Naujienos

VU Centrinė rinkimų komisija paskelbė oficialią naujų Senato rinkimų pradžią. Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu, naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus.

Fizikos fakultete bus renkami 4 nariai į Senatą.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta iki balandžio 8 d. 15:00 val. 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi kiekvienas Rinkėjas, iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.

Rinkėjais yra VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys Universitete pagal neterminuotas darbo sutartis arba ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Universitete pagal terminuotas darbo sutartis ne mažiau kaip 1/2 Universiteto teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos (ne mažiau kaip pusę etato).

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į padalinio rinkimų komisiją:

PRAŠYMAS BŪTI KANDIDATU Į SENATO NARIUS

SUTIKIMAS BŪTI KANDIDATU Į SENATO NARIUS 

Centrinės rinkimų komisijos pavedimu raginame aktyviai dalyvauti VU Senato rinkimuose bei raštiškus siūlymus į Senato narius pristatyti iki 2022 m. balandžio 8 d. (penktadienio) 15.00 val. į Fizikos fakulteto dekanatą (Saulėtekio al. 9, III r., 203 kab.).

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 16 – 17 dienomis (apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau).

VU FF rinkimų komisijos pirmininkas

Doc. dr. Kazimieras Glemža

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. SPN-4 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
• Filologijos fakultetas; 
• Filosofijos fakultetas; 
• Istorijos fakultetas; 
• Kauno fakultetas; 
• Komunikacijos fakultetas; 
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
• Teisės fakultetas.

Sui generis kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 1 atstovą iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Šiaulių akademija; 
• Verslo mokykla. 

Medicinos ir sveikatos, gamtos ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 4 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą ir Matematikos ir informatikos fakultetą, iš kurių renkami 3 atstovai):

• Chemijos ir geomokslų fakultetas; 
• Fizikos fakultetas; 
• Gyvybės mokslų centras; 
• Matematikos ir informatikos fakultetas;
• Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 21 d. iki balandžio 8 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: kiekvienas Rinkėjas, iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame Padalinyje ir įrašomi į atitinkamo Padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą per Centrinės rinkimų komisijos nustatytą kandidatų į Senato narius kėlimo terminą kreipiantis raštu į Padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 16 d. 9:00 val. – gegužės 17 d. 17:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Gegužės 10 d. 9.00 val. – 11 d. 17 val. akademiniuose padaliniuose vyks išankstinis balsavimas Senato rinkimuose. Daugiau informacijos: Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašo 29 p.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete atnaujinta mokymosi ir poilsio erdvė. Ją padėjo įrengti femtosekundinius lazerius gaminanti bendrovė „Light Conversion“. 

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) koridoriai ir auditorijos puikiai pažįstami daugeliui lazerines technologijas kuriančių įmonių darbuotojų. Mat dažnas jų – šio fakulteto auklėtinis. 

Per ketverius studijų metus, o neretai ir daugiau, fakulteto erdvės tampa ne tik žinių įgijimo vieta. Iki vėlyvo vakaro trunkantys bendri pasiruošimai paskaitoms, pasirengimas egzaminams, o kartais tiesiog užsitęsiantys pokalbiai su panašiai mąstančiais – VU FF erdvės tinkamos įvairioms veikloms. 

Fakulteto ir „Light Conversion“ bendradarbiavimo rezultatas – nauja, patogi studentų poreikiams pritaikyta mokymosi ir poilsio erdvė. Prie istorinio bareljefo, sukurto Vilniaus universiteto 400-ajam jubiliejui paminėti, įrengti ergonomiški foteliai, kompiuterių staliukai, papildomi elektros lizdai kompiuteriams ir telefonams. Nuo šiol net „langai“ tarp paskaitų nebeatrodys tokie ilgūs, o pasiruošimas atsiskaitymams, tikėtina, bus daug efektyvesnis. 

Tikslas – pagerinti studentų mokymosi sąlygas

Saulėtekyje esantis VU FF pastatas pastatytas dar 1978 metais. Jis buvo daug kartų remontuotas ir atnaujintas. Remontų metu daugiausia lėšų buvo skiriama auditorijoms bei laboratorijoms atnaujinti ir modernizuoti, o rekreacinės ar savarankiško mokymosi erdvės sulaukdavo mažesnio dėmesio. 

„Iki šiol fakultete turėjome vieną poilsio erdvę studentams, esančią pirmame fakulteto aukšte, kurią 2018 metais įrengė įmonė „Altechna“. Kitų aukštų bendrose erdvėse yra paprasti suoliukai, stalai, kėdės, o kai kur antrąjį gyvenimą „gyvuoja“ iš kitur perkelti minkštasuoliai. Dabar fakultetas kartu su „Light Conversion“ atnaujino erdvę antrame aukšte, kuriame sutelktos pagrindinės studijų auditorijos ir vyksta daugiausia užsiėmimų. Tikiuosi, kad šioje šviesioje erdvėje su naujais patvariais minkštasuoliais, kuriuos galima įvairiai sustumti, kompiuterių staliukais, papildomais elektros lizdais studentai galės patogiai bendrauti prieš ir po paskaitų, ruoštis praktikoms ar tiesiog džiaugtis tuo, ką mes dabar turime. Ypač dabar, kai, stebint žiaurius įvykius pasaulyje, daugeliui vis dar sunku patikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų, yra vertinga, kad galime studijuoti ir bendrauti čia universitete, o mus remia mūsų partneriai ir draugai iš verslo įmonių, tokių kaip „Light Conversion“, kuri, be viso to, dar skiria ir vardines stipendijas studentams“, – pasakoja VU FF prodekanė dr. Olga Rancova. 

„Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas taip pat yra šio fakulteto auklėtinis, o dabar dar ir dėstytojas – magistro studijų studentams VU FF dėstantis „Lazerių technikos“ kursą. Tad jam puikiai suprantami ne tik studijuojančiųjų poreikiai, bet ir fakulteto galimybės. Anot jo, pagerinti mokymosi sąlygas studentams – ir „Light Conversion“, ir fakulteto siekis.

Glaudus bendradarbiavimas

VU Fizikos fakultetui įmonėje jaučiami ypatingi sentimentai – daug „Light Conversion“ darbuotojų yra baigę VU FF. Dėstytojais jame dirba net keli įmonės darbuotojai. 

2020 m. pirmojo karantino metu „Light Conversion“ skyrė finansinę paramą, kuri buvo panaudota mokomosioms laboratorijoms skirtų išsinešamųjų laboratorinių darbų maketams paruošti. Maketus sudarė laboratorinio darbo priemonės, saugiai supakuotos į patogias pakuotes, kurias studentai parsinešė namo. Bendraudami su dėstytojais nuotoliniu būdu, studentai galėjo atlikti laboratorinių darbų užduotis tiesiog namuose. 

Femtosekundinius lazerius gaminanti įmonė studentus taip pat motyvuoja vardine „Light Conversion“ stipendija, kurios tikslas – skatinti studentų mokslinę veiklą Vilniaus universitete, orientuotą į ultratrumpųjų impulsų lazerinių technologijų vystymą. Stipendija skiriama VU FF bakalauro studijų studentams, aktyviai dalyvaujantiems ar siekiantiems dalyvauti VU Lazerinių tyrimų centro vykdomoje mokslinėje veikloje.

Vilniaus universiteto Fiziko fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto jaunasis mokslininkas Lukas Naimovičius, Europos fizikų draugijos „Young Minds“ Vilniaus skyriaus prezidentas, vienas iš tarptautinės fizinių bei gamtos mokslų konferencijos „Open Readings“ organizatorių.

L. Naimovičiaus dirba ties molekuliniu metodu, kuris leidžia artimos infraraudonosios spinduliuotės fotonus konvertuoti į regimąją spinduliuotę, tam panaudojant organines medžiagas. Pastarosios leidžia technologiją atpiginti ir padidinti jos našumą, lyginant su rinkoje egzistuojančiomis technologijomis. Pokalbyje fizikas pasidalino, kad ši technologija yra labai perspektyvi daugelyje sričių. Viena iš pritaikymo sferų – chemijos pramonė. Ten konversiją galima panaudoti, siekiant sužadinti cheminę reakciją tik tam tikroje didelio indo vietoje. Visgi ypač daug perspektyvų teikia šios technologijos pritaikymas medicinos srityje: nors vaistas patekęs į organizmą paplinta labai plačiai, šviesos pagalba jį galima būtų aktyvuoti tik tam tikroje specifinėje vietoje.

Taip pat jaunasis mokslininkas pristatė ir sparčiai artėjačią konferenciją „Open Readings“. Šiemet ji vyks kovo 15–18 dienomis. Konferencijoje bus plėtojama daugybė temų, pradedant nuo astrofizikos ir baigiant molekulių inžinerija bei savo pranešimus skaitys netgi 8 lektoriai iš skirtingų šalių.

Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia: https://bit.ly/34ucM55

Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai apdovanoti 2021 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tarp jų iš Fizikos fakulteto premiją pelnė Tomas Čeponis, Eugenijus Gaubas, Juozas Vidmančius Vaitkus už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui (2006–2020)“.

Iš viso skirtos septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse, viena – technologijos mokslų srityje. Iš jų net 5 pelnė VU mokslininkai. Į premijas pretendavo 24 darbai. Premijos dydis – 32 760 eurų.

