Siūlomos doktorantūros temos 2025
Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ieško 7 doktorantūros studijų kandidatų prisijungti prie mokslinių grupių 2025 metų rugsėjį.
Siūlomos doktorantūros temos:
Halo branduolių reakcijų teorinis tyrimas
Halo branduoliai yra klasterizuotos branduolinės sistemos, kurių silpnai surišti valentininiai neutronai išplitę toli nuo branduolio šerdies, taip suteikdami unikalią galimybę tyrinėti branduolių sandarą ir reakcijas ties stabilumo riba. Jų egzotinė struktūra leidžia nagrinėti neutronų sluoksnius ties skilimo riba bei tirti specifinius sužadinimo būdus. Halo branduolių reakcijų mechanizmai skiriasi nuo stabilių branduolių, o specialiai atsižvelgiant į valentinius laisvės laipsnius. Halo branduolių reakcijos taip pat yra svarbios branduolinės astrofizikos ir nukleosintezės procesų supratimui.
Doktorantūros darbe bus kuriamas teorinis aprašymas halo branduolių reakcijoms, ypač dviejų dalelių halo branduoliams. Silpnas surišimas reiškia, kad būtina tinkamai nagrinėti kontinuumą, todėl aprašymui bus siekiama naudoti griežtą sklaidos teoriją. Jos sudėtingumas apsunkina taikymą kai kuriais ypatingais atvejais, kurie yra aktualūs halo branduolių reakcijoms, todėl bus kuriamos ir taikomos naujos metodikos, ypač tokios, kurios remiasi dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi priemonėmis. Sukurtos metodikos gali pasirodyti naudingos ir kitose srityse, pavyzdžiui, šaltųjų atomų ir universaliojoje keleto dalelių fizikoje.
Vadovas: Arnoldas Deltuva https://www.ff.vu.lt/en/itpa/staff/deltuva
Fenomenologinių modelių su papildomais skaliariniais multipletais tyrimas
Elementariųjų dalelių fizikos Standartinis modelis (SM), savyje turintis elektrosilpnosios sąveikos bei stipriųjų sąveikų kvantinių laukų teorijas, pateikia stebėtinai tikslų materijos aprašymą fundamentaliame lygyje. Tačiau kai kurie eksperimentiniai matavimai ir kosmologiniai stebėjimai (neutrinų osciliacijos, Zbb sąveikos konstantos, tamsioji materija ir kt.) sufleruoja, kad SM yra nepilnas. Todėl yra nagrinėjami įvairūs modelio plėtiniai, kurie leidžia teoriškai aprašyti stebimus dydžius, tačiau įveda papildomus parametrus. Taip pat sudėtingų modelių tikslūs sprendiniai reikalauja didelių skaičiavimo resursų, kurie gali augti eksponentiškai, atsižvelgiant į modelio sudėtingumą.
Doktorantūros metu bus ieškoma inovatyvių sprendimų SM plėtinių laisvųjų parametrų kitimo erdvėms nustatyti, ypatingą dėmesį skiriant mašininiam mokymuisi. Teoriniai apribojimai kaip unitarumas ir potencialo apribojimai iš apačios (bounded-from-below conditions) leidžia susiaurinti parametrų erdves, tačiau jų įvertinimas yra sudėtingas. Todėl bus pritaikomi neuroniniai tinklai ir vystomi mašininio mokymosi algoritmai, siekiant optimizuoti nagrinėjamų modelių skaitmeninius skaičiavimus.
