Naujienos

2022 m. diplomų įteikimo iškilmės Šviesos technologijų programos absolventams

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks gyvai 2022 m. sausio 28 d. Centrinių universiteto rūmų (Universiteto g. 3) Mažojoje auloje (Aula Parva).

Iškilmės prasidės 14 val.

Patekti į Mažąją aulą galima per centrinį įėjimą, esantį VU Bibliotekos kieme. Salė yra antrame centrinių universiteto rūmų aukšte (sekite rodykles).

Iškilmių metu visi dalyviai ir vyresni nei 6 metų žiūrovai privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus universiteto vidaus sprendimais, kontaktiniame procese gali dalyvauti asmenys, turintys galiojantį galimybių pasą (ar jam prilygstantį dokumentą) ir neturintys virusui būdingų simptomų.

2023 m. diplomų įteikimo ceremonija Šviesos technologijų programos absolventams.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2023 m. sausio 27 d. Centrinių universiteto rūmų (Universiteto g. 3) Mažojoje auloje (Aula Parva).

Ceremonija prasidės 14 val.

Patekti į Mažąją aulą galima per centrinį įėjimą, esantį VU Bibliotekos kieme. Salė yra antrame centrinių universiteto rūmų aukšte (sekite rodykles).

2022 m. sausio 15 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus, mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, buvęs Fizikos fakulteto dekanas, ilgametis Teorinės fizikos katedros vedėjas ANTANAS RIMVIDAS BANDZAITIS.

Antanas Rimvidas Bandzaitis gimė 1937 m. birželio 28 d. Kaune. 1960 m. baigęs VU Fizikos ir matematikos fakultetą, akademiko Adolfo Jucio iniciatyva A. Bandzaitis pradėjo domėtis kvantine atomų teorija ir 1963 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie sudėtingų atomų spektrų skaičiavimo metodų patobulinimai“. 1960–1964 m. dirbo Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1964 m. pradėjo dėstyti Teorinės fizikos katedroje, nuo 1967 m. katedros docentas. Gabus ir darbštus mokslininkas jau 1968 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją „Kvantmechaninės judesio kiekio momento teorijos tolesnis plėtojimas ir panaudojimas atominiams spektrams skaičiuoti“ ir 31-erių metų tapo jauniausiu daktaru (dabar atitiktų habilituoto mokslų daktaro laipsnį) Lietuvoje. Nuo 1971 m. Teorinės fizikos katedros profesorius, 1971–2002 m. šios katedros vedėjas. 1982–1992 m. Fizikos fakulteto dekanas. Ilgus metus profesorius buvo specializuotos tarybos, teikusios fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnius, pirmininkas. Mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinti 1965 m. kartu su A. Juciu išleistoje monografijoje „Judesio kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“. 1977 m. pasirodė antrasis, iš esmės pataisytas monografijos leidimas. Ši knyga ir dabar dažnai cituojama įvairių šalių fizikų teoretikų moksliniuose darbuose. 1984 m. profesorius A. Bandzaitis kartu su S. Ališausku ir A.Bolotinu už 1967–1983 m. darbų ciklą „Daugiadalelių sistemų teorijos išplėtojimas ir taikymas“ tapo Lietuvos valstybinės premijos laureatu. Pagrindiniai profesoriaus mokslo darbai – matematinės fizikos ir atomų kvantinės teorijos srityje: tobulino fizikinių dydžių operatorių matricinių elementų apskaičiavimo metodus, išplėtojo Klebšo ir Gordano koeficientų sandaugų sumų apskaičiavimo metodus. Profesorius buvo puikus dėstytojas, mylimas ir gerbiamas studentų. Su D. Grabausku parašė puikų, ilgą laiką vieną geriausių lietuvių kalba, vadovėlį „Kvantinė mechanika“ (1975 m.). Teorinės fizikos katedroje dirbo iki 2008 m. ir dėstė kvantinę mechaniką, judesio kiekio momento teoriją, specialiuosius teorinės fizikos skyrius. A. Bandzaitis ypač aktyviai įsitraukė į darbą, susijusį su fizikos mokymo Lietuvos mokyklose tobulinimu, daug metų dirbo fizikos mokytojų kvalifikacijos komisijoje, atestavusioje Lietuvos mokytojus. Profesorius – papildomojo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ vienas steigėjų, ilgametis šios mokyklos direktorius. Čia jis su meile perteikdavo savo žinias ir patyrimą mėgstantiems fiziką ir tiksliuosius mokslus moksleiviams, kurie sėkmingai garsino ir garsina Lietuvos vardą tarptautinėse fizikos olimpiadose. Su bendraautoriais parengė ir išleido „Olimpiadinį fizikos uždavinyną“ (1994 m.), vadovėlius – „Fizika. Užduotys ir laboratoriniai darbai“ (2002 m.), „Fizika“ (2003 m.), „Tarptautinių fizikos olimpiadų teorinės užduotys ir jų sprendimai“ (2 dalis. 1999–2000). Profesorius niekada nešykštėjo dėmesio ir patarimų fizikos vadovėlių autoriams. Daugelį metų dirbo Lietuvos moksleivių fizikos olimpiadų užduočių rengimo ir vertinimo komisijos pirmininku, fizinių mokslų mokslinių laipsnių nostrifikavimo komisijos pirmininku, Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos moksliniu konsultantu, buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos redaktorių tarybos narys. Dar jaunystėje, pamėgęs dainą, nesiskyrė su ja iki gilios senatvės, dainavo VU vyrų chore, laisvalaikiu mėgo meistrauti, padirbėti sode. Darbe profesorius buvo mėgiamas studentų ir kolegų už žinias, taktiškumą, puikų humoro jausmą, už meilę fizikai ir matematikai, už atsakingumą ir rūpinimąsi Fizikos fakultetu dekanavimo laikotarpiu, už tai, kad oriai ir nekeldamas konfliktų gynė fakulteto interesus ir FiDi eisenas… Už mokslinį indėlį į fizikos ir matematikos mokslo aruodą. Buvo geranoriškas, paprastas, visiems padedantis, puikus žmogus. Toks profesorius ir išliks kolegų ir jį pažinojusių širdyse.

