Lietuvos lazerių asociacijos narės paskelbė nuotraukų konkurso „Šviesos reiškiniai“ nugalėtojus. Trijų geriausių kadrų autoriams atiteko po 200 Eur.
Lietuvos lazerių asociacija, vienijanti lazerių sistemas kuriančias įmones, gegužės pradžioje pakvietė dalyvauti nuotraukų konkurse. Per dešimt konkurso dienų buvo gauta 60 nuotraukų, kuriose užfiksuoti įvairūs su šviesa susiję reiškiniai: halai, vaivorykštės, atspindžiai, pašvaistės, lazerių blyksniai, nakties dangaus vaizdai ir pan. Dalyviai ne tik siuntė nuotraukas, bet ir noriai dalijosi istorijomis apie nuotraukose įamžintas akimirkas.
Konkursantus vertino komisijos nariai, susiję su fizika, fotografija ir, be abejo, šviesa. Pirmasis komisijos narys – VU profesorius dr. Mikas Vengris, 2019 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, 15 metų darbo skyręs šviesos moksliniams tyrimams. Antrasis – fizikas, fotografijų albumo „Nuostabi šalis“ bendraautoris ir aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis.
Visų dalyvių nuotraukas galima pamatyti „Facebook“ paskyroje Day of Light Lithuania.
Vaizduotę sužadinantys siurrealistiniai vaizdai
Konkurso komisija atrinko tris geriausius darbus, kurie labiausiai atitiko paskelbtą konkurso temą „Šviesos reiškiniai“.
Vienas iš nugalėtojų – Mantas Golubevas ir jo nuotrauka Visata neturi jokio plano.
„Tam, kad patikėtum šviesa, reikia tamsos.“ (Enigma). Manto Golubevo nuotrauka prikausto būtent šiais kontrastais: viduryje girių stovintis apžvalgos bokštas – tarytum laiptai į dangų, kurie kviečia mintimis aplankyti dar nepažintus pasaulius, planetas, besisukančias aplink šimtus milijardų žvaigždžių šimtuose milijardų galaktikų. Bokšto apšvietimas padaro jį labai miestietišką. Nebeatrodo, kad esame mažos dulkelės begalybėje. Turime bokstą – raketą, kuri šviečia ir laukia, kol avantiūriškai nusiteikę visatos tyrinėtojai leisis į kelionę“, – nuotraukos įkvėptas nuomone dalijosi VU profesorius dr. Mikas Vengris.
Šis kadras nepaliko abejingo ir fotografo, aviatoriaus Vido Kaupelio. Pasak jo, tai iš ties geras kadras – techniškai sudėtingas, tačiau jo kompozicija vykusi, o kometa kadre krinta būtent ten, kur ir reikia.
Kitas autorius, kuriam atiteko piniginė premija - Andrei Ganevič. Miesto ritmu, Vilnius
„Šiame kadre vyksta žaidimas: sena-stabilu ir nauja-laikina. Nors techniškai nesudėtingas darbas, bet tinkamos spalvos, skoningas apšvietimas išskiria šią nuotraują ir sudaro iliuziją, kad cerkvė – lyg auksinė“, – taip nuotrauką apibūdina Vidas Kaupelis.
Vilnius mielas visada – naktį, dieną, rytą, vakarą. Miestas, kuris neatsibosta. Šio autoriaus nuotraukoje Lietuvos mokslo premijos laureatas Mikas Vengris mato ir Vilnių, ir save.
„Vilnius – tai lyg ta cerkvė, stovinti čia jau ilgus amžius, o aš – kaip tas troleibusas, žaibiškai švystelėjęs pro šalį ir nuvažiavęs į Žirmūnus. Ir tik tą vieną naktį Vilnius ir aš esame viena – du pakeleiviai, suraišioti šviesos gijomis“, – taip jis apibūdina jausmą, kurį sužadino ši nuotrauka.
Prizui nominuotas ir Idilijos Sotnikovaitės darbas Branduoliniai kopūstai. Karšta ir blyksinti vasaros naktis virš Vievio miestelio.
Vido Kaupelio nuomone, tai labai geras kadras: tik dėl atsitiktinumo, sėkmės ir mokėjimo elgtis fotoaparatu iš visiškai nuobodžios, nepatrauklios ir buitiškos vietos padarytas šiek tiek mistikas, magiškas ir netikėtas fotokūrinys.
„Idilijos Sotnikovaitės nuotraukoje – žaibų nutviekstas suklypęs šiltnamis šalia kopūstų lysvės. Kadras labai siurrealistiškas“, – Vido nuomonei antrina dr. Mikas Vengris. Audringa ir žaibuojanti vasaros naktis atrodo taip, lyg piktas raganius būtų įgijęs neregėtų galių ir mėgintų sunaikinti pasaulį. Atrodo, kad šviesa ir tamsa viena per kitą kviečia nuotraukos stebėtoją į 90-ųjų reivo vakarėlį. „Nuotraukos pavadinimas idealus – taip galėtų vadintis apsakymas, restoranas ar muzikos albumas“, – apibendrina dr. Vengris.
Lazeriui – 60 metų!
Gegužės mėnuo konkursui parinktas neatsitiktinai – gegužės 16 d. minima Tarptautinė šviesos diena. Lygiai prieš 60 metų, 1960 m. gegužės 16 d., inžinierius fizikas Teodoras Maimanas (Theodore Maiman) su kolegomis Hugheso tyrimų laboratorijoje (Pietų Karolina, JAV) paleido pirmąjį – raudonos spalvos – lazerio žybsnį. Praėjus daugiau nei penkiems dešimtmečiams po šio įvykio, 2017 metais vykusioje UNESCO Generalinėje konferencijoje gegužės 16 diena buvo oficialiai paskelbta Tarptautine šviesos diena. Ši UNESCO iniciatyva minima visame pasaulyje įvairiuose mokslininkų, švietimo įstaigų, menininkų inicijuotuose renginiuose, kurie yra dedikuojami šviesai ir fotonikai.
Per šešis dešimtmečius lazeris tapo inovacijų ir ateities technologijų sinonimu. Šiuo metu lazeriai naudojami ypač plačiai – nuo lėktuvų ir automobilių komponentų iki mobiliųjų telefonų ir medicinos prietaisų gamybos. Mikroelektronikos pramonėje lazerio spinduliai gali virinti, pjauti, šlifuoti. Panaudojant lazerius buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šviesa ir lazeriai ypač plačiai taikomi medicinoje. Lietuvoje sukurtos lazerinės technologijos geba atspausdinti nanorobotus, galinčius judėti žmogaus venose ir pristatyti vaistą tiksliai į pažeistą vietą. Nanodariniuose, pagamintuose naudojant lazerių blyksnius, kontroliuojamai auginamos žmonių ląstelės, suformuojant dirbtinį audinį transplantacijai, kitiems audinių inžinerijos tikslams.
90-tyje iš TOP 100 pasaulio universitetų galima rasti Lietuvoje gamintų lazerių. Jais taip pat naudojasi NASA, CERN ir kitos žymiausios laboratorijos, mokslo centrai. Vilnius dažnai vadinamas pasaulio lazerių sostine dėl itin didelės lazerius kuriančių įmonių koncentracijos ir dėl mūsų šalies mokslininkų, tiriančių ir kuriančių lazerines sistemas, potencialo.
Lazerių technologijų kūrimo pramonė Lietuvoje – tvirtas pasaulines pozicijas iškovojusi ir itin perspektyvi pramonės šaka.
Daugiau informacijos:
„Facebook“ paskyroje