Naujienos

2020 m. kovo 17-20 dienomis Vilniuje vyks fiziniams ir gamtos mokslams skirta konferencija “Open Readings”.

Šią savaitę VU Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Telekomunikacijų mokslo centras (TMC) sulaukė svečių iš Japonijos nacionalinės televizijos.

LJMS maloniai praneša, kad baigėsi Geriausios 2018 m. disertacijos konkursui pateiktų disertacijų ekspertinis vertinimas. Šiais metais konkursui buvo pasiūlyti 56 moksliniai darbai. Darbus vertino 62 (HS) ir 68 (FTBZ) ekspertų ir pripažino laureatais 11 geriausių darbų autorių. 

Lietuviai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų e. vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras. Projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, planuojama užbaigti iki 2021 metų. Į jį bus investuota 3,8 mln. eurų.

Antanas ŽVIRONAS – Lietuvos fizikas, Ciuricho (Šveicarija) universiteto filosofijos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Eksperimentinės fizikos katedros asistentas, docentas (1928-1940), Vilniaus universiteto (VU) profesorius (1940-1945), Fizikos - matematikos fakulteto dekanas, Bendrosios fizikos, Teorinės fizikos  bei Eksperimentinės fizikos katedrų vedėjas (1944-1945).

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas prof. Gediminas Juzeliūnas – šaltųjų atomų tyrimų pradininkas Lietuvoje, jo atliekami darbai kelia didelį pasaulio mokslo bendruomenės susidomėjimą. Tarptautinėje mokslo arenoje profesorius intensyviai bendradarbiauja su Europos Sąjungos šalių, JAV, Taivano, Kinijos, Rusijos kolegomis. Jo mokslinė veikla įvertinta Lietuvos mokslo premija, VU rektoriaus mokslo premija, Lietuvos mokslų akademijos Adolfo Jucio teorinės fizikos premija, o šiais metais tapo išskirtiniu VU Fizikos fakulteto profesoriumi ir inauguracinėje paskaitoje susirinkusiems pasakojo apie svarbiausius pastarojo laikotarpio pasiekimus temperatūrų pasaulyje.

2019 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos prezidentui Jūrui Baniui už išskirtinį indėlį į feroelektros bei fazinių virsmų mokslinius tyrimus ir inovacijas, už nuopelnus mokslui ir lyderystę plėtojant mokslinius tyrimus.

Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į VU Tarybą sąrašą. Jame yra 16 vidinių ir 16 išorinių kandidatų – iš jų 9 rinks rinkimų teisę turintys akademiniai darbuotojai, dar 2 nariai skiriami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Šį rugsėjį Vilniaus universitetas už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus statusas suteiktas dar trims profesoriams: Vladislav Fomin (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

2019 m. spalio 21–25 d. Vilniaus universitete vėl vyks atvirų paskaitų ciklas „Studentas vienai dienai“. Moksleivi, šio renginio metu tavęs laukia Universiteto dėstytojai ir studentai paskaitose, praktiniuose bei laboratoriniuose užsiėmimuose!

Spalio 8 dieną, paskelbti 2019 metų Nobelio fizikos premijos laureatai. Jais tapo teorinės kosmologijos vienas iš pradininkų Jamesas Peeblesas ir du egzoplanetų tyrėjai Michelis Mayoras ir Didier Quelozas. Švedijos karališkosios mokslų akademijos atstovai, teikiantys premiją, šių mokslininkų nuopelnus bendrai apibūdino taip: „už indėlį į mūsų supratimą apie Visatos evoliuciją ir Žemės vietą kosmose“.

Sveikiname!

ILONA ZAMARAITĖ apsigynė mokslo daktaro disertaciją "Ferroelectricity, dielectric and low-frequency  noise spectroscopic studies of phosphorus chalcogenide crystals" ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14)), kuri į Lietuvos sostinę,  planuojama, sutrauks daugiau kaip 400 mokslininkų iš viso žemyno. Rengti šią konferenciją 2022 metais Vilnius pasirinktas laimėjus Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ teiktą paraišką.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete (FF) svečiuosis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkas, eksperimentinės fizikos specialistas dr. Christophas Schäferis.

Pokyčius švietime ir versle skatinantis projektas – „Edtech Hackathon“ ieško inovatorių, kurie neabejingi naujoms idėjoms ir patirtims.

Sveikiname!

LAURYNAS DAGYS apsigynė mokslo daktaro disertaciją „BMR kryžminės poliarizacijos dinamika funkcinių medžiagų struktūrinėje įvairovėje” ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Sveikiname!