LMP komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys renginio pradžioje paprašė susirinkusiųjų pagerbti žūstančius Ukrainoje. Jis akcentavo, kad ypač karo metu galime įvertinti, kaip gerai mes gyvename ir kaip džiugu, kad turime aukšto lygio mokslą.

Renginyje taip pat dalyvavo ir laureatus sveikino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Skaityti plačiau.

 LMA nuotrauka

Vydūno jaunimo fondas (JAV) yra įsteigęs vardinę dr. Igno Končiaus stipendiją VU Fizikos fakulteto studentams.

Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti fizikos bakalauro studentus, pasiekusius aukštų akademinių rezultatų, parodžiusius ypatingą darbštumą bei sugebėjimus ir pilietiškus, t.y. aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje.

Stipendija yra vienkartinė, jos dydis – 1000 Eur.

Konkurse gali dalyvauti studentai, atitinkantys šiuos kriterijus:

• bakalauro studijų 2-4 kursų studentai;
• pasižymėję pilietiškumu ir aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje;
• pasiekę aukštų akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ne mažesnį kaip 8,00.

Kandidatai į stipendiją iki kovo 31 d. el. p. adresu  turi atsiųsti prašymą skirti stipendiją, gyvenimo ir visuomeninės veiklos aprašymus, dėstytojo ir nepelno siekiančių organizacijų atstovo rekomendacijas.

Stipendijos nuostatai

Prašymas skirti stipendiją

Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) trečiadienį paskelbė nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame įtraukta ir Fiziko diena (FiDi).

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi – Fiziko Diena – kasmet pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miestelėnai. FiDi kasmet įgauna naujų raiškos bruožų, tačiau išlieka svarbiausi šeštadienio programos akcentai: naujų per metus sukonstruotų, fizikos dėsnius iliustruojančių įrenginių „Fizlendo“ atrakcionų parke demonstravimas, žymioji Dino Zauro eisena į Filologijos fakultetą, vakare – koncertas ir įvairios pramogos.

Sąvado valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – paraiškas.

Su visomis tradicijomis, įtrauktomis į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, galite susipažinti čia: https://bit.ly/3t4nSWG

Sveikiname Fizikos fakulteto darbuotojus ir studentus su Lietuvos Mokslų akademijos premijomis!

Paskirtos Lietuvos mokslų akademijos vardinės premijos:

Adolfo Jucio (teorinė fizika) premija paskirta Fizikos fakulteto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto prof. Gediminui Gaigalui už mokslo darbą „Antrinis kvantavimas ir papildomos simetrijos atomo fizikoje: teorija ir praktinis pritaikymas“;

Kazimiero Baršausko (elektronika ir elektrotechnika) premija paskirta Fizikos fakulteto, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto prof. Alvydui Lisauskui ir dr. Kęstučiui Ikamui už mokslo darbą „Terahercų elektronika: plazminių bangų pritaikymas puslaidininkinių įtaisų veikimui virš ribinių dažnių“.

Paskirtos premijos 2021 m. LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir LMA pagyrimo raštai konkurso dalyviams.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje Jaunųjų mokslininkų premija paskirta dr. Šarūnui Svirskui (Fizikos fakultetas Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas) už mokslo darbą „Didelės dielektrinės skvarbos funkcinių medžiagų mikrobangė spektroskopija“.

Taip pat pakirta premija 2021 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojui Fizikos fakulteto magistrantui (šiuo metu Fizikos fakulteto doktorantui) Jakovui Braveriui už mokslo darbą „Sugerties Štarko ir fluorescencijos Štarko spektroskopijos: teorija ir modeliavimas“ (darbo vadovas doc. dr. Andrius Gelžinis).

Apie visus nugalėtojus skaityti galite čia: http://www.lma.lt/nugaletojai

VU ir Fizikos fakulteto bendruomenė sveikina dr. Lauryną Dagį, kuris kartu su kolegomis šių metų vasario 14 dieną buvo apdovanotas Erwin-Schrödinger prizu už išvystytą metodą sukurti sustiprintas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) kontrastines medžiagas panaudojant vandenilio dujas.

Kaip pats Laurynas sako, tai buvo tarpdisciplininis projektas, kurio metu bendradarbiavo mokslininkai iš Hemholco Instituto, Kaiserslauterno universiteto, Turino Universiteto, Darmštato Technikos universiteto ir Southamptono universiteto. Projekto metu buvo tobulinamas metodas efektyviai pagaminti kontrastines medžiagas, kurios pasižymi itin dideliu BMR signalo stiprinimo efektu. Tai yra labai svarbu praktiniams taikymams klinikose ir kitose laboratorijose, nes leidžia aptikti ir stebėti medžiagų signalus net esant labai mažoms jų koncentracijoms bei nepaisant mažo detektorių jautrio. Paprastai tokie stiprinimo metodai yra labai sudėtingi ir naudojami tik keliose pasaulio klinikose. Pritaikius mūsų išvystytą metodą, panašius tyrimus būtų galima atlikti žymiai paprasčiau bei pigiau, o tai leistų tomografijos metodus vėžio diagnostikai pritaikyti plačiau.

