2021 m. vasario 2 d. eidamas 76-uosius metus po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, ilgametis Fizikos fakulteto prodekanas Jurgis Storasta.
Jurgis Storasta gimė 1945 m. balandžio 23 d. Tebereišiškiuose (Panevėžio raj.). VU absolventas (1970), fizikos ir matematikos mokslų kandidatas („Nepusiausvirųjų krūvininkų sklaidos ir rekombinacijos tyrimas fotoimpulsinio Holo efekto metodu“, 1977, VU vad. J. Vaitkus), nostr. dr. 1993, VU Puslaidininkių fizikos katedros docentas (1991), Fizikos fakulteto prodekanas (nuo 1993-2007). VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Fotoelektrinių reiškinių sektoriaus vedėjas. Mokslinių tyrimų sritys – lazerių spinduliuotės ir puslaidininkių sąveika, fotoimpulsinis Holo efekto metodas, optinė elektronika ir fotonika, sinergetinė elektronika. Dirbo mokslinį darbą Prahos Karlo (Čekija) ir Glazgo (Didžioji Britanija) universitetuose. Tęstinio leidinio „Fizikų žinios“ redaktorių kolegijos narys (nuo 1991).
Profesorius visada buvo itin geranoriškas, paprastas, visiems padedantis, puikus žmogus. Toks ir išliks jį pažinojusių širdyse.
Urną planuojama laidoti balandžio 23 d.
Išėjo amžinybėn dr. Jurgis Storasta, savo darbinėje veikloje pasiekęs profesoriaus poziciją, puikus žmogus, intelektualas, daug nuveikęs mokslininkas, aktyviai reiškęsis Fizikos fakulteto ir viso Universiteto gyvenime.
Svarbūs profesoriaus darbai puslaidininkinių medžiagų ir darinių defektų bei mikronehomogeniškumų tyrimuose, panaudojant foto Holo reiškinio metodą. Paskutiniųjų metų darbai naujų puslaidininkinių medžiagų technologijose sudarė sąlygas kūrybingam darbui CERN’o programoje sprendžiant naujo tipo jonizuojančiosios spinduliuotės detektorių kūrimo problemas.“
Visa formali informacija apie profesoriaus karjerą neatspindi to entuziazmo, su kuriuo jaunas studentas, o vėliau aspirantas jungėsi į pionieriškus lazerių taikymo medžiagotyrai darbus, o jo ar ir jam dalyvaujant sukonstruotos aparatūros pranoko lūkesčius, ką pastebėjo su juo kabėdamasis Nobelio premijos laureatas K. fon Klicingas. Sukaupęs patirties jis atrado ar ištyrė naujus efektus, pvz., CdSe, CdTe, GaAs, Si, TlBr, kas sąlygojo jo darbų svarbą įvairiose fotonikos, CERN, ESA programose.
Jo mokslinę veiklą pristabdė jam patikėtos prodekano pareigos, bet ši jo veikla paliko puikius pokyčius fakultete. Kruopštus Profesoriaus darbas fakultete, mokyklose, žiniasklaidoje, bendraminčių paspirtis per keletą metų leido fizikos fakultetui ne tik atsigauti, bet netgi rinkti kasmet vis didėjantį skaičių pageidaujančių studijas Fizikos fakultete.
Gedime drauge su žmona, sūnumis ir anūkais.
Ilsėkis ramybėje, mielas Jurgi, kolega ir bendradarbi. Tamstos nuopelnai yra mūsų atmintyje ir atskleisti Puslaidininkių fizikos katedros istorijoje.
Prof. J.V. Vaitkus
Po dekano rinkimų 1993 metais nedvejodamas pakalbinau ir mano laimei sutiko būti prodekanu mano geras bičiulis docentas, vėliau profesorius Jurgis Storasta. Jo pagrindiniu rūpesčiu tapo studijų ir studentų reikalai fakultete. Buvo sunkūs laikai visiems, fizikų vieta šalies ekonomikoje labai susiaurėjo, vis mažiau abiturientų rinkosi sunkią ir finansiškai mažą atlygį baigus žadančią specialybę. Net iš aukštų politikų lūpų skambėdavo mintys, kad Lietuvai per brangus fizikų rengimas. Dvigubai sumažėjus studijuojančių fiziką studentų, mažėjo ir dėstytojų poreikis.
Kruopštus Profesoriaus darbas fakultete, mokyklose, žiniasklaidoje, bendraminčių paspirtis per keletą metų leido fizikos fakultetui ne tik atsigauti, bet netgi surinkti kasmet vis didėjantį skaičių abiturientų pageidaujančių studijuoti Fizikos fakultete. Visa tai, manau, didele dalimi yra prodekano profesoriaus Jurgio Storastos nuopelnas. Jis liko prodekanu ir antrosios kadencijos metu. Puikus žmogus, tikras inteligentas, tokių dabar reta.
Jurgis visada buvo geros nuotaikos, mielai padėdavo studentams jų rūpesčiuose ir bėdose. Studentai jį gerbė, dėstytojai labai vertino jo žinias ir erudiciją rengiant naujas programas. Puikaus dainininko Jurgio patarimu, nuo pat pirmų mūsų bendro darbo dekanate metų kasmet rengdavome Naujametinius fakulteto darbuotojų vakarėlius, į juos kalbindavome ateiti su žmonomis/ vyrais, kviesdavome nedidelius ansambliukus ar muzikantus, padainuodavo VU vyrų choras, juk dauguma jo narių buvo fizikai, rengdavome loterijas, jose visi dalyviai kažką laimėdavo. Apsilankydavo universiteto vadovai, pakviesdavome fizikus iš mokslo institutų, bei visus dėstytojus - rentininkus. Būdavo smagu.
Gedime drauge su žmona, sūnumis ir anūkais.
Išėjo amžinybėn puikus žmogus, intelektualas, tikras Lietuvos patriotas. Mano šeima neteko nuostabaus bičiulio.
Ilsėkis ramybėje, mielas Jurgi.
Prof. G. Dikčius
Ir man teko garbė po dekano rinkimų 2002 metais kartu dirbti Fizikos fakulteto dekanate. Taip pat kaip ir G.Dikčius, nedvejojau, kviesdamas kartu dirbti. Puikus bendravimas, šilti santykiai, pagarba kitiems buvo pamatinės vertybės. Galiu tik pritarti prof. G.Dikčiui - puikus žmogus, tikras inteligentas, tokių dabar reta. Būtent studijos buvo pagrindinis velionio rūpestis. Tik jo pastangomis buvo pasiektas tų laikų rekordas – į Fizikos fakultetą buvo priimta 196 studentai.
Tęsėme fakulteto tradicijas – FIDI, Naujųjų Metų sutikimus, būtinai su choru, šeimomis, kviesdavome fizikus iš kitų mokslo institucijų, bei visus dėstytojus – rentininkus. Tai buvo J.Storastos rūpestis ir iniciatyva.
Ilsėkis ramybėje, mielas Jurgi.
Gedime drauge su šeima.
Prof. J. Banys