2019 m. sausio 23 d. Odensėje, Danijoje startavo programos „Horizontas 2020“ projektas SPEAR (Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research) lyčių lygybės klausimams spręsti. Projekte dalyvauja 11 partnerių iš 9 Europos valstybių. Vilniaus universitetas yra vienas iš jų.
KONKURSO SĄLYGOS
VU FIZIKOS FAKULTETO STUDENTAMS
UAB „EKSMA“ STIPENDIJOMS GAUTI
VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute toliau vystomi aukščiausio lygio naujų hibridinių medžiagų tyrimai trečios kartos fotovoltinių modulių gamybai. Šį kartą fizikams pavyko atrasti bei charakterizuoti naują struktūrinę šių medžiagų fazę. Tikimasi, kad šis tyrimas padės geriau suprasti itin aukštą saulės elementų, pagamintų iš šių medžiagų, našumą.
Spalio 15 d. Vilniaus universitetas (VU) kartu su Lietuvos biofizikų draugija (LBFD) organizuoja antrosios Baltijos biofizikų konferencijos nuotolines atviras paskaitas, skirtas ne tik telkti ir paskatinti bendradarbiauti biofizikus iš Baltijos regiono šalių, bet ir plėsti visuomenės žinias apie tarpdisciplininius mokslus, supažindinti studentus ir jaunuosius mokslininkus su plačiomis galimybėmis, atsiveriančiomis sujungiant ir taikant skirtingų mokslo sričių žinias. Pranešimus skaitys žymūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Kanados ir JAV. Taip pat abi 2020 metų „L’Oréal Baltic“ programos „Moterims moksle“ stipendininkės iš Lietuvos: dr. Rima Budvytytė ir doktorantė Dominyka Dapkutė.
VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė Gražina Tautvaišienė
ELSEVIER leidykla išleido VU profesoriui Leonui Valkūnui, jo 70 metų jubiliejaus proga dedikuotą CHEMICAL PHYSICS žurnalo numerį (Chem. Phys. 532F1, 2020)
Pandemijos laikotarpis parodė, kad kiekviena krizė gali būti ir galimybių metas. Daugybė verslų jau pasinaudojo proga ieškoti sprendimų internetinės prekybos, sveikatos, darbo optimizavimo ir kitose srityse, tačiau rinkai vis dar reikalingos įvairias aktualias problemas galinčios spręsti inovacijos. Kartu ieškoti galimybių versle kviečia Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „TechHub“ – siekiantis suburti įvairių sričių atstovus, skatinti žiniomis grįsto verslo augimą šalyje, be to, šį lapkritį organizuojantis pirmąjį startuolių preakceleratoriaus ciklą.
Sveikiname! JUSTINAS GLEMŽA 2020 m. spalio 2 d. apgynė daktaro disertaciją „Šiuolaikinių lazerinių ir šviesos diodų žemadažnio triukšmo spektroskopija” ir įgijo gamtos mokslų srities fizikos krypties daktaro laipsnį.
Sveikiname! SERGEJUS BALČIŪNAS 2020 m. rugsėjo 25 d. apgynė daktaro disertaciją „Kai kurių perovskitinių struktūrų plačiajuostė dielektrinė spektrometrija” ir įgijo gamtos mokslų srities fizikos krypties daktaro laipsnį.
Pranešame džiugią žinią – prieš keletą dienų Vilniaus universiteto leidykla išleido naują „Kvantinės fizikos“ vadovėlį!
2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto direktorius prof. Jonas Matukas, prof. Robertas Grigalaitis bei doc. Tomas Šalkus kartu su Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentu prof. Jūru Baniu bei kitais akademikais lankėsi lietuviško kapitalo navigacinių sistemų ir daiktų interneto gamintojos UAB „Teltonika“ naujai atidarytoje gamykloje.
Vilniaus universitetas (VU) įsitraukia į tarptautinius visoje Europoje žinomus projektus. Vienas iš jų – EuroCC, kuriame dalyvauja VU mokslininkai dr. Povilas Treigys (Matematikos ir informatikos fakultetas) ir dr. Mindaugas Mačernis (Fizikos fakultetas). EuroCC glaudžiai bendradarbiauja su CASTIEL projektu – šie du projektai kartu užtikrins nuoseklią aukšto lygio superkompiuterių patirties sklaidą visoje Europoje.
Rugsėjo 16 d. eidamas 65-uosius metus po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto docentas Juozas Bučinskas.
