Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2024 - pažangūs vėžio gydymo metodai
Kaip ir kiekvienais metais, dvi docentės Brigita Abakevičienė (KTU) ir Aušra Kynienė (VU) kartu su tarptautiniu renginio organizatoriumi suburia savo kolegas, doktorantus, studentus organizuoti ir moderuoti tarptautinę meistriškumo pamoką. Šiais metais kovo 8 d. virtualaus tilto pagalba tarp Kauno ir Vilniaus įvyko kasmetinis renginys „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka“. Šis renginys skirtas supažindinti moksleivius, mokytojus, studentus ir likusią visuomenę su spindulinio gydymo svarba ir naujausiomis technologijomis, naudojamomis gydant vėžį. Pagrindinis spindulinio gydymo tikslas - sunaikinti vėžines ląsteles paciento organizme, kartu nežalojant sveikų audinių.
Renginio metu dalyviai turėjo galimybę giliau pažvelgti į hadronų terapiją ir išsiaiškinti, kaip skirtingos spinduliuotės - nuo rentgeno iki protonų - gali būti taikomos vėžio gydymo tikslais. Dalyviai klausėsi ekspertų paskaitų - Dr. Jono Veniaus (NVI), Dr. Erikos Korobeinikovos (LSMU), Dr. Juro Kišono (NVI), Prof. Dianos Adlienės (KTU) - kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi. Paskaitose buvo aptariami gydymo metodai, diagnostikos galimybės, taip pat buvo kalbama apie fantomų tyrimų svarbą spindulinėje medicinoje. Dalyviai taip pat turėjo unikalią galimybę virtualiai pasižvalgyti po ALICE greitintuvą, dalyvaujant tiesioginėje transliacijoje iš CERN! Praktinio užsiėmimo metu, kurį vedė Dr. Jurgita Laurikaitienė (KTU) Kaune, o Vilniuje medicinos fizikas Marijus Astrauskas (NVI), dalyviai turėjo galimybę išbandyti radiologo profesiją ir „matRad“ įrankio pagalba parengti vėžio gydymo planą pacientams. Renginys baigėsi praktinės dalies rezultatų pristatymu, po kurio sekė tarptautinė vaizdo konferencija, apjungianti visas šalis, dalyvaujančias šioje meistriškumo pamokoje.
Džiaugiamės sulaukę gausaus dalyvių skaičiaus - 40 dalyvių Kaune ir 72 dalyvių Vilniuje.
Už pagalbą organizuojant renginį dėkojame Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultetui ir Medžiagų mokslo institutui, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centrui, Nacionaliniam vėžio institutui (NVI), Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Renginį finansuoja: Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas ir Lietuvos vyriausybė.
Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2024
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu, jau tradiciškai, kviečia vyresnių klasių moksleivius (-es), studentus (-es) bei mokytojus (-jas) vienai dienai tapti elementariųjų dalelių fizikais (-ėmis). Šiemet jus kviečiame su elementariųjų dalelių fizikos pasauliu susipažinti kovo 27-ąją.
Meistriškumo pamoka prasidės paskaitomis, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų (-ių) veikla CERN, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize.
Savo įgūdžius išbandysite analizuodami (-os) vieno iš keturių didžiųjų CERN eksperimentų – Kompaktiškojo miuonų solenoido (angl. Compact Muon Soleinoid, CMS) – duomenis. Šis milžiniškas 14 tūkst. tonų masės detektorius veikia tarsi greitaveikė fotokamera, fiksuojanti dalelių susidūrimus iki 40 mln. kartų per sekundę. CMS skirtas tyrinėti plačiam fizikinių problemų spektrui – nuo standartinio modelio iki egzotiškų dalelių, kurios galėtų sudaryti tamsiąją medžiagą, paieškos. Dalelės, kurių susidūrimai stebimi šiuo detektoriumi, yra įgreitinamos CERN veikiančiu 27 km ilgio Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu.
Šiuolaikinis mokslas sunkiai įsivaizduojamas be tarptautinio bendradarbiavimo, tad dienos pabaigoje turėsite galimybę savo CMS duomenų analizės rezultatus aptarti su moksleiviais bei studentais iš kitų šalių bei pabendrauti su CERN mokslininkais (-ėmis).
Įveikus „Tarptautinės elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamokos 2024“ iššūkius – tapsite autentiškais elementariųjų dalelių fizikos tyrėjomis ir tyrėjais, tad įgysite šį faktą patvirtinančius sertifikatus!
Registracija į reginį | Renginio programa (gali nežymiai keistis) | Renginio plakatas
Kviečiame dalyvauti Tarptautinės hadronų terapijos meistriškumo pamokoje 2024
Kovo 8-ąją dieną kviečiame sudalyvauti renginyje – „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2024“. Pagrindinis spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti vėžines ląsteles paciento organizme, nebeleidžiant joms toliau augti ir atsinaujinti, tačiau dažniausiai jų skaičius tik sumažinamas iki tokio lygio, kad būtų galima lokaliai kontroliuoti auglį, tuo pačiu metu apsaugant sveikus audinius ir kritinius organus, supančius naviką, nuo nereikalingos apšvitos. Šiam tikslui siekti yra naudojamos įvairios gydymo technologijos ir metodai, kurių metu gali būti naudojamos skirtingos spinduliuotės: rentgeno ir gama fotonai, protonai ar anglies jonai.
Renginio metu naudodami spindulinės terapijos planavimo programą „matRad“ galėsite stebėti skirtingos spinduliuotės galimybes naikinant vėžinius audinius. Jūs pajusite tiesioginį fundamentalių tyrimų poveikį medicinai!
Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti su Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vykdomais tyrimais, hadronų terapija ir būsimu praktiniu užsiėmimu. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga. Šis praktinis užsiėmimas jums leis patirti vėžinių susirgimų gydymo spinduline terapija ypatumus. Renginio dienos pabaigoje į tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką jungsis įvairios pasaulio šalys, kurios naudoja pažangiausias technologijas medicinoje, ir bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.
Šiemet renginys įvyks kontaktiniu būdu Vilniuje ir Kaune. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms), studentams (-ėms), mokytojams ir visuomenei.
Daugiau informacijos | Registracija į renginį | Renginio plakatas
Renginio organizatoriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Baltijos šalių mokytojų programa 2024
CERN-LT konsorciumas ir VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras kviečia dalyvauti “Baltijos mokytojų programa 2024”, kuri vyks 2024 m. kovo 10 -15 d didžiausioje pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorijoje CERN. Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų mokytojams (-ojoms) sudaroma galimybė išklausyti CERN dirbančių mokslininkų paskaitas, aplankyti CERN kompleksą, apžiūrėti dalelių detektorius, parodas ir dalyvauti praktiniuose seminaruose, kuriuose jie supažindins su pažangiausia dalelių fizika.
