Koronaviruso pandemija, privertusi daugelį dirbti nuotoliniu būdu pasitelkus interneto ryšį, parodė aiškią ateities tendenciją – spartesnio naujos kartos ryšio linijos poreikį.
5G ryšys dar tik įsibėgėja, o inžinieriai ir mokslininkai jau kuria dar spartesnes ir pažangesnes duomenų perdavimo linijas. Šio tikslo siekia inžinieriai, verslo atstovai, o jau kurį laiką technologinės pažangos pionierių gretose – ir lietuviai iš Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto. Kokia tai technologija ir ar mūsų šalies atstovai bus pirmieji pradėję 6G ryšio erą, pasakoja Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas.
Sunkiai suvokiami skaičiai
Ryšio technologijos – viena iš sparčiausiai plėtojamų šiuolaikinio mokslo ir inžinerijos sričių. Pastaruosius tris dešimtmečius plačius tyrimus šioje srityje skatino nuolatinis didesnės duomenų perdavimo belaidžiais komunikacijos kanalais spartos poreikis. „Praėjusio amžiaus pabaigoje pasirodęs trečios kartos (3G) mobilusis ryšys iš pradžių atrodė kaip stebuklas ir kosminis greitkelis, palyginti su vėžlio greičiu besivelkančiais senaisiais mobiliaisiais telefonais. Bet per kelerius metus vartotojai priprato prie naujojo ryšio teikiamų galimybių. Tuomet pradėtas kurti ketvirtos kartos mobilusis internetas (4G). Ši technologija imta plačiai diegti maždaug nuo 2008 m., o praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui, jau girdime apie pradedamą diegti dar spartesnį mobilųjį internetą – 5G“, – pasakoja dr. K. Ikamas. 5G technologijos – telefonai ir ryšio stotelės – jau sukurtos ir gaminamos arba ruošiamos masinei gamybai. Bet mokslininkai ir verslininkai įsitikinę, kad mobiliojo ryšio pažanga su penkta karta nesibaigs. Prognozuojama, kad apie 2030 m. rinką pasieks 6G ryšys, kurio sparta turėtų siekti vieną ir daugiau terabaitų per sekundę.
„Ar tai daug? Įsivaizduokite, jei jūsų kompiuteris sugebėtų „siurbti“ duomenis tokiu greičiu (o to dabar jis nesugeba), visus „Sostų karų“ sezonus 4K raiška galėtumėte parsisiųsti per keliolika sekundžių. Ir parsisiųstiems failams jums reikėtų bent dviejų terabaitų laikmenos“, – sako VU mokslininkas.
Lietuviai – priešakinėse pažangos linijose
Pateikti 6G mobiliojo ryšio skaičiai atrodo lyg paimti iš kokio fantastinio filmo, bet pažangiausiose pasaulio laboratorijose dirbantys mokslininkai šimtų gigabaitų per sekundę greitį jau pasiekė arba pasieks per artimiausius kelerius metus. „Viena iš tokių – Terahercų elektronikos laboratorija, įsikūrusi VU Fizikos fakultete. Jai vadovauja didelę patirtį itin aukšto dažnio elektroninių prietaisų gamyboje turintis profesorius Alvydas Lisauskas“, – pasakoja dr. K. Ikamas. Laboratorijos pavadinime žodis „terahercai“, reiškiantis labai didelio dažnio radijo bangas, pasak šios laboratorijos mokslininko dr. K. Ikamo, pavartotas neatsitiktinai. Terahercinės bangos – vienas iš būdų, leidžiančių pasiekti ateities mobiliajam ryšiui reikalingą spartą.
„Grupė kelerius pastaruosius metus intensyviai kuria naujos kartos ryšio liniją. Šiuo metu prototipinės linijos greitis siekia kuklius keliasdešimt megabitų per sekundę, tačiau pagrindiniai prof. A. Lisausko, mano ir kitų grupės narių sukurti elektroniniai komponentai leidžia pasiekti kur kas didesnį greitį“, – teigia mokslininkas.
