Sidebar

„Prestižinis sertifikatas iš EGI federacijos – tai ne tik apdovanojimas, bet ir įrodymas, kad Baltijos šalyse galingiausias mokslinis superkompiuteris yra pripažįstamas tarptautiniu mastu dėl plėtojamų mokslinių tyrimų bei inovacijų. Tikimės, kad tarptautinis bendradarbiavimas taps intensyvesnis“, – džiaugiasi Fizikos fakulteto mokslininkas, LitGrid-HPC infrastuktūros Saulėtekyje vadovas dr. Mindaugas Mačernis.
 
Lietuvos našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC) nuo 2023 m. yra Europos tinklo infrastruktūros (angl. European Grid Infrastructure, EGI) narys. Narystės veiklose tiesiogiai dalyvauja Vilniaus universiteto Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetai.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Vidas Dobrovolskas „Mokslo sriuba“ studijoje komentavo kompanijos „SpaceX“ projektą „Starship“, siekiantį sukurti daugkartinio naudojimo raketą. Pasak mokslininko, šios raketos ateityje transportuos krovinius į kosminę erdvę: artimiausiuose planuose – į Žemės orbitą, vėliau – Marsą.

Dangumi sklendžia Kalėdų Senelio rogės, tempiamos devynių elnių. Tokį vaizdą atpažįstame nuo vaikystės ir kasmet matome kalėdiniuose atvirukuose, reklamose, filmuose ir kitur. Bet ar tikrai šis visame pasaulyje garsus, raudonai pasipuošęs žilas Senelis žiemos švenčių laikotarpiu keliauja ramiai? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Justinas Čeponkus apžvelgia jo darbo krūvį ir tai, kas kartais vadinama Kalėdų magija bei stebuklais.

Minint prof. Algio Petro Piskarsko (1942–2022) gimimo metines Vilniaus universiteto (VU) fondas drauge su VU Fizikos fakultetu paskelbė prof. A. P. Piskarsko vardo podoktorantūros stipendijos laimėtoją. Pirmą kartą teikiamos vardinės stipendijos laureatu tapo VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Balys Momgaudis. Talentingas lazerinės fizikos tyrėjas apdovanotas 20 tūkst. Eur vertės vardine stipendija.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Patrikas Ščajevas kartu su bendraautoriais iš JAV paskelbė straipsnį prestižiniame žurnale „Advanced Energy Materials“. Mokslininkų grupė pritaikė VU ištobulintą tyrimų metodą ir pateikė įžvalgų apie naujas galimybes pakeisti silicį, kuriant efektyvesnius ir pigesnius saulės elementus.

Siekiant didinti Vilniaus universitete (VU) sukurtų MTEP sprendimų komercinimo potencialą, skelbiamas VU Inovacijų fondo kvietimas, skirtas šių sprendimų technologinės brandos vystymo veikloms finansuoti. VU bendruomenės nariai, sukūrę MTEP sprendimą, kurį dėl nepakankamos technologinės brandos vis dar sudėtinga sėkmingai komercinti, kviečiami teikti paraiškas ir padidinti savo kuriamo sprendimo vertę.

2025 m. kvietimas – tikslinis, nes juo siekiama finansuoti tokius VU sukurtus MTEP sprendimus, kurie prisideda prie vieno ar daugiau iš 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų arba prie Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama vykdyti žaliąją pertvarką ir ilgainiui užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

VU mokslo prorektorė ir vicerektorė prof. Edita Sužiedėlienė pabrėžia, kad šių metų kvietimas papildo VU siekį tapti tvaresniu universitetu.

„Universitetai yra žinių ir technologijų kūrimo bei jų sklaidos centrai, todėl universitetų vaidmuo siekiant nuosekliai skatinti darnaus vystymosi principų puoselėjimą ir tikslingai prisidėti prie gerovės kūrimo, kuriant aplinkai, visuomenei bei regionui atsakingą visuomenę, yra itin svarbus. Skatindami tvarius, tarpdisciplininius, atsakingus mokslo sprendimus ir inovacijas, prisidedame prie sveikatos ir gerovės didinimo, ekonominės plėtros, klimato kaitos prevencijos ir aplinkos tausojimo universiteto ir šalies mastu, kartu ugdome atsakingą visuomenės kartą, pasirengusią kurti darnų pasaulį“, ‒ sako vicerektorė.

VU bendruomenės narių paraiškų pagal Inovacijų fondo kvietimą laukiame iki 2025 m. vasario 3 d. Vienai paraiškai gali būti skirta nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Paraiškos įgyvendinimo trukmė – iki 12 (18) mėn.

Daugiau informacijos apie VU Inovacijų fondo kvietimą rasite intranete. Kontaktai pasiteirauti:  arba tel. 8 5 268 7017.

Mokslo pasaulio „Oskarai“ – taip juokaudami mokslininkai vadina Nobelio premijas. Iš tikrųjų, formalių panašumų tarp jų galima rasti: įteikiami kasmet, laikomi prestižiniu įvertinimu ir stebimi bene viso pasaulio. Nobelio premijas gavusių mokslininkų pavardės viešumoje aidi ne taip garsiai kaip gerai žinomų kino pasaulio atstovų, tačiau galimybė sutikti Anthony Hopkinsą mokslu besidominčiajam neprilygtų gyvai išklausytai Wolfgango Ketterle’ės, Franko Wilczeko ar Alaino Aspect paskaitai.

Lietuva žengia svarbų žingsnį į aukštųjų technologijų ateitį – Europos Komisija skyrė beveik maksimalų įvertinimą (14.9 iš 15 galimų balų) projektui „ChipsC2-LT“, kuriuo bus kuriamas Lietuvos puslaidininkių kompetencijos centras. Šis naujas centras veiks kaip vieno langelio principu teikiamų paslaugų sistema, padedanti verslui, startuoliams ir mokslo institucijoms kurti ir diegti pažangias puslaidininkių technologijas.

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos