Naujienos

Birželio 21 d. VU Didžiajame kieme Fizikos fakulteto absolventams įteikti bakalauro ir magistro diplomai bei išdalintos vardinės stipendijos.

Iš viso šiais metais diplomus gavo  64 bakalaurai ir 55 magistrai. Septyniems magistrams ir vienam bakalaurui įteikti Magna Cum Laude diplomai, dar septyni bakalaurai ir keturi magistrai gavo Cum Laude diplomus.

Fizikos fakulteto magistrus, įsiliejusius į milijono pasaulio fizikų bendruomenę, pasveikino Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė ir palinkėjo būti savo mokslo ir Vilniaus universiteto ambasadoriais.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, sveikindamas Fizikos fakulteto bakalauro studijų absolventus, linkėjo vadovautis universiteto vertybėmis, nebijoti iššūkių, tobulėti ir kilti.

Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Šulskus absolventams linkėjo gero vėjo, nes visas gyvenimas bus tik į kalną ir prieš vėją.

Absolventus taip pat pasveikino Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis, linkėdamas gyvenime donkichotiško idealizmo ir odisėjiškos kantrybės.

Keturi bakalauro studijų absolventai buvo nudžiuginti vardinėmis stipendijomis.

Dr. Remio Gaškos vardinės stipendijos už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus įteiktos Šviesos technologijų programos absolventams Jokūbui Pimpei ir Mohammad Nour Alsamsam.

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas,  Šviesos technologijų programos absolventas Jokūbas Pimpė (Nail Garejev nuotr.)

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis,  Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, Šviesos technologijų programos absolventas Mohammad Nour Alsamsam,  VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas (Nail Garejev nuotr.)

UAB „Tele 2” vardinės stipendijos yra įteikiamos už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus Telekomunikacijos ir M2M technologijų srityje. Stipendijos laimėtojus Taikomosios fizikos programos absolventą Augustą Karpavičių bei Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programos absolventą Karolį Stankevičių pasveikino ir pažymėjimus įteikė UAB „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, UAB „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė,  Taikomosios fizikos programos absolventas Augustas Karpavičius, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas  (Nail Garejev nuotr.)

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, UAB „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programos absolventas Karolis Stankevičius, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas  (Nail Garejev nuotr.)

Naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge, reikšmingas ne tik pačiam VU, bet ir visai Lietuvos švietimo sistemai.

„Patekimas tarp 400 geriausių pasaulio universitetų – reikšmingas pasiekimas visam Lietuvos aukštajam mokslui, liudijantis apie tai, kad mūsų valstybėje yra visos prielaidos aukščiausio lygio tarptautiniam mokslui ir studijoms.

Esu įsitikinęs, kad esame pajėgūs įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų, laikytis aukščiausių standartų, kaip jie suprantami tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Bet tam reikia nuolatinio konstruktyvaus dialogo su viešąja valdžia, kad mokslo ir studijų finansavimas leistų planuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą.

Mes įrodome, kad galime pasiekti ir viršyti iškeltus tikslus, valstybė turi įrodyti, kad ji rimtai laikosi švietimo kaip prioriteto linijos“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU pasauliniuose QS reitinguose tarp kitų daugiau kaip pusantro tūkstančio aukštojo mokslo įstaigų vertinamas jau beveik dešimtmetį ir per šį laiką iš viso pakilo per daugiau nei 200 pozicijų. Pirmą kartą įvertintas 2014 m. VU užėmė 601–650 vietą. Šiuo metu, būdamas 400-oje pozicijoje, VU atstovauja Lietuvai formuodamas aukštus mokslo standartus, kurie vis labiau prisideda prie tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimo bei tampa rimtu konkurentu prestižiniams Europos universitetams.

„Didžiuojamės Vilniaus universiteto akademine bendruomene – jos pastangos stiprina ne tik universiteto, bet ir miesto įvaizdį pasaulyje. Šįsyk patekęs tarp 400 geriausiųjų, VU dar kartą įrodė, kad turi energijos augti ir kurti proveržio idėjas“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iškirtinai aukštą – 135 poziciją VU šiemet užima pagal dėstymo kokybę. Pagal akademinę reputaciją, nuo pernai pakilęs per 27 pozicijas, šiemet VU yra 400-oje vietoje ir 434-oje pagal darbdavių vertinimą.

Sudarant QS pasaulio universitetų reitingus, aukštojo mokslo institucijos iš viso vertinamos pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją (Academic Reputation), reputaciją tarp darbdavių (Employer Reputation), mokslinių darbų citavimo rodiklį (Citations per Faculty), studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose (Faculty Student), užsienio dėstytojų dalį (International Faculty) ir užsienio studentų skaičių (International Students).

Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamas žurnalas Academic Times susidomėjo moksliniais tyrimais vykdomais Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

Tyrimų vadovė vyriausioji mokslo darbuotoja Živilė Lukšienė  reportaže informuoja apie antibakterinę fotonanotechnologiją, kaip puslaidininkinės medžiagos gali būti panaudotos globaliai maisto trūkumo ir saugos problemai spręsti pasaulyje. Mokslininkės laboratorijoje sukurta efektyvi, saugi ir tvari technologija. Plačiau:

Monisha Ravisetti straipsnis Academic Times (2021 m. gegužės 27d.): https://academictimes.com/sunlight-activated-spray-could-protect-crops-and-mitigate-food-shortages/

Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkės Živilės Lukšienės straipsnis Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology,Vol. 219, June 2021: DOI: 10.1016/j.jphotobiol.2021.112206

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo ceremonija 2021 m. vyks gyvai. 

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2021 m. birželio 21 d. VU Centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme.

Magistrantūros studijų absolventams iškilmės prasideda 15 val.

Bakalauro studijų programų absolventams - 16 val. 30 min.

Prašome absolventus ir jų svečius rinktis ne anksčiau nei 15 min iki atitinkamo renginio pradžios.

Įėjimas į Didįjį universiteto kiemą tik per vartus iš Pilies gatvės. Prie įėjimo bus dezinfekavimo stotelė. Pasibaigus įteikimams išėjimas yra per M. K. Sarbievijaus kiemą (laiptais žemyn). Absolventai universitetą palieka per vartus į Bibliotekos kiemą. 

Iškilmių metu privaloma dėvėti veido apsaugos priemones.

Visas renginys bus transliuojamas gyvai per Vilniaus universiteto Facebook paskyrą.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Tokijo technologijos instituto (TTI) specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas tapo prestižinio žurnalo redakcinės kolegijos nariu ir įsitraukė į „Opto-Electronic Advances“ (Optikos ir elektronikos institutas, Kinijos mokslų akademija) mokslinio žurnalo redakcinę veiklą.

E. Kurausko nuotr.

Plačiau: http://www.lma.lt/news/1207/38/Tarptautinis-LMA-Jaunosios-akademijos-nario-prof-dr-Mangirdo-Malinausko-pripazinimas

Vydūno jaunimo fondo, įsikūrusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva 2020 m. Fizikos fakultete buvo  įsteigta dr. Igno Končiaus vardinė stipendija.

Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti pilietiškus (t. y. aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje), darbščius ir pasiekusius aukštų akademinių rezultatų  Fizikos fakulteto bakalauro studijų studentus.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad pirma dr. Igno Končiaus vardinės stipendijos  laimėtoja tapo trečio kurso studentė Saulė Steponavičiūtė, kurią iš gausaus kandidatų būrio atrinko Fizikos fakulteto dekano sudaryta vertinimo komisija.

Saulė Steponavičiūtė jau kone dešimtmetį yra aktyvi Lietuvos skautų sąjungos narė, užima įvairias pareigas šioje organizacijoje. Saulė atstovauja Lietuvos skautų sąjungai užsienio renginiuose, dirba su vaikais, organizuoja žygius, renginius, dalyvauja kvalifikacijos ir kompetencijos kėlimo mokymuose. Kolegų skautų Saulė apibūdinama kaip labai aktyvi, pareiginga, atsakinga, siekianti tikslų.

Fizikos fakultete S. Steponavičiūtė nuo pirmo kurso yra darbšti, stropi bei motyvuota, todėl pasiekusi puikių studijų rezultatų.

