Sidebar

services

Naujienos

„Ekspla“ nuotr.

Lietuva – lazerių šalis. Šis teiginys ne tik nuskamba Lietuvą pristatančiuose vaizdo įrašuose ar pasaulinių parodų kontekste, bet ir atsispindi čia veikiančių įmonių veikloje. Ne taip lengva būtų rasti mokslinę laboratoriją, kurioje nebūtų lietuviško lazerio.

„2023 m. Nobelio premijos fizikos srityje laureatė Anne L‘Huillier kartu su kolegomis Ferencu Krauszu ir Pierre’u Agostini buvo apdovanoti už sukurtus eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai medžiagoje tirti. Šiuos atosekundinius impulsus mokslininkai išgavo naudodami mūsų sukurtus lazerius. Lietuvos mokslininkų sukurtų lazerių panaudojimas aukščiausio lygio moksliniuose tyrimuose dar kartą įrodo Lietuvos lazerių kokybę ir plėtojamų mokslinių tyrimų svarbą“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arūnas Varanavičius.

Su mokslininku kalbamės apie priežastis, lėmusias lazerių mokslo atsiradimą VU, femtosekundinių ir atosekundinių lazerių subtilybes ir panaudojimo galimybes, mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą.

Nuo akademinių uždavinių iki komercinių produktų

Dar 1992 m. VU mokslininkų prof. Algio Petro Piskarsko, prof. Audriaus Dubiečio ir Bordo universiteto (Prancūzija) mokslininko dr. Gedimino Jonušausko pasiūlyta ir pademonstruota čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo (angl. Optical parametric chirped-pulse amplification – OPCPA) metodika yra šiuo metu jau plačiai taikomas intensyvių lazerinių impulsų gavimo būdas. Tačiau ilgą laiką parametrinio čirpuotų impulsų stiprinimo koncepcija buvo tik akademinis pasiekimas.

„Maždaug apie 2005 m. Lietuvos lazerinių technologijų įmonėse „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“ buvo sukurti naujo tipo išskirtinių parametrų lazeriai. VU Lazerinių tyrimų centre kilo idėja sujungti šiose įmonėse gaminamus lazerius ir sukurti patikimą kompaktišką lazerinį šaltinį, kuris galėtų generuoti trumpus, kelių femtosekundžių trukmės impulsus“, – prisimena mokslininkas.

Nuo nedrąsių eksperimentų bandant sujungti kelių įmonių lazerius į vieną sistemą viskas išsirutuliojo iki gan plačios mokslinių tyrimų tematikos.

„Jau pradiniame mūsų tyrimų etape įmonės visapusiškai rėmė mūsų darbus, vykdytus VU Lazerinių tyrimų centre. Vėliau įmonės įsitraukė į šiuos darbus, panaudodamos savo mokslinį, inžinerinį, taip pat ir finansinį potencialą. Tai mums leido sukurti lazerį, kuris pasižymi įvairiapuse išskirtinių parametrų kombinacija. Vienu metu tai buvo didžiausios vidutinės galios kelių optinių ciklų lazeris pasaulyje“, – prisimena mokslininkas.

Šio tūkstantmečio uždavinys – atosekundinės sistemos

Tam, kad geriau suprastume VU mokslininkų kuriamų femtosekundinių lazerių subtilybes, pirmiausia derėtų įsisąmoninti femtosekundės ir atosekundės dydžius.

„Femtosekundė yra milijoną kartų trumpesnis laiko tarpas nei mikrosekundė. O mikrosekundė yra dar milijoną kartų trumpesnė nei sekundė. Palyginkime: per vieną sekundę šviesa gali apskrieti Žemę apie septynis kartus, o per femtosekundę šviesa nusklinda vos mikrono dalį. Tuo tarpu atosekundė yra dar tūkstantį kartų trumpesnė nei femtosekundė. Atosekundiniai signalai yra patys trumpiausi žmonių suformuoti signalai, o patikimos sistemos, generuojančios atosekundinės trukmės impulsus, yra vienas svarbiausių lazerių mokslo uždavinių šiandien“, – pristato tyrėjas.

Šiandien VU Lazerinių tyrimų centre kuriami femtosekundiniai lazeriai, kuriuos naudojant ir pritaikant specialius netiesinės optikos metodus galima generuoti atosekundinius impulsus.

„Lazeriai, kuriuos mes kuriame, nėra atosekundiniai, bet jais sukuriami femtosekundžių trukmės optiniai impulsai. Naudojant kaupinimo šaltinius ir aukštųjų harmonikų generacijos metodą, spinduliuotė perkeliama į gilaus ultravioleto ar rengeno diapazoną ir ten jau atsiranda galimybė formuoti atosekundinius impulsus“, – pasakoja dr. A. Varanavičius.

Femtosekundiniai lazeriai iš pradžių buvo dideli ir sudėtingi įrenginiai, kuriuos valdyti reikėjo tyrėjų su mokslų daktaro laipsniu. Šiandien tai yra lagamino dydžio prietaisai, kurių valdymą studentai įsisąmonina per kelias darbo dienas.

„Atosekundinių lazerių kūrimą galima palyginti su kosmoso ir planetų tyrinėjimu. Mes galime net nesvajoti apie keliones į Mėnulį ar Marsą tol, kol neišeisime į Žemės orbitą, o norint pakelti kosminį laivą į Žemės orbitą, reikalinga raketa nešėja. Grįžtant prie lazerių pavyzdžio, mūsų kuriami femtosekundiniai lazeriai, galima sakyti, ir yra tos „raketos nešėjos“, kurios gali leisti mokslininkams pereiti į atosekundinių impulsų generacijos diapazoną“, – sako pašnekovas.

Atosekundiniai lazeriai šiandien jau yra naudojami tiriant virsmus atomuose ir molekulėse. Šie procesai yra ypač greiti, tad juos tiriant reikalingi itin trumpų impulsų lazeriai.

„Tikimės, kad netolimoje ateityje iš atosekundinių lazerių duomenų mes galėsime projektuoti 4D matmenų įrašus, kuriuose bus trys erdvės matmenys ir vienas laiko matmuo. Juose galėsime aiškiai matyti, kaip vyksta molekulių transformacijos. Atosekundiniai rentgeno diapazono impulsai labai reikalingi biologiniuose tyrimuose ir dėl čia egzistuojančio „vandens lango“. Yra nustatyta, kad 2–4 nanometrų ilgio šviesos neabsorbuoja vanduo, tad turėdami labai trumpus lazerio impulsus galime tirti tai, kas vyksta biologinių objektų molekulėje“, – sako mokslininkas.

Lietuviški lazeriai padeda atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus

Ekstremalios šviesos infrastruktūra (angl. Extreme Light Infrastructure – ELI) yra gerai žinomo CERN analogas, tik darbai čia atliekami ne atominės fizikos, bet lazerių srityje. Šią infrastruktūrą sudaro trys dideli centrai Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.

„Šiuose centruose sukaupti vieni iš geriausių pasaulio lazerių, kurių paskirtis – tarpdalykinis bendradarbiavimas. Tai yra atviros prieigos centrai, į kuriuos bet kurios srities mokslininkas, turėdamas gerą idėją ir žinodamas, kad tam reikia itin aukštos galios lazerių, gali kreiptis ir gauti prieigą“, – pasakoja tyrėjas.

Šiandien jau net trys VU ir Lietuvos lazerių įmonių mokslininkų sukurti itin trumpų impulsų lazeriai veikia ELI centre. Tai yra gana kompaktiškai įrenginiai, telpantys į eilinio dydžio laboratoriją ir sukurti taip, kad jais naudotis galėtų ne tik fizikai.

„Man tikrai kelia pasididžiavimą Lietuvos mokslininkų talentas ir gebėjimas kurti tokio aukšto lygio produkciją. Tai leidžia Lietuvai prisidėti prie lazerių plėtros visame pasaulyje. Kurdami lazerius mes stengiamės užtikrinti, kad jie būti naudingi kitų sričių mokslininkams, o juos valdyti būtų lengva ne tik fizikams, bet ir kitų sričių specialistams“, – sako dr. A. Varanavičius.

Dr. Arūnas Varanavičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Lazerių ateitis – valdomos branduolinės reakcijos ir kokybiškesnis vėžio gydymas

1992 m. prof. A. P. Piskarskas teigė, kad čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija mums gali pasiūlyti teravatinės galios impulsus, o šiuo metu jau turime tūkstantį kartų galingesnius – petavatų galios lazerius. Tokie lazeriai ne tik gali būti taikomi tolesniems fundamentiniams moksliniams tyrimams, bet ir atliepia ekologijos, energetikos, medicinos ir kitų sričių poreikius.

„Viena iš galimų aukštos galios ir spartos lazerių pritaikymo sričių – branduolinės sintezės eksperimentai. Livermoro laboratorijoje (angl. Lawrence Livermore National Laboratory – LLNL) mokslininkai jau kurį laiką bando rasti būdus, kaip lazeriais valdyti termobranduolines reakcijas. Praėjusių metų pabaigoje sulaukėme gerų žinių, kad tyrimų rezultatai daug žadantys ir šioje srityje judame į priekį“, – pasakoja mokslininkas.