Dr. Laurynas Dagys 2019 metais apgynė daktaro disertaciją vadovaujamas prof. habil. dr. Vytauto Balevičiaus. Ji buvo paremta kietojo kūno BMR taikymas charakterizuojant funkcines medžiagas molekuliniame lygmenyje. Šiuo metu Laurynas atlieka podoktorantūros stažuotę Southamptono universitete prof. Malcolm H. Levitt grupėje.

Daugiau skaitykite: https://www.helmholtz.de/en/about-us/who-we-are/research-awards/the-stifterverband-science-award-erwin-schroedinger-prize/

Dr. Laurynas Dagys (antras iš kairės) kartu su projekto komanda.

Baltijos-Amerikos Laisvės fondas atnaujina savo programas ir skelbia naują kvietimą teikti paraiškas į Profesinės praktikos JAV programą ir kviečiame paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus pasinaudoti šia unikalia galimybe patobulinti savo profesinius įgūdžius ir pasisemti profesinės patirties Jungtinėse Valstijose.

Paraiškos į Profesinės praktikos JAV programą bus priimamos iki š. m. balandžio 1 d.

Jei kiltų klausimų ar norėtumėte išsamesnės informacijos, skambinkite arba rašykite e-paštu: +370 698 74 037;

Vasario 11 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja yra paskelbusi Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena. Šia proga asociacija BASNET Forumas kartu su partneriais organizavo Lietuvos gimnazijų moksleivėms ir moksleiviams skirtą nuotolinį renginį. Renginio partneriai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus universitetas, Kauno Technologijos Universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Klaipėdos universitetas, Lietuvos fizikų draugija, Lietuvos biotechnologų asociacija ir Nacionalinė skaitmeninė koalicija.

Renginyje žymios Lietuvos mokslininkės (fizikės, biochemikės ir biotechnologės, matematikės ir jūrų mokslų atstovės) pristatė savo tyrimų sritis, naujausius mokslo pasiekimus bei pasidalino patirtimi einant mokslininkės keliu. Renginį atidarė asociacijos BASNET Forumas prezidentė, fizikė doc. dr. Dalia Šatkovskienė. Susirinkusias ir susirinkusius pasveikimo ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė, kuri taip pat pasidalino asmenine mokslininkės patirtimi ir pasidžiaugė, kad vis daugiau moterų dalyvauja universitetų valdymo organuose. Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Gražina Tautvaišienė papasakojo moksleivėms ir moksleiviams, bei jų mokytojams ir mokytojoms, kaip vykdomos egzoplanetų paieškos. Dr. Renata Butkutė, savo mokslinę ir pedagoginę veiklą vykdanti tiek Fizikos fakultete, tiek ir Fizinių ir technologijos mokslų centre, atskleidė puslaidininkinių medžiagų ir jų įtaisų auginimo technologijų grožį ir taikymo galimybes šiandieniniame gyvenime.

Antroje renginio dalyje moksleivės ir moksleiviai varžėsi intelektiniame žaidime, kuriame turėjo atsakyti į mokslininkių užduotus klausimus apie lyčių lygybę moksle, žymias mokslininkes, įtakojusias gamtos mokslų raidą ir renginio metu pristatytas mokslo sritis. Šešiolika teisingiausiai ir greičiausiai atsakiusių moksleivių gaus partnerių prizus, o aštuoni(-ios) pirmieji(-osios) dar ir galimybę su visa klase apsilankyti Lietuvos universitetų ir mokslo centrų mokslinėse laboratorijose. Asociaciją BASNET Forumas skyrė specialų prizą – Kiuri muziejaus ir Marion Augustin knygą „M. Kiuri. Moteris pralenkusi savo laiką“ – geriausiai atsakiusiai(-iam) į klausimus apie lyčių lygybę moksle. Šį prizą laimėjo dešimtokas iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos. Moksleivių iš šios Kėdainių gimnazijos bei iš Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos daugiausia ir tarp viso žaidimo nugalėtojų.

Renginyje dalyvavo virš 200 moksleivių iš daugiau nei 25 Lietuvos miestų ir miestelių gimnazijų. Lauksime pavasarį pirmųjų aštuonių geriausiai atsakiusiųjų į klausimus moksleivių klasių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų ir mokslo centrų laboratorijose.