Pati Saulė džiaugiasi gavusi šią stipendiją: „Labiausiai nustebino toks teigiamas kitų Lietuvos skautų sąjungos narių bei dėstytojo doc. dr. J. Chmeliov įvertinimas, jų paprašius rekomendacijų – tai man išties svarbu.“

Saulė Steponavičiūtė (Ievos Š. nuotr.)

Lazeris tapo itin populiarus koreguojant regą, kai lazeriu šviečiama prastai matantiems pacientams į akis. Tai skamba gana ironiškai, nes vaikštant po Lazerinių tyrimų centro laboratorijas ryškūs lipdukai ant visų durų tik ir perspėja apie lazerio pavojų.

Fizikai ir lazerininkai pasižymi savitu humoro jausmu ir mėgsta juokauti: „Nežiūrėk į spindulius likusia akimi“ arba „Lazerio spindulį galima pamatyti du kartus: kartą su kaire akimi, o antrą – su dešine“.

Lietuvos mokslo premijos laureatas, VU profesorius dr. Mikas Vengris sako, kad žiūrėti neapsaugota akimi į lazerį iš tiesų labai pavojinga. „Jei lazerio spindulys pataikytų į akį, jis galėtų negrįžtamai ją sugadinti, pažeisdamas tinklainę, rageną, lęšiuką arba viską iš karto. Bet taip jau išėjo, kad pirmasis tiesioginis lazerių taikymas medicinoje ir buvo oftalmologinė procedūra. 1969 metais gydytojai sėkmingai atliko pirmąsias operacijas, pridegindami argono lazerio spinduliuote nuo akies dugno atšokusią tinklainę“, – apie šviesos taikymą pasakoja VU profesorius dr. Mikas Vengris.

Nepamainomi medicinoje

1960 metais amerikiečio Theodore’o Maimano pademonstruotas pirmasis veikiantis lazeris patraukė pasaulio mokslininkų dėmesį. Nuo pat sukūrimo pradžios bene greičiausiai lazeris įsitvirtino medicinos srityse. Regos korekcijos, dermatologija, onkologija ir kitos sritys – šiuo metu tiesiog neįsivaizduojamos be lazerių. Lazeriai naudojami net odontologijoje – jie neskausmingai ir itin efektyviai gydo ėduonį.

„Lazeris įsitvirtina ir operacinėse. Juk tai ir sterilus „skalpelis“, kuris tuo pat metu pjauna ir pridegina, tad žaizdos nekraujuoja“, – pasakoja pašnekovas.

Kokios gi ypatybės padėjo lazeriui tapti nepamainomu įrankiu? Pasak VU FF profesoriaus, lazeris gali spinduliuoti šviesą, kurios savybes galima itin tiksliai kontroliuoti. Būtent spinduliuotės bangos ilgis, kitaip tariant, lazerio šviesos spalva gali būti derinama. Lazerio šviesos pluošte visi fotonai juda ta pačia kryptimi ir todėl lęšiais juos galima fokusuoti į labai mažą tašką.

„Be to, lazeriai geba spinduliuoti šviesą itin trumpais žybsniais, t. y. fokusuoti ją ne tik erdvėje, bet ir laike. O erdvėje ir laike sufokusuota lazerio šviesa pasižymi didžiuliu galios tankiu“, – lazerio privalumus aiškina profesorius Mikas Vengris.

Itin preciziškiems darbams

Lazeris medicinoje dalyvauja ne tik tiesiogiai. Juo, kaip itin tiksliu ir stabiliu įrankiu, gaminami gyvybes gelbstinčios priemonės. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, kasmet nusinešanti apie 17,9 mln. gyvybių. Dalį gyvybių būtų galima išgelbėti atlikus kraujagyslių stentavimo procedūrą. Stentai – tai metaliniai tinkleliai, įvedami į užsikimšusias ar susiaurėjusias kraujagysles. Laiku jų nepraplėtus, sumažėja kraujagyslių skersmuo, neprateka kraujas ir kyla pavojus gyvybei. Tai milžiniška problema visame Vakarų pasaulyje, ir ypač pavojinga, jeigu tai atsitinka širdies arba galvos kraujagyslėse.

