Naujienos

2022-02-23, prof. Robertas Grigalaitis 

2022 m. vasario 22 dieną Lietuvos mokslo akademija (LMA) išdalino vardines premijas ir apdovanojo jaunuosius mokslininkus už reikšmingus mokslinius pasiekimus. Tarp laureatų yra trys instituto darbuotojai. Prof. Alvydas Lisauskas ir dr. Kęstutis Ikamas apdovanoti Kazimiero Baršausko premija, kuri skiriama už elektronikos ir elektrotechnikos mokslinius darbus. Darbų cikle „Terahercų elektronika: plazminių bangų pritaikymas puslaidininkinių įtaisų veikimui virš ribinių dažnių“ mokslininkai tiria elektroninius grandynus, kuriais galima generuoti terahercinę spinduliuotę. Ši sritis yra itin perspektyvi naujausiusoe 5 ir 6G telekomunikacijų technologijose.

LMA matematikos, fizikos ir chemijos mokslo skyrius apdovanojo dr. Šarūną Svirską už darbą „Didelės dielektrinės skvarbos funkcinių medžiagų mikrobangė spektroskopija“. Šiame darbe nagrinėjama priemaišinių jonų perovskituose sukuriami defektai, bei jų įtaka medžiagų dielektrinėms savybėms mikrobangų dažnių intervale.

Daugiau informacijos galite rasti LMA pranešimui spaudai, bei VU naujienose.

2022-01-04, doc. Šarūnas Svirskas 

   Lietuvos mokslų akademijos fotografija.

Instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mantas Šimėnas inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos jaunuoju nariu. Jo kadencija tęsis ketverius metus.

LMA jaunoji akademija (LMAJA) buvo įkurta 2018 metais. Jos tikslas – sutelkti aktyvius jaunuosius moksininkus, pasiekusius itin aukštų mokslinių rezultatų. LMAJA nariai skatinami dalyvauti ekspertinėje veikloje, teikti nuomonę Lietuvos mokslo politikos vystymo klausimais, plėtoti tarptautinius ryšius su užsienio jaunaisiais akademikais.

Dr. Mantas Šimėnas yra vienas iš produktyviausių instituto mokslininkų. Jo pagrindinė vystoma tematika – metal-organinių karkasų ir kitų funkcinių medžiagų elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopija. 2018 metais jo disertacija „Hibridinių metalo-formiato karkasų tyrimai elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopija“ pripažinta geriausia fizinių mokslų srityje. Pastaruosius dvejus metus mokslininkas atliko podoktorantūros stažuotę prestižiniame University College London. Grįžęs į Lietuvą toliau sėkmingai vysto mokslinę veiklą.

 2021-12-23, doc. Šarūnas Svirskas 

Norime pasidžiaugti sėkmingai vykstančiu bendradarbiavimu su Teltonikos įmonių grupe.

Gruodžio 13 d. gabiausi elektronikos ir telekomunikacijų technologijų bakalauro studijų pakopos studentai buvo apdovanoti UAB „Teltonika IoT Group“ stipendijomis. Šiomis stipendijomis skatinama studentus įsitraukti į elektronikos, daiktų interneto, telematikos, robotikos ir DI bei panašias tematikas, susijusias su „Teltonika IoT Group“ vystomomis technologijomis.

Taip pat gruodžio 22 d. Buvo pristatyta UAB „Teltonika IoT Group“ padovanojo įrangos elektronikos mokomajai laboratorijai. Ši įranga bus plačiai naudojama ugdant studentų gebėjimus elektronikos srityje, užtikrins praktines veiklas su naujausia ir aktualiausia telekomunikacinėse sistemose naudojama įranga. Pasak instituto direktoriaus prof. Roberto Grigalaičio įranga yra įvairaus sudėtingumo, todėl ja galės naudotis tiek bakalauro, tiek magistro studentai. Su šia įranga bus galima atlikti ir tam tikrus mokslinius darbus, todėl tuo pat metu kelsime mokslinių tyrimų lygį.

Daugiau skaitykite VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ puslapiuose.

2021-11-12, doc. Šarūnas Svirskas 

Lietuvos Respublikos prezidentūros fotografija.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininko dr. Sergejaus Balčiūno disertacija „Kai kurių perovskitinių struktūrų plačiajuostė dielektrinė spektrometrija“ pripažinta geriausia fizinių mokslų srityje. Mokslininkas savo disertacijoje nagrinėjo perovskito struktūrą turinčias medžiagas. Dr. Balčiūnas savo gautus rezultatus publikavo aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose (Nature Communication, Advanced Energy Materials ir pan.).

