Gegužės 6 d. profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Sauliui Antanui Juršėnui sukako 60 metų. Šios gražios sukakties proga Fizikos fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina plačios erudicijos ir gilios mokslinės įžvalgos kolegą. 1985 m. baigęs Fizikos fakultetą, savo mokslinę karjerą profesorius pradėjo puslaidininkių liuminescencinės spektroskopijos srityje. Puslaidininkių fizikos katedroje parengė 1991 m. apgintą tuometine terminologija fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją „Netermalizuotos elektronų ir skylių plazmos pikosekundinė spektroskopija stipriai fotosužadintuose CdS, CdSe ir jų kietųjų tirpalų kristaluose“. Vėlesnius savo tyrimus jaunasis mokslininkas vis labiau orientavo organinių puslaidininkių kryptimi.
Mokslinis darbas Humbolto universitete Vokietijoje, Saklė Atominių tyrimų centre Prancūzijoje, Taivano nacionaliniame universitete, Lundo universitete Švedijoje, Kiušiu universitete Japonijoje leido praplėsti tematinį akiratį, įgyti įvairių metodinių ir eksperimentinių įgūdžių, sukaupti įvairios mokslinio darbo organizavimo patirties, užmegzti stiprius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius.
Nuo 2017 m. profesorius tikslingai ir išmintingai vadovauja Fotonikos ir nanotechnologijų institutui. Savalaikis susidomėjimas organinių puslaidininkių fotonika ir kryptingas bei nuoseklus darbas kaupiant žinias, metodinę patirtį, eksperimentinę infrastruktūrą ir telkiant bei motyvuojant talentingus ir ambicingus jaunuosius tyrėjus leido sukurti mokyklą, turinčią kritinę masę atlikti aktualius ir reikšmingus mokslinius tyrimus bei gerą tarptautinį matomumą.
Profesorius yra paskelbęs 220 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir 323 pranešimų konferencijose. Už įspūdingus skaičius svarbiau tų straipsnių ir pranešimų mokslinis svoris. Straipsniai pacituoti daugiau nei 2000 kartų, net 30 straipsnių yra pacituoti daugiau nei 30 kartų. 78 konferencijų pranešimai buvo žodiniai, 23 – kviestiniai.
Profesoriaus yra gavęs keturias Rektoriaus mokslo premijas, dvi premijas už geriausią VU mokslinę publikaciją ir mokslo darbą, o jo su kolegomis atlikti tyrimai buvo įvertinti dvejomis Lietuvos mokslo premijomis: 2002 metais už energijos virsmų puslaidininkiuose ir jų nanodariniuose tyrimus ir 2008 metais už trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinę spektroskopiją.
Septyni profesoriaus vadovaujami doktorantai sėkmingai apgynė disertacijas. Nuo 2003 m. profesorius yra VU Gamtos mokslų srities fizikos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas.
Už tai, kad fizika gali būti įdomi ne vien fizikams, kasmet balsuoja dešimtys VU studentų pasirinkdami prof. S. Juršėno dėstomą bendrųjų universitetinių studijų dalyką „Fizikinis pasaulio įvaizdis“.
Profesoriau, linkime jums neblėstančio kūrybiškumo, naujų mokslinių iššūkių, energijos, sėkmės, stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir asmeninės laimės.
Fizikos fakulteto bendruomenė