Programos tikslas – padėti mokytojams (-ojoms) įgyvendinti atnaujintas bendrojo ugdymo programas, supažindinant su moderniąja fizika ir jos poveikiu visuomenei. Tikimasi, įgauta patirtis ir žinios padės mokytojams (-ojoms) sėkmingai pritaikyti įgytas žinias diegiant atnaujintą bendrųjų programų turinį, sudominti moksleivius (-es) šiuolaikine fizika ir motyvuoti rinktis naujos kartos fizikos, inžinerijos ar informacinių technologijų profesijas.
Paskaitos ir užsiėmimai vyks anglų kalba. Vietų skaičius grupėje ribotas, todėl vyks atranka ir pirmenybė bus teikiama 9–12 klasėse dirbantiems mokytojams (-oms).
Norinčius (-čias) dalyvauti stažuotėje prašome užpildyti klausimyną ir jame pateikti savo CV iki š.m. spalio mėn. 31 d. 24:00 val.
Kilus klausimams prašome kreiptis į CERN-LT Konsorciumo darbui su mokytojais ir moksleiviais koordinatorę Aušrą Kynienę - ausra.kyniene(at)tfai.vu.lt arba Mindaugą Macijauską – mindaugas.macijauskas (at) tfai.vu.lt „Baltijos mokytojų programą“ finansuoja CERN-LT Konsorciumas ir Lietuvos Respublikos vyriausybė.
Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2023“
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu kviečia vyresnių klasių moksleivius (-es) ir pirmo kurso studentus (-es) jau tradiciškai kviečia vienai dienai tapti elementariųjų dalelių fizikais (-ėmis). Po poros metų pertraukos, šiemet renginys įvyks gyvai – kovo 29-ąją. Pirmą kartą bus galimybė renginyje dalyvauti dviejuose miestuose – Vilniuje arba Kaune!
Meistriškumo pamoka prasidės paskaitomis, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų (-ių) veikla CERN, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize.
Savo įgūdžius išbandysite analizuodami (-os) vieno iš keturių didžiųjų CERN eksperimentų – Kompaktiškojo miuonų solenoido (angl. Compact Muon Soleinoid, CMS) – duomenis. Šis milžiniškas 14 tūkst. tonų masės detektorius veikia tarsi greitaveikė fotokamera, fiksuojanti dalelių susidūrimus iki 40 mln. kartų per sekundę. CMS skirtas tyrinėti plačiam fizikinių problemų spektrui – nuo standartinio modelio iki egzotiškų dalelių, kurios galėtų sudaryti tamsiąją medžiagą, paieškos. Dalelės, kurių susidūrimai stebimi šiuo detektoriumi, yra įgreitinamos CERN veikiančiu 27 km ilgio Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (angl. Large Hadron Collider, LHC).
Šiuolaikinis mokslas sunkiai įsivaizduojamas be tarptautinio bendradarbiavimo, tad dienos pabaigoje turėsite galimybę savo CMS duomenų analizės rezultatus aptarti su moksleiviais bei studentais iš kitų šalių bei pabendrauti su CERN mokslininkais (-ėmis).
Įveikus „Tarptautinės elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamokos 2023“ iššūkius – tapsite autentiškais elementariųjų dalelių fizikos tyrėjomis ir tyrėjais, tad įgysite šį faktą patvirtinančius sertifikatus!
Registracija į renginį | Renginio programa | Renginio plakatas
Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2023“
Kovo 8-ąją dieną kviečiame sudalyvauti renginyje – „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2023“. Pagrindinis spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti vėžines ląsteles paciento organizme, nebeleidžiant joms toliau augti ir atsinaujinti, tačiau dažniausiai jų skaičius tik sumažinamas iki tokio lygio, kad būtų galima lokaliai kontroliuoti auglį, tuo pačiu metu apsaugant sveikus audinius ir kritinius organus, supančius naviką, nuo nereikalingos apšvitos. Šiam tikslui siekti yra naudojamos įvairios gydymo technologijos ir metodai, kurių metu gali būti naudojamos skirtingos spinduliuotės: rentgeno ir gama fotonai, protonai ar anglies jonai. .
Renginio metu naudodami spindulinės terapijos planavimo programą „matRad“ galėsite stebėti skirtingos spinduliuotės galimybes naikinant vėžinius audinius. Jūs pajusite tiesioginį fundamentalių tyrimų poveikį medicinai!
Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti su Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vykdomais tyrimais, hadronų terapija ir būsimu praktiniu užsiėmimu. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga. Šis praktinis užsiėmimas jums leis patirti vėžinių susirgimų gydymo spinduline terapija ypatumus. Renginio dienos pabaigoje į tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką jungsis įvairios pasaulio šalys, kurios naudoja pažangiausias technologijas medicinoje, ir bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.
Šiemet renginys įvyks kontaktiniu būdu Vilniuje ir Kaune. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms), studentams (-ėms), mokytojams ir visuomenei.
Registracija į renginį | Renginio programa | Renginio plakaktas
Kviečiame fizikos mokytojus (-as) dalyvauti atrankoje stažuotei CERN!
Po ilgos pertraukos startuoja “Baltijos mokytojų programa 2023”, kuri vyks 2023 m. balandžio 23-28 d. Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų mokytojams atnaujinama galimybė išklausyti CERN dirbančių mokslininkų paskaitas, aplankyti CERN kompleksą, pamatyti dalelių detektorius, parodas ir dalyvauti praktiniuose seminaruose, kuriuose jie supažindins su pažangiausia dalelių fizika.
Programos tikslas – padėti mokytojams(-oms) įgyvendinti atnaujintas bendrojo ugdymo programas, supažindinant su moderniąja fizika ir jos poveikiu visuomenei. Tikimasi, įgauta patirtis ir žinios padės mokytojams(-oms) sėkmingai pritaikyti įgytas žinias diegiant atnaujintą bendrųjų programų turinį, sudominti moksleivius(-es) šiuolaikine fizika ir motyvuoti rinktis naujos kartos fizikos, inžinerijos ar informacinių technologijų profesijas.
Paskaitos ir užsiėmimai vyks anglų kalba. Vietų skaičius grupėje ribotas, todėl vyks atranka ir pirmenybė bus teikiama 9–12 klasėse dirbantiems mokytojams(-oms).
Norinčius dalyvauti stažuotėje prašome užpildyti klausimyną ir jame pateikti savo CV iki š.m. vasario mėn. 16 d. 8:00 val.
Kilus klausimams prašome kreiptis į CERN-LT Konsorciumo darbui su mokytojais ir moksleiviais koordinatorę Aušrą Kynienę - ausra.kyniene (at) tfai.vu.lt arba Mindaugą Macijauską – mindaugas.macijauskas (at) tfai.vu.lt
„Baltijos mokytojų programą“ finansuoja CERN-LT Konsorciumas ir Lietuvos vyriausybė.
CERN vasaros programa studentams (-ėms)
CERN vasaros programa. Nuotr.: CERN
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kviečia fizikos, inžinerijos arba informatikos studentus (-es) dalyvauti vasaros programoje studentams. Tai puiki proga dalyvauti kasdienėje CERN tyrėjų grupių veikloje, dirti tarpdisciplininėje aplinkoje. Kartu su darbu tyrėjų komandose, atrinktiems studentams (-ėms) bus skaitomos paskaitos, specialiai paruoštos supažindinti su teorine bei eksperimentine dalelių fizika ir skaičiavimo metodais, studentai (-ės) taip pat galės susipažinti su CERN infrastruktūra.
Vasaros programa skirta studentams (-ėms), kurie (-ios) 2023 metų vasarą bus baigę (-usios) III-iuosius savo studijų programos metus. Paraiškos priimamos iki 2023 metų sausio 30 d. Daugiau informacijos – čia.
Kviečiame dalyvauti „Tarptautinėje elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamokoje 2022“!
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu kviečia vyresnių klasių moksleivius (-es) ir pirmo kurso studentus (-es) vienai dienai tapti elementariųjų dalelių fizikais (-ėmis). Šiemet nuotolinis renginys įvyks kovo 30-ąją.
Meistriškumo pamoka prasidės paskaitomis, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų (-ių) veikla CERN, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize.
Savo įgūdžius išbandysite analizuodami (-os) vieno iš keturių didžiųjų CERN eksperimentų – Kompaktiškojo miuonų solenoido (angl. Compact Muon Soleinoid, CMS) – duomenis. Šis milžiniškas 14 tūkst. tonų masės detektorius veikia tarsi greitaveikė fotokamera, fiksuojanti dalelių susidūrimus iki 40 mln. kartų per sekundę. CMS skirtas tyrinėti plačiam fizikinių problemų spektrui – nuo standartinio modelio iki egzotiškų dalelių, kurios galėtų sudaryti tamsiąją medžiagą, paieškos. Dalelės, kurių susidūrimai stebimi šiuo detektoriumi, yra įgreitinamos CERN veikiančiu 27 km ilgio Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (angl. Large Hadron Collider, LHC).
Šiuolaikinis mokslas sunkiai įsivaizduojamas be tarptautinio bendradarbiavimo, tad dienos pabaigoje turėsite galimybę savo CMS duomenų analizės rezultatus aptarti su moksleiviais bei studentais iš kitų šalių bei pabendrauti su CERN mokslininkais (-ėmis).
Įveikus „Tarptautinės elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamokos 2022“ iššūkius – tapsite autentiškais elementariųjų dalelių fizikos tyrėjomis ir tyrėjais, tad įgysite šį faktą patvirtinančius sertifikatus!
Renginio iniciatorius: Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Renginio partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Renginio rėmėjai: Lietuvos fizikų draugija, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas
Registracija į renginį | Renginio programa | Renginio plakatas
Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2022
Vasario 11-ąją dieną kviečiame dalyvauti renginyje – „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2022“.
Rentgeno spindulius, protonus ar anglies jonus galima naudoti kaip „peilį“, kuriuo itin tiksliai yra naikinami vėžiniai audiniai, nepažeidžiant aplinkinių kritinių organų. Naudodami spindulinės terapijos planavimo programą „matRad“ galėsite stebėti skirtingos spinduliuotės galimybes naikinant vėžinius audinius. Jūs pajusite tiesioginį fundamentalių tyrimų poveikį medicinai!
Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė bus skirta susipažinti su Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vykdomais tyrimais, hadronų terapija ir būsimu praktiniu užsiėmimu. Antrojoje dienos pusėje seks praktinis užsiėmimas su hadronų terapijos planavimo programine įranga. Šis praktinis užsiėmimas jums leis patirti vėžinių susirgimų gydymo spinduline terapija ypatumus. Renginio dienos pabaigoje į tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką jungsis įvairios pasaulio šalys, kurios naudoja pažangiausias technologijas medicinoje, ir bus aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.
Šiemet renginys įvyks nuotoliniu būdu – Zoom programos aplinkoje. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms), studentams (-ėms), mokytojams ir visuomenei.
Registracija į renginį | Renginio programa | Plakatas
Renginio organizatoriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras, Nacionalinis vėžio institutas. Renginio partneris: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Renginio rėmėjai:
Lietuvos fizikų draugija
Kviečiame dalyvauti INSPYRE mokykloje!
Nacionalinio branduolinės fizikos instituto (Italija) Frascati laboratorija kviečia paskutinių dviejų klasių moksleivius iš viso pasaulio dalyvauti Tarptautinėje modernios fizikos ir tyrimų mokykloje (angl. International School on Modern PhYsics and Research – INSPYRE).
Mokykla, kuri šiemet įvyks balandžio 4 – 8 dienomis, bus skirta interaktyviam supažindinimui su naujausiais ir įdomiausiais dalelių fizikos ir Visatos pažinimo tyrimais – tiek iš teorinės, tiek ir eksperimentinės pusės. Kvantinė fizika ir gravitacija – mūsų supratimo apie Visatos sandarą pamatai, tamsioji energija bei tamsioji materija kartu su eksperimentiniais rezultatais, galbūt galinčiais atskleisti fiziką už Standartinio modelio ribų – bus pristatyti entuziastingų šių sričių ekspertų, džiugiai nusiteikusių pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Mokyklos metu taip pat susipažinsite su Nacionaline Frascati laboratorija bei joje veikiančiu DAFNE dalelių greitintuvu. O galiausiai – susipažinsite su naujausiomis kvantinėmis technologijomis ir sensoriais. Būsimosios ir būsimieji Visatos tyrinėtojos (-ai) – nepraleiskite progos pažinti Visatą nuo elementariųjų dalelių iki žvaigždžių!
Paskaitos vyks anglų kalba. Paskaitų laikas – 16:00 – 18:30 Lietuvos laiku.