Aukštos galios lazeriai galėtų būti naudojami ir subatominėms dalelėms greitinti. Jau šiandien turime skaičiavimų, kad, panaudojant didelės galios lazerius, galima pasiekti aukštus greitinimo parametrus. Tad subatominiai dalelių greitintuvai, kurių matmenys šiandien kartais siekia ir kilometrus, gali sumažėti iki laboratorijos dydžio.

„Tai atveria visai naujas galimybes šioje srityje. Greitintuvai naudojami kryptingų įgreitintų dalelių srautams generuoti, o visa tai gali būti pritaikyta vėžio terapijoje. Šiandien atliekami bandymai, kai žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, vedami prie greitintuvo, kur dalis jo spinduliuotės nukreipiama į pažeistą organą. Pavykus įsisavinti mažų greitintuvų gamybą, tokia įranga galėtų tapti medicininių įstaigų standartine įranga“, – pastebi dr. A. Varanavičius.

2018 m. Nobelio premijos laureatas Gerard’as Mourou iškėlė idėją, kad aukštos galios lazeriai gali būti panaudoti ir cheminių elementų transmutacijos eksperimentuose.

„Šių eksperimentų rezultatai yra daug žadantys, nes tai yra būdas branduolinėms atliekoms nukenksminti. Branduolines atliekas paveikus lazerine spinduliuote, jos gali būti paverstos nekenksmingais elementais. Žinoma, moksliniai tyrimai šioje srityje dar tik įsibėgėja, bet pastangų skiriama labai daug“, – sako mokslininkas.

Lietuvos sėkmės istorija: asmenybės, darni ekosistema ir tinkamai nukreiptos lėšos

Dr. A. Varanavičius džiaugiasi galėdamas stebėti lazerininkų ekosistemos vystymąsi Lietuvoje kone nuo pačios pradžios. Pasak jo, labai svarbus vaidmuo čia teko asmenybėms.

„Mes turėjome prof. A. P. Piskarską, kuris, grįžęs iš mokslų Maskvoje, Vilniaus universitete įkūrė lazerių mokyklą. Jam pavyko surasti ir pritraukti tikrai talentingus jaunus mokslininkus, kurių dalis tęsė akademinę karjerą, o kiti paliko universitetą ir įkūrė lazerių gamybos įmones. Smagu, kad visa Lietuvos lazerininkų bendruomenė glaudų ryšį palaiko iki šiol“, – sako pašnekovas.

Dr. A. Varanavičiui dar studijuojant lazerių fiziką, tikrai netrūko jaunų ir entuziastingų specialistų, dirbančių šioje srityje. Tad nieko keisto, kad tuo metu buvo įvykdyta aibė prioritetinių lazerių fizikos tyrimų, turėjusių vertę ne tik tuometinėje Sovietų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje.

„Svarbus vaidmuo tenka ir prieš maždaug 30 metų susikūrusioms pirmosioms Lietuvos lazerių įmonėms. Tai paskatino jaunus inžinerinės pakraipos žmones studijuoti fiziką, nes jie žinojo, kad, baigę šios krypties studijas universitete, turės įdomų darbą, galės pakeliauti po visą pasaulį diegdami lazerines sistemas ir gaus konkurencingą atlyginimą“, – sako mokslininkas.

Akstinu vystytis lazerių sričiai tapo palankus institucijų požiūris. Valdžios institucijos inicijavo projektų kvietimus ir suteikė progą gauti lėšų brangiems moksliniams tyrimams.

„Džiugu, kad tuo metu valdžios institucijos įvertino lazerių srities potencialą ir skyrė finansavimą tikrai brangiems mūsų tyrimams. Žinoma, vėliau dalyvavome ir tarptautiniuose projektuose, tapome „LaserLab Europe“ tinklo, vienijančios šio srities mokslininkus visoje Europoje, nariais. Tai leido megzti partnerystes su mokslininkais iš kitų universitetų ir prisidėjo garsinant Vilniaus universitetą visame pasaulyje“, – sako dr. A. Varanavičius.

Dr. A. Varanavičius pripažįsta, kad, nepaisant tarp universiteto ir įmonių atsirandančios konkurencijos dėl gabiausių studentų, svarbiausia, kad jaunieji specialistai rinktųsi juos dominantį kelią.

„Iš dalies susiduriame su problema, kad gabiausi studentai nelieka universitete ir tarsi neužsitikriname pamainos sau. Kita vertus, lazerių mokslas nelieka nuošalyje, nes Lietuvos lazerių įmonės jau yra labai sustiprėjusios ir turi savo mokslinius padalinius. Jose dirba daug mokslo daktarų, kuriems sukurtos sąlygos ir toliau vykdyti mokslinius tyrimus. Žinoma, tokie tyrimai įmonėse yra labiau taikomojo pobūdžio, nes per trumpą laiką reikia sukurti veikiantį produktą. Universitetai šiuo požiūriu yra laisvesni ir rizikos laipsnis čia yra didesnis“, – teigia dr. A. Varanavičius.

41B43688 F084 4849 9227 EDE41C68E8F8

Šią dieną prisimename daugybę mergaičių ir moterų, kurios laužydamos barjerus, nepaisydamos stereotipų be baimės tiesė kelią ateities kartoms. Jų aistra mokslui, atsidavimas, atkaklumas ir nepalaužiama dvasia ne tik praturtino mokslo pasaulį, bet ir pakeitė mūsų supratimą apie mus supančią aplinką bei pagerino daugybės žmonių visame pasaulyje gyvenimo kokybę.

Marie Sklodowska-Curie, Rosalind Franklin, Grace Hopper ir kitos, kurios išdrįso svajoti ne pagal vyraujančius visuomenės standartus  ir nutiesė kelius, kuriais gali sekti kiti. Jų istorijos įkvepia mus plėsti galimybių ribas ir niekada nenuvertinti savo lūkesčių.

Šiandien ne tik švenčiame praeities pasiekimus, bet ir palaikome ateities mokslininkes – mūsų jaunas moteris ir merginas, kurios yra pasirengusios palikti savo pėdsaką pasaulyje. Esame įsipareigoję suteikti joms paramą, išteklius ir galimybes, kurių reikia, kad jos galėtų klestėti mokslo pasaulyje.

Kviečiame kartu siekti sukurti tokią aplinką, kurioje kiekviena moteris ir mergaitė turėtų galimybę siekti savo svajonių ir prisidėti prie mokslo bendruomenės veiklos. Kurkime ateitį, kurioje lytis neįtakos turimų galimybių ir sėkmės mokslo pasaulyje.

Šią „Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną“ Kauno ir Vilniaus jaunosios mokslininkės, doktorantės iš Vilniaus universiteto ir Kauno Technologijos universiteto atskleidė, ką joms reiškia mokslas ir pasirinktas doktorantūros kelias.

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, skiriama 15 premijų, iš kurių 9 šiemet atiteko Vilniaus universiteto (VU) studentams.

Nuo 2023 m. LMA prezidiumo sprendimu konkursą vykdyti pavesta LMA Jaunajai akademijai (LMAJA). Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams suteikiamas premijos laureato vardas ir įteikiamas LMA premijos laureato diplomas bei piniginė premija.

Iš viso konkursui buvo pateikti 42 moksliniai darbai, atrinkti ir rekomenduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ypač aktyvūs buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srities studentai, konkursui pateikę daugiausia darbų. LMA prezidiumo patvirtinti ekspertai – LMAJA nariai – atlikę vertinimą, pateikė laimėtojų sąrašą, kurį LMA prezidiumas patvirtino 2024 m. sausio 9 d. posėdyje.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje buvo apdovanotas VU magistrantas Domantas Burba už mokslo darbą „Topological charge pumping with subwavelength Raman lattices / Topologinė krūvio pernaša trumpesnėse negu bangos ilgio Ramano gardelėse“ (darbo vadovas prof. Gediminas Juzeliūnas).

Technikos mokslo skyriuje buvo apdovanotas VU magistrantas Domantas Vizbaras už mokslo darbą „Grafeno lauko tranzistorių foto-maišytuvų ir terahercų detektorių litografija“ (darbo vadovas dr. Kęstutis Ikamas).

Konkurso nugalėtojams premijos laureato diplomai bus įteikti kovo 26 d. planuojamame LMA visuotiniame susirinkime.

B3931AB2 2A40 47EE BDDC D58C013728F5

Siekiant užtikrinti tvarią Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto lyderystę, atverti kokybiškai naujas plėtros galimybes mokslo ir pramonės inovacijoms Lietuvoje bei įgalinti platesnę integraciją į CERN ir ELI priešakinių mokslinių tyrimų lauką, įgyvendinant Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“, Fizikos fakultete įkurtas Vilniaus universiteto Pažangiųjų šviesos technologijų ekscelencijos centras. Ši iniciatyva sutelkia aukštą tarptautinę mokslinę reputaciją turinčius tyrėjus lazerinių tyrimų, fotonikos ir medžiagų inžinerijos mokslo srityse, kurių mokslinės kompetencijos ir disponuojama unikali infrastruktūra sukurs tvarią platformą generuoti naujoms ekscelenciją stiprinančioms idėjoms, pritraukiant naujus talentus ir kompetentingus tyrėjus bei inicijuojant naujas proveržius užtikrinančias tyrimų ir bendradarbiavimo kryptis.

