Istorija

Plačiau

1991 m. pirmieji nepriklausomos Lietuvos Vilniaus universiteto studentai aplanko CERN (antra grupė 1992 m.), jų įspūdžiai: Fidipedijoje.

1992 m. Lietuvos mokslininkai (iš Fizikos, Puslaidininkių fizikos bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutų), kviečiami kolegų iš viso pasaulio, kartu parašo (spalio 1 d.) ir įteikia (lapkričio 5 d.) CERN Didžiojo hadronų kolaiderio komitetui Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) prie LHC ketinimo laišką (angl. Letter of Intent).

1993 m. Lietuvoje įkuriamas tarptautinės organizacijos ,,International Centre for Scientific Culture ICSC-World Laboratory'' skyrius, kuris padeda į CERN RD8 kolaboraciją įsijungti kelioms tyrėjų komandoms iš VU Fizikos fakulteto ir Puslaidininkių fizikos instituto (projekto vadovas akad. Juras Požela ir prof. Kenway Montgomery Smith, University of Glasgow, tyrėjų komandų vadovai prof. V. Bareikis, prof. A. Matulionis, prof. J. V. Vaitkus, įtraukę į bendrą veiklą technologus iš MGS ,,Venta'' - GaAs elektronika ir ,,Mikrolyra'' – GaAs ,,pikseliniai'' spinduliuotės detektoriai). Mokslinius tyrimus rėmė Tarptautinio kultūros centro ,,Pasaulio laboratorija'' Lietuvos skyrius. Šis projektas baigiamas 1998 m., o Vilniaus universiteto mokslininkų komanda tęsia darbus vykdydama su CERN susietą ilgalaikę Karališkosios draugijos (Royal Society, London) programą (1997-2003 m. projekto vadovai prof. K. Smith ir prof. J. Vaitkus), kurią papildomai asmeniniu grantu paremia JK dalelių fizikos ir astronomijos taryba (PPARC). Programoje taip pat dalyvauja akad. J. Poželos tyrėjų grupė iš Puslaidininkių fizikos instituto, pasisiūliusi sukurti varizoninius (GaAlAs) jonizuojančios spinduliuotės detektorius.

2002 m. Vilniaus universitetas (neformaliai) įsitraukia į CERN RD50 kolaboraciją (,,Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai radiacijos detektoriai ypač didelio šviesingumo kolaideriams''), kurioje prof. J. Vaitkus, dalyvavo programos parengime kaip vizituojantis profesorius iš University of Glasgow. Dalyvavimui programoje pritaria Švietimo ir mokslo ministras dr. A. Monkevičius, o Valstybinis mokslo ir studijų fondas finansuoja darbus per Aukštųjų technologijų plėtros programą (projekto vadovas prof. J. Vaitkus, vykdytojai – VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto komandos).

2003 m. Vilniaus universiteto tyrėjai įsijungia į CERN RD39 kolaboraciją (,,Kriogeniniai radiacijos detektoriai'', kuri 2018 m. CERN LHCC tarybos sprendimu įjungiama į RD50 programą), VU komandos vadovas - vyriaus. m. d. E. Gaubas, taip pat įtraukiama UAB ,,Elmika''.

2004 m. CERN ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė Bendradarbiavimo sutartį (Lietuvą atstovauja ŠMM ministras dr. R. Motūzas), pažyminčią jau vykdomą ir Lietuvos remiamas RD39 ir RD50 veiklas, leidžiančią bendradarbiauti moksliniuose ir techniniuose dalelių fizikos tyrimuose. Šio susitarimo protokolas buvo pasirašytas 2005 m. nustatant Lietuvos universitetų ir mokslo institucijų dalyvavimą dalelių fizikos eksperimentuose CERN'e. Interesus bendradarbiauti deklaruoja LMA, VU (MTMI, MIF), TFAI, KTU, VGTU, VDU, VPU, Fizikos institutas, Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius. Bendradarbiauti pradeda prof. A. Juozapavičiaus komanda (VU MIF) sukurdama Lit-Grid programą ir per Erasmus-Sokrates programą siųsdama studentus į praktiką CERN'e. Sutartis 2009 m. pratęsia (iki 2014 m.) ŠMM ministras G. Steponavičius.

Vykdomi tyrimai sulaukia nacionalinio pripažinimo: 2005 m. už darbų ciklą ,,Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997–2004 m.)'' E. Gaubui, V. Kažukauskui, J. Poželai, K. Poželai, A. Šilėnui ir J. V. Vaitkui suteikiama Lietuvos mokslo premija Fizinių mokslų srityje.

2007 m. atskira sutartimi Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija jungiasi į Kompaktiško miuonų solenoido (CMS) eksperimentą. Įtraukiami VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ir VU Matematikos ir informatikos fakultetas. Integruotis padėjo prof. Guenakh Mitselmakher iš University of Florida, JAV.