Nepamirškite užsiregistruoti prieš kovo 18-ąją! Registracijos forma pasiekiama šiuo adresu.
Daugiau informacijos bei renginio programa netrukus bus paskelbta INSPYRE 2022 puslapyje.
Septintasis CERN Baltijos šalių grupės susitikimas
Rygos Technikos universiteto nuotr.
Istorinę Baltijos kelio dieną – rugpjūčio 23-iąją – Rygoje įvyko CERN Baltijos šalių grupės susitikimas, kuriame dalyviai susirinko tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Tai pirmasis susitikimas visoms trims Baltijos šalims tapus asocijuotomis CERN narėmis, ir didelis žingsnis stiprinant mokslinę bendruomenę.
Susitikimo metu pasidžiaugta dviejų pirmą kartą organizuotų renginių sėkme. Tai CERN Baltijos šalių konferencija (CBC 2021), įvykusi birželio 28-30 dienomis (organizatorius - Tartu universitetas), bei Baltijos šalių Didelių energijų fizikos ir greitintuvų mokykla, įvykusi rugpjūčio 2-6 dienomis (organizatorius - Rygos technikos universiteto Didelių energijų fizikos ir greitintuvų technologijų centras).
CERN Baltijos šalių grupė džiaugiasi augančiu visuomenės supratimu apie su CERN susijusias veiklas, o tuo pačiu ir plačiu ir augančiu tyrimų, vystymo, inovacijų ir antreprenerystės bendruomenės įsitraukimu į didelių energijų fizikos ir greitintuvų veiklas.
Susitikimas pasibaigė sekančio etapo siekių akcentavimu Baltijos regionui, tarp kurių:
- sutarimas siekti pilnos CERN narystės;
- CERN Baltijos šalių bendruomenės stiprinimas ir vystymas, tikimasi galimo bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis;
- naujų idėjų vystymas per bendrus esminius Baltijos šalių projektus – bendru dalyvių sutarimu laikomas siekiu;
- bendrų populiarinimo, komunikavimo ir įtraukimo veiklų koordinavimas tarp verslo, fizikos mokytojų, visuomenės ir naujų bendruomenių tarpdisciplininei veiklai.
Mokslo festivalis "Erdvėlaivis Žemė 2021"
Šių metų rugsėjo 9 – 17 dienomis įvyks jau tradicija tapęs mokslo populiarinimo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras rugsėjo 16-ąją kviečia dalyvauti šiuose festivalio renginiuose:
- 12:00 - doc. dr. Valdo Jonausko paskaita „Ar sukursime Saulę Žemėje – valdomą termobranduolinę sintezę“
- 13:00 - prof. habil. dr. Egidijaus Norvaišo paskaita „Ar juodoji skylė nepraris mūsų ir CERN’o?“
- 14:00 - praktinis užsiėmimas „Pamatyti nematomą“ (dr. Artūras Acus, doc. dr. Aušra Kynienė ir kiti)
- 15:00 - Praktinis užsiėmimas „Kaip įvertinti nematomą“ (doc. dr. Aušra Kynienė, Simonas Daukšas, Marijus Ambrosas)
Registracija į renginius būtina. Užsiregistruoti galite atidarę nuorodą į pasirinktą renginį.
Pirmoji CERN Baltijos konferencija - CBC 2021
2021 metų birželio 28-30 dienomis įvyko pirmoji CERN Baltijos konferencija (angl. CERN Baltic Conference; CBC 2021), ją šiemet organizavo Tartu universitetas, Estija. Dėl COVID pandemijos renginys vyko virtualiai. Konferencijoje dalyvavo 136 dalyviai, pateikta 70 pranešimų. Temos siekė nuo visuomenės ir edukacijos, Baltijos šalių bendradarbiavimo, pramonės bendradarbiavimo iki technologijų ir dalelių fizikos mokslo. Siekiama, kad renginys bus kartojamas kas metus.
Daugiau informacijos: https://indico.cern.ch/event/970609/
Lietuvos dalelių fizikos susitikimas
Šių metų kovo 9-ąją įvyko pirmą kartą organizuotas Lietuvos dalelių fizikos susitikimas (angl. Lithuanian Particle Physics Meeting – LPPM 2021). Lietuvos fizikai eksperimentatoriai ir teoretikai dalijosi savo darbo patirtimi su dalelių detektoriais Šveicarijoje (CERN), Japonijoje (KEK), Kanadoje (SNOLAB), aptarė savo darbus įvairiose dalelių fizikos ir kosmologijos srityse. Plačiau apie šį susitikimą - Vilniaus universiteto naujienų puslapyje.
Kviečiame dalyvauti "Tarptautinėje hadronų terapijos meistriškumo pamokoje 2021"
Kovo 24-ąją pirmą kartą Lietuvoje įvyks renginys „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka 2021“, kurio metu dalyviai galės susipažinti su Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vykdomais tyrimais, hadronų terapija ir praktiškai išbandyti hadronų terapijos planavimo programinę įrangą. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmų kursų studentams (-ėms).
Renginys įvyks nuotoliniu būdu – Zoom programos aplinkoje.
Renginio organizatoriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras, Nacionalinis vėžio institutas.
Registracija į renginį | Renginio programa | Renginio plakatas | Platesnė informacija
Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2021
Vasario 24-ąją įvyko "Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2021". Vyresnių klasių moksleiviams ir studentams skirtas renginys skatina dalelių fizikos tyrimų, atliekamų CERN, pažinimą, dalyviams leidžia išbandyti naujus duomenų analizės metodus. Plačiau apie šių metų renginį - Vilniaus universiteto naujiejų puslapyje.
Lietuvoje šį renginį inicuoja VU FF Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras ir organzuoja kartu su Kauno technologijos (KTU) bei Vilniaus Gedinimo technikos (VGTU, Vilnius Tech) universitetais.
ES finansuojamas projektas "Tyrimai už Standartinio modelio Didžiajame hadronų greitintuve su globaliais Higgso bozono sąveikų apribojimais"
Projekto nr.: 09.3.3-LMT-K-712-18-0004
Projekto pavadinimas: Tyrimai už Standartinio modelio Didžiajame hadronų greitintuve su globaliais Higgso bozono sąveikų apribojimais
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-11-09 iki 2022-11-08
Mokslinio tyrimo vadovas: dr. Aurelijus Rinkevičius
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“ pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. lapkričio 5 d.; pabaiga – 2022 lapkričio 4 d.
Projekto tikslas: Kvalifikacijos kėlimas Higso bozono sąveikų tyrime su CMS eksperimentu.