Ekscelencijos centro pamatą sudaro suburta tarpdalykinė aukštą tarptautinę mokslinę reputaciją turinčių patyrusių tyrėjų ir veržlių jaunosios kartos atstovų komanda apimanti Fizikos, Chemijos ir geomokslų bei Medicinos fakultetų padalinius. Iškelti ambicingi ir inovatyviomis idėjomis pagrįsti Centro uždaviniai (iš viso 8 projektai) numato aukščiausio lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus femtosekundinių lazerių fizikos, ultrasparčiosios netiesinės optikos ir spektroskopijos, lazerinio mikroapdirbimo, lazerinių nanotechnologijų, fotoelektrinių reiškinių, organinės ir neorganinės puslaidininkinės optoelektronikos, nitridinių puslaidininkinių technologijų ir kvantinių technologijų kryptyse.

Šis centras taps svarbiu naujų žinių šaltiniu, atvers naujas perspektyvas jauniesiems talentams ir mišrių kompetencijų tyrėjams dalyvauti priešakiniuose moksliniuose tyrimuose, ugdys ir pritrauks naują mokslininkų kartą, kurie savo entuziazmu ir žiniomis praturtins šio centro veiklas, skatins šios ekosistemos augimą, žinomumą, tarpusavio ryšių tvarumą bei skirtingas mokslo sritis ir problematikas jungiančių idėjų plėtrą. Centro veiklomis numatyta modernizuoti jau turimą unikalią mokslinių tyrimų infrastruktūrą: didelės galios femtosekundinį lazerinį kompleksą NAGLIS bei Organinės fotonikos technologijų kompleksą. Planuojama įsteigti dvi naujas eksperimentines laboratorijas: kvantinių technologijų laboratoriją superlaidžių mikrobangų mikrorezonatorių, kvantinių stiprintuvų bei mikrobangų detektorių tyrimams ir taikymams bei specializuotą biomedicinos fizikos laboratoriją jonizuojančios spinduliuotės sąveikos su biologiniais objektais tyrimams.

Tikimasi, kad šis centras taps ne tik mokslo lyderystės, bet ir pramonės inovacijų varikliu, užtikrindamas produktyvią sąveiką su Lietuvos aukštųjų technologijų ir lazerių pramone.

Projektą įgyvendina: VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas, Cheminės fizikos institutas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas; Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto, Organinės chemijos katedra ir Taikomosios chemijos katedra; Medicinos fakulteto, Biomedicinos mokslų instituto, Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra.

Ekscelencijos Centro mokslinis vadovas – Prof. Audrius Dubietis

Projekto uždavinių moksliniai vadovai: Prof. Mikas Vengris, Dr. Domas Paipulas, Dr. Mantas Grigalavičius, Dr. Karolis Kazlauskas, Prof. Mangirdas Malinauskas, Prof. Gintautas Tamulaitis, Prof. Roland Tomašiūnas, Prof. Darius Abramavičius.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2023-07-04 iki 2027-12-31

Bendra projekto vertė – 5,5 mln. EUR

Šių metų Lietuvos mokslo premijai gauti buvo nominuotas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) mokslininkų dr. Vyginto Gončio, dr. Aleksejaus Kononovičiaus ir dr. Juliaus Rusecko darbų ciklas „Statistinės fizikos metodų taikymai finansinėse ir kitose socialinėse sistemose (2008–2022)“.

„Mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Vilniaus universitetas pateikė mūsų pastarųjų 15 metų darbus Lietuvos mokslo premijų konkursui. Vien pats pateikimo faktas yra svarus mūsų įdirbio modeliuojant sudėtingas fizines ir socialines sistemas įvertinimas“, – sako darbų ciklo bendraautoris dr. A. Kononovičius. Jis sutiko kiek plačiau papasakoti apie mokslininkų grupės atliekamus tyrimus ir jų svarbą.

Kas yra statistinė fizika ir kaip apibrėžti jos santykį su kitais mokslais?

Statistinė fizika yra teorinė fizikos šaka, tirianti fizikinių sistemų makroskopines savybes. Statistinės fizikos įvesta naujovė buvo statistinių metodų pritaikymas aprašant makroskopines negyvosios gamtos sistemų savybes. Ji nutiesia tiltą tarp deterministinės mikroskopinės dinamikos ir eksperimentiškai stebimų makroskopinių dėsningumų. Tikimasi, kad panašų tiltą ateityje galėtų nutiesti ir socioekonominių sistemų fizika, tik tai būtų padaryta socialinėms sistemoms, kuriose net mikroskopinis aprašymas yra labai problemiškas, netikslus ir hipotetinis.

Panašių tikslų siekia ir socialiniai mokslai, bet socialinių mokslų filosofija ir metodika yra šiek tiek kitokios. Tipiškai socialinių mokslų tyrimų objektas yra žmogus ir tai, kaip jis priima vienus arba kitus sprendimus. Formuluojant socialinių mokslų teorijas dažnai daromos prielaidos apie individo racionalų ar bent jau nuoseklų elgesį. Tokiu atveju sistemos mastu matoma įvairovė atsiranda arba dėl pačių individų įvairovės, arba dėl įvairovės jiems prieinamoje informacijoje.

Tyrinėdami tas pačias sistemas sociofizikai ieško universaliai pasireiškiančių statistinių dėsningumų. Pavyzdžiui, gerai žinoma, kad empirinis akcijos kainos pokyčių skirstinys nepriklauso nuo to, ar akcija prekiaujama Niujorke, ar Varšuvoje, ar Vilniuje. Šiuos statistinius dėsningumus, empirinius faktus bandoma aiškinti tiriant ne tiek pačius individus, kiek jų tarpusavio sąveikas. Ieškoma tokių sąveikos mechanizmų, kurie būtų realistiški ir leistų kiekybiškai atkartoti nustatytus empirinius faktus. Mūsų grupės darbai aprėpia abi socioekonominių sistemų fizikos puses.

Premijai nominuotas per 15 metų atliktas darbų korpusas. Gal galite papasakoti, kas jiems davė impulsą?

Lietuvos mokslo premijai pateiktą 15 metų darbų ciklą pradėjome tyrinėdami 1/f triukšmo pasireiškimą finansų rinkų laiko eilutėse. Prekybos finansų rinkose aktyvumui nustatyti apibendrinome mūsų kolegos ir tuometinio skyriaus vadovo prof. Broniaus Kaulakio pasiūlytą 1/f triukšmo modelį. Mano asmeninis pirmasis reikšmingesnis indėlis į mūsų grupės darbus buvo mikroskopinio modelio paieška. Tokio modelio, kuris pagrįstų makroskopinio 1/f triukšmo modelio naudojimą finansų rinkų kontekste. Vėlesniais darbais gerinome kiekybinį atitikimą tarp empirinių ir modelio generuojamų statistinių savybių. Gera atitiktis tarp modelio ir empirinių faktų tiek įgalintų geresnį rizikos valdymą, tiek leistų atsakyti į fundamentalų klausimą apie ilgos atminties prigimtį (ar tai yra tikra atmintis, ar šis stebimas reiškinys tėra netiesinių sąveikų padarinys).

Jau apsigynęs disertaciją – daugiau iš finansų rinkų modeliavimo nei kitų socialinių reiškinių modeliavimo, susipažinau su prof. Aine Ramonaite iš VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Ji mane paskatino pasidomėti ir rinkimų modeliavimu. Ganėtinai nustebau, nes pastebėjau, kad modelis, kurį naudojome finansų rinkoms modeliuoti, kuo puikiausiai tinka paaiškinti, kodėl įvairiausiuose rinkimuose fiksuojamas partijos balsų dalies pasiskirstymas, atitinkantis beta skirstinį. Pasirodo, kaip investuotojai yra linkę kopijuoti vienas kito elgesį (ar prekybos strategiją), taip ir eiliniam rinkėjui politinės informacijos yra per daug, tad sprendimą, už ką balsuoti, jis bent iš dalies yra linkęs perleisti savo socialiniam ratui.
„Kompleksinių fizinių ir socialinių sistemų“ grupė, užsiimančių mokslininkų grupė. Iš kairės į dešinę: prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys, dr. Rytis Kazakevičius, dr. Julius Ruseckas, dr. Vygintas Gontis, dr. Aleksejus Kononovičius
Kompleksinių fizinių ir socialinių sistemų mokslininkų grupė. Iš kairės į dešinę: prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys, dr. Rytis Kazakevičius, dr. Julius Ruseckas, dr. Vygintas Gontis, dr. Aleksejus Kononovičius.

 

Užsiimate tarpdisciplininiais sociofizikos tyrimais, tad bendradarbiavimas jums turbūt ypač svarbus? Kaip jis padeda auginti jau turimas idėjas?