2011 m. lietuvių mokslininkai (prof. J. Vaitkus, prof. E. Gaubas) įsijungia į tarptautinį projektą-konsorciumą AIDA (Advanced European Infrastructures for Detectors at Accelerators), nuo 2015 m. - AIDA2020 (įsijungia prof. G. Tamulaitis).

2012 m. lietuvių mokslininkai, ypač per keturių leptonų tyrimą (Aurelijus Rinkevičius, University of Florida), su CMS kolaboracija atranda Higso bozoną (Nobelio premija - 2013 m.).

Lietuvoje auga susidomėjimas CERN'u, tam padeda aktyvi Lietuvos misija prie Jungtinių tautų ir kitų tarptautinių organizacijų. Ambasadorius Rytis Paulauskas lydi dešimtis Lietuvos vyriausybės ir kitų svarbių vizitų į CERN. Ryškus pokytis įvyksta 2014 m. ŠMM ministrui prof. D. Pavalkiui besilankant CERN'e, kada CERN generalinis direktorius prof. Rolf Heuer pristatydamas Organizacijos veiklas atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau daug metų sėkmingai bendradarbiauja, ir paklausė, gal jau laikas siekti CERN asocijuotos narystės. Ministras pakvietė CERN generalinį direktorių apsilankyti Lietuvoje.

2015 m. rudenį CERN generaliniam direktoriui prof. Rolf Heuer viešint Lietuvoje LR prezidentė D. Grybauskaitė pažada siekti asocijuotos narystės Organizacijoje.

2015 m. gruodžio 2 d. CERN'e įkuriama tarptautinė lietuvių bendruomenė: Lithuanians@CERN. Ji neapribota vien tik fizika, bet įtraukia visas interesus grupes, ypač kompiuterių mokslą (,,informatiką'').

2016-01-20: LR prezidentė Dalia Grybauskaitė su CERN lietuviais ir ambasadoriumi Ryčiu Paulausku (dešinėje).

2016 m. lietuvių mokslininkai (prof. G. Tamulaitis) įsijungia į CERN RD18 (angl. Crystal Clear Collaboration) kolaboraciją.

2017 m. vasario 21 d. VU senato nutarimu įsteigiamas Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras su tarptautine patarėjų taryba. Centras atliepia CERN asocijuotos narystės darbo grupės (angl. Task Force) reikalavimus turėti nacionalinę koordinacinę ir valdymo sistemą bei vadovą (angl. Chair).

2017 m. birželio 13 d. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė patvirtina Pasirengimo narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN 2017 – 2022 metų veiksmų planą. Detalizuojami veiksmai 2017-2019 metams.

2017-06-27: Pasirašyta CERN narystės sutartis.

2017 m. birželio 27 d. Vilniuje pasirašoma Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimą dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo.

2017 m. gruodžio 7 d. priimamas LR įstatymas dėl LR ir CERN susitarimo dėl CERN asocijuoto nario statuso suteikimo ratifikavimo.

2018-01-08: LR ambasadorius Andrius Krivas įteikia notą dėl Lietuvos asocijuotos narystės (kairėje), CERN lietuviai pasitinka ambasadorių ir narystės pradžią (dešinėje).

2018 m. sausio 8 d. Lietuva tampa asocijuota CERN nare.

2018 m. lietuvių mokslininkai, ypač per multileptonų ir b kvarkų tyrimus (Aurelijus Rinkevičius, Cornell University), su CMS kolaboracija atranda tiesiogines viršūninio kvarko ir Higso bozono sąveikas (trumpinys: ttH). Iki tol hipotetinis suvokimas kaip gimsta Higso bozonai reakcijose tampa eksperimentiniu faktu.

2018 m. gegužės 17 d. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė patvirtina ,,Įsijungimo į CERN'ą veiksmų planą'' ir nustato užduotis Vilniaus universitetui ir Lietuvos mokslų akademijai 2018-2020 m. periodui.

2018-05-30: CERN Baltijos grupė.

2018 m. gegužės 28 d. pasirašomas CERN Baltijos grupės (CBG) tarpusavio supratimo memorandumas - oficialiai įtvirtinama CBG.

2019-01-11: Pirmasis jungtinio CERN-LT komiteto posėdis.

2019 m. sausio 11 d. įvyksta pirmasis jungtinio CERN-Lietuvos komiteto posėdis, kuriame įvertinama Lietuvos metinė pažanga.

2019-09-09: Vladimiras Tarasovas koncertuoja šalia CMS.

2019 m. rugsėjo 9 d. beprecendentinis Vladimiro Tarasovo koncertas po žeme, šalia CMS ir LHC.