Instituto darbuotojai linki sėkmės tolesnėje mokslinėje karjeroje!

 2021-10-14, doc. Šarūnas Svirskas 

2021 metų Nobelio fizikos premija įteikta trims mokslininkams, tiriantiems sudėtingas sistemas. Sudėtingomis sistemomis vadinamos tos, kuriose egzistuoja keleto tipų sąveikos tarp atskirų sistemos elementų. Vienas iš pavyzdžių yra klimatas ir jo kaita. Pusė Nobelio premijos atiteko K. Hasselmann’ui ir S. Manabe‘i, kurie ženkliai prisidėjo prie klimato kaitos ir žmogaus įtakos jai teorinio modeliavimo.

Kita premijos dalis atiteko italų mokslininkui G. Parisi. Jo tyrimų objektas yra kompleksinių medžiagų teoriniai modeliavimai. Elektriškai tvarkios medžiagos, tokios kaip feromagnetai arba antiferomagnetai, gali būti aprašyti Ising`o modeliu, kuris neblogai aprašo juose vykstančius pokyčius vykstant išoriniam poveikiui (pvz. kintant temperatūrai ar slėgiui). Tokiose medžiagose sąveikos tarp atskirų jos elementų aprašomos viena sąveikos konstanta, o pati sąveika vyksta tik tarp gretimų jos elementų. Jau minėtieji antiferomagnetai turi skirtingo ženklo sąveikos konstantas, o juose sukiniai rikiuojasi viena kryptimi (feromagnetai) arba antiparaleliai (antiferomagnetai).

G. Parisi tyrimai yra koncentruoti į medžiagas, kuriose yra sumaišomi komponentai, turintys skirtingas sąveikas (pvz., feromagnetas su antiferomagnetu). Tokiu atveju sistemoje atsiranda frustracija. Tarp vienų sistemos elementų sąveika gali būti vienokia, o tarp kitų – kitokia. Dėl šios priežasties kai kurie elementai savo orientavimąsi pasirenka atsitiktinai. Be to, dažniausiai sąveikauja ne tik artimiausi kaimynai, o tai gerokai apsunkina sistemos teorinį nagrinėjimą. Tokios medžiagos vadinamos sukininiais stiklais, orientaciniais stiklais arba dipoliniais stiklais (priklausomai nuo sąveikų prigimties).

Minėtų sistemų tyrimai gana plačiai vykdomi tiek teoriškai, tiek eksperimentiškai. TETI instituto mokslininkai tyrinėja elektrinius sukininių stiklų analogus ­– dipolinius stiklus. Juose sąveikauja ne sukiniai, bet atskiri dipoliai. Viena iš pagrindinių tyrimų krypčių, susijusių su stiklais, yra jų dinamikos tyrimai plačiame temperatūros intervale unikaliais eksperimentiniais metodais, kurie vystomi fizikos fakultete daugiau nei 40 metų. Tokie dinamikos tyrimai leidžia nustatyti sistemos relaksacijos lėtėjimą ir taip vadinamą užšalimą – temperatūrą, kurioje dipolių (arba spinų) relaksacija drastiškai sulėtėja ir tampa palyginama su visatos gyvavimo trukme.

Šios sudėtingos medžiagos turi ir daug praktinių pritaikymų. Jos pasižymi itin didele dielektrine skvarba, dideliu pjezoelektriniu atsaku ir elektrostrikcija. Šios savybės pritaikomos precizinėse pozicionavimo sistemose, elektronikos komponentuose, įvairiuose jutikliuose. Tiek taikymo, tiek fundamentinių tyrimų aspektus TETI mokslininkai nagrinėja kartu su kolegomis iš žymiausių pasaulio mokslo centrų.

Gegužės 5 d. Vilniaus universitetas (VU) ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria sieks mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo veiklos srityse. Modernių sprendimų ieškanti įmonė bendradarbiaus su keletu VU fakultetų, kurių studentams bus skirtos specialios stipendijos,
o VU Fizikos fakultete planuojama įkurti ir mokslinių tyrimų laboratoriją.

Daugiau skaitykite VU puslapyje: 

https://naujienos.vu.lt/vu-pritraukia-perspektyvaus-verslo-demesi-specialios-stipendijos-studentams-mokslininkams-nauja-laboratorija/