Naujienos

VU FF Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės mokslininkus pasiekė džiugi žinia – jų mokslinis darbas, publikuotas Karališkosios chemikų draugijos (RSC) žurnale Journal of Materials Chemistry C 2020 metų gegužės mėnesį, įtrauktas į 50 populiariausių šio leidinio straipsnių rinkinį. Šį rinkinį galima rasti čia. Per vienerius metus šiame žurnale yra publikuojami maždaug du tūkstančiai mokslinių darbų, tad patekimas į 50 populiariausių straipsnių rinkinį yra labai svarbus pasiekimas.

OLED ekranų pramonė reikalauja naujų siauro spektro giliai mėlynos spalvos organinių spinduolių, tačiau aukšto našumo ir ilgaamžių mėlynos spalvos spinduolių plėtra vis dar kelia daug iššūkių. Dr. Karolio Kazlausko vadovaujamos grupės darbe, pavadinimu Realization of deep-blue TADF in sterically controlled naphthyridines for vacuum- and solution-processed OLEDs, tyrinėjami du šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižymintys mėlyni organiniai spinduoliai. Pademonstruota, kad paprastas molekulinės struktūros pakeitimas įvedant metil funkcines grupes leidžia tris kartus pagreitinti atgalinę interkombinacinę konversiją – procesą, nuo kurio spartos priklauso organinio šviestuko našumas, efektyvumo nuokrytis ir, svarbiausia, veikimo ilgaamžiškumas.

Pritaikę naujus organinius spinduolius mokslininkai pademonstravo mėlynus ir giliai mėlynus organinius šviestukus su 17% išoriniu kvantiniu našumu ir labai mažu našumo nuokryčiu. Apibendrinus visų šioje srityje dirbančių mokslinių grupių rezultatus, buvo įsitikinta, kad FNI mokslininkų OLED prototipai yra tarp geriausių, naudojančių TADF organinius spinduolius. 

Daugiau informacijos:

G. Kreiza, D. Banevičius, J. Jovaišaitė, S. Juršėnas, T. Javorskis, V. Vaitkevičius, E. Orentas and K. Kazlauskas, Realization of deep-blue TADF in sterically controlled naphthyridines for vacuum- and solution-processed OLEDs, J. Mater. Chem. C, 2020, 8, 8560–8566.

https://pubs.rsc.org/en/content/articlelanding/2020/tc/d0tc01637c

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0084) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Fizikos fakulteto studentai turi išskirtinę galimybę pretenduoti į daugelį fakulteto studentams įsteigtų vardinių stipendijų .

Viena tokių stipendijų yra dr. Remio Gaškos vardinė stipendija. Ši stipendija skiriama už geriausius baigiamuosius bakalauro darbus Fizikos fakultete. Stipendija yra vienkartinė. Per diplomų įteikimo ceremoniją šios stipendijos laureatai pagerbiami įteikiant stipendijos gavimą patvirtinantį pažymėjimą.

Šią stipendiją yra įsteigęs ir savo asmeninėmis lėšomis finansuoja Fizikos fakulteto auklėtinis Dr. Remis Gaška. Apgynęs daktaro disertaciją mūsų universitete Dr. R. Gaška dirbo keletoje JAV universitetų, o dirbdamas seniausiame JAV techniškajame universitete  Rensselaer Polytechnic Institute su dviem kolegomis įsteigė startuolį Sensor Electronic Technology, Inc. ir daugiau nei dešimtmetį buvo šio startuolio prezidentas ir vykdantysis direktorius. Per tą laiką buvo sukuti ir ištobulinti didelės galios gilaus ultravioleto šviestukai, o ši įmonė tapo pirmąja pasaulyje, gaminančia tokius šviestukus pramoniniu mastu. 

Stipendijos tikslas – skatinti Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros fizikos ir fizikinių prietaisų kūrimo srityse.

Prašymus gauti dr. Remio Gaškos vardinę stipendiją reikia pateikti per tris dienas po baigiamųjų darbų gynimo pabaigos. Paraišką teikiančio studento baigiamasis darbas turi įvertintas puikiai. Kiekvienais metais įprastai skiriamos viena arba dvi 500 Eur dydžio stipendijos.

Stipendiją skiria Fizikos fakulteto dekano suformuota komisija. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgia į darbo originalumą, aktualumą, reikšmę ir kokybę bei studijų rezultatų vidurkį ir pasiekimus mokslinėje veikloje.