Terahercais domisi įvairios įmonės
Terahercinėms bangoms pastaruoju metu skiriama itin daug dėmesio. Prieš kelis dešimtmečius tik astronomus dominusi aukšto dažnio sritis pradedama taikyti medicinoje, užtikrinant žmonių saugumą, biologijoje, chemijoje, farmacijoje, mašinų ir prekių gamybos pramonėje, užkariaujant kosmosą. Įdomių taikymo pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. „Nors VU inžinierių fizikų projektas sudomino ir telekomunikacijų bendroves, jau kelerius metus prof. A. Lisausko grupė gamina ir tiria terahercų elektroninius įrenginius Europos kosmoso agentūros užsakymu. Sukurti prietaisai išbandomi kosmoso tyrimo laboratorijose. Viena iš tokių laboratorijų – „SOFIA“, tai aukščiau nei įprasti keleiviniai lėktuvai skraidantis „Boeing“ su išpjauta korpuse skyle teleskopui. Ši skraidanti observatorija tiria tolimas galaktikas, žvaigždžių raidą ir daugelį kitų įdomių dalykų“, – pasakoja K. Ikamas.
VU mokslininkai tiki, kad terahercai gali padėti ir kovoje su koronovirusu bei kitais ateityje mus galinčiais užpulti plika akimi nematomais ligų sukėlėjais. Tai ambicingas ir didelis projektas, kurį lietuviai ketina įgyvendinti kartu su kolegomis iš žymių Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos universitetų ir mokslinių centrų.
Prisidėti galima dar studijuojant
Terahercinių bangų ir elektronikos tyrimai – perspektyvi sritis, su kuria susipažinti ir kurią įvaldyti galima pasirinkus VU Fizikos fakulteto elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programą. Kadangi vienas iš šios srities variklių – nepailstamai augantis mobiliojo ryšio greičio poreikis, abiturientai ar būsimi magistrantai studijuodami gali tapti telekomunikacijų ir elektronikos pažangos dalimi. Šiais metais arba anksčiau baigę magistrantūrą inžinieriai turi galimybę stoti ir į doktorantūros studijas. „Šia paskutine galimybe prieš šešerius metus pasinaudojau ir aš. Daug metų išdirbęs informacinių technologijų srityje, nusprendžiau grįžti į Alma Mater ir tęsti mokslininko karjerą VU Fizikos fakultete. Ir tokių „pabėgėlių“, iškeitusių karjerą verslo įmonėse į aukštąjį mokslą VU – ne vienas“, – sako dabar jau mokslų daktaru tapęs K. Ikamas.
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos bei Fizikos fakultetų mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį naudojasi superkompiuteriais. VU, pasirašęs sutartis su UAB „Bull Baltija“ ir UAB „BAIP“ dėl naujo petaflopų skaičiuojamosios galios superkompiuterio įrengimo, žengia dar vieną žingsnį naujų galimybių link. Bendras superkompiuterių našumas įdiegus naujas sistemas padidės daugiau kaip 10 kartų, palyginti su dabar turimais ištekliais.
Springer leidykloje neseniai pasirodė prof. Gintauto Tamulaičio kartu su bendraautoriais M. Korzhik ir A. N. Vasil‘ev išleista monografija „Physics of Fast Processes in Scintillators“.
Nepaisant nuotolinės šių studijų metų pabaigos, Vilniaus universitete apsispręsta organizuoti tradicinį diplomų teikimą. Birželio 25 d. VU Didžiajame kieme Fizikos fakulteto absolventams įteikti bakalauro ir magistro diplomai bei išdalintos vardinės stipendijos.
Lietuva yra pratusi daugelyje sričių nusileisti išsivysčiusioms šalims, tačiau tik ne lazerinių technologijų srityje, kurioje pasauliui lietuvius pralenkti sunku. Lietuvos lazerininkų sukurta produkcija keliauja į tokias šalis kaip JAV, Vokietija, Kinija, Japonija.
Nepaisant nuotolinės šių studijų metų pabaigos, Vilniaus universitete apsispręsta organizuoti tradicinį diplomų teikimą.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2020 m. birželio 25 d. 15 val. VU Centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme.
Įėjimas į kiemą leidžiamas nuo 14:30.
Dėmesio:
Vilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) skelbia konkursą stipendijai už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų tematikomis.
Sveikiname! Mantas Dmukauskas apsigynė mokslo daktaro disertaciją „MOVPE impulsinio auginimo technologijos kūrimas ir taikymas padidinto efektyvumo InGaN/GaN kvantinių duobių struktūrose” ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.