Projektas įgyvendinamas CERN laboratorijoje. Jis leis detaliau ištirti Higso bozoną bei du Higso bozonus vienu metu su Kompaktiškuoju miuonų solenoidu (angl. Compact Muon Solenoid, CMS). Higso bozono tyrimai yra vienas svarbiausių dabartinės didelės energijos fizikos uždavinių reikalaujantis daug eksperimentinių duomenų, adaptuotų teorinių rėmų bei daugybės tyrėjų pastangų. Tyrimo metu tyrėja (Alexandra) atliks globalų (susidedantį bent iš keleto skirtingų matavimų) matavimą. Darbas yra labai kolegialus su keletu tarptautinių tyrėjų komandų, kas leis stiprinti tyrėjos komandinių įgūdžių kvalifikacijas. Darbo metu reikės surišti teorijos ir eksperimentinę bendruomenes. Šis projektas atveria galimybę atlikti globalų Higso bozono matavimą.
Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2021“
Vasario 24-ąją kviečiame į kasmetinį renginį – „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2021“. Kiekvienais metais šis renginys, organizuojamas universitetų bei kitų mokslo institucijų, visame pasaulyje pritraukia tūkstančius moksleivių bei studentų, siekiančių pažinti fizikos mokslo paslaptis.
Paskaitų metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų dalyvavimu CERN veikloje, elementariųjų dalelių detektoriais. Po pietų pertraukos kibsite į Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) duomenų analizę. Dienos triūsą vainikuos video konferencija su CERN bei meistriškumo pamokos dalyviais iš kitų šalių. Šiemet renginys įvyks nuotoliniu būdu – Zoom programoje.
>Renginio iniciatorius Lietuvoje – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Renginio partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmų kursų studentams (-ėms).
Pastaba: dalyvavimui renginyje reikalingas asmeninis kompiuteris, turintis bent 2 GB operatyviosios atminties (RAM), naujausią Google Chrome, Mozilla Firefox, Microsoft Edge arba Safari naršyklės versija, stabilų interneto ryšį.
Pasaulinė duomenų diena (W2W2)
Pasaulinė duomenų diena (W2W2, World Wide Data Day) jau netrukus! Renginio metu vyresniųjų klasių moksleiviai iš viso pasaulio galės susipažinti su Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) duomenimis, išmatuoti miuonų trajektorijų kryptis ATLAS arba CMS eksperimentuose ir savo tirtus duomenis pridėti prie bendrų duomenų. O lapkričio 12 d., ketvirtadienį, video konferencijos metu aptarti gautus rezultatus.
Mokytojai kviečiami surengti Pasaulinės duomenų dienos renginius savo mokyklose. Tai gali būti nebūtinai fizikos mokytojai. Grupę turėtų sudaryti 4 ir daugiau moksleivių. Mokytojų pagalba grupėms nebūtina, bet skatintina. Užduoties trukmė – apie 2 valandos. Duomenų analizė gali būti atlikta bet kurią dieną iki video konferencijos lapkričio 12 d.
Papildomų paaiškinimų ir pagalbos galima gauti Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centre, el. paštu:.
Registracija (iki lapkričio 6 d. pabaigos)
Daugiau informacijos
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Kiekvienais metais metas vykstantis mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“, šių metų rugsėjo 11 – 18 dienomis daugiau nei 10 tūkst. lankytojų pakvietė į 350 renginių visoje Lietuvoje.
VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras rugsėjo 17 d. lankytojams surengė tris renginius – prof. dr. habil. Egidijaus Norvaišo paskaitą „Ar juodoji skylė praris CERN ir mus?“, Marijaus Abroso ir Simono Draukšo paskaitą „Paslaptingas CERN pasaulis“, bei praktinį užsiėmimą „Jonizuojanti spinduliuotė aplink mus“ (doc. dr. Artūras Acus, doc. dr. Aušra Kynienė ir kt.).
Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) ir Kauno technologijos universitetu kovo 31-ąją dieną kviečia moksleivius ir studentus į pirmą kartą Lietuvoje vyksiančią „Tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką“.
Registracija į renginį | Renginio programa | Renginio plakatas
Kviečiame dalyvauti renginyje „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“
Žavi paslaptingas elementariųjų dalelių pasaulis? Domina šiuolaikinio mokslo pasiekimai? Norėtųsi išbandyti mokslininkų kasdienybę? Mokotės vyresnėse mokyklos klasėse ar pradėjote studijuoti aukštojoje mokykloje ar kolegijoje? Tuomet kovo 26-ąją kviečiame į kasmetinį renginį – „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2020“. Kiekvienais metais šis renginys, organizuojamas universitetų bei kitų mokslo institucijų visame pasaulyje pritraukia tūkstančius moksleivių bei studentų, siekiančių pažinti fizikos mokslo paslaptis.
Meistriškumo pamokos metu išklausysite paskaitas, kurių metu susipažinsite su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), Lietuvos mokslininkų dalyvavimu CERN veikloje, elementariųjų dalelių detektoriais bei būsima eksperimentinių duomenų analize. Papietavę ir aplankę Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) laboratorijas, kibsite į Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) duomenų analizę. Dienos triūsą vainikuos video konferencija su CERN bei meistriškumo pamokos dalyviais iš kitų šalių bei sertifikatų teikimo ceremonija.
Renginio iniciatorius Lietuvoje – VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Renginys skirtas 15-19 metų amžiaus moksleiviams (-ėms) ir pirmų kursų studentams (-ėms).
Dalyvių registracija (2020-01-28: registracija baigta)
Renginio plakatas
CERN Tarybos savaitė
Gruodžio 9-13 dienomis įvyko paskutinė 2019-ųjų CERN tarybos savaitė, kurios metu apžvelgti praėję metai bei pristatyti nauji iššūkiai laukiantys ateityje. Savaitės metu buvo trumpai aptarta artėjanti Europos dalelių fizikos strategijos atnaujinimo procedūra: juodraščio rašymo sesija 2020-ųjų sausio mėnesį Bad Honnefe (Vokietija) bei strategijos tvirtinimas gegužės mėnesio gale Budapešte (Vengrija). Greitintuvų temos apėmė sklandžiai vykstantį pasiruošimą Didelio šviesio didžiajam hadronų greitintuvui (angl. HL-LHC), su tuo susijusius atnaujinimus ir kitus darbus. Keletas įdomesnių žinučių iš greitintuvų tematikų:
• sklandžiai veikiantis naujasis tiesinis greitintuvas LINAC 4 pasiekė >93% efektyvumą;
• jau sėkmingai veikia kietakūniai galios (iki 2 MW kiekvienas) stiprintuvai, naudojami greitintuvuose;
• daugelis civilinės inžinerijos projektų (ypač naujų tunelių kasimas) smarkiai pasistūmėjo;
• vienam greitintuvo kilometrui tenka apie 1000 km įvairiausių kabelių.