Vadovas: Darius Jurčiukonis https://www.ff.vu.lt/en/itpa/staff/jurciukonis
Neutralių bozonų skilimo tyrimas naudojant CERN CMS duomenis
CERN Didžiojo hadronų kolaiderio (LHC) Kompaktiško miuonų solenoido (CMS) eksperimente protonų susidūrimų registravimas vykdomas daugiau nei dešimt metų. 2023 metais prasidėjo trečiasis duomenų rinkimo laikotarpis. Dėl eksperimente taikomo didesnio protonų pluoštelių persiklojimo nei ankstesniais laikotarpiais, tapo sunkiau išskirti atskirų sunkiųjų dalelių susidarymą, tenka adaptuoti ankstesniais metais naudotus duomenų analizės metodus. Protonų susidūrimo metu susidaro įvairios dalelės, kurių susidarymo dažnio ir skilimo ypatumų eksperimentiniai tyrimai suteikia teoretikams informacijos, leidžiančios patikslinti jų kuriamus modelius. Duomenų analizę atlieka tarptautiniai kolektyvai. Studijų pradžioje doktorantas CMS duomenų analizės mokintųsi prisidėdamas prie fotono ir Z bozono skilimų daugiamačio reakcijos skerspjūvio matavimo naudojant antrojo duomenų registravimo laikotarpio duomenis.
Doktorantas turės prisidėti prie CMS detektoriaus techninių darbų.
Vadovas: Andrius Juodagalvis https://www.ff.vu.lt/en/itpa/staff/juodagalvis
Paslėptos simetrijos integruojamose Hamiltonianinėse sistemose
Integruojamos Hamiltonianinės sistemos sudaro plačią modelių klasę turiančią pritaikymus nuo šaltųjų atomų ir puslaidininkių medžiagų iki kalibruotinių laukų ir holografinės superstygų teorijos. Išskirtinė tokių sistemų savybė – didelis judėjimo integralų skaičius signalizuojantis gausios paslėptų simetrijų šeimos egzistavimą. Tokios šeimos vadinamos kvantinėmis grupėmis. Doktorantūros metu bus nagrinėjamos susukto Yangian tipo kvantinės grupės Drinfeldo srovių prezentacijoje. Ši prezentacija, pasiūlyta K. Lu, W. Wang ir W. Zhang publikacijose arXiv:2308.12254 ir arXiv:2408.06981, atveria naujas galimybes integruojamų Hamiltonianinių sistemų su atviromis kraštinėmis salygomis spektrinėje analizėje. Planuojama išvystyti aukščiausio svorio įvaizdžių teoriją aukščiau minėtoms kvantinėms grupėms, pritaikyti algebrinį Bethe ansatz’ą Drinfeldo srovių prezentacijai ir išnagrinėti atrinktų Hamiltonianinių sistemų spektrines charakteristikas.
Vadovas: Vidas Regelskis https://www.ff.vu.lt/en/itpa/staff/regelskis
Valdiklių konstravimas stabilizacijai ir sinchronizacijai pasiekti periodinėse sistemose
Dinaminės sistemos turinčios periodinį sprendinį dažnai pasitaiko tiek žmonių padarytuose prietaisuose (besisukantis varikliai, osciliacijos elektrinėse grandinėse, periodinės cheminės reakcijos, garso sukelti periodiniai vibravimai) tiek natūraliose gamtos reiškiniuose (Žemės-Saulės sistema, neurono membranos potencialo svyravimai, grobuonio ir aukos uždarytoje ekosistemoje dinamika). Dažnai natūralus sistemos elgesys nėra pageidautinas, todėl, panaudojus valdiklį, norima nuvesti sistemą į kitą būseną. Viena uždavinių klasė yra susijusi su sinchronizacijos įjungimu/išjungimu tarp sujungtu osciliatorių. Kitas įdomus valdymo teorijos tikslas yra pakeisti periodinio sprendinio stabilumą (stabilizuoti/destabilizuoti), arba išfiltruoti tam tikrą harmoniką iš periodinio sprendinio. Paskutinis atvejis pasitaiko besisukančio skenavimo atominės jėgos mikroskopo veikime, kur yra norima išfiltruoti pirmą harmoniką iš uždelsto periodinio signalo (žr. arXiv:2403.11731). Panaudojus harmoninių osciliatorių metodą [https://doi.org/10.1103/PhysRevE.91.012920] planuojama sukonstruoti valdiklius sinchronizacijai, stabilizacijai ir filtravimui atlikti.
