuvos sutarimus Centro vadovas turėtų suteikti Lietuvai balsą santykiuose su CERN, koordinuoti Lietuvos technines ir mokslines veiklas darbuose su CERN bei kartu su inžinieriais ir mokslininkais išvystyti stiprią dalelių fizikos bazę.

Centro taryba

Centro taryba - patariamasis organas aktualiems strateginiams Centro veiklos klausimams. Tarybos pagrindinis uždavinys – padėti Centro vadovui vykdyti savo funkcijas ir teikti pasiūlymus. Atlieka Vilniaus universiteto šakinio padalinio tarybos funkciją.

Lietuva ir CERN

Santykiai įteisinti LRS įstatymu (LRS 2017-12-07 Nr. XIII-847, e-tar) ir susitarimu dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo (e-tar), kuriame atsiželgiama į CERN/2918/Rev., CERN/3266/RA, CERN/3315/RA.

Jungtinio CERN-LT atstovų komiteto posėdžiai:

• 2021-04-27, 3-asis posėdis, tvarkaraštis.
• 2020-03-09, 2-asis posėdis, tvarkaraštis.
• 2019-01-11, 1-asis posėdis, tvarkaraštis.

Tarptautinio patarėjų komiteto (TPK) rekomendacijos:

• 2020 rekomendacijos (2021-02-12).
• 2019 rekomendacijos (2020-02-25).

CERN Baltijos grupės veiklos.

Europos dalelių fizikos strategiją galima rasti šia nuoroda.