Su profesoriumi bus galima atsisveikinti:

• Sausio 19 d. nuo 16 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje;
• Sausio 19 d. 18.00 val. Šv. Mišios Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje;
• Sausio 20 d. 13.00 val. išlydimas į Vilniaus Kairėnų kapines.

Beveik metus Vilniaus universitete studijavę mokytojai iš visos Lietuvos sėkmingai baigė dalyko pedagogikos bakalauro studijų programos fizikos mokomojo dalyko modulį. Šias studijas baigę VU Fizikos fakulteto atstovai įgijo dalyko žinių, gebėjimų ir, remiantis Pedagogų rengimo reglamentu, teisę dirbti ugdymo įstaigose fizikos mokytojais. Šia proga 9 naujiems mokytojams šiandien įteikti specialūs pažymėjimai.

Šias papildomąsias studijas vykdė VU Filosofijos ir Fizikos fakultetai. VU džiaugiasi sąmoningu pedagogų pasirinkimu praplėsti savo kvalifikaciją ir tapti fizikos mokytojais.

Mokytojus sveikino ir pažymėjimus įteikė VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir VU Fizikos fakulteto profesorius Jūras Banys.

„Mokytojai yra esminis dalykas, kuris paruošia būsimus studentus. Be gero mokinių paruošimo tiek universitetai, tiek mokslo akademija išnyks kaip reiškinys, nes viskas prasideda mokykloje“, – kalbėjo prof. J. Banys.

Prie mokytojų kvalifikacijos kėlimo prisidėjo ir VU Fizikos fakulteto docentė Vidita Urbonienė, kuri organizavo fizikos mokomojo dalyko modulio studijas, subūrė dėstytojus ir visus metus globojo papildomųjų studijų dalyvius.

Pažymėjimus gavo 9 mokytojai – panašus skaičius fizikos dalyko mokytojų kasmet baigia VU gretutines ir profesines pedagogikos studijas.

Artėjant naujiems metams, kviečiame pasidžiaugti dar dvejais apdovanojimais, kurie vyko gruodžio mėnesį.