Manto Dmukausko disertacijos „MOVPE impulsinio auginimo technologijos kūrimas ir taikymas padidinto efektyvumo InGaN/GaN kvantinių duobių struktūrose” anotacija:
Šiame darbe pristatomas padidinto efektyvumo indžio galio nitrido (InGaN) kvantinių duobių (QW) impulsinio auginimo technologijos kūrimas pasitelkiant metalo-organikos nusodinimo iš garų fazės (MOVPE) reaktorių. Darbo metu buvo ištirtos užaugintų bandinių struktūrinės ir optinės savybės ir susietos su krūvininkų lokalizacijos potencialo pokyčiais. Taip pat buvo ištirta kokią įtaką InGaN QW charakteristikoms turi impulsų ir pauzių trukmės bei impulsų skaičiaus ir auginimo temperatūros pokyčiai. Pasiūlyti optimalūs InGaN QW auginimo parametrai, kuriems esant gaunamas didžiausias fotoliuminescencijos intensyvumo padidėjimas su minimaliu smailės poslinkiu į mėlynąją spektro sritį. Galiausiai InGaN QW impulsinio auginimo technologija buvo pritaikyta InGaN šviestuko struktūros auginime.
Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Kadys
Baigęs doktorantūrą ir mokslo daktaro laipsnį įgijęs asmuo geba savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Jis įgija pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinias, specializuotus gebėjimus ir metodikas mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti, gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.
Pristatome dar vieną Kūrybingumo mokyklos epizodą su VU Fizikos fakulteto prof. Miku Vengriu.
Naujose technologijose labai svarbią vietą užima vaizdo atpažinimo ir apdorojimo technologijos. Didelę visos iš išorės gaunamos informacijos dalį žmogus gauna regėjimo pagalba, todėl akivaizdu, kad vaizdo atpažinimo integravimas elektronikoje bus labai plačiai vystomas. Šios technologijos panaudojimo sritis yra gana plati pradedant saugumo įranga, baigiant autonominiais automobiliais. Vaizdo apdorojimas ir atpažinimas reikalauja gana didelės skaičiavimo spartos procesorių bei didelės darbinės atminties pralaidos, nes nesuspausta vaizdo informacija yra saugoma atskirų kadrų matricose.
Ieškantiems daugiau karjeros galimybių ir siekiantiems asmeninio tobulėjimo primename - šiuo metu vyksta priėmimas į VU FF magistrantūros studijas!
Studijų programos, aprašymai, stojimo žingsniai bei kita informacija.
Gegužės 23 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nuotolinėje ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo išrinktas naujas VU SA prezidentas – Justas Kvedaravičius, VU Fizikos fakulteto trečio kurso studentas.
Pasaulyje siaučiantis covid-19 virusas pakoregavo ir vieno didžiausių šiais metais Lietuvoje turėjusių vykti mokslo renginių planus. Liepos mėnesį Vilniuje planuota rengti tarptautinė fizikos olimpiada perkeliama į 2021 m. liepą. Šiais metais renginyje organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 700 svečių iš 95 pasaulio valstybių.
Dr. Mangirdas Malinauskas panaudodamas lazerius, kuria technologijas, populiariai vadinamas 3D spausdinimu. Atspausdinti, anot jo, galima beveik viską – kristalus, stiklą, net žmogaus organų ląsteles. 15 minučių mikroįvade apie 15 metų darbą kuriant lazerines 3D spausdinimo technologijas pasakoja VU Fizikos fakultetas vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Lietuvos Mokslų Akademija Jaunosios akademijos narys, Tokijo Technologijos instituto specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas.
Lietuvos lazerių asociacijos narės paskelbė nuotraukų konkurso „Šviesos reiškiniai“ nugalėtojus. Trijų geriausių kadrų autoriams atiteko po 200 Eur.
Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.
Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai jau ne vienerius metus bendradarbiauja su kolegomis iš Lenkijos mokslų akademijos Žemų temperatūrų ir struktūrų tyrimo instituto ir Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto.
Pasigarsinkite savo kompiuterius, nes DJ dr. Mikas Vengris netrukus jums ne tik pademonstruos eksperimentų su šviesą, bet ir pagros femtosekundiniais lazeriais. Kokiu tikslu prakalbinami lazeriai ir jų spinduliai - sužinosite peržiūrėję video.