J. Bučinskas gimė 1956 m. gegužės 13 d. Stokaičiuose (Tauragės raj.). 1979 m. baigė VU Fizikos fakultetą. 1979–1985 m. dirbo Elektrografijos mokslinio tyrimo institute. 1985 -1988 m. mokėsi VU aspirantūroje. 1989 m. pradėjo dirbti Teorinės fizikos katedroje asistentu. 1992 m. apgynė daktaro disertaciją „Elektromagnetinės bangos difrakcija magnetodielektrinių ir feritinių rutulių baigtiniame rinkinyje ir bet kokios formos kūne“ (mokslinis vadovas prof. V. Šugurovas). Nuo 1996 m. docentas dėstė teorinę mechaniką, tolydžiųjų aplinkų mechaniką, matematinio modeliavimo pagrindus, kompiuterizuotuosius elektrodinamikos taikymus, fizikos diferencialines lygtis, statistinius metodus medicinoje ir matematinį modeliavimą. Mokslo darbai iš matematinės fizikos, elektromagnetinių bangų sklidimo ir sklaidos. Parašė mokomąsias knygas “Kompiuterizuotieji elektrodinamikos taikymai”, „Fizikos diferencialinės lygtys“. Noriai vadovavo studentų kursiniams ir baigiamiesiems darbams. Puikus docento bruožas – visuomet jautė atsakomybę už tuos, kuriems vadovavo. Juozas Bučinskas buvo tikras teorinės ir matematinės fizikos entuziastas, galima sakyti teoretikas „iki kaulų smegenų“, su savo tvirtu supratimu, kas yra fizika ir fizikas, ir neperkalbamu sąžiningumu. Docentas dosniai dalijosi mokslinėmis idėjomis su savo mokiniais ir bendradarbiais. Taip pat jis buvo itin geranoriškas, paprastas, visiems padedantis, puikus žmogus. Toks ir išliks jį pažinojusių širdyse.
Su docentu bus galima atsisveikinti šį sekmadienį, rugsėjo 20 d., nuo 9:00 iki 14:00 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, 1 salė. Laidotuvės įvyks nuo 14:00 Karveliškių kapinėse.
Sveikiname visus pirmakursius sėkmingai įstojus į Fizikos fakultetą!
Rugsėjo 14 d. laukiame jūsų šventiniame mokslo metų atidarymo renginyje! Susitinkame Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9, III rūmai) Didžiojoje fizikos auditorijoje. Jūsų lauks Fizikos fakulteto dekanas ir kiti svečiai. Prašome atvykite studijų programai nurodytu laiku:
Po bendrosios dalies vyks kiekvienos studijų programos pirmakursių susitikimas su studijų programos komitetu ir studentais-kuratoriais. Šiame susitikime sužinosite studijų programos ypatumus ir studijų tvarką. Kuratoriai papasakos svarbiausią informaciją reikalingą orientuotis universitete ir pradėti studijas.
Prie fakulteto įėjimo rasite nuorodas į Didžiąją fizikos auditoriją.
Renginyje privaloma dėvėti kaukes.
Pirmoji diena visų bakalauro studijų programų kurso studentams šventinė ir paskaitos nevyks.
Nuo 15.00 val. kviečiame antro, trečio ir ketvirto kursų studentus prisijungti prie MS Teams pokalbio, kuriame bus aptarti ateinančio semestro studijų ypatumai. Prisijungimo nuorodą gausite savo studentiniu paštu.
Iki susitikimo!
FF dekanate aptarnaujami tik veido kaukes arba apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), nėra priimami.
Primename, kad visais klausimais į FF dekanatą taip pat galima kreiptis el. paštu arba darbo telefonais:
Nurodytais darbo telefonais dekanato darbuotojai yra pasiekiami visą darbo dieną. Skambučiai yra peradresuojami, reikia sulaukti atsiliepimo.
Studijų procesas 2020–2021 m. rudens semestre vyksta pagal Vilniaus universiteto rektoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintas Studijų veiklų planavimo, organizavimo ir vykdymo Vilniaus universitete 2020–2021 studijų metų rudens semestro metu taisykles.
Bendrose uždarose fakulteto erdvėse (koridoriuose, auditorijose, mokomosiose laboratorijose ir kt.), kur tarp asmenų neišlaikomas bent 2 m atstumas, privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tarp studijų veiklose dalyvaujančių asmenų privalo būti išlaikomas ne mažesnis kaip 1 m atstumas.
Studentai prieš užsiėmimą turi patys dezinfekuoti savo darbo užsiėmimo metu auditorijoje vietą ir naudojamą inventorių auditorijose esančiu dezinfekciniu skysčiu. Savo darbo priemones darbo vietoje darbuotojai turi dezinfekuoti patys, panaudodami institutui perduotas dezinfekavimo priemones.
Universiteto dėstytojai privalo fiksuoti studijuojančiųjų fizinį dalyvavimą visuose nenuotoliniuose užsiėmimuose Universiteto virtualios mokymosi aplinkos priemonėmis, siekiant užtikrinti savalaikį duomenų apie kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusius asmenis pateikimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Studijos Fizikos fakultete vyksta hibridinio, mišraus ir (ar) nuotolinio mokymo (-si) būdais (žr. pridedamas VU Taisykles, 7.1 – 7.3 punktai). Apie tai, kokį būdą taikyti, sprendžia dėstantis dėstytojas, suderinęs su studijų prodekane ir atsižvelgdamas į Taisyklių rekomendacijas bei fakulteto galimybes.