VU fizikai apdovanoti Europos palydovinės navigacijos idėjų konkurse

Vilniaus universiteto mokslininkai apdovanoti Europos palydovinės navigacijos idėjų konkurse „Galileo Masters“ už technologiją, leidžiančią į mažą bepilotį orlaivį įdiegti pakankamai didelį radarą ir taip smarkiai sumažinti operacijų sąnaudas.

VU Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai dr. Saulius Rudys, Andrius Laučys ir dr. Domantas Bručas, kurie dirbo kartu su Šarūnu Budrevičiumi ir Martynu Butkumi, apdovanoti Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros įsteigtu 10 tūkst. eurų prizu.

Komanda taip pat apdovanota „Galileo Incubation Programme“ prizų paketu, kurio vertė siekia 62 tūkst. eurų.

Dr. S. Rudys teigia, kad jo komanda rado būdą, kaip didžiausią radaro elementą – anteną – įdiegti į orlaivio sparną.

„Paprastai radarai sukasi ratu, bet mūsų radaras nesisuka. Jei suktųsi, jam reikėtų papildomo kiauto, kuris sumažintų oro pasipriešinimą, taip pat sukimo mechanizmo, papildomo elektrinio motoro ir kitų mechanizmų. Užuot sukę radarą, sukame patį lėktuvą. Lėktuvo krypties keitimas prilygsta radaro antenos sukimuisi. Be to, naudodami originalų metodą, skrisdami vingiais, galime nustatyti ir aukštį, kuriame yra „taikinys“, – pasakoja dr. S. Rudys.

Naujieną rasite: https://naujienos.vu.lt/vu-fizikai-apdovanoti-europos-palydovines-navigacijos-ideju-konkurse/

Šventiniame renginyje apdovanoti labiausiai nusipelnę VU bendruomenės nariai

Iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ Teatro salėje pagerbti labiausiai nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai. Juos sveikino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Renginyje paskelbti Rektoriaus mokslo premijos už svarius mokslinius pasiekimus laureatai, Rektoriaus premija apdovanoti jaunieji mokslininkai, pasveikinti geriausi 2021 m. dėstytojai. 

Už svarius mokslo pasiekimus 2021 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanotas:

Fizikos fakulteto profesorius Saulius Antanas Juršėnas.

Už mokslinius pasiekimus 2021 m. Rektoriaus premija apdovanotas jaunasis mokslininkas:

Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas Sergejus Balčiūnas.

Geriausių 2021 m. dėstytojų premija įteikta:

Fizikos fakulteto profesoriui Mikui Vengriui.

Naujieną bei visus apdovanojimus rasite: https://naujienos.vu.lt/sventiniame-renginyje-apdovanoti-labiausiai-nusipelne-vu-bendruomenes-nariai/

„Teltonikos“ įmonių grupė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetui padovanojo reikalingos mokomųjų laboratorijų įrangos. Dovana papildys jau turimą techniką ir bus naudinga laboratorinius darbus atliekantiems studentams.

Fizikos fakulteto dėstytojas prof. Robertas Grigalaitis teigia, kad ši įranga bus naudingiausia studentams, atliekantiems laboratorinius darbus.

„Įranga yra įvairaus sudėtingumo, todėl ja galės naudotis tiek bakalauro, tiek magistrantūros studentai. Su šia įranga bus galima atlikti ir tam tikrus mokslinius darbus, todėl tuo pat metu kelsime mokslinių tyrimų lygį“, – sako prof. R. Grigalaitis.

Naujos įrangos vertę pabrėžia ir „Teltonikos“ įmonių grupės viceprezidentas inovacijoms ir verslo plėtrai Ernestas Zdaniauskis: „Ši įranga prisidės prie universiteto mokymo bazės atnaujinimo ir sukurs dar palankesnes sąlygas studentams kurti ir tobulėti. Nauji, šiuolaikiški instrumentai suteiks daugiau galimybių studentams realizuoti savo idėjas telekomunikacijų ir elektronikos srityse. Manau, kad investavimas į edukaciją ir mokslą yra būtinas siekiant skatinti žinių ekonomiką.“

Daugiau skaitykite: https://naujienos.vu.lt/teltonika-vu-fizikos-fakultetui-padovanojo-mokomuju-laboratoriju-irangos/

Gruodžio 19 d. mirė Lietuvos Mokslų akademijos narys emeritas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius emeritas habilituotas daktaras Vytautas Pranciškus Straižys. 

