Naujienos

Nepaisant nuotolinės šių studijų metų pabaigos, Vilniaus universitete apsispręsta organizuoti tradicinį diplomų teikimą. Birželio 25 d. VU Didžiajame kieme Fizikos fakulteto absolventams įteikti bakalauro ir magistro diplomai bei išdalintos vardinės stipendijos.

Lietuva yra pratusi daugelyje sričių nusileisti išsivysčiusioms šalims, tačiau tik ne lazerinių technologijų srityje, kurioje pasauliui lietuvius pralenkti sunku. Lietuvos lazerininkų sukurta produkcija keliauja į tokias šalis kaip JAV, Vokietija, Kinija, Japonija.

Nepaisant nuotolinės šių studijų metų pabaigos, Vilniaus universitete apsispręsta organizuoti tradicinį diplomų teikimą.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2020 m. birželio 25 d. 15 val. VU Centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme.

Įėjimas į kiemą leidžiamas nuo 14:30.

Dėmesio:

• Įėjimas į Didįjį kiemą prieš iškilmes bus leidžiamas tik per vartus iš Šv. Jonų gatvės (prie varpinės), o išėjimas per M.K. Sarbiejivaus kiemą ir Bibliotekos kiemą (prie LR Prezidentūros).
• Kadangi ribojamas renginio dalyvių skaičius, kiekvienas absolventas į iškilmes gali atvesti ne daugiau nei 2 svečius. Jeigu Jus pasveikinti nori daugiau žmonių, nei du svečiai, kurie galės dalyvauti iškilmėse, kiti galės palaukti Jūsų šalia prezidentūros, kur galės stebėti tiesioginę renginio transliaciją ir pasitikti Jus iškart po ceremonijos.
• Renginio dalyviams rekomenduojama dėvėti apsaugines veido kaukes arba kitaip prisidengti nosį ir burną.

Sveikiname! Mantas Dmukauskas apsigynė mokslo daktaro disertaciją „MOVPE impulsinio auginimo technologijos kūrimas ir taikymas padidinto efektyvumo InGaN/GaN kvantinių duobių struktūrose” ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Manto Dmukausko disertacijos „MOVPE impulsinio auginimo technologijos kūrimas ir taikymas padidinto efektyvumo InGaN/GaN kvantinių duobių struktūrose” anotacija:

Šiame darbe pristatomas padidinto efektyvumo indžio galio nitrido (InGaN) kvantinių duobių (QW) impulsinio auginimo technologijos kūrimas pasitelkiant metalo-organikos nusodinimo iš garų fazės (MOVPE) reaktorių. Darbo metu buvo ištirtos užaugintų bandinių struktūrinės ir optinės savybės ir susietos su krūvininkų lokalizacijos potencialo pokyčiais. Taip pat buvo ištirta kokią įtaką InGaN QW charakteristikoms turi impulsų ir pauzių trukmės bei impulsų skaičiaus ir auginimo temperatūros pokyčiai. Pasiūlyti optimalūs InGaN QW auginimo parametrai, kuriems esant gaunamas didžiausias fotoliuminescencijos intensyvumo padidėjimas su minimaliu smailės poslinkiu į mėlynąją spektro sritį. Galiausiai InGaN QW impulsinio auginimo technologija buvo pritaikyta InGaN šviestuko struktūros auginime.

Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Kadys

Baigęs doktorantūrą ir mokslo daktaro laipsnį įgijęs asmuo geba savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Jis įgija pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinias, specializuotus gebėjimus ir metodikas mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti, gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.

Pristatome dar vieną Kūrybingumo mokyklos epizodą su VU Fizikos fakulteto prof. Miku Vengriu. 

• Kuo skiriasi fizika, su kuria susiduriame mokykloje, ir beprotiškas teorijas kuriančioji fizika?
• Kaip kuriamos fizikinės teorijos?
• Kaip susidomėti fizika?