Informacijos paieška yra pirmas žingsnis rengiant mokslinį darbą – kokybiška informacija ženkliai prisideda prie mokslinio darbo sėkmės, palengvina jo rengimo procesą. VU biblioteka organizuoja nuotolinius mokymus, kurių metu išmoksite rasti informaciją studijoms, rengiamam kursiniam, bakalauro ar magistro darbui. 

Į mokymus kviečiami registruotis visi norintys!

Artimiausi mokymai (MS Teams platformoje):

Mokslinės informacijos paieška gamtos ir technologijos mokslų rašto darbui 

• Vasario 23 d. 15 val. Registracija
• Kovo 2 d. 11 val. Registracija

Mokymų metu įgysite žinių informacijos paieškos strategijos, užklausos formulavimo ir reikšminių žodžių pasirinkimo klausimais, susipažinsite su bibliotekos prenumeruojamomis patikimos, recenzuotos mokslinės informacijos duomenų bazėmis bei  kitomis jūsų mokslo sričiai aktualiomis paieškos sistemomis. Be viso to išmoksite įvertinti ir atsirinkti jūsų darbui tinkamiausius mokslinius šaltinius.

UAB „Optomenas“ įsteigė vardinę stipendiją, kurios tikslas – skatinti Fizikos fakulteto studentus vykdyti tyrimus fotonikos srityje, susijusius su UAB „Optomenas“ veikla.

Konkurse gali dalyvauti pažangūs pirmos pakopos III ir IV kurso studentai bei antros pakopos I ir II kurso studentai, kurių svertinis studijų vidurkis ne žemesnis nei 8,00. 

Stipendijos laimėtojui siūloma atlikti darbą tema: „IBS technologija suformuotų oksidų mišinių plonų sluoksnių atsparumo nanosekundiniams impulsams tyrimas/Nanosecond pulse induced damage in IBS sputtered oxide mixture layers“.

Darbas gali būti atliekamas kaip profesinės praktika, kursinis, mokslo tiriamasis ar baigiamasis darbas. Atrinktam kandidatui UAB „Optomenas“ paskirs darbo vadovą. 

Konkursą laimėjusiam kandidatui kas mėnesį bus mokama nuo 100 Eur iki 300 Eur stipendija.

Kandidatai turi pateikti laisvos formos prašymą skirti vardinę stipendiją bei motyvacinį laišką, pagrindžiantį siekį atlikti tyrimus fotonikos srityje, taip pat dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje – straipsnių, konferencijų pranešimų tezių kopijas ir kt.

Prašymus prašome siųsti el. paštu iki vasario 18 d.

Prasidėjo ERASMUS+, ARQUS ir COIMBRA GROUP bei dvišalių sutarčių registracija studijoms 2022/2023 m. m. rudens semestrui (akademiniams metams).

Studentų registracija vyks iki kovo 1 d. (24:00 val.)

Naujieną rasite TRS naujienose: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos.

ERASMUS+ studentų registracijos sistema http://www.erasmus.tprs.vu.lt/admin/

Erasmus partnerių sąrašą rasite http://www.erasmus.tprs.vu.lt/partneriai/ arba parsisiuntę iš ERASMUS+ registracijos sistemos.

ARQUS ir COIMBRA GROUP registracijos formą galite rasti TRS naujienose arba čia: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes/arqus-ir-coimbra-group

Dvišalių sutarčių mainų informacija: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes/dvisales-sutartys

Informacinis seminaras Fizikos fakultete vyks vasario 22 d., 12 val gyvai (207 kab.) ir nuotoliniu būdu (prisijungimo nuoroda: https://bit.ly/3B4xX9R)

Šie metai yra ypatingi fizinių ir gamtos mokslų konferencijai „Open Readings“. Prieš 65-ius metus pirmą kartą Vilniaus universitete „Open Readings“ vyko kaip laisvieji skaitymai, tačiau dabar tai išaugo į studentų gerai žinomą, tarptautinę konferenciją. Dėl besitęsiančios pandemijos, kovo 15-18 d. konferencija „Open Readings 2022“ vyks virtualioje „ZOOM“ platformoje.

Studentai ir jaunieji mokslininkai turės galimybę ne tik pristatyti savo atliktus tyrimus, bet ir išgirsti net 8 gerai žinomus Lietuvos ir užsienio mokslo srities atstovus. Į konferenciją „Open Readings 2022“ pakviesti pasaulinio lygio pranešėjai pasidalins savo patirtimi, darbais ir idėjomis. Bus galima išgirsti pranešimus kvantinės, kietojo kūno, lazerių fizikos, mikrobiologijos ir organinės optoelektronikos bei puslaidininkių srityse.