„Stentai, ypač mažieji, kurie dedami į smulkias kraujagysles, pjaunami ir lietuviškais Dvarčionyse įsikūrusios „Light Conversion“ gaminamais femtosekundiniais lazerias. Tik jais galima labai tiksliai suformuoti stento, t. y. vamzdelio, struktūrą. Stentus galima būtų palyginti su moteriškomis kojinėmis, kurios irgi labai mažos ir siauros, kaip ir pats stento ažūrinis metalo vamzdelis. Nustūmus vamzdelį į reikiamą vietą, nuo kūno šilumos, dirbtinai pašildžius ar kitaip išplėtus, tinklelis užfiksuoja reikiamą kraujagyslės diametrą. Tokią ypatingą struktūrą, lyg „ažūrinę“ moterišką kojinę iš metalo, galima „numegzti“ naudojant ypatingo tikslumo femtosekundinius lazerius, kurie ir gaminami Lietuvoje“, – vaizdžiai apie stentavimo procedūrą pasakoja VU Fizikos fakulteto profesorius.

Padeda įminti smegenų paslaptis

Su trumpų impulsų lazeriais atliekami ir tyrimai neurobiologijos srityje. Lazerių impulsais optogenetikai tyrinėja smegenų funkcijas ir su jomis susijusias smegenų ligas. Šviečiant lazeriais į tam tikras smegenų žievės sritis, galima tiriamajam sukelti norą valgyti, padaryti, kad jis miegotų arba, atvirkščiai, taptų labai aktyvus.

„Tokių tyrimų tikslas išsiaiškinti, kaip veikia smegenys, kaip padarytas natūralaus intelekto kompiuteris, kuris daug geriau nei šiuolaikiniai save vairuojantys automobiliai atskiria, pavyzdžiui, dviratininkus nuo pakelėje augančių medžių“, – neribotas lazerių galimybes moksle ir medicinoje pristato dr. Mikas Vengris.

Video reportažas

Artėjant Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti prie iniciatyvos ir daugiau sužinoti apie lazerius, kurie 60 su viršum metų prisideda prie mokslo ir medicinos pažangos. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/lazeriuasociacija

Vilniaus universiteto fondas išplatino susipažinimo anketą, skirtą tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams, svarstantiems grįžti ar atvykti į Lietuvą tęsti akademinės veiklos Vilniaus universitete (VU). Atsiliepusiems į kvietimą susipažinti VU fondas asmeniškai suteiks informacijos apie būsimus konkursus ir papildomas finansavimo galimybes.

„Tikime, kad mokslinio pažinimo kelias yra neatsiejamas nuo tinkamo finansavimo. Paskutiniai globalūs iššūkiai darsyk įrodė modernių mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo praktikoje svarbą. Vienas iš VU fondo tikslų – skiriant papildomą finansavimą paskatinti talentingus tarptautinės patirties turinčius jaunuosius Lietuvos mokslininkus sieti savo karjerą su VU – tęsti mokslinius tyrimus, dėstyti studentams ir garsinti Lietuvos mokslą pasaulyje“, – pasakoja VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Susipažinimo anketoje VU fondas prašo nurodyti preliminarų laiką, nuo kada norima pradėti dirbti VU, dominantį VU padalinį, savo kontaktinę informaciją, prisegti mokslinės veiklos ir gyvenimo aprašymą (CV). VU fondo direktorius įsitikinęs, kad sudarius susidomėjusiųjų sąrašą bus lengviau tiek užmegzti asmeninį ryšį su Lietuvos talentais, tiek surasti reikiamą finansavimą šiems talentams pritraukti į VU. Tikslui pasiekti planuojama naudoti VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžą ir ieškoti papildomos tikslinės paramos.

„Talentų pritraukimas į VU – vienas pagrindinių mūsų prioritetų. Pirmąją neliečiamojo kapitalo fondo investicijų grąžą 2020 m. skyrėme vieno mokslininko podoktorantūros stažuotei VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete finansuoti, taip pat prisidėjome prie 3 talentingų magistrantūros studentų iš užsienio pritraukimo per „Tuition Fee Waiver“ programą. Šiemet planuojame tęsti minėtos programos finansavimą ir įsteigti bent 2 papildomas jaunųjų mokslininkų pozicijas. Džiaugiamės, kad prie gabių akademikų kofinansavimo sutiko prisidėti ir Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas. Tikimės, jog augant fondo rėmėjų skaičiui ir neliečiamojo kapitalo investicijų grąžai jau netolimoje ateityje galėsime finansuoti dešimtis talentų“, – viliasi J. Noreika.