Vadovas: Viktor Novičenko http://www.itpa.lt/~novicenko/
Kitimo ir apsikeitimo procesai sudėtingose socialinėse sistemose
Nuomonių dinamika yra vienas iš sudėtingų socialinių sistemų tyrimų aspektų. Fizikiniai sukinių modeliai siūlo patogų idėjinį ir matematinį pagrindą nuomonių dinamikai modeliuoti. Veikiausiai todėl šios srities literatūroje vyrauja fazinių virsmų problematika. Tačiau empiriniuose duomenyse faziniai virsmai nėra stebimi, tad siūlomi modeliai nebūtinai yra realistiški. Šios doktorantūros temos tikslas yra atsižvelgti į minėtus trūkumus ir pasiūlyti naujus, pripažintu rinkėjo modeliu pagrįstus, nuomonės kitimą ir erdvinį apsikeitimą derinančius modelius. Tokie modeliai galėtų būti taikomi įvairioms socialinėms sistemoms modeliuoti: nuo socio-demografinių savybių ir politinių nuomonių sąryšio, ar visuomenės dėmesio dinamikos iki prekybos įvairiomis finansinėmis priemonėmis.
Vadovas: Aleksejus Kononovičius http://web.vu.lt/tfai/a.kononovicius/
Ličio gausa kaip žvaigždžių ir Galaktikos evoliucijos indikatorius
Darbo tikslas yra nustatyti ličio gausas vidutinės ir mažos masės žvaigždėse ir ištirti, kaip gausos pokyčiai priklauso nuo žvaigždės atmosferos parametrų, amžiaus, evoliucijos stadijos, sukimosi greičio, padėties Galaktikoje ir kitų parametrų. Pasaulyje šia tema yra paskelbta nepakankamai darbų, kad būtų įvertinti dabartiniai teoriniai žvaigždžių cheminės sudėties kitimo modeliai joms evoliucionuojant bei Paukščių Tako galaktikos cheminės evoliucijos modeliai. Darbas yra svarbus žvaigždžių ir Galaktikos evoliucijos tyrimams. Tyrimams bus naudojami aukštos skiriamosios gebos žvaigždžių spektrų stebėjimai VU FF TFAI Molėtų astronomijos observatorijoje bei kitose pasaulio observatorijose.
Vadovė: Gražina Tautvaišienė https://www.ff.vu.lt/en/itpa/staff/tautvaisiene
Iš kandidatų tikimasi gerų kvantinės mechanikos (teorinės fizikos temoms) ar astrofizikos (astronomijos temoms) žinių. Patirtis skriptų rašyme (su, pvz., Python, Wolfram Mathematica) yra privalumas.
Atrinkti kandidatai prisijungs prie Vilniaus universiteto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto. Institutą sudaro 8 mokslinės grupės, dirbančios atomo, branduolio, dalelių fizikos, kompleksinių sistemų, žvaigždžių ir egzoplanetų srityse. Daugiau informacijos galite rasti apsilankę https://www.ff.vu.lt/tfai/struktura/mokslines-grupes.
Finansai:
- Apmokami 4 doktorantūros studijų metai.
- Pirmų studijų metų metinė stipendijos suma – €15,960, likusių trijų – €18,480. Mokesčiai nėra atskaitomi.
- Papildomai yra padengiamos kelionių išlaidos.
- Neturint ES/EEE šalių pilietybės, teikiant stojimo paraišką reikalinga studento viza.
Reikalavimas stojantiesiems:
- Teikiantieji paraiškas turi turėti ar šiuo metu siekti magistro laipsnio fizikos, astrofizikos ar matematikos srityse.
Kaip teikti paraišką:
- Susidomėję turėtų susisiektu su Egidijumi Anisimovu () ar galimais temų vadovais (temas žr. viršuje).