Vienas iš kviestinių lektorių yra profesorius John Dudley, gavęs SPIE President's Award, the Optica Hopkins Leadership Award ir dar daug kitų. Konferencijos metu profesorius pasidalins įžvalgomis apie netiesinio mokslo vystymąsi, medicininės diagnostikos naujausius metodus ir naujų saulės sistemos planetų aptikimą. Konferencijos metu lektorius Mantas Šimėnas pasakos apie hibridines medžiagas ir jose vykstančius įdomius fizikinius procesus, tokius kaip elektrinių dipolių stiklo fazės susiformavimas bei kvantinių rotorių dinamika. Konferencijos dalyviai turės galimybę išgirsti ir pasaulyje labai gerai žinoma mokslininkę Luisa Torsi. Mokslininkė šiuo metu dirba prie funkcinių medžiagų bei elektroninų prietaisų naudojamų jutikliuose. Taip pat pranešimą skaitys ir Roland Hanson dirbantis kvantinių tinklų srityje, spektroskopijos ekspertė Milda Pučetaitė bei gerai žinomas profesorius Kasper Moth – Poulsen. Konferencijos dalyviai galės išgirsti ir mokslininkę Ursula Wurstbauer, kuri šiuo metu domisi bei dirba su 2D ir nano – sistemomis.

Antrus metus iš eilės į „Open Readings 2022“ mokslinę konferenciją bus įtraukti ir moksleiviai. Pirmąją konferencijos dieną organizuojamas renginys – moksleivių sesija suteiks galimybę jaunimui pažvelgti į gamtos mokslus iš arti. Moksleiviai galės pristatyti savo atliktus tyrimus biologijos, chemijos ar fizikos srityse bei išgirs keturių kviestinių lektorių pranešimus. Pranešimus skaitys neuromokslininkė Urtė Neniškytė, mokslininkė Renata Minkevičiūtė, neuropsichologė Ramūne Dirvanskienė bei mokslininkas Andrius Laurikėnas.

Šiais metais konferencijoje turėsime labai ypatingą svečią – Cheeky Scientist generalinį direktorių bei įkurėją dr. Isaiah Hankel. Cheeky Scientist yra viena didžiausių platformų pasaulyje, kuri padeda daktaro laipsnį įgijusiems žmonėms rasti darbus industrijoje. Dr. Isaiah Hankel straipsniai, tinklalaidės bei mokymosi kursai yra pasiekę net 152 šalis. Taip pat lektoriaus išleistos knygos yra vienos geriausiai parduodamų knygų pasaulyje. Doktorantūrą pabaigusiems ir pasinaudojusiems Hankel metodais pavyko įsidarbinti į tokias įmones kaip Amazon, Apple, Tesla ir dar daug kitų. Konferencijos „Open Readings 2022“ dalyviai turės išskirtinę progą išgirsti pranešimą apie sėkmingą perėjimą iš akademinės srities į industriją.

„Open Readings 2022“ konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Fizinių ir Technologijos mokslų centras, SPIE Student Chapter of Vilnius University, Optica Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://www.openreadings.eu/

Vasario 3 d. Lietuvos mokslų akademija paskelbė 2021 m. Lietuvos mokslo premijos laureatus.

Fizinių mokslų srityje premiją už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus pelnė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų grupė.

Lietuvos mokslo premija skirta Tomui Čeponiui, Eugenijui Gaubui, Juozui Vidmančiui Vaitkui už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui (2006–2020)“.

Sveikiname garbingo mokslo apdovanojimo laureatus!

Daugiau informacijos: http://www.lma.lt/news/1453/38/Skirtos-2021-m-Lietuvos-mokslo-premijos

Tomas Čeponis	Eugenijus Gaubas	Juozas Vidmantis Vaitkus

Prof. Mangirdo Malinausko su Lazerinių tyrimų centro (Fizikos fakultetas, VU) bendradarbiais dr. Dariumi Gailevičiumi ir Edvinu Aleksandravičiumi bei Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU) kolegomis dokt. Greta Merkininkaite ir prof. Simu Šakirzanovu tyrimai paskelbti optikos srities prestižiniame moksliniame žurnale Opto-Electronic Advances [cit. rod. – 9,682].

Tarpdisciplininiu eksperimentiniu darbu pademonstruota, jog naudojant lazerinę daugiafotonę litografiją kartu su aukšatemperatūrine kalcinacija galima materializuoti trimačius nanodarinius iš įvairių kristalinių fazių, kurios priklauso nuo apdirbamos hibridinio organinio-neorganinio polimero pradinės cheminės sudėties ir kaitinimo parametrų.