Prof. V. Straižys yra dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas, 2003 m. apdovanotas Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi.  Nuo 1967 m. Tarptautinės astronomų sąjungos narys, 1979–1985 m. vykdė „Žvaigždžių klasifikacijos“ komisijos viceprezidento ir prezidento pareigas. Kolegų siūlymu Tarptautinė astronomų sąjunga jo vardu pavadino asteroidą 68730 Straižys.

Vytautas Straižys gimė 1936 m. rugpjūčio 20 d. Utenoje. Savo mokslinę veiklą pradėjo dar studijuodamas astrofizikos specialybę VU Fizikos fakultete. Jau tada, 1957 m., pasirodė ir pirmieji jo moksliniai darbai. 1963 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute baigęs astrofizikos aspirantūrą, apgynė disertaciją „Daugiaspalvių fotometrinių sistemų tyrimas“ ir kartu su K. Zdanavičiumi 1962–1965 m. sukūrė Vilniaus septyniaspalvę fotometrinę sistemą, kuri netrukus įgavo platų tarptautinį pripažinimą. 1971 m. Tartu universitete V. Straižys apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“. 

Vytautas Straižys nusipelno Lietuvos astronomijos patriarcho vardo, nes daug prisidėjo prie astronomijos mokslo vystymo, specialistų rengimo ir infrastruktūros plėtros. 1967 m. V. Straižys tapo Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos sektoriaus (vėliau skyriaus) vadovu ir vadovavo šiam vis augančiam astronomų kolektyvui iki 2003 m. Jam vadovaujant apginta per 20 disertacijų. 1969–1990 m. V. Straižys vadovavo Molėtų astronomijos observatorijos bei Maidanako stebėjimų stoties Uzbekistane statybai ir teleskopų įrengimui. V. Straižys ilgus metus dirbo ir neetatiniu VU Astronomijos observatorijos moksliniu vadovu, dėstė studentams įvairius astronomijos kursus, 1976 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 

Vilniaus fotometrinė sistema ypač išpopuliarėjo, kai 1977 m. prof. V. Straižys išleido monografiją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“.  1982 m. išleistoje antrojoje monografijoje „Žvaigždės su metalų deficitu“ įrodyta, kad sistema tinka klasifikuoti ne tik normalios cheminės sudėties žvaigždes, bet ir nemetalingas, anglingąsias, emisines žvaigždes, baltąsias nykštukes, subnykštukes, dvinares žvaigždes. Vilniaus fotometrinė sistema iki šiol yra labiausiai pritaikyta klasifikuoti bet kurį Galaktikos lauko žvaigždžių rinkinį esant net ir didelei tarpžvaigždinei ekstinkcijai. Sistema taip pat leidžia atpažinti įvairių tipų pekuliarias žvaigždes ir jas klasifikuoti. 1992 m. apibendrinta ir išplėsta monografija anglų kalba “Multicolor Stellar Photometry” buvo išleista JAV. Prof. V. Straižys mokslinėje spaudoje paskelbė ir per 400 straipsnių cituotų virš 8000 kartų. 

Didelė darbo patirtis žvaigždžių astrofotometrijos srityje lėmė tai, kad per dešimt Lietuvos astronomų buvo pakviesti bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ruošiant į kosmosą Gaia observatoriją, o prof. V. Straižys − vadovauti pekuliarių žvaigždžių klasifikacijos darbo grupei.  2016 m. paskelbtame pirmajame Gaia  stebėjimus pristatančiame moksliniame straipsnyje V. Straižio pavardė puikuojasi greta su kitų reikšmingiausiai prisidėjusių prie šio projekto mokslininkų pavardėmis. 

