Mokslininku būti įdomu – kažkada apsisprendė prof. Virginijus Barzda ir tos minties neatsisako iki šiol. Jis yra vienas iš aukšto lygio mokslininkų pagal protų susigrąžinimo programą parvykusių į Vilniaus universitetą (VU) ir čia apsisprendusių įgyvendinti savo mokslinius sumanymus.
Kodėl VU?
Prof. V. Barzdą su VU sieja ilgalaikiai santykiai – jis yra šio universiteto Fizikos fakulteto pirmos biofizikų studijų programos alumnas. Baigus VU jo tolesnis mokslininko kelias driekėsi per Vengriją, kur tęsė studijas doktorantūroje Szegedo universitete, UNESCO finansuojamame Biologinių tyrimų centre. Podoktorantūros stažuotei pasirinko Amsterdamo Laisvąjį universitetą Nyderlanduose. Vėliau išvyko į Kalifornijos universitetą San Diege, JAV, kol galiausiai apsistojo – Toronto universitete Kanadoje. Per visus tuos metus jis išlaikė sąsajas su VU – bendradarbiavo, rašė kartu mokslinius straipsnius, bet pirmą kartą ryžosi susisaistyti ir ilgesniam laikui, ir didesniam projektui.
Į klausimą kodėl?, šis energingas mokslininkas atsako o kodėl ne? Kadangi prof. V. Barzdos dabartinė pagrindinė darbo vieta – Toronto universitetas – sutiko, kad jis savo laiką dalintų pusiau, sprendimą nulėmė noras įgyvendinti didelį tarpdisciplininį projektą mokslo vystymosi vardan.
Man smagu, kad galiu įgyvendinti savo mokslinę idėją. Projektas vadinasi „Poliarimetrinė netiesinė mikroskopija biomedicininiams tyrimams ir vėžio diagnostikai“ – mokslininkų terminais tai reikštų, kad ieškoma, kaip antros - trečios harmonikos mikroskopiją pritaikyti patologijai, - trumpai esmę apibūdina profesorius. Jis labai džiaugiasi, kad VU yra puiki lazerių tyrimų terpė, pavyko užmegzti glaudžius ryšius Nacionaliniu vėžio institutu, į projektą taip pat įsijungė Valstybinis Patologijos centras. Prof. V. Barzdos teigimu, gavosi beveik svajonių komanda, su kuria kyla mokslinė ambicija pabandyti padaryti proveržį.
Lietuvio kažkada prieš 18 metų pradėti biofizikiniai tyrimai Toronto universitete paklojo pamatus mikroskopų vėžio diagnostikos kūrimui, raumenų, kitų biologinių objektų vaizdinimui, fotosintezei. Šio profesoriaus komanda pirmoji pasaulyje parodė, kad netiesiniais mikroskopais galima vaizdinti patologinius audinių pjuvius ir taip nustatyti, ar jie yra vėžiniai, ar ne.
Nuo mokslinio atradimo iki plataus panaudojamumo
Bandydamas paaiškinti, kaip tai vyksta, prof. V. Barzda pasitelkia analogiją su plačiai naudojamais žaliais lazeriniais šviestuvėliais. Tai infraredinis diodas, prie kurio pridėtas kristalas, pakeičiantis infraredinę nematomą šviesą žalia šviesa. Ji jau matoma ir naudojama rodymui.
Panašus procesas ir mikroskope – tik konvertavimas iš infraradeinės į žalią šviesą vyksta tam tikrose medžiagose, turinčiose specifinę simetriją ir struktūrą. Geriausiai matosi kolagenas – tas pats, kuris pastaruoju metu plačiai naudojamas grožio industrijoje, - sąsajas aiškina mokslininkas. – Apie 30 proc. baltymų kiekio žmoguje yra kolageno baltymai, todėl ir naudojame šį vaizdinimo metodą. Jis leidžia į kolageną žvelgti įvairiuose audiniuose, o tame tarpe – (ne)vėžiniuose.
Navikas laikui bėgant keičiasi, o su juo keičiasi ir audinys. Pradėjus tyrimus, buvo tikėtina, kad keisis ir kolagenas. Ši hipotezė pasitvirtino. Todėl prognozuojama didelė perspektyva metodo panaudojamumui endoskopijoje ir optinėje biopsijoje: Šiandien dar, norint pasižiūrėti, ar audinys vėžinis, reikia paimti mėginį iš įvairių vietų; o tuo atveju, jei mūsų spėjimai pasitvirtins ir pavyks juos pritaikyti masiniam naudojimui, bus galima supaprastinti visą procesą. Privedus šviesolaidį, ant kurio gali būti miniatiūrinis mikroskopas, nukreiptas tiesiai į reikiamą audinio vietą, iškart bus matyti, ar jis pakitęs, ar ne.
Tai nauja idėja ir kryptis, galinti palengvinti operacijas, pagreitinti vėžio nustatymą audiniuose, kas, savo ruožtu, pasitarnautų operacijos kokybei. Mokslininko tikslas – padaryti taip, kad biologai, medikai, patologai galėtų atrastus būdus naudoti be specialių žinių. Kai išsivysto metodas, kažkuriuo metu jis turi pasidaryti lengvo panaudojamumo, tinkamas diagnostikai. Tad perėjimas nuo sudėtingo mokslinio atradimo prie plačiai naudojamo – mano manymu, ir yra tas kelias, kuriuo verta eiti, - įsitikinęs prof. V. Barzda.
Smalsumas – mokslininko variklis
Ir tai tik viena krypčių, kuria susibūrusi mokslininkų grupė bandys vystyti savo projektą. Dar viena idėja – kolagenas galėtų padėti, tiriant vėžinių ląstelių metastazes ar siekiant apskritai joms užkirsti kelią. Anot mokslininko, šiandien dar nėra aišku, kaip metastazės procesas vyksta, kaip tos ląstelės migruoja.
Idėjų yra daugiau negu lako ir rankų, - šypsosi profesorius. Jo, kaip mokslininko, filosofija – judėti ta linkme, kur įdomūs klausimai, ir neapsiriboti viena kryptimi. Tada atsiveria labai daug smalsumo vertų dalykų, gimsta naujos mokslinės kolaboracijos.
Projekto komandoje bus virš 10 žmonių. Kaip sako prof. V. Barzda, pagrindiniai nariai jau yra, tačiau dar nori pritraukti daugiau studentų, kurie turėtų galimybę mokytis. Profesorius įsitikinęs – būtent taip geriausia auginti naują kartą.