Sveikiname!
NAIL GAREJEV apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Ekstremalioji šviesos ir medžiagos sąveika kietakūniuose dielektrikuose žadinant viduriniosios IR ultratrumpaisiais lazerio impulsais” ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.
Skaidriuose dielektrikuose susidarančios femtosekundinės šviesos gijos pasižymi universaliomis savybėmis: sub-difrakciniu ir sub-dispersiniu sklidimu, siauro plazmos kanalo formavimu, dideliu pluošto patvarumu ir sudėtinga laikine dinamika (smūginių bangų generacija, impulsų skilimu ir spūda). Šios disertacijos tikslas – eksperimentiškai ištirti intensyviais lazerio impulsais žadinamų šviesos gijų formavimosi režimus skaidriuose dielektrikuose nulinės ir anomalios grupinių greičių dispersijos srityse ir charakterizuoti svarbius netiesinius efektus. Parodyta, jog netiesinės sąveikos safyro ir lydyto kvarco anomalios grupinių greičių dispersijos srityje turi panašią šviesos kulkų formavimo dinamiką, nepaisant skirtingų netiesinių optinių šių medžiagų parametrų. Taip pat parodyta jog yra ryškūs kokybiniai spektro plitimo priklausomybės nuo žadinančiojo impulso energijos skirtumai fokusuojant žadinančiąją spinduliuotę į netiesinės terpės paviršių ar jos viduje. Harmonikų generacijos matavimai atskleidė, kad esant dideliam fazinių ir grupinių greičių nederinimui, trečiosios harmonikos impulsas yra sudarytas iš dviejų smailių, o penktoji ir septintoji harmonikos yra generuojamos per pakopinį keturbangį maišymą, kas lemia ypač plataus harmonikų spinduliuote praturtinto superkontinuumo generaciją. Atrasta, kad generuojant superkontinuumą plataus draustinės energijos tarpo kietojo kūno dielektrikuose esant apibrėžtoms eksperimento sąlygomis (žadinimo impulso trukmei, netiesinės terpės ilgiui ir fokusavimo sąlygoms) egzistuoja optimali žadinimo energija, ties kuria generuojamas plačiausias superkontinuumo spektras.
Disertacija rengta 2015–2019 metais Lazerinių tyrimu centre, Vilniaus universitete.
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Audrius Dubietis
Mokslinius tyrimus rėme Lietuvos mokslo taryba.
Baigęs doktorantūrą ir mokslo daktaro laipsnį įgijęs asmuo geba savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Jis įgija pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinias, specializuotus gebėjimus ir metodikas mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti, gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.