NAIL GAREJEV apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Ekstremalioji šviesos ir medžiagos sąveika kietakūniuose dielektrikuose žadinant viduriniosios IR ultratrumpaisiais lazerio impulsais” ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Sveikiname!

MAKSYM IVANOV apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Singuliariniai šviesos laukai: generacija S fazine plokštele, išpletimas iki THz ruožo, derinimas parametrinio šviesos stiprinimo metu, ir taikymas šviesos gaudyklei” ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Jau tradicija tapęs konkursas kviečia dalyvauti visų Vilniaus universiteto (VU) fakultetų visų pakopų studentus, mokančius Baltijos šalių kalbas:

• vieną kalbą C1 lygiu (gimtoji kalba);
• kitas dvi kalbas bent A2 lygiu.

Šis konkursas skatina susieiti draugėn, lyg prieš 30 metų Baltijos kelyje, mokytis kaimyninių šalių kalbų, pažinti Baltijos šalių kultūrą. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete. Šiemet konkursas yra remiamas VU ir vyks VU.

Pirmasis etapas: rašto darbas, vertinamas universiteto, kuriame kandidatas studijuoja. Kiekvienas kandidatas privalo pateikti tris rašto darbus: vieną lietuviškai, vieną latviškai ir vieną estiškai.

Rašto darbus reikia pateikti iki 2019 m. gruodžio 20 d.

C1 lygio esė tema (arba gimtąja kalba):

Reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1,5; apimtis – iki 3 psl.

• „Lietuvių, latvių ir estų kalbos – mano Baltijos kelias“.

A2 lygio rašto darbų temos:

Reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1.5; apimtis – iki 1 psl.

• „Lietuviai, latviai ir estai – panašūs ir skirtingi“.
• „Mano kelias į Baltijos šalių kalbas“.

NB! VU studentų pirmojo etapo rašto darbus prašome iki gruodžio 20 d. atsiųsti Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytojai Agnei Navickaitei-Klišauskienei el. paštu: , laiško tema „Baltijos šalių universitetų rektorių stipendija“.

NB! Jei kandidatas moka dvi kalbas vienodu ar panašiu lygmeniu, jis gali pasirinkti tą pačią arba skirtingas temas savo rašto darbams. Dalyvis gali taip pat pasirinkti tą pačią temą A2 lygio rašto darbams kitomis dviem Baltijos šalių kalbomis.

NB! Kandidatai, kuriems bus leista konkuruoti antrajame etape, pirmojo etapo rezultatus sužinos pirmąją sausio mėnesio savaitę kartu su visa antrajam etapui reikalinga informacija.

Antrasis etapas: pokalbis, vertinamas to universiteto komisijos, kuriame kandidatas studijuoja. Antrojo etapo rezultatai bus skelbiami iki 2020 m. sausio 31 d.

Baigiamasis etapas: pokalbis, kuris vyksta konkursą organizuojančiame universitete, priešais komisiją, suformuotą iš visų trijų Baltijos universitetų delegatų. Išsitraukiamos skirtingų lygių skirtingos temos pokalbiui. Tik trys studentai iš visų trijų universitetų šiemet 2020 m. kovo 10 d. konkuruos VU.

Oficiali apdovanojimų ceremonija, kurioje nugalėtojui įteikiama 2000 eurų stipendija, vyks 2020 m. kovo 11 d. VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Taigi mokantys lietuviškai, latviškai ir estiškai šiame konkurse:

• pasisems naujos patirties;
• praplės akiratį;
• užmegs naujus kultūrinius ir profesinius ryšius;
• turės galimybę laimėti 2000 eurų vienkartinę stipendiją.

Jei turite klausimų, galite drąsiai kreiptis aukščiau nurodytu el. paštu. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Rugsėjo 30-ąją baigiasi kandidatų į Vilniaus universiteto (VU) Tarybos narius kėlimas. Teisę kelti kandidatus į VU tarybą, taip pat teisę iškelti savo kandidatūrą̨ turi kiekvienas akademinės bendruomenės narys, atitinkantis VU Statute nurodytus reikalavimus.

Vilniaus universiteto Taryba – tai vienas iš trijų universiteto valdymo organų, kuris pagal savo kompetenciją užtikrina Universiteto autonomiją ir Universiteto bendruomenės savivaldą bei kartu su Senatu ir rektoriumi rūpinasi Universiteto veiklos kokybe.

Daugiau informacijos – specialioje VU tinklalapio skiltyje „Rinkimai į VU Tarybą 2019“.