Bendraujame ir dalinamės idėjomis su mokslininkais iš institucijų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje. Mūsų grupės vadovas dr. V. Gontis stažavosi Bostono universitete (JAV), kur kilo idėja detaliau patyrinėti finansų rinkų kintamumo laiko eilučių grįžimo laikų skirstinius. Šie tyrimai turi potencialą atskleisti ilgos atminties reiškinio prigimtį finansų rinkose.

Aš pats kartu su Londono universiteto Birkbecko koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininku prof. Marku Levene pasiūlėme naują neparametrinį metodą, kuris leidžia įvertinti atitikimą tarp empirinių ir sumodeliuotų skirstinių. Taip pat stažavausi Vroclavo mokslo ir technologijos universitete (Lenkija).

Pastaruosius kelerius metus dalyvaujame Varšuvos universiteto (Lenkija) mokslininkų organizuojamuose socioekonominių sistemų fizikos seminaruose.

Ieškome bendradarbiavimo ir su kitų sričių Lietuvos mokslininkais. Prieš kelerius metus buvau tarpdisciplininės komandos, kuri vykdė LMT reikminių tyrimų projektą „Pilietinio pasipriešinimo galimybės ir prielaidos Lietuvoje“, narys. Projekto vadovė buvo prof. A. Ramonaitė. Kiti komandos nariai buvo įvairių VU fakultetų ir Baltijos pažangiųjų technologijų instituto mokslininkai. Šiuo metu rengiu bendrą publikaciją su VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkais.

Kurį iš nominuotų straipsnių pats asmeniškai laikote reikšmingiausiu?

Man reikšmingiausias atrodo straipsnis „Compartmental Voter Model“. Gaila, kad jis dar nėra plačiau pastebėtas socioekonominių sistemų fizikos srityje. Šis darbas atliepia kitą labai gerai šioje srityje žinomą darbą „Is the Voter Model a Model for Voters?“ (Fernandez-Gracia ir kt., Phys Rev Lett, 2014). Priešingai nei daugelis kitų panašių darbų, mūsiškiame visiškai atsisakoma individų nuomonės kitimo aiškinant empirinius partijos balsų dalies skirstinius. Taigi šiuo darbu siūlome idėją, kad stebima nuomonių dinamika gali būti ne nuomonių kitimo, o migracijos padarinys.

LMA premijai pateiktų darbų anotacijoje taip pat minime kitą man asmeniškai svarbų darbą – „Rizikos fizikos“ tinklaraštį (https://rf.mokslasplius.lt). Šis tinklaraštis buvo pirmasis mano kaip ką tik prie grupės prisijungusio studento darbas. Tai buvo savotiškas pažaidimas su informacinėmis technologijomis. Šį „žaidimą“ tebežaidžiu ligi šiol – tai man padeda geriau suprasti, kaip veikia konkurentų siūlomi modeliai, įsisavinti naujus metodus. Šiuo metu tinklaraštyje jau yra paskelbta per 400 įrašų. Daugiau nei 150 įrašų yra papildyti interaktyviomis programėlėmis (dažniausiai vieno ar kito socioekonominių sistemų modelio realizacija). Nors tinklaraštį rašau sau, kolegoms ir potencialiems studentams, kartais sulaukiu laiškų, klausiančių, ar galima naudoti „Rizikos fizikos“ programėles paskaitose, seminaruose ar kitokiuose pranešimuose. Smagu, tegu naudoja.

PANA2367

Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2023-uosius metus palydint“. Renginyje prisiminti kalendorinių 2023 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems naujiesiems metams. Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė.

Vilniaus universiteto Senatas, reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir ypatingą dėkingumą už ilgametę vaisingą akademinę veiklą, atsidavimą Vilniaus universitetui ir jo vardo garsinimą Fizikos fakulteto profesoriui habil. dr. Valdui SIRUTKAIČIUI suteikė  profesoriaus emerito vardą.

PANA2439

Renginyje buvo paskelbti ir Rektoriaus premija už svarius mokslinius pasiekimus apdovanoti tyrėjai. Ją gavo Fizikos fakulteto profesorius dr. Audrius DUBIETIS.

Fizikos fakulteto vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Dariui GAILEVIČIUI už jaunojo mokslininko mokslinius pasiekimus 2023 metais buvo paskirta Rektoriaus premija.

Čia taip pat buvo pasveikintas ir geriausiu VU FF 2023 m. tapęs dėstytojas doc. dr. Thomas GAJDOSIK.

PANA2847

Plačiau skaitykite čia.

rsz 330bbed6 3299 43a2 8162 3d19c25c4212

Gruodžio 14 dieną Fizikos fakultete susitiko verslininkai, mokslininkai, regiono valdžios atstovai ir kiti besidomintys inžinerijos Lietuvoje dabartimi ir ateitimi - vyko Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA Verslo pusryčiai.

Renginį atidarė VU FF dekanas prof. dr. Aidas Matijošius. Ekspertinį pranešimą apie verslo strategiją ir atsparumą pristatė Dalius Misiūnas, ISM University of Management and Economics prezidentas: Tarp išlikimo ir laimėjimo – strategija neapibrėžtumo sąlygomis. Verslo pusryčius užbaigė Vilniaus regiono verslo, švietimo ir savivaldybės atstovų diskusija, kurioje dalyvavo: VU Fizikos fakulteto Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas, profesorius Pranciškus Vitta, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prezidentas Dalius Misiūnas, UAB Ekspla Valdybos pirmininkas, LINPRA viceprezidentas Kęstutis Jasiūnas, UAB Altas komercinis transportas direktorius, LINPRA prezidiumo narys Edvardas Radzevičius ir Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris. Diskusiją moderavo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Renginio metu buvo apžvelgtos bendros sektoriaus tendencijose Lietuvoje ir regionuose, diskutuota apie inžinerinių profesijų populiarinimo svarbą, ieškoma sprendimų švietimo sistemos keliamiems iššūkiams, aptarta ir šalies masto problema – ar Lietuva 2030 taps inžinerijos šalimi.

2023 scholarships 9 840xAuto

Vilniaus universiteto pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, turėjo galimybę būti paskatinti „Teltonikos“ įsteigtomis metinėmis 3000 eurų stipendijomis. Šiemet VU šias stipendijas gavo 2 Fizikos fakulteto Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų programos studentai: Liutauras Skamarakas ir Matas Garbėnas.

2023 scholarships 7 840xAuto

Nuotraukoje - stipendininkas Matas Garbėnas. teltonika-high-tech-hill.com nuotraukos

 

Organizuodama šią stipendijų  programą, aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ jau trečius metus iš eilės siekia paskatinti abiturientus gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atkleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.

2021-ųjų metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete įkurta bendra VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratorija.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

9E69B7D9 4861 4EA9 8DB9 FAB9E1ABEFAB
Šių metų Lietuvos mokslo premijai gauti buvo pateikti du Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų darbų ciklai. Vienas iš premijos pretendentų – mokslininkų grupės darbų ciklas „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“. Pasak grupės nario dr. Manto Šimėno, bendradarbiavimas leido pasiekti rezultatų, matomų ne tik iš pastarųjų metų publikacijų aukšto cituojamumo tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bet ir iš įvertinimo Lietuvoje. O kalbant apie grupėje vystomos mikrobangų spektroskopijos įrankius, ypač plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją bei elektronų paramagnetinį rezonansą, pasaulyje grupė neturi lygių.

Grupėje dirba net septyni mokslininkai: prof. Jūras Banys, dr. Jan Macutkevič, dr. Šarūnas Svirskas, dr. Sergejus Balčiūnas, dr. Vidmantas Kalendra, dr. Robertas Grigalaitis ir dr. M. Šimėnas, sutikęs papasakoti apie grupės atliktus tyrimus, bendradarbius ir nuotaikas pateikus paraišką.

Ką jūsų grupei reiškia Lietuvos mokslų akademijos nominacija?

Mums didelė garbė būti nominuotiems Lietuvos mokslo premijai. Esame dėkingi Fizikos fakulteto bendruomenei už pasitikėjimą ir palaikymą. Paraiškoje pateikti rezultatai parodo ženklų įdirbį ir mikrobangų spektroskopijos grupės plėtrą per pastaruosius 15 metų. Prof. J. Banio dėka grupė išaugo, įsigijo aukščiausio lygio įrangos, ją pritaikė dielektrinių spektrų ir kitiems tyrimams. Svarbiausia, kad grupėje yra daug jaunųjų mokslininkų, kurie yra tarp nominantų. Bendras darbas leido pasiekti įspūdingų rezultatų, kurie matomi iš pastarųjų metų publikacijų aukšto cituojamumo žurnaluose, tokiuose kaip „Nature Communications“, „Advanced Energy Materials“, „Science Advances“ ir t. t. Tad jau būti nominuotiems premijai yra didelis įdėto darbo įvertinimas.

EE283C5B C344 443A A4FB FB6F0AFCA6A6

Iš kairės: V. Kalendra, M. Šimėnas, R. Grigalaitis, Š. Svirskas, J. Banys, S. Balčiūnas.

Mūsų pateiktus tyrimus jungia mikrobangų metodikos taikymas įvairioms inovatyvioms funkcinėms medžiagoms tirti. Mūsų tirtas medžiagas galima skirstyti į tris grupes.