Pagal Universitete galiojančias Darbo organizavimo Vilniaus universitete karantino metu ir jam pasibaigus taisykles, nepriklausomai nuo to, ar padalinyje buvo nustatytas COVID-19 atvejis, ir kitiems darbuotojams pageidaujant, sudaroma galimybė dirbti nuotoliniu būdu, kai darbuotojo funkcijas visa apimtimi įmanoma vykdyti nuotoliniu būdu.
Už darbo organizavimą ir darbuotojų saugos užtikrinimą pagal taisykles šakiniame akademiniame padalinyje atsakingas jo direktorius.
Darbuotojai ir studentai prireikus gali pasimatuoti temperatūrą pas pastatų apsaugos darbuotojus esančiais termometrais. LTC termometras yra pas instituto administraciją.
Remiantis VU taisyklėmis, artimiausiu metu bus patvirtintos Fizikos fakulteto studijų organizavimo ir vykdymo semestro metu taisyklės.
Kviečiame susipažinti su galimybe dalyvauti Quantum Future Academy 2020, kuri vyks 2020 m. lapkričio 1-7 d. Detalesnė informacija arba adresu https://www.ftmc.lt/quantum-future-academy-2020
Gerbiami kolegos, studentai ir darbuotojai, sveikiname su artėjančiais naujaisiais mokslo metais!
Šio rudens semestro studijų pradžios ypatumai:
1. VISŲ KURSŲ BAKALAURO STUDIJOS PRASIDEDA RUGSĖJO 14 D.
Papildoma informacija apie bakalauro studijų tvarką ir pirmąją mokslo metų dieną bus paskelbta rugsėjo pradžioje.
2. VISŲ KURSŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJOS PRASIDEDA RUGSĖJO 1 D.
Rugsėjo 1 d. magistrantams yra šventinė. Paskaitos šią dieną nevyks. Paskaitos magistrantams prasideda rugsėjo 2 d.
Pirmo kurso magistrantūros studentus kviečiame į magistrantūros mokslo metų atidarymą rugsėjo 1 d. (Saulėtekio al. 9, III rūmai). Nuo 11 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje bus bendras šventinis mokslo metų atidarymas, Fizikos fakulteto pristatymas ir rudens semestro studijų ypatumų pristatymas. Po bendrosios dalies nuo 12 val. vyks kiekvienos magistrantūros studijų programos pirmakursių susitikimas su studijų programos komitetu ir studijų kryptį kuruojančio instituto atstovais. Šiame susitikime Jums bus pristatyti studijų programos ypatumai, studijų vykdymas ir tyrimų galimybės.
Renginyje privaloma dėvėti apsaugines kaukes.
Susitikimai su studijų programų komitetais vyks:
Kviečiame magistrantūros studijų programos pirmakursius dalyvauti mokslo metų pradžios renginyje!
Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai dr. Andrius Džiaugys ir prof. Jūras Banys savo tyrimų rezulatatus publikavo prestižiniame žurnale „Nature Communications“. Šis darbas – ilgamečio Mikrobangės spektroskopijos laboratorijos bendradarbiavimo su Ukrainos Užhorodo universitetu ir JAV nacionaline Oukridžo (Oakridge) laboratorija rezultatas. Eksperimentiniai tyrimai buvo atlikti JAV, A. Džiaugiui laimėjus prestižinę BAFF (Baltic–American Freedom Foundation) stipendiją.
Spausdintuvų dažai
Ričardas Diebenkornas savo paveikslui nupiešti „Abstraktus miestovaizdis“ (Richard Diebenkorn , “Abstract Cityscape”) naudojo kvinakridomo (angl. quinacridone) akrilinius dažus. Kvinakridomo molekulė yra organinės kilmės ir paprastai naudojama spalviniuose spausdintuvuose išgauti raudoną ar violetinę spalvą. Tad galima grožėtis ir spalviniais spausdintuvais darytomis nuotraukomis, ir netgi paveikslais. Dar daugiau kvinakridomo molekulės panaudojamos ir OLED technologijoms kaip vienas iš galimų ekranų variantų, o jau netolimoje ateityje galima svajoti, kad tokie ar panašios sudėties ekranai bus lankstomi ir kiekvienam įperkami. Šiais laikais labai svarbią vietą mūsų aplinkos nuspalvinime užima molekulės, o moksliniams tyrimams ypač įdomios tos, kurios mažiausiai ar visai nekenkia aplinkai, gyviems organizmams. Taigi, kvinakridomo molekulių pigmentų šeima yra aplinkos poveikiui atsparių dažų (įskaitant ir lazerinių bei rašalinių spausdintuvų dažus) pagrindas.