Kviečiame studentus iš anksto susipažinti su galimybe gauti dr. Remio Gaškos stipendiją bei ruošiant baigiamąjį darbą apsvarstyti galimybę teikti savo darbą šios stipendijos konkursui.

Daugiau informacijos: https://www.ff.vu.lt/studentams/vardines-stipendijos#dr-remio-gaskos-vardine-stipendija

Dr. Remis Gaška teikia stipendijos pažymėjimą

Sveikiname Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto profesorių Gediminą Niaurą su 2020 m. Lietuvos mokslo premija!

Premija įteikta už FIZINIŲ MOKSLŲ SRITIES Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbus Gediminui Niaurai ir Albertui Malinauskui už darbų ciklą „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais (2005–2019)“.

Geriausi linkėjimai gerbiamas profesoriau!

Sveikiname Fizikos fakulteto jaunuosius mokslininkus su Lietuvos mokslo akademijos apdovanojimais!

2021 m. vasario 23 d. LMA prezidiumo nutarimu paskirtos 2020 m. premijos LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimai raštai konkursų dalyviams.

MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE premija paskirta Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto dr. Sergejui Balčiūnui už mokslo darbą „Perovskito struktūros medžiagų plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos tyrimai“. Pagyrimo raštas paskirtas Lazerinių tyrimų centro dr. Juliui Vengeliui už mokslo darbą „Superkontinumo generacijos specifinių dispersinių savybių šviesolaidžiuose tyrimas“.

Fakulteto sveikinimai jums kolegos!

dr. Julius Vengelis	dr. Sergejus Balčiūnas

2021 m. vasario 2 d. eidamas 76-uosius metus po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, ilgametis Fizikos fakulteto prodekanas Jurgis Storasta.

INFORMUOJAME.

Paskelbti konkursai akademiniams darbuotojams Vilniaus universiteto Fizikos fakultete:

Šiais metais stipriname pasaulinį Lietuvos dalelių fizikos tinklą ir kviečiame visus į Lietuvos dalelių fizikos susitikimą (Lithuanian Particle Physics Meeting 2021).

Kviečiame Jus į 64-ąją tarptautinę fizinių bei gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją Open Readings 2021, vyksiančią 2021 m. kovo 16-19 d.

Šią 2021 m. žiemą bakalauro studijas baigia pirmieji Šviesos technologijų studijų programos studentai. Dėl COVID-19 nulemtų apribojimų studijų baigimo šventė vyks tik nuotoliniu būdu.

Besibaigiant 2020 m., sveikiname visus 16 šiemet sėkmingai apgintų daktaro disertacijų autorius.

2020 metų gruodžio 8 dieną TETI mokslo darbuotojui dr. Sauliui Rudžiui kartu su komandos nariais dr. Pauliu Raguliu ir doc. Rimvydu Aleksiejūnu, įteikti AZO https://azo-space.com/about/
organizuojamo Europos palydovinės navigacijos konkurso „Galileo Masters 2020“ https://galileo-masters.eu/ prizai.

Prie bendradarbiavimo su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) prisijungia VU Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Mikrobangės spektroskopijos laboratorija.

Tarptautinis mokslo žurnalas „Physical Review A“, švęsdamas savo pusės amžiaus gyvavimo sukaktį, atrinko 21 reikšmingiausią straipsnį, išspausdintą per 50 žurnalo leidimo metų. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto (VU) išskirtinio profesoriaus habil. dr. Gedimino Juzeliūno su dviem bendraautoriais iš Jungtinių Amerikos Valstijų 2011 m. parašytas straipsnis „Realistic Rashba and Dresselhaus Spin-orbit Coupling for Neutral Atoms“.

Nors į pasaulio istoriją 2020-ieji pateks kaip COVID-19 pandemijos metai, tai ne vienintelis reiškinys, galintis turėti įtakos visai žmonijai: prie naujos NASA misijos – kelionės į Marsą jungiasi Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – tai pirmasis arabų šalies bandymas siųsti erdvėlaivį į kitą planetą.

Kodėl pasaulis taip trokšta patekti į kosmosą, kada vyks jo dalybos ir kaip prie viso to prisideda Lietuvos mokslininkai? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Liudas Tumonis.

2019 m. sausio 23 d. Odensėje, Danijoje startavo programos „Horizontas 2020“ projektas SPEAR (Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research) lyčių lygybės klausimams spręsti. Projekte dalyvauja 11 partnerių iš 9 Europos valstybių. Vilniaus universitetas yra vienas iš jų.