Pirmoji grupė yra neorganiniai perovskitai. Tai tam tikrą struktūrą turinčios medžiagos, kurios dažnai pasižymi taikymams patraukliomis savybėmis. Mūsų tirtų medžiagų pavyzdžiai yra feroelektrikai, feroelektriniai relaksoriai ar dipoliniai stiklai.

Kita grupė, kurios tyrimuose yra didelis mano paties indėlis – hibridinės medžiagos. Tai medžiagos, kurias sudaro metalo centrai, sujungti organiniais motyvais. Tokios medžiagos pasižymi itin įvairiomis ir patraukliomis savybėmis, kurias galime tirti mikrobangų metodais.

Trečioji medžiagų grupė, prie kurios daugiausia dirba dr. Jan Macutkevič, yra polimeriniai kompozitai, gaminami į polimerą įterpiant įvairius neorganinius intarpus. Tokios medžiagos gali būti naudojamos elektromagnetinei spinduliuotei ekranuoti.

Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti, kokiose srityse šios medžiagos pritaikomos praktiškai?

Perovskito struktūros medžiagos yra patrauklios savo fizikinėmis savybėmis. Priklausomai nuo cheminės sudėties, perovskituose galima sukurti įvairias funkcines savybes, kaip antai feroeletrinis ar feromagnetinis reiškiniai. Perovskitus legiruojant kitais jonais galima keisti jų elektrinį laidį. Feroelektriniai perovskitai yra netiesiniai kristalai, o tai reiškia, kad jie gali būti taikomi lazerinėse sistemose (pvz., antros harmonikos generavimas, akustooptinis reiškinys) ir piroelektriniuose detektoriuose. Feroelektrikai yra bene geriausiomis pjezoelektrinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos. Galų gale didelė dielektrinė skvarba puikiai tinka gaminant daugiasluoksnius keraminius kondensatorius, varaktorius ir kitus mikrobangų elektronikoje naudojamus elementus.

Mūsų tyrimai koncentruoti į maišytus feroelektrikus ir jiems giminingas medžiagas, čia mūsų grupė įnešė didelį indėlį. Maišyti perovskitai gaunami, kai tam tikri medžiagą sudarantys jonai yra pakeičiami kitais jonais, o tai savo ruožtu lemia įspūdingus medžiagų savybių pokyčius ir naujų reiškinių atsiradimą. Pavyzdžiui, smarkiai išaugęs pjezoelektrinis atsakas ir dielektrinė skvarba leidžia šias medžiagas naudoti jau mano minėtoje elektronikoje, jutikliuose, aktuatoriuose ir pan. Tokios maišytos medžiagos dažnai vadinamos feroelektriniais relaksoriais – didelė dalis mūsų tyrimų skirti būtent šioms medžiagoms.

Tuo tarpu hibridiniuose perovskituose dalis kristalinės struktūros yra sudaryta iš organinių struktūrinių vienetų, pavyzdžiui, organinių molekulinių darinių. Jau prieš dešimtmetį buvo pastebėta, kad tokios medžiagos turi labai didelį potencialą kaip pigūs ir našūs saulės elementai. Per tuos dešimt metų šių medžiagų efektyvumas smarkiai išaugo – nuo kelių iki daugiau nei 25 procentų. Tokios medžiagos jau pradeda konkuruoti su klasikinių puslaidininkių saulės elementais. Taip pat jos jau yra taikomos jutikliuose, šviestukuose ir pan. Tačiau vienareikšmiška tokio aukšto efektyvumo priežastis nebuvo žinoma. Pasitelkus plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją – vieną iš mikrobangų spektroskopijos tyrimo metodų – mums pavyko nustatyti, kad hibridiniai perovskitai turi gana didelę dielektrinę skvarbą. Tai susiejome su dideliu šių medžiagų našumu, nes didelė dielektrinės skvarbos vertė sukuria sąlygas geresnei krūvio pernašai.

Be to, tiriant hibridinius perovskitus mums pavyko sudarkyti šiose medžiagose nusistovintį tvarkingą elektrinių dipolių išsidėstymą. Tai siejasi su anksčiau minėtais neorganiniais perovskitais, kuriuose pakeitus jonus gaunama relaksoriaus fazė. Hibridinių perovskitų atveju mums taip pat pavyko sukurti panašią į relaksorių fazę, pakeitus vienus struktūrinius elementus kitais. Taip mikroskopiniu lygmeniu sutrikdėme sistemos susitvarkymą ir gavome labai įdomią dipolinio stiklo fazę, kurioje elektriniai dipoliai žemoje temperatūroje užšąla, t. y. dipolių sistema sustingsta netvarkingai išsidėsčiusi. Pastebėjome, kad maišytuose hibridiniuose perovskituose keičiasi ir dielektrinės savybės, kurias bandėme sieti su realių įrenginių veikimu.

Kitos hibridinės medžiagos – metalo organiniai karkasai, pasižymintys itin dideliu porėtumu. Kitaip sakant, jų kristalinė struktūra turi dideles ertmes, į kurias galima įdėti įvairias molekules. Todėl metalo organiniai karkasai gali būti panaudoti dujoms saugoti ar gaudyti, o tai yra aktualu norint surinkti CO2 iš atmosferos, gaminti vandenilio kuro elementus ar unikalius vaistų nešiklius. Tokius ir panašius procesus, vykstančius šiose medžiagose, tyrėme pasitelkę Lietuvoje unikalų elektronų paramagnetinio rezonanso, EPR, spektrometrą.

Trečioji medžiagų grupė yra polimeriniai kompozitai, į kuriuos yra įdėti neorganiniai intarpai. Tokios medžiagos gali būti naudojamos mikrobangoms ekranuoti, o tai šiuo metu yra itin aktualu, nes tokios medžiagos gali būti panaudojamos karyboje. Dažniausiai mūsų tirti neorganiniai motyvai buvo įvairios anglies nanodalelės, kaip anglies nanovamzdeliai, nanosvogūnai ir pan.

Su kuo bendradarbiaujate atlikdami mokslinius tyrimus? Kaip pasirenkate mokslinių tyrimų partnerius? 

Labai glaudžiai bendradarbiaujame su tyrėjais iš užsienio vykdydami visų trijų medžiagų grupių tyrimus. Mes, kaip fizikai, dažniausiai patys medžiagų negaminame – kristalų auginimo bei medžiagų sintetinimo malonumą paliekame chemikams. Mes savo ruožtu esame atsakingi už gana sudėtingus matavimus ir eksperimentinių rezultatų interpretaciją. Mūsų bendradarbiavimas apima daug pasaulio valstybių, visas tikrai būtų sunku net išvardyti. Aišku, daugiausia bendradarbiaujame su mokslininkais iš pažangių Europos mokslo įstaigų, taip pat iš Šiaurės Amerikos, Azijos (Japonija, Taivanas ir kt.).

Šiuolaikiniame moksle tyrimų partneriai labai svarbu, nes retai kada viena grupė geba tiek gaminti medžiagas, tiek atlikti jų matavimus ir teorinius skaičiavimus.

Ar turite jus įkvepiančių mokslinių autoritetų?

Manau, kad beveik visi mokslininkai turi profesinių autoritetų, juk dirbant tam tikroje srityje retai esi pats geriausias pasaulyje. Kalbant apie mūsų grupėje vystomos mikrobangų spektroskopijos įrankius, ypač plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją bei elektronų paramagnetinį rezonansą, kai kuriose šių tyrimų srityse pasaulyje mes esame geriausi. Pavyzdžiui, man asmeniškai pavyko sukurti tam tikrus elektronų paramagnetinio rezonanso įrenginius, kurie smarkiai padidino šios spektroskopijos jautrumą, tad šiuo metu galime matuoti tiksliausiai pasaulyje.

Ar Lietuvoje dar kas nors užsiima panašiais tyrimais?

Yra keletas grupių, kurios tiria panašias funkcines medžiagas, ypač hibridinius perovskitus, nes tai yra itin populiarios medžiagos. Tuo užsiima grupės tiek VU Fizikos ir Chemijos fakultetuose, tiek FTMC ir KTU. Metodikos požiūriu Lietuvoje mes esame unikalūs tiek plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos, tiek EPR tyrimuose.

Kuris iš jūsų LMA pateikto darbų ciklo straipsnių jums asmeniškai atrodo reikšmingiausias?

Asmeniškai man brangiausi du mūsų straipsniai iš hibridinių medžiagų. Vienas iš jų yra „Nature Communications“ išspausdintas darbas, kuriame pristatome mūsų surastą mano minėto elektrinių dipolinių stiklo fazę hibridiniuose parovskituose. Šis darbas pasirodė gana neseniai, tačiau jau yra gausiai cituojamas – džiaugiamės, kad pavyko padaryti ženklų proveržį šioje srityje. Kitas paminėjimo vertas straipsnis – kuriame aprašome, kaip, naudojant EPR, pavyko ištirti panašią hibridinę medžiagą ir pirmą kartą pademonstruoti metilo grupių kvantinį sukimosi tuneliavimą su impulsiniu EPR. Pastarasis straipsnis, publikuotas „Science Advances“, yra svarbus todėl, kad sukuria pagrindą naujo tipo metilo grupių spektroskopijai, kuri gali būti panaudota įvairių medžiagų, įskaitant biologinių sistemų mikroskopines struktūras, tyrimuose.

