PCCP yra tarptautinis, visame pasaulyje gerai žinomas žurnalas, skirtas publikuoti naujausius originalius darbus fizinės chemijos, cheminės fizikos ir biofizinės chemijos srityse. Naujausiame žurnalo numeryje galima rasti straipsnį pavadinimu „Tirpiklio poliškumo ir makromolekulių įtaka BODIPY-C10 jautrumui klampai“ - tai lietuvių mokslininkų darbas, kuriam žurnalo redaktoriai skyrė vietą ant viršelio, taip pripažindami, jog šis straipsnis - vienas geriausių.
Patekimas ant šio žurnalo viršelio reiškia, jog redaktoriai mano ne tik, kad straipsnis yra geros kokybės, bet taip pat, jog jis yra tinkamas pavyzdys pristatyti naujausias fizikinės chemijos ir cheminės fizikos tendencijas kitiems šios srities mokslininkams. Taip pat šis straipsnis yra įtrauktas ir į šio žurnalo 2020 m. aktualiausių straipsnių rinkinį.
Visas darbas truko apie metus, o šis straipsnis yra tęstinio bendradarbiavimo tarp FTMC ir VU, įtraukiančio tiek institucijų mokslininkus (dr. Aurimas Vyšniauskas, dr. Stepas Toliautas ), tiek ir studentus (A.Polita, R. Žvirblis), rezultatas. Verta pastebėti, kad šio straipsnio autoriai yra Lietuvoje dirbantys Lietuvos tyrėjai. Tikslinė mokslo grupė, kuri gali efektyviai išnaudoti savo narių kompetenciją (eksperimentininkai, teoretikai) ir prieinamą infrastruktūrą (laboratorijos, skaičiavimų centrai), gali sėkmingai atlikti tarptautinio pripažinimo sulaukiančius tyrimus ir Lietuvoje.
Straipsnyje aprašomas vieno iš populiariausių molekulinių klampos jutiklių -- molekulės, žinomos kaip BODIPY-C10 -- savybių tyrimas skirtingo poliškumo ir aplink jutiklį esančių kitų molekulių dydžio atvejais. (Glaustai -- poliškumas parodo, kiek tirpale linkusios atsiskirti teigiamo ir neigiamo krūvio dalelės ar sritys, o nuo tirpalo molekulių dydžio priklauso erdvės užpildymas aplink jutiklį ir galimybė jį paveikti.) Kadangi molekulinis jutiklis „matuoja“ klampą itin mažame tūryje (skirtingai nuo įprastų skysčio takumo ar inercijos testų, kur kartu dalyvauja tūkstančiai tirpalo molekulių), jį naudojant svarbu būti tikram, kad vienodas jutiklio atsakas iš tiesų atitinka vienodą klampą, o skirtingas -- pasikeitusią. Šis tyrimas parodė, kad ir poliškumo, ir aplinkos „grūdėtumo“ pokyčiai turi didelę įtaką BODIPY-C10 veikimui, todėl naudojant jutiklį praktiškai būtina į juos atsižvelgti: klampos skalė, sudaryta mažų molekulių tirpale (būtent tokie dažniausiai naudojami laboratorijos sąlygomis), greičiausiai netiks matuoti klampą tarp gyvos ląstelės baltymų.
Teoriniai skaičiavimai taip pat parodė, kad viena šio jutiklio molekulės dalis (būtent -C10) neturi įtakos mūsų vystomam jutiklio veikimo modeliui. Teoretikams tai yra gerai, nes tada galima sumažinti modeliuojamos molekulės dydį ir sutaupyti laiko.
Konkretūs tyrimai apie tai, kiek klampa klampai nelygu ir aplinka aplinkai nelygu, pastaruoju metu jutiklių srityje labai laukiami, nes jie padeda tobulinti jutiklių veikimą ir priartinti galimą jų taikymą praktikoje.
Straipsnio autoriai:
Dr. Aurimas Vyšniauskas - idėjos autorius, vadovavo šiam tyrimui ir irgi atliko dalį eksperimentinių matavimų.
Dr. Stepas Toliautas - Fizikos fakulteto (VU), Cheminės fizikos instituto mokslininkas. Atliko teorinius skaičiavimus šiam straipsniui.
Artūras Polita VGTU studentas - atliko daugumą eksperimentinių matavimų.
Rokas Žvirblis VU CGHF studentas - atliko dalį eksperimentinių matavimų.