Kviečiame atsiliepti į VU fondo kvietimą ir pasidalyti šia informacija su tarptautinės patirties turinčiais talentingais jaunaisiais Lietuvos mokslininkais. Susipažinimo anketą rasite čia.

Artėjant Jungtinių Tautų ir UNESCO inicijuotai Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti prie iniciatyvos, dalyvauti konkurse ir daugiau sužinoti apie lazerius, kurie 60 su viršum metų prisideda prie mokslo ir medicinos pažangos.

Šių metų Tarptautinės šviesos dienos šūkis – „Pasitikėk mokslu“ (angl. Trust Science), kuriuo visuomenė raginama pasitikėti mokslu ir mokslininkais.

„Jau antrus metus pasaulį sukausčiusi pandemija išryškino mokslo ekosistemų svarbą sprendžiant pasaulines krizes. Esame unikalių sprendimų ir atradimų liudininkai, kai per itin trumpą laiką – kiek daugiau nei per metus – buvo ištirti ir rasti sprendimai kovoje su COVID-19. Pastarieji dveji metai priminė, koks svarbus pasauliui ir žmonijai yra pasitikėjimas mokslu“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius.

Lazerių revoliucija medicinoje

Asociacijos narės, minėdamos Tarptautinę šviesos dieną, akcentuos lazerių ir jų technologijų naudojimo medicinoje galimybes.

Šviesos technologijų potencialas dar tik įsibėgėja, o šių technologijų kūrėjų teigimu, lazerių naudojimo galimybės medicinoje – beribės. Lazeris nuo pat sukūrimo pradžios įsitvirtino medicinoje. Daugelis žino, kad lazeriais atliekamos regos korekcijos operacijos, tačiau retas yra girdėjęs, kad lazeriai turi neišsemiamą potencialą gelbstint gyvybes – nuo ankstyviausios stadijos susirgimų diagnostikos iki – lyg iš mokslinės fantastikos filmų – organizmą „remontuojančių“ nanorobotukų ar atsarginių organų auginimo iš kelių žmogaus ląstelių specialiuose gardeliuose.

Daugiau apie lazerių naudojimą medicinoje pasakosime ir rodysime artimiausias dvi savaites Lietuvos lazerių asociacijos paskyroje. Prisijunkite!

Nuotraukų konkursas

Kviečiame dalyvauti ir nuotraukų konkurse „Šviesa–tamsa“. Nuotraukos, labiausiai atskleidusios konkurso temą – šviesos ir tamsos žaismą, šešėlius ir kontrastus, bus apdovanotos piniginiais prizais – trims laimingiesiems fotografams mėgėjams atiteks po 200 Eur.

Dalyvių nuotraukas vertins du konkurso komisijos nariai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su mokslu, fotografija ir, be abejo, šviesa.

Pirmasis komisijos narys – VU profesorius dr. Mikas Vengris, Lietuvos mokslo premijos laureatas, kartu su kolegomis – dr. Audriumi Dubiečiu ir dr. Mangirdu Malinausku – įvertintas už 15 metų trukusį darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų“.

Antrasis – Gabrielius Jauniškis, VU FF fizikos magistras ir profesionalus fotografas, įamžinantis svarbiausias akimirkas renginiuose bei garsiausių Lietuvos atlikėjų koncertuose.

„Pagauti gerą kadrą – tai aplenkti laiką, nuspėti ateitį ir pasinaudoti šviesomis ir šešėliais. Fizikos studijos padėjo išlavinti loginį mąstymą̨, perprasti akimirkos principą ir žmonių psichologiją“, – sako fotografas Gabrielius Jauniškis ir priduria, kad fotografija – tai gudravimas su šviesa, tamsa ir šešėliais.

