Geriausių 2020 m. disertacijų konkurso laureatais tapo keturi Vilniaus universiteto (VU) jaunieji mokslininkai. Nugalėtojus trečiadienį apdovanojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotam konkursui buvo pasiūlytas 71 mokslinis darbas: 39 gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio mokslų srities disertacijos ir 32 humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos.
Konkurso laureatais pripažinta 10 geriausių disertacijų autorių, tarp kurių – keturi VU jaunieji mokslininkai.
Šiuo konkursu siekiama paraginti doktorantus rengti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.
Nagrinėti halidiniai perovskitai
Sergejus Balčiūnas buvo apdovanotas už fizikos srities disertaciją „Kai kurių perovskitinių struktūrų plačiajuostė dielektrinė spektrometrija“. Mokslinis vadovas – dr. Maksim Ivanov.
S. Balčiūno darbe pristatomos perovskito struktūros ABX3 medžiagos, kurios buvo ištirtos plačiame 10-3–1011dažnių intervale. Tyrinėta, kaip plonas kalio niobato (KNbO3) sluoksnis ant neorganinio bario titanato (BaTiO3) kristalitų veikia BaTiO3 dielektrines savybes.
Pastebėta, kad spontaninės poliarizacijos vertė tokioje kevalo – branduolio struktūroje išauga. Viena iš galimų priežasčių yra įtempimai ant BaTiO3 kristalitų paviršiaus dėl kristalinės gardelės nesutapimų su KNbO3 gardele.
Disertacijoje nagrinėjamos labai populiarios medžiagos – halidiniai perovskitai (CH3NH3PbX3(X = I, Br, Cl)). Autorius įrodo, kad šios medžiagos nėra feroelektrinės, todėl jose domenų būti negali, o aukštas efektyvumas yra siejamas dėl santykinai didelės dielektrinės skvarbos vertės, dėl kurios efektyviai yra ekranuojami defektai.
Darbe nagrinėjant halidinius perovskitus pastebėta, kad, keičiant A pozicijos katijoną CH3NH3 kitu (CH3)2NH3, šių medžiagų stabilumas išauga. Be to, nagrinėjama, kokią įtaką (CH3)2NH3 katijonas daro medžiagos dielektrinėms savybėms. Eksperimentiniai rezultatai parodė, kad maža, iki 4 proc. (CH3)2NH3 katijonų koncentracija (CH3NH3)1-x((CH3)2NH3)xPbBr3 kristaluose lemia žemų temperatūrų (148 K) fazinio virsmo iš tetragoninės į ortorombinę išplitimą ir slinkimą į žemesnes temperatūras.
Prezidentas apdovanoja Sergejų Balčiūną. Prezidentūros kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.
Apie visus kitus apdovanojimus galite sakityti čia: https://naujienos.vu.lt/jaunieji-vu-mokslininkai-apdovanoti-uz-geriausias-2020-metu-disertacijas/
Prezidentūros kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.