Mokslininkų pasiekti rezultatai atveria koncepciškai naujas galimybes optiškai 3D mikro- ir nanospausdinti darinius pasitelkiant plačiai naudojamą fotopolimerizacijos procesą, tačiau galutiniam dariniui suteikiant neorganininų medžiagų savybes (atsparumas temperatūrai, mechaninis kietumas, skaidrumas, chemininis inertiškumas ir kitos). Tai esminis proveržis gaminant atsparius mikrooptinius, nanofotoninius, biomedicininius, mikromechaninius ar mikroskysčių elementus. Iš tokiu komponentų padaryti prietaisai pasižymi ilga tarnavimo trukme, galimybes veikti vakuume ar smarkiai kintančiose temperatūrose ir slėgiuose – pvz.: atvirame kosmose.

Šia tema prof. M. Malinauskas vasario 9d. (17 val. Lietuvos laiku) skaitys nuotolinį pranešimą ir tuo atidarys Laserlab-Europe Talk webinarų seriją. Dalyvavimas renginyje nemokamas, registracija: https://www.laserlab-europe.eu/events-1/laserlab-events/2022/talk-multi-photon-3d-lithography 

Edvinas Aleksandravičius, dr. Darius Gailevičius, prof. Mangirdas Malinauskas.

Originali mokslinė publikacija „Merkininkaitė G, Aleksandravičius E, Malinauskas M, Gailevičius D, Šakirzanovas S. Laser additive manufacturing of Si/ZrO₂ tunable crystalline phase 3D nanostructures. Opto-Electron Adv 5, 210077 (2022). doi: 10.29026/oea.2022.210077.“ yra atviros prieigos ir pasiekiama: https://www.oejournal.org/article/doi/10.29026/oea.2022.210077.

Tyrimas atliktas vykdant projektus „Sugerties didinimo lėtinant šviesą fotoniniuose nanodariniuose ir to taikymo efektyviuose jutikliuose“, (W911NF-16-2-0069, AMRDEC), ir LaserLab Europe, (871124, H2020).

Doc. dr. Mantas Šimėnas ir doc. dr. Vytautas Klimavičius šalia EPR ir BMR spektrometrų esančių VU Fizikos fakultete.

Vilniaus universiteto fizikai doc. dr. Mantas Šimėnas ir doc. dr. Vytautas Klimavičius kviečia studentus susipažinti su Magnetinio rezonanso spektroskopija. Organizuojamas keturių seminarų ciklas, kurių metu studentai susipažins su BMR (Branduolių Magnetinis Rezonansas) ir EPR (Elektronų Paramagnetinis Rezonansas) fizikiniais principais ir taikymais. Šie eksperimentiniai metodai yra plačiai taikomi medžiagų, bio ir kvantinės fizikos moksluose. Seminarų metu studentai susipažins su Fizikos fakultete vykdomais naujausiais tyrimais BMR ir EPR tematika.

Seminaro organizatoriai įgijo daktaro laipsnius Vilniaus universitete 2017/2018 metais. Po doktorantūros studijų doc. dr. Vytautas Klimavičius praleido trejus metus Darmštato technikos universitete (TU-Da), Vokietijoje, kur dirbo kietojo-kūno BMR ir DNP (Dinaminė Branduolių Poliarizacija) srityse. Šiuos metodus taikė tiriant katalizatorius ir kitas hibridines medžiagas. Doc. dr. Mantas Šimėnas po doktorantūros studijų stažavosi Londono universiteto koledže (UCL), Didžiojoje Britanijoje, kur gilinosi į EPR metodikos tobulinimą bei taikymus kvantinių technologijų tyrimuose. 

Susidomėjusius studentus prašome registruotis: 

Iki susitikimo!

Sausio 28 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje Fizikos fakulteto bakalauro studijų Šviesos technologijų programos absolventams įteikti bakalauro diplomai.

Šiais metais baigė antroji Šviesos technologijų programos laida. Iš viso diplomus gavo 24 bakalaurai. Dviems absolventams už puikius mokymosi rezultatus ir brandžią mokslinę veiklą įteikti Magna Cum Laude diplomai, vienas absolventas gavo Cum Laude diplomą.

Šviesos technologijų absolventus pasveikino Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius Artūras Vasiliauskas, pasidžiaugdamas, jog net ir tokiu sunkiu laikotarpiu esame kartu, galime švęsti studentų sėkmę, kuri ne tik kloja pamatus gyvenimui, bet ir patvirtina brandumą bei įrodo, kad visos užduotys yra įveikiamos. Prorektorius taip pat palinkėjo absolventams išlikti savo Universiteto bendruomenės dalimi ir išsaugoti nuolatinį žinių troškimą.

Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Šulskus absolventams priminė, kad nors gyvenimas Universitete ne visada buvo lengvas, vis dėlto į kylančias problemas reikia žiūrėti kaip į galimybes. Dekanas linkėjo gero vėjo, nes visas gyvenimas bus tik į kalną ir prieš vėją.

Absolventus taip pat pasveikino Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas akademikas dr. Gediminas Račiukaitis, linkėdamas atrasti sau tinkamą kelią, kad ir koks jis bebūtų, ir tapti sparčiai tobulėjančios bendruomenės dalimi.

Studentų vardu Fizikos fakulteto bendruomenei padėkojo Vytautas Gradauskas taip pat primindamas kolegoms smagias studijų laikotarpio akimirkas. Vytautas kurso draugams palinkėjo siekti „to, ko neturime tik kol kas“ ir naudotis visomis gyvenimo duodamomis galimybėmis.

Nuotrauka J. Auškelio

Pagal Arqus Research & Innovation projektą 2022 m. bus surengti du seminarai dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos tema. Pirmasis vyks Lione. Antrasis didelės apimties seminaras vyks Vilniaus universitete 2022 m. gegužės 18-20 dienomis Vilniuje, Lietuvoje.

Pirmajame etape: IŠSAUGOTI DATĄ, IŠSAKYTI SUSIDOMĖJIMĄ IR IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA, tad maloniai kviečiame Arqus universitetų tyrėjus ir akademikus, atstovaujančius visiems karjeros etapams ir visoms disciplinoms ar tarpdalykinei mokslinių tyrimų sričiai, įrašyti datą ir išreikšti savo susidomėjimą dalyvauti. Kiekvienas ryšys, idėjos atitinkamose srityse su skirtingais požiūriais į temą ir motyvacija pasidalinti savo įžvalgomis su kolegomis iš skirtingų mokslo sričių yra laukiami. Internetinėje išankstinės registracijos formoje nurodykite vieną ar kelias seminaro temas iš toliau pateikto sąrašo, su kuriomis dirbate:

• Europos FinTech politika: rizika, reguliavimo strategijos ir vartotojų apsauga;
• Skaičiavimo finansai: kriptovaliutų turtas, blokų grandinės technologija, algo ir aukšto dažnio prekyba, apsidraudimo ir investavimo strategijos;
• Dirbtinis intelektas daug duomenų reikalaujančiose finansų, vyriausybės, verslo srityse; didelių duomenų analizė;
• Saugumo ir privatumo sprendimai;
• RegTech: priežiūros ir atitikties technologijos;
• Skaitmeninė transformacija (bankininkystė, investicijos, draudimas, aplinka, sveikata, energija ir kt.)

Kitame etape pateiksime išsamią informaciją apie programą ir renginį bei tiesiogiai susisieksime su užsiregistravusiais dalyviais 2022 m. kovo mėn.

Dalyvavimas nemokamas. Dalyvių iš Arqus universitetų kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms finansuoti galima pagal Arqus Europos universitetų aljansą. Norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite su savo universiteto Arqus atstovu.

Kaip pateikti paraišką: Norėdami išreikšti savo susidomėjimą dalyvauti Tarpdisciplininiame mokslinių tyrimų seminare „FinTech: Finance, Technology & Regulation“ (2022 m. gegužės 18-20 d., Vilnius), pateikite išankstinės registracijos formą iki 2022 m. vasario 28 d. čia : https://forms.gle/LzzZXsaQHBjxgFUz7

PAPILDOMA VERTĖ. Seminaro dalyviai turės galimybę įvairiais darbo būdais apmąstyti tarpdisciplinines idėjas, sukurtas kartu su kolegomis iš Arqus universitetų, taip sukurdami ne tik tinklų kūrimo galimybes, bet ir ugdydami savo, kaip Arqus tyrimų bendruomenės, tapatybę, kuri, tikimasi, pasibaigs bendromis mokslinių tyrimų pastangomis. Scopus/WoS leidiniams, bendriems mokslinių tyrimų projektams. Taip pat dalyvavimas šiame renginyje atvers galimybes gauti prioritetinę pagalbą, mokslinių tyrimų priemones ir finansavimą pagal kitas pradines ir kitas finansavimo programas.

Mes labai laukiame, kada galėsime keistis moksliniais tyrimais ir užmegzti, puoselėti ir plėtoti tvarius ryšius su mūsų Arqus bendruomene nustatytoje tyrimų srityje, taip pat kartu kurti naujas tarpdisciplinines mokslinių tyrimų grupių sinergijas.

Kontaktai: dr. Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, el.paštas:   , Vilniaus universitetas. Nuoroda: https://www.arqus-alliance.eu/index.php/news/arqus-ri-workshop-artificial-intelligence-2

Daugiau informacijos