1977 m. V. Straižys inicijavo Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenio leidybą, nuo 1992 m. tarptautinio žurnalo „Baltic Astronomy“ leidybą ir buvo šių žurnalų atsakinguoju redaktorium. Nuo 1992 m. iki 2001 m. buvo periodinio mokslo populiarinimo leidinio „Lietuvos dangus“ redaktorius. 1992 m. išleido mokslo populiarinimo knygą „Paukščių takas“. 1984 m. kartu su A. Juška sudarė ir išleido „Astronomijos enciklopedinį žodyną“, o 2002 m. parengė ir išleido dvigubai platesnę žodyno laidą. 1993 m. išleistas „Astronomijos“ vadovėlis vidurinių mokyklų 12 klasėms, 1995 m. – „Astronomijos“ vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams (su 2 bendraautoriais), atnaujintas 1999 m. 2012 m. išleido knygą “Molėtų astronomijos observatorija”. Nuo 1955 m. yra parašęs per 500 mokslo populiarinimo straipsnių ir leidinių. 

Esame giliai nuliūdę, dėl kolegos ir draugo Vytauto Straižio netekties. Jis buvo iškilus astronomas ir nepaprastai mokslui atsidavęs žmogus, kurio darbai ir palikimas gyvuos daugelį metų.

Atsisveikinimas su Velioniu antradienį (gruodžio 21 d.) laidojimo paslaugų centre “Nutrūkusi styga” (Ąžuolyno g. 10, Vilniuje) nuo 15 val., išlydėjimas į Utenos senąsias kapines – trečiadienį 11 val. 30 min. 

Pažangiausi Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas 24 geriausiems Matematikos ir informatikos, Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentams įteikė „Teltonika Telematics“ vadovas Antanas Šegžda ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 72 000 eurų per metus.

Šių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete planuojama įkurti bendrą VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratoriją.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

Daugiau skaitykite: https://naujienos.vu.lt/pazangiausi-vilniaus-universiteto-pirmakursiai-paskatinti-3000-eur-vertes-teltonikos-stipendijomis/

Nuotraukos Justino Auškelio

LRT laidoje „Smalsumo genas. Kaip šviesa tampa energija ir kvantinio pasaulio paradoksai“ pasakoja VU Fizikos fakulteto darbuotojai prof. Leonas Valkūnas, doc. Jevgenij Chmeliov, doc. Mindaugas Mačernis.

Laidą galima pažiūrėti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000189819/smalsumo-genas-kaip-sviesa-tampa-energija-ir-kvantinio-pasaulio-paradoksai

Open Readings – tarptautinė akademinė platforma, skirta studentams ir jauniesiems mokslininkams iš viso pasaulio pristatyti savo vykdomus tyrimų rezultatus ir praktiką fizikos ir gamtos mokslų srityse.

Open Readings kviečia į jau 65-ąją tarptautinę fizinių bei gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją Open Readings 2022, vyksiančią 2022 m. kovo 15-18 dienomis.

Registracija jau prasidėjo ir truks iki sausio 17d. Konferencijoje galima pristatyti žodinius ir stendinius pranešimus. Registracijos mokesčio nėra.

Registruokitės jau dabar!

Antrus metus iš eilės konferencija keliasi į virtualią erdvę, kadangi šalis vis dar suvaržyta pandemijos. Nepaisant to, savo moksline patirtimi dalinsis ir pranešimus skaitys pasaulinio lygio kviestiniai pranešėjai. Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio universitetų bei technologijos mokslo centrų pristatys savo mokslinius darbus.

Tikime, kad mokslinės konferencijos suteikia reikšmingos patirties kiekvienam būsimam mokslininkui, tai pirmas ir stiprus žingsnis ketinantiems lipti mokslinės karjeros laiptais. Ši konferencija atvira entuziastingiems studentams iš viso pasaulio. Visus susidomėjusius studentus (bakalauro, magistro, doktorantūros) kviečiame dalyvauti ir pristatyti savo vykdomus pačios įvairiausios tematikos mokslinius tyrimus.

Daugiau informacijos: http://www.openreadings.eu/

2021 m. lapkričio 18 d. įvyko pakartotinis balsavimas, kuriame išrinkti dar du Fizikos fakulteto Tarybos nariai:

• Jūras Banys;
• Rimvydas Aleksiejūnas.

Balsavimo suvestinė.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.

Fizikos mokslų daktaras Tomas Grigaitis teigia, kad Lietuva gali gaminti sintetinius deimantus.

T. Grigaičio interviu apie tai galite skaityti čia: https://bit.ly/3kBH9vp 

Scanpix/VidaPress/T.Grigaičio nuotr.