- Prašome prisegti savo CV, motyvacinį laišką, akademinius bakalauro ir magistro studijų nuorašus, bei dviejų recenzentų vardus bei elektroninio pašto adresus, su kuriais bus susisiekta dėl rekomendacijų.
Terminas
- 2025 m. gegužės 30 d.
Papildoma informacija:
- Vilniaus universiteto teikiami fizikos krypties doktorantūros kursai
- Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentas
- Vilniaus universiteto Gamtos mokslų doktorantūros studijos
- Vilniaus universiteto Gamtos mokslų doktorantūros komitetas
- Bendrais klausimais kreipkitės į Kristiną Aponienę, Saulėtekio al. 3, kab. B232, tel. +370 (5) 223 4502, el. p.:
Esami ir buvę doktorantai
VU TFAI doktorantai
Bruno Ćurjurić (2024-2028)
Vilius Bagdonas (2023-2027)
Eimantas Ledinauskas (2022-2026)
Edvinas Gvozdiovas (2022-2026)
Aurimas Vitkus (2022-2026)
Yakov Braver (2021-2025)
Barkha Bale (2021-2025)
Marijus Ambrozas (2020-2024)
Ashutosh Sharma (2020-2025)
Rigonda Skorulskienė (2020-2025)
Rūta Adomavičienė (2020-2025)
Buvę VU TFAI doktorantai:
Šarūnas Jacevičius (2023-2024)
Markus Ambrosch (2019 - 2023)
Simonas Draukšas (2019 - 2023)
Edgaras Kolomiecas (2016 - 2023)
Jurgita Koncevičiūtė (2016 - 2021)
Giedrius Žlabys (2017 - 2021)
Mantas Račiūnas (2017 - 2021)
Carlos Viscasillas Vázquez (2017 - 2021)
Saulius Pakalka (2016 - 2020)
Žydrūnė Misikonytė (2016 - 2018)
Jonas Bialopetravičius (2015 - 2019)
Gintaras Kerevičius (2014-2019)
Vytautas Dūdėnas (2014 - 2018)
Tomas Andrijauskas (2013-2017)
Rytis Kazakevičius (2013-2017)
Hamid Reza Hamedi (2013-2017)
Laima Radžiūtė (2012-2016)
Vaidas Juknevičius (2012-2016)
Arnas Drazdauskas (2012-2016)
Mindaugas Macijauskas (2012-2016)
Algimantas Černiauskas (2012-2016)
Jonas Klevas (2012-2016)
Aleksejus Kononovičius (2011-2015)
Kristupas Milašius (2011-2014)
Adolfas Šliogeris (2011-2013)
Dainius Prakapavičius(2010-2014)
Renata Ženovienė (2010-2014)
Vytautas Čepas (2010-2014)
Šarūnas Masys (2009-2013)
Tomas Sabonis (2008-2015)
Gintaras Barisevičius (2008-2012)
Edita Stonkutė (2008-2012)
Marius Maskoliūnas (2008-2012)
Šarūnas Mikolaitis (2007-2011)
Vidas Regelskis (2006-2010)
Eduardas Puzeras (2006-2010)
Žilvinas Ežerinskis (2006-2010)
Rytis Juršėnas (2006-2010)
Viačeslavas Nelkinas (2005-2009)
Olga Rancova (2004-2008)
Darius Jurčiukonis (2003-2007)
Julius Ruseckas (2002-2006)
Oliver Scharf (2002-2006)
Miglius Alaburda (1999-2003)
Vygandas Laugalys (1995-2000)
Justas Zdanavičius (1994-2000)
Disertacijų tekstai
Disertacijos autorius: Edgaras Kolomiecas
Disertacijos pavadinimas: „Galaktikos kamuolinio žvaigždžių spiečiaus 47 Tukano cheminė raida“
Dissertation title: "Chemical Evolution of Galactic Globular Cluster 47 Tucanae"
Disertacija (EN) ir Santrauka (LT, 113 psl.)