Didžiajame hadronų greitintuve (angl. LHC) esantys eksperimentai ir juose dirbančios tarptautinės komandos vieningai pritarė, kad trečiasis paleidimas (prasidėsiantis 2021-aisiais) tęstųsi vieneriais metais ilgiau - iki 2025-ųjų. Šiuo metu vykstantys detektorių tobulinimo darbai baigsis iki 2021-ųjų, o rimtesni detektorių atnaujinimai prasidės 2025-aisiais pasibaigus trečiajam paleidimui.
Neseniai paskelbti fizikos tyrimų rezultatai koncentruojasi į Higso bozono precizinius matavimus, ilgai gyvuojančias tamsiąsias daleles, Xc1(3872) rezonanso tikslinimą, kuris primena molekulinę struktūrą, bei metodus, apimančius giliųjų neuroninių tinklų naudojimą rezultatų jautrumui ir tikslumui pagerinti. Tai tik keletas ryškesnių LHC tyrimų ir metodų.
CERN viešina fizikinius duomenis po 5-10 metų nuo jų surinkimo. Tokių viešų duomenų jau virš 2 petabaitų (PB). Juos gali naudoti visi laisvieji tyrėjai ir entuziastai. Duomenų apdorojimas ir tyrimai yra svarbi tema iš savęs, leidžianti pasiekti elementariųjų dalelių fiziką. Didėjant duomenų kiekiui bei matavimams sudėtingėjant, vis svarbesne tampa optimizuota programinė įranga. Viena tokių iniciatyvų, kuri rūpinasi ateities programine įranga, vadinasi HSF (angl. HEP Software Foundation). Programinės įrangos srityje Europai reiktų pasitempti ir intensyviau vytis Jungtinių valstijų IRIS-HEP iniciatyvą.
Per paskutinius metus CERN‘e pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo sutarimai su Rusijos federacija, Europos kosmoso agentūra, Mokslo institutu fundamentaliems mokslams (Iranas). CERN mokslininkų bendruomenė vis auga.
Seminaras "The design, construction & performance of the CMS Pixel Detector"
Lapkričio 28 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre viešėjo Danek Kotlinski (Paul Scherrer institutas, Šveicarija). Viešnagės metus svečias specialaus fizikos seminaro metu skaitė pranešimą „The design, construction & performance of the CMS Pixel Detector“. Seminarą moderavo dr. Aurelijus Rinkevičius, VU FF Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovas.
Su pranešimo skaidrėmis galite susipažinti čia CERN Indico puslapyje
4-asis CERN Baltijos šalių grupės susitikimas
Spalio 9 – 10 dienomis Kauno technologijos universitete (KTU) įvyko ketvirtasis CERN Baltijos šalių grupės (CGB) susitikimas, kuriame 8 šiai grupei priklausančių mokslo institucijų atstovai aptarė tarpusavio bendradarbiavimą, bendrus mokslinius projektus su CERN bei dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų ekspertizės plėtrą Baltijos šalyse. Be kitų dalykų, usitikimo metu aptartos artimiausių metų planai:
- organizuoti kasmetines CERN Baltijos didelių energijų fizikos ir greitintuvų technologijų mokyklas, pradedant 2020-aisiais metais;
- remti nuolatinį ekspertų darbą vystant doktorantūros ir magistro studijų programas didelių energijų fizikos ir greitintuvų technologijų kryptyse;
- sustiprinti Baltijos šalių pramonės dalyvavimą bendradarbiaujant su CERN, tuo tikslu 2020-aisias organizuojant renginius bei vystant tarpusavio ryšių plėtojimą;
- artimai koordinuoti mokslinį bei pramoninį įsitraukimą į CMS eksperimentą CERN;
- kitą CERN Baltijos šalių susitikimą surengti Rygoje (Latvija) 2020 m. balandžio mėnesį.
CERN Baltijos šalių grupei priklauso Rygos technikos, Latvijos, Rygos Stradinš, Kauno technologijos, Talino technologijos, Tartu ir Vilniaus universitetai, Estijos nacionalinis cheminės fizikos ir biofizikos institutas. Ši grupė įkurta 2018-asiais metais ir skirta koordinuoti mokslines veiklas tarp Baltijos šalių ir CERN.
Kviečiame į renginį "History and Future of CERN"
Spalio 8 d. (antradienį) 17:00 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre įvyks susitikimas su CERN mokslininku Christopu Schäferiu. Daugiau informacijos VU Fizikos fakulteto naujienų pranešime.
Pasaulinė duomenų diena jau artėja!
Pasaulinė duomenų diena (angl. World Wide Data Day, W2W2) jau artėja! Renginio metu vyresniųjų klasių moksleiviai bei aukštųjų mokyklų studentai (bakalaurai) iš viso pasaulio galės susipažinti su Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) duomenimis, išmatuoti miuonų trajektorijų krytis ATLAS arba CMS eksperimentuose ir savo duomenimis prisidėti prie bendrų duomenų. O spalio 16 d., trečiadienį, video konferencijos metu aptarti gautus rezultatus.
Mokytojai kviečiami surengti Pasaulinės duomenų dienos renginius savo mokyklose. Tai gali būti nebūtinai fizikos mokytojai. Grupę turėtų sudaryti 4 ir daugiau moksleivių. Mokytojų pagalba grupėms nebūtina, bet skatintina. Užduoties trukmė – apie 2 valandos. Duomenų analizė gali būti padaryta bet kurią dieną iki video konferencijos spalio 16 d.
Norėtumėte sudalyvauti? Štai ką reiktų padaryti:
- užsiregistruoti šiame tinklalapyje iki spalio 9 d. 21:00 val.
- apsilankyti šiame tinklalapyje, kuriame rasite reikiamą informaciją bei duomenis
Taip pat ieškomi moderatoriai. Jei esate dalelių fizikas (-ė) ir norėtumėte moderuoti renginį - registruokitės čia
Tyrėjų naktyse - virtualus vizitas CERN'e
Rugsėjo 27-ąją, penktadienį VU Molėtų astronomijos observatorijoje įvyks tradicinis mokslo populiarinimo renginys – Tyrėjų naktis (2019). Šiame renginyje dalyvaus ir Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro atstovai. Prof. E. Norvaišas skaitys paskaitą „Ar praris juodoji skylė CERN‘ą ir mus?“.