Vakar (2021 m. lapkričio 11 d.) įvyko rinkimų į Fizikos fakulteto tarybą balsavimas. Rinkimų komisijos pateikta balsavimo suvestinė.

Remdamasis Fizikos fakulteto rinkimų komisijos protokolu skelbiu išrinktus naujos Fizikos fakulteto tarybos narius:

1. Darius Abramavičius
2. Ramūnas Aleksiejūnas
3. Egidijus Anisimovas
4. Justinas Čeponkus
5. Audrius Dubietis
6. Kristijonas Genevičius
7. Saulius Antanas Juršėnas
8. Dalia Kaškelytė
9. Edvardas Kazakevičius
10. Arūnas Kučinskas
11. Domas Paipulas
12. Pranciškus Vitta
13. Kastytis Zubovas

Antrame balsavimo ture 2021 m. lapkričio 18 d. bus renkami dar du Tarybos nariai.

Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai“ (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.1 p.)

Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai“ (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.2 p.)

2021-11-12                                     Fizikos fakulteto Dekanas prof. Juozas Šulskus

Geriausių 2020 m. disertacijų konkurso laureatais tapo keturi Vilniaus universiteto (VU) jaunieji mokslininkai. Nugalėtojus trečiadienį apdovanojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotam konkursui buvo pasiūlytas 71 mokslinis darbas: 39 gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio mokslų srities disertacijos ir 32 humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos.

Konkurso laureatais pripažinta 10 geriausių disertacijų autorių, tarp kurių – keturi VU jaunieji mokslininkai.

Šiuo konkursu siekiama paraginti doktorantus rengti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.

Nagrinėti halidiniai perovskitai

Sergejus Balčiūnas buvo apdovanotas už fizikos srities disertaciją „Kai kurių perovskitinių struktūrų plačiajuostė dielektrinė spektrometrija“. Mokslinis vadovas – dr. Maksim Ivanov.

S. Balčiūno darbe pristatomos perovskito struktūros ABX₃ medžiagos, kurios buvo ištirtos plačiame 10^-3–10¹¹dažnių intervale. Tyrinėta, kaip plonas kalio niobato (KNbO₃) sluoksnis ant neorganinio bario titanato (BaTiO₃₎ kristalitų veikia BaTiO₃ dielektrines savybes.

Pastebėta, kad spontaninės poliarizacijos vertė tokioje kevalo – branduolio struktūroje išauga. Viena iš galimų priežasčių yra įtempimai ant BaTiO₃ kristalitų paviršiaus dėl kristalinės gardelės nesutapimų su KNbO₃ gardele.

Disertacijoje nagrinėjamos labai populiarios medžiagos – halidiniai perovskitai (CH₃NH₃PbX₃(X = I, Br, Cl)). Autorius įrodo, kad šios medžiagos nėra feroelektrinės, todėl jose domenų būti negali, o aukštas efektyvumas yra siejamas dėl santykinai didelės dielektrinės skvarbos vertės, dėl kurios efektyviai yra ekranuojami defektai.

Darbe nagrinėjant halidinius perovskitus pastebėta, kad, keičiant A pozicijos katijoną CH₃NH₃ kitu (CH₃)₂NH₃, šių medžiagų stabilumas išauga. Be to, nagrinėjama, kokią įtaką (CH₃)₂NH₃ katijonas daro medžiagos dielektrinėms savybėms. Eksperimentiniai rezultatai parodė, kad maža, iki 4 proc. (CH₃)₂NH₃ katijonų koncentracija (CH₃NH₃)_1-x((CH₃)₂NH₃)_xPbBr₃ kristaluose lemia žemų temperatūrų (148 K) fazinio virsmo iš tetragoninės į ortorombinę išplitimą ir slinkimą į žemesnes temperatūras.

Prezidentas apdovanoja Sergejų Balčiūną. Prezidentūros kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.

Apie visus kitus apdovanojimus galite sakityti čia: https://naujienos.vu.lt/jaunieji-vu-mokslininkai-apdovanoti-uz-geriausias-2020-metu-disertacijas/

Prezidentūros kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Kviečiame aktyviai dalyvauti Fizikos fakulteto Tarybos narių rinkimuose. 