Nuotraukų konkursas „Šviesa–tamsa“ vyks 2021 m. gegužės 4–14 dienomis. Dalyvauti gali mėgėjai fotografai, vyresni nei 16 m. amžiaus (jaunesni asmenys gali dalyvauti su tėvų ar globėjų leidimu). Konkursui dalyviai gali teikti po vieną nuotrauką. Fotografijas siųsti Messenger žinute LIETUVOS LAZERIŲ ASOCIACIJOS FACEBOOK paskyroje. Rengėjai finalistus paskelbs 2021 m. gegužės 16 d. (sekmadienį) LIETUVOS LAZERIŲ ASOCIACIJOS FACEBOOK paskyroje.

Daugiau informacijos:

LIETUVOS LAZERIŲ ASOCIACIJOS FACEBOOK paskyroje

arba

Lietuvos lazerių asociacija

Anželika Voinė

+370 619 15 116

• “Technologijos visuomenės raidai” – už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą;
• “Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje” – už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi;
• “Inovacijos gyvenimui” – už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti;
• “Geriausias tarpdisciplininis darbas” – už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai.

• Baigiamasis darbas (pdf);
• Autoriaus: vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas;
• Informacija apie baigiamąjį darbą: pavadinimas, gynimo data, kategorija į kurią pretenduojama bei trumpas pagrindimas (iki 100 žodžių), kodėl siūlomą darbą verta pripažinti geriausiu;
• Baigiamojo darbo recenzija.

Geriausios Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijoje apdovanoti:

Doktorantas Simonas Varapnickas, prof. Malinauskas Mangirdas.

Monografija: Processes of laser direct writing 3D nanolithography // Handbook of laser micro- and nano-engineering / ed. Koji Sugioka. Cham : Springer, 2020. eISBN 9783319695372. p. ]1-31]. DOI: 10.1007/978-3-319-69537-2_32-1. [DB: SpringerLink] [Indėlis: 0,500] [M.kr.: T 008,N 002]S; https://doi.org/10.1007/978-3-319-69537-2_32-1                                                     Registruota eLABa - kaip knygos dalis (skyrius)      

Prestižinės Springer Nature leidyklos publikuota monografija įtraukta į didžiausią lazerinių technologijų knygų seriją Handbook of Laser Micro- and Nano-Engineering. Ji parašyta remiantis lazerinio mikro- ir nanoapdorojimo korifėjaus Prof. Koji Sugioka asmeniniu kvietimu (RIKEN, Tokijas) kas vienareikšmiškai yra milžiniškas VU mokslininkų pasaulinis pripažinimas. Tai ne tik momentinis pasiekimas, bet ir atveriamos tolimesnės galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui, akademinei bei ekspertinei veiklai.

Universiteto mokslininkų taikomųjų darbų kategorijoje apdovanotas:

Dr. Saulius Rudys.

Dr. Sauliaus Rudžio taikomasis mokslo darbas "Bepiločio orlaivio, skirto aptikti ir nukenksminti bepiločius orlaivius kūrimas". Projekto tikslas: sukurti efektyvesnį, nei dabar egzistuojantys, sprendimą aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

2020 metų gruodžio 8 dieną TETI mokslo darbuotojui dr. Sauliui Rudžiui kartu su komandos nariais dr. Pauliu Raguliu ir doc. Rimvydu Aleksiejūnu, įteikti AZO https://azo-space.com/about/organizuojamo Europos palydovinės navigacijos konkurso „Galileo Masters 2020“ https://galileo-masters.eu/ prizai.

Besitęsiant sudėtingai epidemiologinei situacijai šalyje, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dėstytojai suko galvas ir rado būdą kaip Fizikos fakulteto studentams sudaryti sąlygas įgyti kuo daugiau praktinių įgūdžių ir pagilinti paskaitų metu įgytas teorines žinias, atliekant praktinius laboratorinius darbus. Socialiniam partneriui UAB „Light Conversion“ skyrus finansinę paramą, buvo paruošti virš šimto keturioms mokomosioms laboratorijoms skirtų išsinešamųjų laboratorinių darbų maketų. Maketus sudaro laboratorinio darbo priemonės, saugiai supakuotos į patogias pakuotes, kurias studentai parsineša namo. Bendraudami su dėstytojais nuotoliniu būdu, jie gali atlikti laboratorinių darbų užduotis tiesiog namuose. Fizikos fakulteto studentai, gyvenantys Vilniuje, šiuos maketus gali pasiimti patys, o gyvenantiems toliau – laboratorinių darbų maketai saugiai nukeliauja pasinaudojant paštomatų teikiamomis paslaugomis.