S. Draukšas pakvies dalyvauti videotilte su CERN būstine Šveicarijoje. Video tilto, kuris įvyks tarp 20:30 ir 21:30 Lietuvos laiku, lankytojai bus pakviesti ir virtualiam vizitui po vieną iš pagrindinių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo detektorių – Kompaktiškąjį miuonų solenoidą. Šį ypač sudėtingą dalelių detektorių tobulina, bei juo gaunamus duomenis tyrinėja ir Lietuvos fizikai.
Visa renginio programa bei dalyvių registracija – Molėtų astronomijos observatorijos tinklalapyje.
Kviečiame teikti paraiškas CERN vardinėms stipendijoms
VU studentų ir darbuotojų grupė prie CERN CMS detektoriaus (2017 m.)
VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras kviečia teikti paraiškas vardinėms CERN stipendijoms gauti. Stipendijos tikslas – skatinti Vilniaus universiteto studentų mokslinį darbą VU ir CERN bendradarbiavimo kryptyse. Keturių mėnesių trukmės stipendija skiriama individualiai visų studijų pakopų studentams, kurie nėra mokslo darbuotojai.
Pagal pateiktą pavyzdį (paraiškos forma pridėta žemiau) užpildytos ir pasirašytos paraiškos priimamos el. pašto adresu iki 2019 m. spalio 16 d. 16 val.
Paraiškos forma (.docx formatu)
CERN tarybos savaitė (Birželio 17-21 dienos)
Nuo paskutiniosios CERN tarybos savaitės, CERN narių gretas papildė pilnoji narė Serbija. Serbijos vėliavos iškėlimo ceremonijoje balandžio 16-ąją dalyvavo ministrė pirmininkė Ana Brnabić, o birželį viešėjęs Rusijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Rusija irgi ketina tapti CERN nare. Kita vertus, neseniai įvyko Granados atvirasis simpoziumas Europos dalelių fizikos strategijos tema, todėl dalis simpoziumo atgarsių buvo aptarti tarybos savaitės metu. Didesnis dėmesys skirtas miuoniniams greitintuvams dedikuotam D. Schulte pranešimui.
CERN tarybų metu detaliai aptarta CERN, ypač greitintuvų, infrastruktūros darbai ruošiantis trečiajam LHC paleidimui (Run 3) nuo 2021-ųjų, bei didelio šviesio LHC (HL-LHC) veiklai nuo 2026-ųjų. Savo ruožtu detektoriai (eksperimentai) itin efektyviai išnaudoja greitintuvo komplekso veikos pertrauką atnaujindami savo jutiklius bei tirdami visus, per abu ankstesnius LHC paleidimus, surinktus protoninių reakcijų duomenis. Būtent tokie skaičiavimai dabar apkrauna pasaulinį LHC skaičiavimų tinklą (WLCG). Galutinai neapsispręsta, ar trečiasis paleidimas prasidės nuo 13 ar 14 TeV energijos, mat didesnė energija reikalauja superlaidžių magnetų ,,treniravimo'' norint padidinti jų kuriamą magnetinį lauką. Tokios magnetų treniruotės gali užtrukti keletą mėnesių.
Generalinė direktorė Fabiola Gianotti akcentavo, kad CERN pradėjo rimtai ruoštis aukštesniems aplinkosaugos standartams ir savanoriškai ims rengti pranešimus remiantis GRI standartu. Organizacija gana puikiai tvarkosi su finansiniais sunkumais norint užtikrinti plačią laboratorijos veiklą bei HL-LHC diegimo darbus. Tiesa, radikaliai naujų veiklų finansavimui šiuo metu biudžete nėra vietos ir tas pasikeis tik link 2026-ųjų.
CERN‘e – Mokslo politikos komiteto susitikimas
Gegužės 6-ąją Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvyko Mokslo politikos komiteto (SPC, Scientific Policy Committee) susitikimas, kuriame pristatytas CERN generalinės direktorės F. Gianotti pranešimas, skirtas kadencijos vidurio plano (2020 – 2024 m.) pristatymui. Planas bus koreguojamas pagal atsiliepimus ir tvirtinimas 2020-aisiais metais. Šiame susitikime dalyvavo dr. Aurelijus Rinkevičius, VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovas.
Prioritetinis netolimos CERN ateities tikslas – Didelio šviesio didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (HL-LHC), kuris turėtų pradėti veikti 2026-aisias metais. Būsimo trečiojo LHC paleidimo metu (Run 3) bus išbandyti nauji eksperimentiniai Nb3Sn superlaidūs dipoliniai magnetai, galintys pasiekti iki 11 T magnetinio srauto stiprį. Šie magnetai, turintis protonų spindulių kolimatorius, reikalingi būsimajam HL-LHC greitintuvui.
Pristatytas naujo CERN veikiančio AWAKE (angl. Advanced WAKEfield Experiment) greitintuvo tikslas – pasiekti 1 GV/m elektrinio lauko potencialo pokytį (kol kas pasiekta tik 0.2 GeV/m). Primename, kad tai plazmos bangos greitintuvas. Panaudojant plazmoje galingą lazerį arba įprastą dalelių greitintuvą, sukuriama plazmos banga, sudaryta iš sričių, kuriose koncentruojasi teigiami arba neigiami krūviai. Iš paskos tinkamu atstumu paleidus norimas įgreitinti daleles, jos pasiekia didžiules energijas trumpuose atstumuose – tokio tipo greitintuvas gali pasiekti tokias pat energijas, kaip dešimtis kartų didesnis įprastas dalelių greitintuvai, kuriame dalelės greitinamos elektriniais laukais.
Planuojama CERN infrastruktūros plėtra - CERN Prevessin miestelyje numatyta pastatyti naują kompiuterių centrą, kurio suvartojamos elektros energijos kiekis pradžioje sieks iki 4 MW, vėliau – iki 12 MW, taip pat biurų pastatas su 600 darbo vietų, mat plečiantis CERN vartotojų skaičiui ima trūkti darbo erdvės.
Kitų SPC posėdžių metu apžvelgtos elementariųjų dalelių fizikos naujienos. 2018-aisiais pradėjęs veikti Belle II eksperimentas, skirtas tyrinėti B mezonų savybes. Šis eksperimentas įrengtas Didelės energijos greitintuvo tyrimų organizacijoje (KEK), esančiame Japonijoje. Šio eksperimento duomenys papildys LHCb rezultatus.