1CC7103D 0A24 4204 B2E9 B2624D0A0C95
Lapkričio 25-30 dienomis Lietuvoje lankėsi Granados universiteto astrofizikai Juan Carlos Suárez Yanes (grupės vadovas), Antonio García Hernández, Sebastià Barceló Forteza ir Giovanni Mirouh. Granados universitetas (Universidad de Granada) yra vienas iš 10-ies ARQUS Europos universitetų aljanso, kuriam priklauso ir Vilniaus universitetas, narių.

Mokslininkai vyko į Molėtų astronomijos observatoriją (MAO) bei Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Grįžę į Vilnių jie darbavosi ties asteroseismologijos projektu VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute (TFAI), ambasadorės María Nieves Blanco Díaz kvietimu, turėjo priėmimą Ispanijos Karalystės ambasadoje Lietuvoje, vėliau – apžiūrėjo istorinę VU astronomijos observatoriją Centriniuose rūmuose.

Svečiai taip pat vedė seminarus: S. B. Forteza pranešimo pavadinimas „Delta Scuti žvaigždžių analizė: nuo šviesos kreivių iki žvaigždžių charakteristikų“, o Giovanni Mirouh‘o – „Greitai besisukančių žvaigždžių asteroseismologija: naujausia pažanga sprendžiant sudėtingą temą“.

Renginio metu prieš pirmąjį pranešimą susirinkusiuosius pasveikino ir komandą pristatė grupės vadovas Juan Carlos Suárez Yanes. Tuo tarpu pabaigos žodžius antrąją seminarų dieną tarė Antonio García Hernández. Jis taip pat pasidalino šiuo metu vykstančių bei ateityje numatomų bendrų projektų detalėmis.

Šis vizitas – tai praėjusį spalį Granados universitete vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo VU TFAI Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės tyrėjai dr. Erika Pakštienė bei dr. Carlos Viscasillas Vázquez, tęsinys. Tą kartą pagrindinis tikslas buvo sumodeliuoti Molėtų astronomijos observatorijoje atrastą Delta Scuti tipo žvaigždę esančią dvinarėje žvaigždžių sistemoje.

„Bendravimas ir bendradarbiavimas su asteroseismologais iš Granados mums suteikia galimybę tobulėti šioje svarbioje ir įkvepiančioje mokslo srityje“, – tikina dr. Carlos Viscasillas Vázquez.

„Jaučiuosi nepaprastai laiminga, kad palaikome ryšius su astronomais iš Granados universiteto. Su jais mus sieja begalė bendrų interesų, kurie pakankamai greit turėtų nuvesti ir iki naujos mokslinės produkcijos“, – atskleidžia dr. Erika Pakštienė.

ff

Gruodžio 6 d. buvo pristatyti naujausi Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo institucijų dalykiniai reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu daugiau kaip trečdalyje vertintų bakalauro ir beveik pusėje magistrantūros studijų programų. Šiemet VU pagerino pozicijas 7 bakalauro ir 4 magistrantūros studijų kryptyse.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais bakalauro studijos VU FF įvertintos 90,05. VU lyderiauja 40 iš 84 vertintų magistrantūros studijų krypčių, įskaitant ir fizikos.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino 90 bakalauro ir 84 magistrantūros studijų kryptis. Bakalauro studijų kryptys buvo reitinguotos atsižvelgiant į darbdavių nuomonę apie studijas baigusiųjų kvalifikaciją, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą, priimtų studijuoti studentų skaičių, gabiausių abiturientų procentą ir kitus rodiklius. Reitinguojant magistrantūros studijų kryptis, be darbdavių nuomonės apie alumnų parengimo kokybę, jų įsidarbinamumą ir atlygį, buvo vertinami ir moksliškumo rodikliai. Be to, buvo skaičiuojama, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Atsižvelgta ir į Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

VU lyderio pozicijas nacionaliniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge išlaiko nuo pat jų sudarymo pradžios.

 
 

DF7E63AA 7999 476D A71E E5163B4268D5
Antimikrobinė fotodinaminė terapija skirta naikinti bakterijoms ir grybeliams

Lapkričio 14–16 d. Brėmene vykstanti kosmoso technologijų paroda „Space Tech Expo“ sukvietė kosmoso srities įmones ir mokslo bei studijų institucijų atstovus pristatyti savo sprendimus ir megzti ateities bendradarbiavimo ryšius. Vilniaus universiteto (VU) kuriamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sprendimų spektras platus – šalia gyvybės mokslų, chemijos ir medicinos sprendimų bei lazerinių technologijų čia plėtojami ir kosmose pritaikomi sprendimai. Bendrame Lietuvos stende pristatomos VU kuriamos astrofizikos, belaidžio ryšio, nanopalydovų sistemų, lazerių ir optoelektronikos, apšvietimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų technologijos, skirtos kosminiams taikymams.

VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas prof. Pranciškus Vitta kartu su kolegėmis doc. Alisa Gricajeva ir dr. Irina Buchovec parodoje pristato sukurtą kietojo kūno apšvietimo prototipą, skirtą bakterijų inaktyvacijai tiek žemėje, tiek kosmose.

Vandens žydėjimo nustatymas iš palydovinių duomenų

„Antimikrobinės fotodinaminės technologijos, pagrįstos natūraliais fotosensibilizatoriais (šviesai jautriomis medžiagomis), gali būti taikomos bakterijų, grybelių ir infekcijų kontrolei tiek viešose erdvėse, sveikatos įstaigose, tiek kosmose. Didžiausia problema ta, kad kosminiai objektai su žmonėmis viduje (erdvėlaiviai arba ateities stacionarios stotys Mėnulyje ar Marse) yra uždaros sistemos: kad ir kaip steriliai viską į jas perkeltume, įvairūs mikroorganizmai vis tiek ten pakliūva. Šiandien tarptautinėje kosminėje stotyje veikia eksperimentinės hidroponikos sistemos, auginamos salotos ir kiti augalai, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai. Bėda ta, kad pelėsiniai grybai ir bakterijos puikiai dauginasi kosmose skleisdami sporas ir suformuodami gana atsparias bioplėveles ant įvairių paviršių. Dauguma tokių nepageidautinų mikroorganizmų yra pavojingi ne tik augalams ar maisto atsargoms, bet ir erdvėlaivio įrangai bei astronautams. Naudojant regimojo spektro šviesą ir fotoaktyvias natūralias medžiagas, šias bakterijas būtų galima sunaikinti, o užaugintas daržoves astronautai galėtų laisvai valgyti“, – sako prof. P. Vitta.

Parodos akimirka

„Space Tech Expo“ parodoje pristatomos ir VU plėtojamos dirbtinio intelekto technologijos. Doc. Lino Petkevičiaus ir kolegų įdirbis leidžia iš kosmoso palydovų gautus duomenis panaudoti nuotolinei stebėsenai ir aplinkosauginiais tikslais.

„Kartu su kolegomis sukūrėme giliuoju mokymusi ir dirbtiniais neuroniniais tinklais paremtus algoritmus, skirtus vandens „žydėjimui“ iš palydovinių duomenų ir vandens parametrams, pirmiausia chlorofilo koncentracijai, nustatyti. Chlorofilo pigmentą turi visi dumbliai ir jis yra geras biomasės indikatorius. Chlorofilo kiekis parodo vandens telkinio ekologinę būklę: kuo daugiau chlorofilo, tuo vandens būklė yra prastesnė“, – apie vieną iš taikymų pasakoja doc. L. Petkevičius.

Parodos akimirka

„VU siekia įsitvirtinti kaip regioninis su kosmosu susijusių MTEP sprendimų centras. Šiems tikslams įgyvendinti reikalingas aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas ir partnerių rato plėtimas. Tokios parodos kaip „Space Tech Expo“ leidžia ne tik pozicionuoti VU kaip Europos kosmoso technologijų ekosistemos dalyvį, bet ir padeda užmegzti kontaktus ateities projektams“, – sako prof. P. Vitta.

„Space Tech Expo“ – šeštą kartą vykstanti didžiausia Europoje kosmoso technologijų paroda, sutraukianti daugiau kaip 6200 dalyvių, 650 prisistatančių įmonių ir mokslo bei studijų institucijų ir daugiau kaip 150 pranešėjų.

C538E447 0812 4FEF BC72 A224B9214052

Lapkričio 22 d. įsteigta Lietuvos kvantinių technologijų asociacija. Ši asociacija vienys mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias plėtoti kvantines technologijas Lietuvoje ir didinti konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Asociacijos steigėjomis tapo trys organizacijos – Vilniaus universitetas (Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu), Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir informacinių technologijų bendrovė „Novian Technologies“.