Dėstytojo demonstracija ir konsultacija MS Teams aplinkoje, studentams atliekant „Elektronikos pagrindų“ laboratorinius darbus namuose.	Išsinešamojo laboratorinio darbo priemonės „Molekulių fizikos ir termodinamikos“ dalyko studentams.

Mokslo žurnale „Iliustruotasis mokslas“ atspasudintas VU FF Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojo dr. Roko Dobužinsko davė interviu apie radiaciją, radiacijos fiziką ir keliamas grėsmes. Rokas Dobužinskas praėjusiaisiais metais apsigynė daktaro disertaciją šiuo metu tiria įvairių spinduliuočių tipų įtaką organinių medžiagų elektrinėms savybėms ir skaito kursą „Radiacinė ekologija ir sauga“ VU Fizikos fakulteto magistrantams.

VU Fizikos fakultetas turi vienas iš geriausių Lietuvoje atomo ir branduolio fizikos mokomųjų laboratorijų. Visose studijų programose Fizikos fakulteto studentai yra apmokomi ir baigę studijas supranta ne tik radiacijos bet ir įvairios natūraliai mus supančios spinduliuotės įtaką aplinkai ir sveikatai.

Visą „Iliustruotojo mokslo“ sausio-vasario numerį galite surasti www.iliustruotasismokslas.lt, dėkojame žurnalui už mokslo žinių platinimą, o redakcijai už leidimą pasidalinti!

Fizikos fakulteto studentai kviečiami teikti paraiškas dr. Igno Končiaus vardinei stipendijai. Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti fizikos bakalauro studentus, pasiekusius aukštų akademinių rezultatų, parodžiusius ypatingą darbštumą bei sugebėjimus ir pilietiškus, t.y. aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje.

Stipendija yra vienkartinė, jos dydis – 1000 Eur.

Konkurse gali dalyvauti studentai, atitinkantys šiuos kriterijus:

• bakalauro studijų 2-4 kursų studentai;
• pasižymėję pilietiškumu ir aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje;
• pasiekę aukštų akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ne mažesnį kaip 8,00.

Kandidatai iki balandžio 9 d. el. p. adresu atsiunčia prašymą skirti stipendiją, gyvenimo ir  visuomeninės veiklos aprašymus, dėstytojo ir nepelno siekiančių organizacijų atstovo rekomendacijas.

Daugiau informacijos rasite dr. Igno Končiaus vardinės stipendijos nuostatuose (https://www.ff.vu.lt/external/ff/files/Taryba/20-07-02/Igno_Konciaus_vardines_stipendijos_nuostatai.pdf)

Kovo 19 d. profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, akademikui Juozui Vidmančiui Vaitkui sukako 80 metų. Šios gražios sukakties proga Fizikos fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina plačios erudicijos ir gilios mokslinės įžvalgos kolegą, kuris darbą fakultete pradėjo dar studijuodamas, neįprastai anksti tapo profesoriumi, tris dešimtmečius vadovavo Puslaidininkių fizikos katedrai, dukart buvo VU mokslo prorektoriumi, aktyviai ir produktyviai dirbo mokslinį darbą, vienas iš pirmųjų Lietuvoje užmezgė mokslinius ryšius su CERN, dėstė ne tik fizikos disciplinas Fizikos fakulteto studentams, bet ir gamtamokslinę pasaulio sampratą kituose fakultetuose, yra gavęs daug svarių valstybinių apdovanojimų. Linkime neblėstančio kūrybiškumo, energijos, sėkmės, stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir  asmeninės laimės.

Fizikos fakulteto bendruomenė

Fizikos fakulteto studentai kviečiami į dirbtinio intelekto nuotolinę vasaros mokyklą, kurią organizuoja CentraleSupélec - Université Paris-Saclay. 

Vasaros mokykla vyks 2021 m. birželio 28 - liepos 9 d.

Vasaros mokykla skirta studentams, kurie jau yra baigę dvejus metus studijų ir kurie susipažinę su Python programa. Registracija į vasaros mokyklą vyks iki gegužės 31 d. Daugiau informacijos: https://www.summerschoolcentralesupelec.fr/