Stebėjimai, signalizuojantys apie leptonų universalumo pažeidimą, išlieka nei statistiškai labiau nei mažiau pagrįsti – reikalauja daugiau naujų duomenų. Leptonų universalumo pažeidimas būtų rimtas Standartinio modelio pažeidimas, reiškiantis dar neatrastos elementariųjų dalelių fizikos egzistavimą.
Taip pat priminta, kad aptikta detalesnė pentakvarko struktūra, bet tyrimai dar vis reikalauja daugiau LHC duomenų, mat pentakvarko sandarą tikimasi suprasti ir dar detaliau.
Regioninė paroda "Sužinokime. Tobulėkime. Veikime"
Vilniaus Universitetas šiemet pirmą kartą prisistato regioninėje parodoje „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“, kurioje aktualaus ugdymo turinio kūrimą atskleis vienas iš pagrindinių doc. dr. Ramūno Skaudžiaus pranešimų „Moksliniai metodai pamokose – kelias į giluminį pažinimą“. Chemijos ir geologijos mokslų fakulteto docento pranešime bus atkreiptas dėmesys į veiksmų seką, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymą į dominančios srities klausimą. Pranešime taip pat bus pademonstruotas lapelių metodas, padedantis planuoti bet kokios srities tyrimus ir suprasti skirtumus tarp tikslo, uždavinių ir hipotezės. Pagrindinė pranešimo išvada, kad teisingas tyrimo žingsnių parinkimas ir pačio tyrimo įgyvendinimas veda į mokinių giluminį mokymąsi, o pedagogams padeda kurti aktualų ugdymo turinį.
VU chemijos mokslo atstovų komanda taip pat pristatys:
· "Šlykštuko" gamybą – eksperimentą, kurį gali atlikti bet kurio amžiaus tarpsnio moksleivis – nuo pirmoko iki dvyliktoko. Šis eksperimentas padeda giliau suprasti tiek fizikinius, tiek cheminius procesus.
· Hidrofobinių paviršių gamybą ir tyrimą – šiame užsiėmime bus derinama teorija ir praktika. Darbo metu dalyviai kurs hidrofobinius paviršius, vertinsite jų hidrofobiškumą ir praktinio pritaikymo galimybes.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai mikrobiologai supažindins su mikroorganizmais gyvenančiais su mumis ir šalia mūsų, padės juos atpažinti ir tirti.Mikrobiologai demonstruos:
· kaip mikroorganizmus veikia įvairios natūralios ir cheminės antimikrobinės medžiagos;
· kaip nustatomi pačių bakterijų sintetinami antimikrobiniai junginiai bei kaip tiriamas jų aktyvumas.
Mikrobiologai taip pat pristatys kaip jų laboratorijose yra tiriami bakterijų sintetinami fermentai bei kaip jų pagalba galima gauti kvapiąsias medžiagas, kurios taikomos kosmetikoje ar parfumerijoje.
VU fizikų komanda parodoje atskleis eksperimentinės veiklos galimybes, kurios gali praturtinti mokyklinį fizikos ugdymo turinį:
· demonstruos kosminę spinduliuotę, pasitelkdami Vilsono kamerą ir elementariųjų dalelių trekus;
· atliks Rezerfordo tyrimą - atomo sandaros nustatymo modeliavimą-eksperimentą;
· atliks lazerių fizikos eksperimentus su lazerinėmis rodyklėmis (kaleidoskopai, interferenciniai vaizdai), dispersijosir hologramų demonstravimas.
Demonstravimą apibendrins loginė užduotis su elementarių dalelių periodine lentele. Taip pat bus pristatyti parengti metodiniai leidiniai - naujas uždavinynas - padėsiantis į(si)vertinti pasiektą fizikinių reiškinių supratimą.
Mokleivių vizitas Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centre
Balandžio 16 dieną Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro dalelių fizikos sklaidos grupė priėmė Vilniaus Jėzuitų gimnazijos moksleivius.
Prof. dr. Egidijus Norvaišas skaitė paskaitą moksleiviams „Antimedžiagos tyrimas CERN greitintuve“, kurioje papasakojo apie Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vykdomus antimedžiagos tyrimus, pasakojo apie antimedžiagos atradimo istoriją.
Po paskaitos vyko doc. dr. Algirdo Acaus, dr. Algirdo Mekio, bei doc. dr. Aušros Kynienės praktinis užsiėmimas –„Kosminė spinduliuotė“. Užsiėmimo metu dalyviai buvo supažindinti su kosminiais spinduliais, jų tyrimų istorija, o su dalelių debesies kameromis patys galėjo stebėti iš kosmoso atlekiančių dalelių trekus, bei remiantis šiais stebėjimais (ar jų nuotraukomis/vaizdo įrašais) – identifikuoti pralėkusias daleles.
Prof. dr. Christoph Schäfer paskaita "Dalelių greitintuvai greitina ir mokslą"
Kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjo ir Vilniaus universitete lankėsi prof. Christoph Schäfer, CERN generalinės direktorės Fabiola Gianotti vyriausiasis patarėjas ryšiams su šalimis, kurios nėra tikrosios CERN narės. Lankydamasis Vilniaus universitete, jis kovo 26-ąją skaitė paskaitą „Dalelių greitintuvai greitina ir mokslą“.
Jei negalėjote dalyvauti paskaitoje, kviečiame susipažinti su prof. Christoph Schäfer pranešimo skaidrėmis. Šioje paskaitoje populiariai paaiškintas dalelių greitintuvų poreikis, pristatytas greitintuvų kompleksas, veikiantis CERN, paaiškintas dalelių greitintuvų sudedamųjų dalių veikimas bei aptarti ateities dalelių greitintuvų projektai.
Paskaitos skaidrės (taip pat - PDF formatu)
Susirinkimas su CERN inžinerijos skyriumi
VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras kartu su CERN Inžinerijos skyriumi skelbia virtualų susirinkimą. Susirinkimas įvyks kovo 20 d. (trečiadienį), 15:30 Lietuvos laiku (14:30 Šveicarijos laiku)
Numatytos pristatymų temos: inžinerijos skyriaus pristatymas apie atliekamus darbus ir Lietuvos mokslininkų ir studentų galimybes prisidėti prie šių tyrimų, bei besimokančių sistemų (machine learning) taikymai robotikoje ir kitose skyriaus veiklose.
Renginio puslapis: https://indico.cern.ch/event/807379/
Prisijungimui reikia naudoti kompiuterinę programą VidyoConnect. Rekomenduojama ją įsidiegti ir išbandyti prieš renginį.
Tiesioginio prisijungimo nuoroda, kai programa jau yra įdiegta: https://bit.ly/2CqW3P2