Naujose technologijose labai svarbią vietą užima vaizdo atpažinimo ir apdorojimo technologijos. Didelę visos iš išorės gaunamos informacijos dalį žmogus gauna regėjimo pagalba, todėl akivaizdu, kad vaizdo atpažinimo integravimas elektronikoje bus labai plačiai vystomas. Šios technologijos panaudojimo sritis yra gana plati pradedant saugumo įranga, baigiant autonominiais automobiliais. Vaizdo apdorojimas ir atpažinimas reikalauja gana didelės skaičiavimo spartos procesorių bei didelės darbinės atminties pralaidos, nes nesuspausta vaizdo informacija yra saugoma atskirų kadrų matricose.

Gegužės 23 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nuotolinėje ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo išrinktas naujas VU SA prezidentas – Justas Kvedaravičius, VU Fizikos fakulteto trečio kurso studentas.

Pasaulyje siaučiantis covid-19 virusas pakoregavo ir vieno didžiausių šiais metais Lietuvoje turėjusių vykti mokslo renginių planus. Liepos mėnesį Vilniuje planuota rengti tarptautinė fizikos olimpiada perkeliama į 2021 m. liepą. Šiais metais renginyje organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 700 svečių iš 95 pasaulio valstybių. 

Dr. Mangirdas Malinauskas panaudodamas lazerius, kuria technologijas, populiariai vadinamas 3D spausdinimu. Atspausdinti, anot jo, galima beveik viską – kristalus, stiklą, net žmogaus organų ląsteles. 15 minučių mikroįvade apie 15 metų darbą kuriant lazerines 3D spausdinimo technologijas pasakoja VU Fizikos fakultetas vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Lietuvos Mokslų Akademija Jaunosios akademijos narys, Tokijo Technologijos instituto specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas.

Lietuvos lazerių asociacijos narės paskelbė nuotraukų konkurso „Šviesos reiškiniai“ nugalėtojus. Trijų geriausių kadrų autoriams atiteko po 200 Eur. 

Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.

Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai jau ne vienerius metus bendradarbiauja su kolegomis iš Lenkijos mokslų akademijos Žemų temperatūrų ir struktūrų tyrimo instituto ir Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto.

Pasigarsinkite savo kompiuterius, nes DJ dr. Mikas Vengris netrukus jums ne tik pademonstruos eksperimentų su šviesą, bet ir pagros femtosekundiniais lazeriais. Kokiu tikslu prakalbinami lazeriai ir jų spinduliai - sužinosite peržiūrėję video. 

Taikomosios fizikos studijų programa tiems, kurie nori detaliai pažinti mus supanti pasaulį ir šias žinias pritaikyti tobulinant aplinką, kuriant naujas technologijas ir prietaisus. Taikomoji fizika tiems, kurie „rytoj“ ruošiasi pritaikyti praktiniam panaudojimui reiškinius kurių „vakar“ dar nežinojome. 

PCCP yra tarptautinis, visame pasaulyje gerai žinomas žurnalas, skirtas publikuoti naujausius originalius darbus fizinės chemijos, cheminės fizikos ir biofizinės chemijos srityse. Naujausiame žurnalo numeryje galima rasti straipsnį pavadinimu „Tirpiklio poliškumo ir makromolekulių įtaka BODIPY-C10 jautrumui klampai“ - tai lietuvių mokslininkų darbas, kuriam žurnalo redaktoriai skyrė vietą ant viršelio, taip pripažindami, jog šis straipsnis - vienas geriausių.

Vilniaus universiteto fizikai dr. Mantas Šimėnas, dr. Kęstutis Aidas ir prof. dr. Jūras Banys su kolegomis iš užsienio atrado originalų būdą tirti kvantinius reiškinius. Šiems tyrimams mokslininkai pasitelkė hibridines medžiagas, turinčias metilo grupių, kurių kvantinis tuneliavimas ir buvo stebėtas. Tikimasi, kad šis tyrimas padės pasaulio mokslininkams geriau suprasti šį kvantinį reiškinį bei įvairių molekulių, tarp jų ir baltymų, elgseną.

Artėjant UNESCO inicijuotai Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti ir dalyvauti nuotraukų konkurse bei laimėti vertingų prizų.