Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas š. m. lapkričio 12-16 d. dalyvavo Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijos projekte „Savaitė aukštojoje mokykloje“. Gimnazijos dvyliktokai turėjo galimybę visą savaitę eiti ne į pamokas, bet į pasirinktos studijų programos paskaitas ir tapti studentais vienai savaitei. Moksleivis Mantas Migauskas sudvejojęs, ką pasirinkti – informatiką ar taikomąją fiziką – apsisprendė išbandyti savo jėgas Fizikos fakultete.
Taikomosios fizikos studijų programos vadovas Tau sudarė asmeninį paskaitų tvarkaraštį, jame – paskaitos ir laboratoriniai darbai nuo ryto iki vakaro, skirtos pirmakursiams, antrakursiams, trečiakursiams. Kaip pavyko susidoroti su krūviu?
Buvau pasiruošęs padirbti, pavargti, tačiau nors ir jaučiau krūvį, susidoroti sunku nebuvo. Tikriausiai dėl to, kad dar nesu tikras sudentas, tik stebintysis, todėl nereikėjo daug ruoštis namie, gilintis į kiekvieną paskaitos detalę. Manau, jei reikėtų studijuoti tokiu tempu – tikrai būtų sunku, bet kai galėjau ateiti į paskaitą labiau atsipalaidavęs, diena pakankamai greitai praeidavo.
Kaip jauteisi paskaitų ir laboratorinių darbų metu, petys petin dirbdamas su studentais?
Pirmieji du užsiėmimai buvo laboratoriai darbai, kurių metu studentai gynėsi darbus, todėl buvo baisoka, nedrąsu, jaučiausi ne vietoje ir ne laiku. Tačiau į darbą įsitraukti padėjo šaunios kuratorės, kurios ne tik palydėdavo iš auditorijos į auditoriją, bet ir supažindino su kitais studentais, įvairiomis Universiteto veiklomis, kasdieniu studento gyvenimu. Taip dingo baimė, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, o dabar jaučiuosi pažinęs nuostabų kolektyvą.
Kas labiausiai patiko „Savaitės aukštojoje mokykloje“ metu?
Buvo įdomu pamatyti laboratorijas, sužinoti ne tik kaip ten dirba žmonės, bet ir ko tikisi pasiekti, su kuo bendradarbiauja, koks laboratorijų pritaikymas praktikoje, koks jų tarpusavio bendravimas. Taip pat labai įdomu pasiklausinėti studentų, ką jie mano apie pasirinktas studijas, Universitetą, ar to ir tikėjosi ir pan.
Kas buvo sudėtingiausia?
Tikriausiai sunkiausia buvo visas dienas išlikti susikaupusiam ir žvaliam, nes norėjau daug pamatyti ir išgirsti. Šiek tiek nuvargino didelis informacijos kiekis.
Kokia atmosfera paskaitose ir laboratoriniuose darbuose?
Teko dirbti su įvairių grupių ir kursų studentais ir nors visų bendravimas skyrėsi, gera nuotaika išliko visose paskaitose. Tiesą sakant, buvau nustebęs, nes prieš einant į universitetus, projekto dalyvius perspėjo, kad gali būti visko. Atėjęs ir pamatęs, kokia gera nuotaika ir draugiškumas čia vyrauja, maloniai nustebau.
Šiuo metu Fakultete renkamas geriausias dėstytojas. Tu susipažinai net su 10-čia jų. Kuriam atiduotum savo balsą? Kodėl?
Galbūt per mažai laiko praleidau, kad galėčiau tvirtai pasakyti, kuris dėstytojas man labiausiai patiko, bet po šios savaitės juo būtų K. Arlauskas. Ir kiek teko kalbėtis su studentais – vienas jų favoritų. Atiduočiau balsą jam, nes jo paskaitose vyravo geriausia nuotaika, taip pat jis labai aiškiai ir noriai sugebėjo paaiškinti dėstomus dalykus net ir kurso neinančiam dvyliktokui.
Taigi, Mantai, ar norėtum studijuoti taikomąją fiziką?
Negaliu sakyti, kad esu įsitikinęs, tačiau ši savaitė panaikino daug abejonių dėl studijų programos ir iš kitų svarstomų studijų labai linkstu link šių.
Ačiū už pokalbį ir linkime sėkmės!