Disertacijos autorius: Markus Ambrosch
Disertacijos pavadinimas: „Žvaigždžių atmosferų tyrimas su konvoliuciniais neuroniniais tinklais“
Dissertation title: "Investigating Stellar Atmospheres with Convolutional Neural Networks"
Disertacija (EN) ir Santrauka (LT, 105 psl.)
Disertacijos autorius: Simonas Draukšas
Disertacijos pavadinimas: „Grimus-Neufeld modelio renormalizacija“
Dissertation title: "Renormalization of the Grimus-Neufeld model"
Disertacija (EN) ir Santrauka (LT, 129 psl.)
Disertacijos autorė: Jurgita Koncevičiūtė
Disertacijos pavadinimas: „Teorinis dvigubos ir trigubos jonizacijos elektronais tyrimas taikant kelių žingsnių metodą“
Dissertation title: "Theoretical Study of Electron-Impact Double and Triple Ionization Using a Multi-Step Approach"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Carlos Viscasillas Vázquez
Disertacijos pavadinimas: „Neutronų pagavimo cheminių elementų gausėjimo Paukščių Tako galaktikoje raida“
Dissertation title: "Chemical abundances of neutron-capture elements in the Milky Way"
Disertacija (EN) ir Santrauka (LT, 175 psl.)
Disertacijos autorius: Giedrius Žlabys
Disertacijos pavadinimas: „Šaltųjų atomų dinamika kvazivienmatėse optinėse gardelėse“
Dissertation title: "Ultracold atom dynamics in quasi-one-dimensional optical lattices"
Disertacija (EN) ir Santrauka (LT, 109 psl.)
Disertacijos autorius: Saulius Pakalka
Disertacijos pavadinimas: „Tiesioginės ir netiesioginės viengubos jonizacijos elektronų smūgiais tyrimas“
Dissertation title: "Theoretical study of direct and indirect single ionisation by electron impact"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Jonas Bialopetravičius
Disertacijos pavadinimas: „Žvaigždžių spiečių analizė konvoliuciniais neuroniniais tinklais“
Dissertation title: "Analysis of Star Clusters with Convolutional Neural Networks"
Disertacija (EN)
Disertacijos autorius: Algimantas Černiauskas
Disertacijos pavadinimas: „Galaktikos kamuolinio žvaigždžių spiečiaus Tukano 47 cheminės ir kinematinės savybės.“
Dissertation title: "Chemical and kinematical properties of Galactic globular cluster 47 Tucanae
Disertacija (EN) ir santrauka (LT, 96 psl.)
Disertacijos autorius: Hamid Reza Hamedi
Disertacijos pavadinimas: „Tiesiniai ir netiesiniai lėtos šviesos reiškiniai“
Dissertation title: "Linear and nonlinear phenomena for slow light"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Dainius Prakapavičius
Disertacijos pavadinimas: „Deguonis žvaigždžių atmosferose: spektro linijų formavimasis ir gausa“
Dissertation title: "Oxygen in stellar atmospheres: spectral line formation and abundances"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Jonas Klevas
Disertacijos pavadinimas: „Konvekcijos ir nelokalaus spinduliuotės lauko įtaka spektro linijų formavimuisi žvaigždžių atmosferose“
Dissertation title: "The influence of convection and non-local radiative field on spectral line formation in stellar atmospheres"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Aleksėjus Kononovičius
Disertacijos pavadinimas: „Finansų rinkų ir socialinių procesų modeliavimas statistinės fizikos metodais“
Dissertation title: "Applications of Statistical Physics in Modeling of Financial Markets and Social Processes"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Arnas Drazdauskas
Disertacijos pavadinimas: „Evoliuciniai anglies ir azoto gausų pokyčiai mažos masės metalingose žvaigždėse“
Dissertation title: "Evolutionary carbon and nitrogen abundance alterations in low mass metal-abundant stars"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Vytautas Čepas
Disertacijos pavadinimas: „Galaktikos struktūra ir žvaigždėdara H II srities SH2-205 aplinkoje“