Rinkimų eiga: 

• Balsavimas už kandidatus į Fizikos fakulteto Tarybos narius vyks 2021 m. lapkričio 11 d. nuo 9 val. iki 17 val.
• Lapkričio 9 d. nuo 9 val. iki 17 val. bus galima balsuoti iš anksto.

Rinkimų vieta: Fizikos fakultete 207 kab., Saulėtekio al. 9.

Rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei juose dalyvaus 2/3 (t. y. 115) rinkėjų.

Rinkimų rezultatai bus paskelbti 2021 m. lapkričio 12 d.

Kandidatų į Fizikos fakulteto Tarybos narius sąrašas

• Kandidatai pagal grupę:

„Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai“ (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.1 p.)

• Kandidatai pagal grupę:

 „Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai“ (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.2 p.)

Balsavimas už kandidatus pagal grupę:

„Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės ir / ar neakademinės bendruomenės nariai, kuriais gali būti ir darbuotojai priklausantys aukščiau paminėtuose punktuose išvardytoms grupėms“ (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.3 p.)

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Kontaktai: Saulėtekio al. 9, Vilnius, 310 kab., tel. (8 5) 236 6049, el. p.:  

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.

2021-ųjų metų Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija buvo jau 44-oji visus Lietuvos fizikus vienijanti konferencija. Stiprias tradicijas turinčioje ir kas dvejus metus organizuojamoje konferencijoje buvo apžvelgiami svarbiausi pastarųjų dvejų metų Lietuvos fizikų pasiekimai. Konferencijos metu buvo pristatyti naujausi fizikos mokslo ir technologijų pasiekimai, perspektyvos ir bendrai diskusijai suburtos fizikos mokslo, švietimo ir verslo institucijos.

Konferencijoje už geriausiai įvertintus pranešimus buvo apdovanoti jaunieji mokslinkai:

Didžiuojui prizu (prizo steigėja „Teltonika“) apdovanotas:

Dovydas Banevičius, doktorantas, jaunesnysis asistentas (Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas)

Pranešimas: „Trečios kartos organinių šviestukų veikimo parametrų gerinimas įvedant smulkius emiterio struktūros pakeitimus“

Dovydas Banevičius, Gediminas Kreiza, Domantas Berenis, Tomas Javorskis, Edvinas Orentas, Saulius Antanas Juršėnas, Karolis Kazlauskas

Laureatai apdovanoti UAB „Brolis semiconductors“ prizais:

Edvinas Radiunas, doktorantas, jaunesnysis asistentas (Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas)

Pranešimas: „NIR fotonų konversija į matomą sritį: technologija leidžianti gauti našius rubreno sluoksnius“

Edvinas Radiunas , Lukas Naimovičius , Steponas Raišys , Saulius Juršėnas , Edvinas Orentas , Karolis Kazlauskas

 

Vladislovas Čižas, jaunesnysis asistentas (Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas), FTMC doktorantas

Pranešimas: „Kaitinami metapaviršių emiteriai, skirti THz/sub-THz dažnių ruožui“

Vladislovas Čižas , Ignas Grigelionis , Kęstutis Ikamas , Vytautas Jakštas , Domas Jokubauskis , Andrius Bičiūnas , Marius Treideris , Renata Butkutė ir Linas Minkevičius

Laureatai apdovanoti „Young Minds“ prizais:

Dr. Lina Grinevičiūtė, mokslo darbuotoja (Fizikos fakultetas, Lazerinių tyrimų centras), FTMC mokslo darbuotoja

Pranešimas: „ Periodiškai nanostruktūrizuotos optinės dangos, skirtos lazerio šviesos valdymui“

Lina Grinevičiūtė , Julianija Nikitina , Ceren Babayigit , Darius Gailevičius, Tomas Tolenis , Martynas Peckus , Kęstutis Staliūnas

 

Lukas Naimovičius, Šviesos technologijų studijų programos trečio kurso studentas (Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas)

Pranešimas: „Ciano grupėmis modifikuotų rubrenų taikymas NIR fotonų konversijai į regimąją sritį“

Lukas Naimovičius , Edvinas Radiunas , Augustina Jozeliūnaitė , Edvinas Orentas , Karolis Kazlauskas

Sveikiname!