Asociacijos steigiamajame susirinkime patvirtinti asociacijos įstatai, trejų metų kadencijai išrinkti valdybos nariai – patyrę šios srities specialistai. Asociacijos vadovu tapo dr. Tadas Paulauskas, atstovaujantis FTMC, prezidentu išrinktas Gytis Umantas, atstovaujantis „Novian Technologies“, viceprezidentu tapo dr. Remigijus Paulavičius, atstovaujantis Vilniaus universitetui.

„Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos prioritetai ir uždaviniai susiję su ryžtingu siekiu plėtoti kvantinių technologijų sritį šalyje. Mes skirsime daug dėmesio mokslo ir pramonės augimui, kad būtų sudaryta palanki aplinka naujoms technologijoms kurti ir inovacijoms. Be to, sieksime stiprinti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, kuris leis dalintis žiniomis ir plėtoti bendrus projektus“, – teigia dr. T. Paulauskas.

Dr. R. Paulavičius papildo, kad vienas asociacijos tikslų yra „skatinti aukštos kokybės studijas, rengiant kvalifikuotus specialistus kvantinių technologijų srityje. Tai bus viena iš kertinių Vilniaus universiteto veiklos misijų, vykdomų šioje asociacijoje.“

G. Umantas mano, kad yra svarbu sukurti stiprią ekosistemą: „Sieksime, kad asociacija veiktų kaip vienijantis elementas, jungiantis Lietuvos technologijų sektoriaus pažangių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų, šalies gynybos ir viešojo sektoriaus institucijų žinias, kompetencijas ir išteklius kvantinių technologijų ir tyrimų plėtrai, kuriant ir įgyvendinant naujus technologinius sprendimus.“

Asociacija skatins kvantinių technologijų verslo inkubatorių kūrimąsi ir sieks sudaryti sąlygas vystytis naujai įsteigtoms įmonėms, kurios savo veikloje taikys kvantinių technologijų sprendimus. Taip pat bus siekiama didinti visuomenės supratimą apie kvantines technologijas ir jų įtaką šalies raidai.

Lietuvos kvantinių technologijų asociacija kviečia visas suinteresuotas organizacijas ir specialistus prisijungti prie asociacijos ir prisidėti kuriant galimybes naujiems sprendimams ir pažangai kvantinių technologijų srityje.

 

16C6FBB9 0D43 47C1 81A6 E765FE4894A9Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva lapkričio 29 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Geriausių disertacijų nugalėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta net iš 193 narių.

Tarp dvylikos laureatų – ir Vilniaus universitete (VU) rengtų disertacijų autoriai. Tai – dr. Dovydas Banevičius, rengęs disertaciją tema „Mėlynų trečios kartos aukšto našumo organinių šviestukų kūrimas valdant tripletines būsenas“ (Fizika), mokslinis vadovas dr. Karolis Kazlauskas. Taip pat dr. Eglė Žalytė, jos darbui tema „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse“ (Biochemija) vadovavo dr. Jonas Cicėnas, mokslinis konsultantas – dr. Mindaugas Valius.

Šių metų geriausios disertacijos konkursui iš viso buvo pateiktos 108 disertacijos – 64 iš jų apgintos gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio srityse ir 44 – socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų srityse. Konkurso laureatais iš viso pripažinti dvylika jaunųjų mokslininkų, iš jų išrinktos keturios geriausios 2022 m. disertacijos.

Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas bei disertacijos originalumas. Dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu ir tarpdiscipliniškumui.

LJMS tikslai ir siekiai orientuoti į kokybę moksle bei siekiama, kad Lietuvos mokslininkai taptų žinomi pasauliniu lygiu. Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia ir ilgamete tradicija. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septynioliktus metus iš eilės. Iniciatyvą apdovanoti jaunuosius mokslų daktarus nuo pat šio konkurso atsiradimo palaikė ir palaiko Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Išgirdę CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) pavadinimą dažnas pagalvojame apie aukščiausio lygio tyrimus, po žeme esančius dalelių greitintuvus ir vis detalesnes žinias apie mus supančio pasaulio pamatus. Tuo pat metu šiems itin sudėtingiems fundamentaliosios fizikos eksperimentams atlikti CERN yra sukuriamos ir naujos išmaniosios technologijos bei inžineriniai sprendimai. Apie CERN įsteigimo priežastis, lietuvių įsitraukimą į CERN veiklas ir čia kuriamų technologijų pritaikomumą pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto profesorius ir CERN-LT konsorciumo vykdantysis direktorius Ramūnas Aleksiejūnas.

CERN nuotr.

CERN nuotr.

Priežastys, lėmusios CERN įsteigimą

Šveicarijoje esantis CERN yra didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija, arba pažodžiui iš prancūzų kalbos verčiant – Europos taryba branduoliniams tyrimams. Prieš beveik 70 metų šią laboratoriją buvo nuspręsta steigti dėl kelių priežasčių.

„Pirminis CERN steigimo tikslas buvo fundamentalūs gamtos tyrimai. Čia dirbantys mokslininkai siekia kuo giliau suprasti elementarias daleles: esminius, mažiausius mūsų pasaulio sandaros blokus, iš kurių viskas sudaryta. Šios dalelės ir sąveika tarp jų ir nulemia tai, kokia yra mūsų visata“, – pasakoja prof. R. Aleksiejūnas.

Kita, ne mažiau svari CERN įsteigimą paskatinusi priežastis buvo siekis suburti Europos fizikus vykdyti taikius tyrimus, nes daug gabiausių branduolinės fizikos specialistų Antrojo pasaulinio karo metais buvo įtraukti į branduolinio ginklo kūrimą. CERN turėjo tapti vieta, leisiančia jiems pagaliau užsiimti taikiais moksliniais tyrimais. Dar ir šiandien tai tebėra vienas iš pamatinių CERN principų – CERN negali būti vykdoma jokia veikla, skirta karui.

Trečioji CERN steigimo priežastis buvo praktinė. Elementariųjų dalelių tyrimai darėsi vis sudėtingesni ir brangesni, tad jokia valstybė savarankiškai nebeišgalėjo tokių tyrimų finansuoti ir atlikti.

„Siekdamos vykdyti tokio aukšto lygio mokslinius tyrimus, šalys turėjo kooperuotis. Iki Antrojo pasaulinio karo Europa buvo pasaulio mokslo centras, bet pokariu ėmė atsilikti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Tad elementariųjų dalelių fizikos sritis su CERN priešakyje leido ne tik suburti aukščiausio lygio fizikus, bet ir tapti šios srities lyderiais pasaulyje“, – sako mokslininkas.

CERN-LT siekis – suburti įvairių krypčių mokslininkus

CERN-LT konsorciumo istorija yra susijusi su Lietuvos mokslininkų siekiu dalyvauti CERN veiklose. „Pirmieji lietuvių mokslininkų kontaktai su CERN užsimezgė dar 1992 m. Nors laikui bėgant bendrų tyrimų vis daugėjo, tačiau tai buvo pavieniai, nekoordinuoti veiksmai. Situacija pasikeitė 2018 m., Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare ir atsiradus poreikiui sujungti šioje srityje dirbančius mokslininkus“, – pasakoja prof. R. Aleksiejūnas.

Pirmiausia buvo įkurtas Branduolių ir elementariųjų dalelių centras, kuris vienijo šios krypties mokslininkus. Tačiau ilgainiui buvo suprasta, kad šio centro pajėgų nepakanka apimti visų su CERN susijusių veiklų Lietuvoje.

„Matėme, kad Lietuvoje yra daug mokslininkų, kurie dirba su medžiagų, pritaikomų CERN, tyrimais. CERN veiklose dalyvavo medikai, informatikai, puslaidininkių fizikos ir spektroskopijos specialistai. Buvo plėtojamos veiklos, skirtos mokytojų ir visuomenės švietimui. Todėl kilo mintis sukurti platesnę skėtinę struktūrą – kelių universitetų konsorciumą, kuris jungtų ne tik Branduolių ir elementariųjų dalelių centro, bet ir kitų sričių mokslininkus į vieną organizaciją – ir taip atverti kelią bendriems su CERN technologijomis susijusiems projektams“, – pasakoja fizikas.

Buvimas asocijuotąja CERN nare Lietuvai atveria plačias galimybes

Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare, mūsų šalies mokslininkams ir verslininkams atsivėrė plačios perspektyvos. Šiandien didžioji dalis su CERN susijusių tyrimų (apie 80 proc.) yra vykdomi būtent Vilniaus universitete.

„Nors kad dar nesame visateisiai CERN nariai ir negalime Lietuvos vadinti CERN bendrasavininke, tačiau mūsų mokslininkai turi galimybes naudotis CERN infrastruktūra ir duomenimis. Lietuvos universitetų doktorantai gali vykti stažuotis į CERN, taip pat ir įsidarbinti šiose laboratorijose. Mūsų šalies verslui suteikiama galimybė dalyvauti CERN vykdomuose pirkimuose, pasiūlant savo įdirbį ir paslaugas“, – vardija prof. R. Aleksiejūnas.