Dissertation title: "Galactic structure and star formation in the vicinity of H II region SH2-205"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Šarūnas Masys
Disertacijos pavadinimas: „Perovskitinių kristalų elektroninės ir kristalinės sandaros tyrimas“
Dissertation title: "Investigation of electronic and crystalline structure of perovskite crystals"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorė: Renata Ženovienė
Disertacijos pavadinimas: „Cheminės sudėties tyrimas galaktikos žvaigždžių substruktūrose“
Dissertation title: "Chemical composition study of galactic stellar substructures"
Disertacija (LT) | Santrauka (EN)
Disertacijos autorius: Marius Maskoliūnas
Disertacijos pavadinimas: „Cefėjo žvaigždėdaros rajonų tyrimas“
Dissertation title: "Investigation of star forming regions in Cepheus"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorė: Edita Stonkutė
Disertacijos pavadinimas: „Cheminė kinematiškai identifikuotos galaktikos žvaigždžių grupės sudėtis“
Dissertation title: "Chemical composition of kinematically indentified galactic stellar group"
Disertacija (LT) | Santrauka (EN)
Disertacijos autorius: Šarūnas Mikolaitis
Disertacijos pavadinimas: „Evoliuciniai cheminės sudėties efektai padrikųjų spiečių raudonosiose milžinėse“
Dissertation title: "Evolutionary Effects of Chemical Composition in Red Giants of Open Clusters"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Eduardas Puzeras
Disertacijos pavadinimas: „Evoliuciniai cheminės sudėties pokyčiai helį centre deginančių žvaigždžių atmosferose“
Dissertation title: "Evolutionary Effects in Helium Core Burning Star Atmospheres"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Rytis Juršėnas
Disertacijos pavadinimas: „Algebrinis daugiadalelės trikdžių teorijos plėtojimas teorinėje atomo spektroskopijoje“
Dissertation title: "Algebraic development of many-body perturbation theory in theoretical atomic spectroscopy"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorė: Olga Rancova
Disertacijos pavadinimas: „Kvazireliatyvistinio artinio plėtojimas atomų ir jonų spektrinėms charakteristikoms teoriškai tirti“
Dissertation title: "Development Of Quasirelativistic Approach For Investigation Of Spectral Characteristics Of Atoms And Ions"
(Disertacija) | (Santrauka)
Disertacijos autorius: Vygandas Laugalys
Disertacijos pavadinimas: „Jaunos žvaigždės ir tarpžvaigždinė ekstinkcija šiaurės amerikos ir pelikano debesyse“
Dissertation title: "Young stars and interstellar extinction in the North America and Pelican Nebulae"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Darius Jurčiukonis
Disertacijos pavadinimas: „SU(3) topologinių solitonų kanoninis kvantavimas“
Dissertation title: "Canonical quantization of SU(3) topological solitons"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Oliver Scharf
Disertacijos pavadinimas: „Hipersmulkiųjų sąveikų daugiaelektroniuose atomuose teorijos plėtojimas“
Dissertation title: "On the Theory of Hyperfine structure of Many-Electron atoms"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Justas Zdanavičius
Disertacijos pavadinimas: „Tarpžvaigždinė ekstincija Žirafos tamsiųjų debesų kryptimi“
Disertacija (EN)
Disertacijos autorius: Julius Ruseckas
Disertacijos pavadinimas: „Matavimo modeliai kvantiniu Zenono ir anti-Zenono efektu aprašymui ir laiko kvantineje mechanikoje apibrežimui“
Dissertation title: "Measurement Models for Quantum Zeno andanti-Zeno Effects and Time Determination in Quantum Mechanics"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)
Disertacijos autorius: Miglius Alaburda
Disertacijos pavadinimas: „Taškinių procesų 1/f triukšmo modeliavimas“
Dissertation title: "Point processes modeling of 1/f noise"
Disertacija (EN) | Santrauka (LT)