Šių metų spalio 4 d. trims mokslininkams buvo sirta Nobelio fizikos premija už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas habil. dr. Bronislovas Kaulakys paaiškina, kuo laureatų atradimai svarbūs ir kitose mokslo srityse, bei kokį vaidmenį fizikai vaidina prognozuojant klimato atšilimą.

Japonų kilmės amerikiečių mokslininkas Syukuro Manabe, dirbantis Prinstono universitete, ir vokiečių mokslininkas Klausas Hasselmannas, dirbantis Maxo Plancko institute, Nobelio premija buvo apdovanoti „už Žemės klimato fizikinį modeliavimą, kiekybinį kintamumo įvertinimą ir patikimą pasaulinio atšilimo prognozavimą“.

Nobelio fizikos premija už „netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą“ buvo įteikta ir italui profesoriui Giorgio Parisi, dirbančiam Romos „La Sapienza“ universitete.

Mokslininko habil. dr. Bronislovo Kaulakio komentarus apie šių metų fizikinių sistemų tyrimus galite skaityti VU naujienoje:

https://naujienos.vu.lt/vu-ekspertai-padeda-suprasti-kokias-sudetingas-sistemas-istyre-nobelio-fizikos-premijos-laureatai/

Nuo 2021 m. spalio 1 d. vykdant studijų veiklas uždarose patalpose kaukių dėvėjimas yra privalomas visiems dalyviams.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 rugsėjo 30 dienos sprendimu (Nr. V-2197) yra pakeistas 2020 m. gruodžio 25 d. sprendimo Nr. V-3008 „Dėl tęstinio profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punktas, kuris išdėstytas taip:

„2. Įpareigoti asmenis užsiėmimų vykdymo vietose uždarose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims, kai jie sportuoja, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu. Taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).“

Prašome visų atsakingai dalyvauti studijų veiklose bei užtikrinti savo ir kitų saugumą.

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Fizikos fakulteto rinkimų komisija suskaičiavo balsavimo biuletenius.

Rinkimuose į Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto (TETI) Direktorius išrinktas šakinio akademinio padalinio vadovas (pagal TETI nuostatus „TETI direktorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių TETI darbuotojų“):

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Kontaktai: Saulėtekio al. 9, Vilnius, 310 kab., tel. 8 5 2366049, el. p.:  

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tarybą iš iškeltų kandidatų Vilniaus universiteto Statuto ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka į Fizikos fakulteto rinkėjų sąrašus įtraukti fakulteto bendruomenės nariai.

Kandidatų į Fizikos fakulteto tarybą kėlimas ir registravimas vyksta nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. lapkričio 5 dienos 13 valandos pagal tris grupes:

• Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.1 p.);
• Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.2 p.);
• Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės ir / ar neakademinės bendruomenės nariai, kuriais gali būti ir darbuotojai priklausantys aukščiau paminėtuose punktuose išvardytoms grupėms (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.3 p.).

Fizikos fakulteto rinkėjai siūlydami kandidatus į Fizikos fakulteto tarybą rinkimų komisijai turi pateikti:

1) raštišką pasiūlymą būti kandidatu į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tarybos narius (1 priedas);

2) raštišką pasiūlyto kandidato sutikimą būti kandidatu į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tarybos narius (2 priedas).

Dokumentai priimami Fizikos fakultete Saulėtekio al. 9, III rūmai, 203 kab. darbo valandomis.

Rinkimų eiga:

Kandidatų į Fizikos fakulteto tarybą sąrašas bus skelbiamas 2021 m. lapkričio 8 dieną fakulteto interneto svetainėje.

Fizikos fakulteto tarybos rinkimai vyks 2021 m. lapkričio 11 d., o lapkričio 9 d. bus suteikta galimybė balsuoti iš anksto.

Primename, jog vadovaujantis 2014 metų gruodžio 16 d. nutarimo Nr. S-2014-11-2 ir juo patvirtinto Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių Tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo 19 punktu:

„19. Padalinio tarybos narių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Padalinio rinkėjų.“

Trumpą rinkimų į VU Fizikos fakulteto tarybą santrauką rasite 3 priede.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Kontaktai: Saulėtekio al. 9, Vilnius, 310 kab., tel. 8 5 2366049, el. p. 

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.