Be dalyvavimo tokiuose pirkimuose, verslas gauna ir daugiau naudų. Lietuvos pramonės sritys, tokios kaip lazerių, elektronikos ir kitos, labai greitai plečiasi ir joms reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

„Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, bendradarbiaudamos su CERN, geba parengti labai aukšto lygio specialistus. Šie specialistai nesunkiai randa darbo vietas Lietuvos verslo įmonėse ir tampa puikiais inžinieriais, informatikais ir kitų sričių specialistais. Tad studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus jie atsineša ir gali tiesiogiai pritaikyti verslo įmonėse. Tai yra milžiniškas indėlis, apie kurį dažnai nepagalvojama“, – sako mokslininkas.

Kitas svarbus dalykas – CERN gaminama daug labai specifinių įrenginių, tokių kaip magnetai, greitintuvai, detektoriai, programinė įranga, kuriems reikia išskirtinių inžinerinių gabumų ir žinių. Atsiranda daug inžinerinių išradimų, kurie gali tapti produktais.

„Šie produktai tikrai galėtų sudominti verslo įmones. CERN-LT konsorciumas vykdo ir komercinimo veiklas, kuria prototipus, kurie turi potencialo tapti produktais. Vienas tokių – vėžio gydymui – brachiterapijai – skirti specialūs zondai, kurių prototipą yra sukūrę ir patentuoti pateikę VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkai. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu yra atliekami klinikiniai tyrimai su pacientais“, – vieną iš galimų ateities produktų pristato prof. R. Aleksiejūnas.

Mus supa daugybė CERN sukurtų technologijų

Mokslas tuo ir žavus, kad pirminėse išradimų stadijose dar labai sunku pasakyti, kur tai bus galima pritaikyti. Tačiau jau turime ne vieną pavyzdį, kai CERN sukurtos technologijos rado vietą mūsų kasdieniame gyvenime.

„Dažnai girdime, kad internetas yra didžiausia CERN dovana žmonijai, tačiau tokių technologijų yra ir daugiau. Na, kad ir liečiamieji ekranai ar itin galingi superlaidūs magnetai, naudojami levituojantiems traukiniams ar medicininės diagnostikos įrenginiams gaminti. Pasaulyje yra pavyzdžių, kai buvo pritaikytos ir aukšto vakuumo technologijos. Ant Ženevos oro uosto pastatytos saulės baterijos, kurios šildo vandenį. Problema ta, kad sušilęs vanduo turi nutekėti iki reikiamos vietos, neprarasdamas šilumos. Šią problemą išsprendė buvęs CERN mokslininkas, kuris panaudojo CERN patirtį ir pritaikė vakuumo kūrimo technologiją (susijusią su labai porėtomis medžiagomis), kuri leido termiškai izoliuoti šiuos vamzdžius. Taip pavyko sumažinti šilumos perdavimo nuostolius“, – pasakoja mokslininkas.

Duomenų mokslas, jų apdorojimas, perdavimas ir saugojimas yra ypač svarbūs CERN. Prof. R. Aleksiejūnas sako, kad tikriausiai geriausiai CERN yra žinomi Lietuvos informacinių technologijų mokslininkai.

„Šalia informatikų ir fizikų į CERN veiklą aktyviai įsitraukia ir medikai. Jie ėmė plėtoti hadronų terapijos metodus, kai piktybiniai navikai naikinami juos apšvitinant itin greitais protonais ar kitomis dalelėmis. Toks gydymo būdas yra naujas ir sudėtingas, bet leisiantis daug tiksliau ir efektyviau nei kiti radiologijos būdai paveikti auglius. Šiandien pasaulyje yra bent du centrai, kurie taiko gydymą hadronų terapija. Ateityje svajojama tokį centrą įsteigti ir Baltijos šalyse“, – pasakoja profesorius.

Pagrindinė CERN veikla tebėra fundamentalūs tyrimai 

Pagrindine CERN užduotimi išlieka gilesnis pasaulio suvokimas. Prof. R. Aleksiejūnas pabrėžia, kad nederėtų sukurti perteklinių lūkesčių, jog CERN veikla atneš greitą „kasdienę“ grąžą.

„Sklando tokia istorija apie Faraday’ų, kad jis, Britų valdžios atstovo paklaustas apie praktinę jo atradimų, susijusių su elektra, naudą, atsakė dar tiksliai nežinąs, bet esąs įsitikinęs, kad tai netrukus bus galima apmokestinti. Tad tikrai nesinori per daug akcentuoti CERN vaidmens kuriant kasdienes lengvai pritaikomas technologijas, nes taip nukreipiame dėmesį nuo svarbiausios CERN užduoties – visatos pažinimo“, – sako prof. R. Aleksiejūnas.

Svarbu, kad CERN laikosi atvirumo ir sąžiningumo principo. „CERN sukurti moksliniai straipsniai spausdinami atviros prieigos principu. Taip siekiama užtikrinti, kad nenukentėtų mažiau pasiturinčios šalys ir jose dirbantys mokslininkai“, – pasakoja mokslininkas. CERN-LT konsorciumas taip pat yra atviras visiems mokslininkams, kurie turi ryšių ir mokslinių veiklų su CERN. „Bendrų su CERN veiklų vykdymas yra esminis kriterijus, kurį turi atitikti mokslininkai, norėdami prisijungti prie mūsų tinklo. Stengiamės nuolat plėstis ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių. Tad vienas iš mūsų tikslų yra bendradarbiauti su į užsienį išvykusiais lietuviais, kurie jau turi darbo patirties CERN, ir rasti būdų paskatinti juos grįžti į Lietuvą. Tikrai esami atviri bendradarbiavimui“, – sako fizikas.

15DD8DBE F4AF 42D0 A939 C404D990A193

VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute toliau tęsiami naujų hibridinių medžiagų tyrimai.

Pastaruoju metu hibridinės organinės-neorganinės perovskito struktūros medžiagos sukėlė didžiulį susidomėjimą kaip vienos perspektyviausių medžiagų naujos kartos fotovoltiniams prietaisams. Saulės elementų, pagamintų šių hibridinių junginių pagrindu, našumas sparčiai vejasi tradicinius neorganinius puslaidininkius ir jau viršija 25%. Iki šiol buvo žinomos trys tokių hibridinių perovskitų šeimos, besiremiančios metilamonio, formamidinio bei metilhidrazinio molekuliniais katijonais.

Šį kartą VU FF fizikai dr. Sergejus Balčiūnas, prof. dr. Mantas Šimėnas ir prof. dr. Jūras Banys pirmą kartą ištyrė naujai atrastą hibridinių švino halidų perovskitų šeimą paremtą aziridinio organiniais katijonais. Tyrimų metu buvo charakterizuoti šiuose junginiuose vykstantys faziniai virsmai, jų savybės bei molekulinių katijonų dinamika ir susitvarkymas. Tikimasi, kad šis tyrimas padės sukurti našesnius ir stabilesnius fotovoltinius prietaisus.

Publikuotas tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant su fizikais ir chemikais iš užsienio. Tirti junginiai buvo susintetinti chemikų iš Ukrainos (Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas) dirbant ypatingai sudėtingomis sąlygomis karo akivaizdoje. Dalį eksperimentinio medžiagų charakterizavimo atliko kolegos iš Lenkijos Žemų temperatūrų ir struktūrinių tyrimų instituto (Lenkijos mokslų akademija), o pagrindiniai dielektrinės spektroskopijos eksperimentai buvo atlikti VU FF Mikrobangės spektroskopijos laboratorijoje. Prie tyrimų taip pat prisidėjo fizikai iš Londono imperatoriškojo koledžo, kurie teoriškai suskaičiavo atomistinius tirtųjų medžiagų struktūros modelius.

Mokslininkų tyrimas publikuotas prestižiniame Amerikos chemikų draugijos grupės žurnale Chemistry of Materials, turinčiame aukštą cituojamumo rodiklį (11).

Daugiau informacijos:

„Phase Transitions, Dielectric Response, and Nonlinear Optical Properties of Aziridinium Lead Halide Perovskites“, Chemistry of Materials (2023).

https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.chemmater.3c02200

Tyrimas finansuojamas LMT (projektas S-MIP-22-73).

56D35E01 5BCC 4D72 B4D0 C87D7E8BB6C4

Lapkričio 15 d. pasaulyje minint Filantropijos dieną, prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) mokinio ir bendražygio dr. Algirdo Juozapavičiaus šeima skyrė 100 tūkst. Eur šiemet Vilniaus universiteto (VU) fonde įsteigtam vardiniam prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondui, iš kurio investicijų grąžos kasmet išmokamos stipendijos lazerinės fizikos mokslo talentams.

Lazerių ir jų sistemų gamybos įmonės „Light Conversion“ kartu su Piskarskų šeima įkurtas vardinis subfondas po Juozapavičių šeimos įnašo išaugo iki 300 tūkst. Eur ir tapo didžiausiu VU fondo valdomu neliečiamojo kapitalo subfondu.

Dr. Algirdas Juozapavičius – įmonės „Light Conversion“ buvęs akcininkas, ilgametis vadovas (1994-2019), fizinių mokslų daktaras, vienas iš Lietuvos lazerių industrijos pradininkų, už nuopelnus mokslui ir verslui apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle. 2018 m. buvo išrinktas „Verslo žinių“ Metų CEO.

Pokategorės

Puslapis 6 iš 27

Apie

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos