Mokslo ir studijų naujienos

Šiemet prestižinė Europos mokslo tarybos (European Research Council, ERC) dotacija skirta Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkui prof. Mantui Šimėnui. Jo komanda 2,5 mln. eurų siekiančią dotaciją pradedantiesiems mokslininkams panaudos elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos jautrumui didinti. Finansavimas bus skiriamas penkeriems metams.

Pasak prof. M. Šimėno, dotaciją pelniusio projekto „EPR jautrumo didinimas naudojant dviejų modų mikrobangų rezonatorius ir itin žemo triukšmo mikrobangų stiprintuvus“ („Strongly Enhanced Sensitivity EPR through Bimodal Resonators and QuantumLimited Amplifiers“, Strong-ESPRESSO) siekis – kelis tūkstančius kartų sutrumpinti EPR eksperimentinių tyrimų laiką ir pritaikyti šiuos patobulinimus naujų sistemų tyrimuose: „EPR yra galingas įrankis, naudojamas įvairiose srityse, įskaitant biologiją, chemiją, fiziką, medžiagotyrą ir daugelį kitų. Jis suteikia svarbios ir unikalios informacijos apie tiriamą medžiagą, tačiau palyginti mažas šio metodo jautrumas apriboja jo naudojimą. Kai kurių itin svarbių medžiagų EPR tyrimai gali trukti ir savaitę, o jeigu reikia dar ilgesnių eksperimentų, laikome, kad sistema yra praktiškai nepamatuojama naudojant EPR.“

Metodo jautrumą jau pagerino kelis šimtus kartų, naujas siekis – penki tūkstančiai 

2022 m. VU mokslininko tyrimams jau buvo skirta Marie Skłodowskos-Curie dotacija, leidusi tyrėjų grupei pagerinti EPR įrankio jautrumą kelis šimtus kartų. Pasak prof. M. Šimėno, šis projektas – natūrali, bet netriviali tyrimų tąsa, kurios metu numatyta EPR eksperimentų laiką sutrumpinti net iki penkių tūkstančių kartų.

„Įsivaizduokite, kad anksčiau matuojant baltymų sistemą sugaišdavot savaitę, dabar – apie 2 minutes. Tai sutaupo itin daug brangių resursų, kuriuos galima panaudoti atliekant dar daugiau mokslinių tyrimų“, – sako mokslininkas.

Jo teigimu, ERC finansavimo schema yra svarbi ne tik dėl prestižo, bet ir dėl praktinės naudos: „Ši dosni dotacija – viena palankiausių Europoje. Ją gavęs mokslininkas su komanda gali nebegalvoti apie išlaidas, o tiesiog susikoncentruoti į mokslą. Žinoma, iki to reikia nueiti netrumpą kelią: kurti mokslinę koncepciją, pildyti paraišką, o galiausiai – gerai pasirodyti konkurse. Tačiau motyvuoja institucinis palaikymas universitete“, – pasakoja pašnekovas.

Metodikos pagerinimas gali prisidėti prie geresnio supratimo apie degeneracines ligas

„EPR – spektroskopinis tyrimų įrankis, leidžiantis tirti nesuporuotų elektronų sukinius. Gamtoje dauguma elektronų yra susiporavę, tačiau yra ir tokių medžiagų, kur elektronas neturi porininko, t. y. jo sukinys nėra kompensuojamas. Būtent tokias vadinamqsias paramagnetines sistemas galima aptikti naudojant EPR ir taip gauti itin naudingos, dažnai unikalios informacijos apie tiriamąją medžiagą  – nuo baltymų ir katalizatorių iki kietųjų kūnų sistemų kvantinėms technologijoms“, – vardija prof. M. Šimėnas.

Mokslininko aiškinimu, EPR pranašumas – jo selektyvumas. Dauguma kitų metodų mato kolektyvinį visų medžiagą sudarančių atomų atsaką, tačiau EPR gali koncentruotis tik į tą atomą, kuris turi nesuporuotą elektroną. Pavyzdžiui, toks selektyvumas leidžia tirti konkrečias baltymų vietas ir taip nustatyti baltymų struktūrą.

„Be kitų tyrimų, mes tyrinėsime ir baltymus, kurie dalyvauja vystantis įvairioms neurogeneracinėms ligoms, tokioms kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos. Tad EPR tyrimų metodikos jautrumo pagerinimas leis smarkiai praplėsti šiuos tyrimus įtraukiant baltymų sistemas, kurios šiuo metu negali būti tiriamos naudojant EPR“, – sako prof. M. Šimėnas.

Įgyvendinant projektą taip pat bus tiriami naujo tipo katalizatoriai ir įvairios sukinių platformos, skirtos ateities kvantinėms technologijoms.

Tyrėjai naudos kvantines ir kitas sudėtingas technologijas

„Šiame projekte ketiname pasiskolinti ir adaptuoti įrankius iš kvantinių technologijų srities. Vienas jų – minimalaus įmanomo triukšmo mikrobangų stiprintuvas. Tokių stiprintuvų triukšmas yra apribotas kvantinės mechanikos procesų. Apskritai EPR tyrimus apsunkina šiluminis triukšmas, o tai labai pailgina eksperimentų laiką. Būtent šiuos įmantrius stiprintuvus ir norime panaudoti, kad smarkiai pagerintume EPR jautrumą“, – teigia prof. M. Šimėnas.

Mokslininkas pasakoja, kad šiame projekte taip pat ketina naudoti ir kitus sudėtingus įrankius, tokius kaip dviejų modų mikrobangų rezonatorius.

„EPR tyrimuose norime mikrobangas sukoncentruoti į tą vietą, kur yra bandinys – tai padaro mikrobangų rezonatorius. Įprastiniai EPR rezonatoriai turi vieną modą – rezonuoja viename dažnyje. Dviejų modų rezonatoriai pasižymi dviem modomis: jos gali būti to paties dažnio, bet erdvėje jų laukai yra statmeni, t. y. abu rezonansai nesąveikauja. Jei įdedame elektronų sukinių sistemą į tokį rezonatorių, tarp dviejų modų sukuriama sąveika būtent per sukinius. Vieną modą galima naudoti sukinių sistemai žadinti, kitą – sistemos sužadinimui nuskaityti, taip izoliuojant detektorių nuo didelio triukšmo, kuris ateina su sužadinimo signalu“, – pasakoja prof. M. Šimėnas.

„Greta kitų naujovių šiame projekte naudosime milikelvinų šaldymo sistemą, skirtą rezonatoriams ir stiprintuvams atšaldyti. Milikelvinai – temperatūra, artima pačiai žemiausiai įmanomai temperatūrai, labai arti absoliutaus nulio, -273,15 ^oC. Kad pasiektume tokią egzotišką temperatūrą, pirksime specialų šaldytuvą. Tai bus pirmasis toks įrenginys regione, atveriantis plačias kvantinių technologijų tyrimų ir tobulinimo galimybes Lietuvoje. Puiku, kad gautas finansavimas leidžia nebesukti galvos, kaip ir kur įsigyti tyrimams būtinos sudėtingos įrangos“, – džiaugiasi VU mokslininkas.

Šiemet Lietuvoje ERC dotaciją pradedantiesiems mokslininkams (angl. European Research Council Starting Grant) laimėjo ir VU Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjas dr. Patrickas Pauschas. Iki šiol vienintelė Lietuvoje ERC dotacija pradedantiesiems mokslininkams buvo paskirta VU GMC tyrėjui dr. Stephenui Knoxui Jonesui. 2024 m. konkurse dėl ERC dotacijos pradedantiesiems mokslininkams dalyvavo 3,5 tūkstančio Europos Sąjungos valstybių narių ir „Europos horizonto“ („Horizon Europe“) programos asocijuotųjų šalių tyrėjų. Finansavimas skirtas 494 iš jų. Prof. M. Šimėno laimėta dotacija yra pirmoji ERC dotacija VU FF.

Sveikiname Tave įstojus į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetą (FF)! Džiaugiamės, kad prisijungei prie aktyvios ir įvairiapusės mūsų fakulteto bendruomenės. Kad kuo lengviau įsilietum į studijų procesą, parengėme Tau atmintinę su svarbiausia informacija, reikalinga pradėti studijas.

Rugpjūčio 6–15 d. Keiptaune (PAR) vykusioje Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) generalinėje asamblėjoje garsi Lietuvos astronomė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta šios įtakingos organizacijos viceprezidente. Tai milžiniškas pasiekimas Lietuvos astronomijai – per daugiau nei šimtmečio organizacijos gyvavimo laikotarpį pirmą kartą viceprezidente tapo mokslininkė iš Baltijos šalių. Būsimuoju TAS prezidentu išrinktas Nobelio premijos laureatas prof. Brianas Shmidtas iš Australijos.

„Labai džiaugiuosi, kad per ilgametę TAS istoriją pirmą kartą buvo pastebėta ir Lietuva. Nekantrauju dirbti kartu su žymiausiais pasaulio astronomais. Ypač su Nobelio premijos laureatu prof. B. Schmidtu“, – pažymi prof. G. Tautvaišienė.

Su juo profesorė yra pažįstama jau dvylika metų – nuo tada, kai buvo išrinkta Tarptautinės fundamentaliosios ir taikomosios fizikos sąjungos viceprezidente. Po trejų metų prasidėsiančioje TAS prezidento kadencijoje prof. B. Schmidtas pakeis garsų šveicarų mokslininką prof. Willy Benzą.

Prof. Gražina Tautvaišienė su TAS prezidentu prof. Willy Benz

Prof. G. Tautvaišienė viceprezidentės pareigas eis šešerius metus. Jai buvo patikėta globalaus antžeminių ir kosminių tyrimų koordinavimo sritis, taip pat Jaunųjų TAS narių darbo grupės veiklos kuravimas.

„Pagrindinis mano kaip viceprezidentės tikslas – dirbti Lietuvos ir pasaulinės astronomų bendruomenės labui. Savo veikla prisidėsiu prie tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo, konferencijų apie naujus astronomijos tyrimų projektus ir technologinę plėtrą organizavimo. Nemažai energijos prireiks kuruojant Jaunųjų TAS narių darbo grupės veiklą. Jaunimas susiduria su tikrai daug iššūkių: tai apima karjerą akademinėje bendruomenėje ir pramonėje, mobilumą, psichologinį ir finansinį saugumą, įtraukumą, skaidrumą, geografinę padėtį ir lyčių pusiausvyrą“, – vardija mokslininkė.

Be to, prof. G. Tautvaišienė deleguota į prestižinio apdovanojimo „Gruber Cosmology Prize“ komiteto narių septynetą. Ši TAS ir Gruberio fondo įsteigta premija kasmet įteikiama vienam ar keliems bet kurios tautybės mokslininkams, dirbantiems astronomijos, fizikos, matematikos ar mokslo filosofijos srityse, už mokslo pažangą suprantant Visatą. Be šių veiklų, profesorės laukia ir daugelis kitų darbų, kuriuos kolektyviai vykdo TAS valdyba.

Tarptautinė astronomų sąjunga (angl. The International Astronomical Union) – tarptautinė astronomų profesionalų organizacija, koordinuojanti astronomijos mokslinius tyrimus ir priimanti pagrindinius su astronomija susijusius sprendimus. Tai – svarbiausia pasaulinė astronomus vienijanti organizacija, kuriai priklauso astronomai iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Ji buvo įsteigta 1919 m. ir per šį daugiau kaip šimtmečio laikotarpį pirmą kartą viceprezidente buvo išrinkta mokslininkė iš Baltijos šalių. Dar dviejų naujų viceprezidentų pareigos buvo patikėtos mokslininkams iš Čilės ir Pietų Afrikos.

 

Europos „lazerių mokykla“ – puslaidininkių technologijų milžine vadinama Lietuva yra ne tik jų gamintoja. Daugiau nei 60 lazerių įmonių konkuruoja tarpusavyje šioje vos 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, Lietuva yra lyderė ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje.

Ši publikacija yra portalo „The JoongAng“ originalus kūrinys. Publikacijos autorius – Tae-wook Kim ().

Man nusileidus Vilniuje, Lietuvos sostinėje, esančioje už 12 valandų kelio nuo tarptautinio Inčono (angl. Incheon) oro uosto, pirmas dalykas, kurį pamačiau, buvo nedidelis oro uostas. Sostinė – ramus miestas su vėjo malūnais, kuris, atrodo, galėtų būti aprašytas Cervanteso romane „Don Kichotas“. Kelionė autobusu iš oro uosto į viešbutį kainavo 1 eurą (apie 1400 vonų). Sumokėjęs įlipau į autobusą. Buvo nostalgiška, tarsi scenoje iš vaikystės. Vilnius, Lietuvos sostinė, buvo tarsi paveikslėlis iš pasakos. Miestas buvo toks ramus, kad Don Kichotas puikiai įsilietų į jį net jodamas ant žirgo. Priešingai nei autobusai Seule, čia, palei upę, jie riedėjo tyliai.

Lietuvoje, vos 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, taikomos vienos pažangiausių pasaulio technologijų. Pagrindiniai žaidėjai jos rinkoje yra lazerių įmonės. Didžiausias lazerių privalumas yra tikslumas apdorojant. Lietuvai priklauso pusė pasaulinės pikosekundinių (trilijoninės sekundės dalys) lazerių rinkos. Lazeriai yra nepakeičiama technologija puslaidininkių gamyboje. Beje, P. Korėjos įmonės taip pat naudoja itin trumpų impulsų lazerius iš Lietuvos. Puslaidininkių gamybai reikalingos lazerinio apdirbimo mašinos pagal impulsų trukmę skirstomos į nanosekundinių impulsų lazerius ir itin trumpų impulsų lazerius. Prie itin trumpų impulsų lazerių priskiriami pikosekundiniai ir femtosekundiniai (1 trilijoninė sekundės dalis) lazeriai. Itin trumpų impulsų lazerių privalumas yra tas, kad, lyginant su nanosekundinių impulsų lazeriais, jais galima daug tiksliau apdoroti duomenis.

Viena iš pirmaujančių Lietuvos bendrovių „Teltonika“ taip pat naudoja lietuviškas lazerių technologijas. Daiktų interneto rinkos lyderė praėjusiais metais pateko į spaudos antraštes, kai paskelbė, kad bendradarbiauja su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) kurdama puslaidininkių technologiją. Bendrovė pasiskelbė galinti licencijuoti ITRI sukurtą puslaidininkių gamybos technologiją ir prietaisus. Tąkart užsienio žiniasklaida spėjo, kad Lietuva netrukus bus ir puslaidininkių gamintoja, o ne tik lazerinių technologijų tiekėja.

Puslaidininkių klausimu Taivano vyriausybė – vieninga

Kaip atrodo pirmaujanti Lietuvos daiktų interneto bendrovė? Atvykus prie įvažiavimo į „Teltonika“ centrinį biurą, esantį per 10 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus centro, mane pasitinka įspūdingas pastatas. Kitapus gatvės matyti dar tik statomo didelio pastato sienos.

„Planuojame investuoti 500 mln. eurų ir pastatyti puslaidininkių gamyklą, kurios plotas sieks 50 000 kvadratinių metrų“, – aprodydamas pastatą pasakoja Viačeslavas Jaroševičius, „Teltonika“ plėtros Azijos regione vadovas.

„Mūsų plėtros tempai nesuspėja su paklausa, – sako V. Jaroševičius. – „Teltonikos“ augimą lemia nuolat auganti puslaidininkinių lazerių paklausa.“

Viačeslav Jaroševič, „Teltonika Asia“ vadovas. Kim Tae-wook nuotr.

„Techninio bendradarbiavimo sutartį su ITRI sudaro trys pagrindiniai etapai“, – sako jis. „Praėjusiais metais užbaigėme pirmąjį – galimybių analizę. Tai puslaidininkių projektavimo, gamybos, surinkimo, bandymo ir maitinimo modulių gamybos analizavimas“, – aiškino V. Jaroševičius.

Jis dar kartą patvirtino, kad galutinis „Teltonikos“ tikslas – ne tik teikti lazerių technologijas, bet ir patiems gaminti puslaidininkius.

Neseniai įvykusio Lietuvos ir Taivano vyriausybių susibičiuliavimo negalima aiškinti nepaminėjus „Teltonikos“ ir ITRI bendradarbiavimo. Šiuo metu Vilniuje veikia ne Taipėjaus, o Taivaniečių atstovybė. Pekinas griežtai paprieštaravo šiam žingsniui, teigdamas, kad taip pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, todėl 2021 m. lapkritį sumenkino diplomatinių santykių su Lietuva statusą nuo ambasadoriaus iki ambasadoriaus pavaduotojo.

Šiuo metu „Teltonikos“ ir ITRI sutarties vertė siekia 14 mln. eurų. 10 mln. eurų iš šios sumos finansuos Taivano užsienio reikalų ministerija, o 4 mln. eurų – „Teltonika“. Abi šalys yra parengusios išsamius planus dėl keturių projektų, įskaitant puslaidininkių projektavimą, gamybą, surinkimą bei bandymus ir maitinimo modulių gamybą. Tai paskatino spėliones apie galimą Lietuvos ir Taivano puslaidininkių aljansą, panašų į „Chip 4“ (Korėja, JAV, Japonija ir Taivanas).

Vilniaus universitetas – pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdys

Toliau lankiausi įmonėje „Light Conversion“, dažnai vadinamoje Lietuvos lazerių milžine.

„Light Conversion“ buvo įkurta 1994 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre“, – pasakojo Martynas Barkauskas, sėdėdamas priešais mane pirmame įmonės pastato aukšte, informacinėje zonoje.

Kartu su kita Lietuvos įmone „Ekspla“, kuri veiklą pradėjo prieš 30 metų Vilniaus universiteto laboratorijoje, „Light Conversion“ yra pasaulinės femtosekundinių lazerių rinkos lyderė. PHAROS femtosekundinis lazeris yra pagrindinis „Light Conversion“ vėliavnešys.

Išėjęs pro paradines įmonės duris ir patraukiau į Vilniaus universitetą. Man buvo smalsu pamatyti, kaip atrodo universiteto Lazerinių tyrimų centras (LTC), kuriame buvo įkurta pasaulinio lygio lazerių įmonė. Vilniaus universitetas yra vienas prestižiškiausių universitetų Lietuvoje ir Vidurio bei Rytų Europoje. Svarbu paminėti, kad 1982 m. įkurtas Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras yra „lazerių mokykla“, išugdžiusi daugybę lazerių technikų ir inžinierių.

Prof. Vytautas Jukna (kairėje) ir prof. Dalia Kaškelytė (dešinėje) Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Viduryje – Vilniaus universiteto doktorantai. Kim Tae-wook nuotr.

Įžengus į LTC, mane pasitiko jo direktorė profesorė Dalia Kaškelytė. Skirtingai nuo suvaržančios tipinės mokslinių tyrimų laboratorijos atmosferos, mane sužavėjo čia tvyranti laisva startuoliška atmosfera. Magistrantai sėdėjo akis į akį su savo darbų vadovais, gėrė kavą ir šnekučiavosi. Vienas doktorantas pasakė: „Malonu susipažinti“ – ir lazeriu ant stiklo gabalėlio išgraviravo mano vardą, kai D. Kaškelytė pasakė jam, kad esu iš Korėjos.

„Light Conversion“ generalinis direktorius irgi čia studijavo lazerius ir audė savo svajones“, – pasakojo profesorius Vytautas Jukna, aiškindamas man universiteto svarbą.

„Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su pramone. Tarp fakulteto ir įmonių palaikomas stiprus ryšys, doktorantai yra siunčiami į įmones. Tai abiem pusėms naudingi mainai“, – sakė jis.

„Sėkmingas pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas sukuria natūralią talentų tėkmę“, – pridūrė V. Jukna ir paaiškino, kad užsienyje studijuojantys Lietuvos talentai grįžta namo.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Martynas Barkauskas, bendrovės „Light Conversion“ generalinis direktorius. Vilniaus universitete įgijęs bakalauro laipsnį, magistro laipsnį jis įgijo Nyderlanduose. Vėliau grįžo į Vilnių studijuoti doktorantūroje, pasinaudodamas puikia Lietuvos universitetų ir pramonės bendradarbiavimo sistema bei mokslinių tyrimų institutais.

Mano paklaustas, kokia yra talentų persikėlimo į pramonę paslaptis, „Light Conversion“ generalinis direktorius atkreipė dėmesį į puikią Vilniaus universiteto Saulėtekyje infrastruktūrą.

„Vilniaus universiteto fizikos laboratorijose yra pažangiausia pasaulyje lazerinė įranga. Štai kodėl grįžau į gimtąjį miestą, – sakė jis. – Kai studijavau doktorantūroje, niekada nesvajojau, kad tapsiu „Light Conversion“ generaliniu direktoriumi.“

Jis šypsodamasis paaiškino, kad kai buvo magistrantas, įmonė buvo įsikūrusi kitoje gatvės pusėje nuo Vilniaus universiteto, todėl buvo patogu nuvykti į universitetą ir grįžti iš jo.

„Samsung Electronics“ ir „SK hynix“ – tinkamiausi bendradarbiai

Lietuvoje yra daug įmonių, kurios, kaip ir „Light Conversion“, iš startuolių tapo neatsiejama Lietuvos ekonomikos dalimi. Kitas pavyzdys – „QS Lasers“. Tai startuolis, kuris gal ir nėra žinomas pasaulyje, bet gerai pažįstamas Lietuvoje. Pikosekundinių ir nanosekundinių lazerių technologijų tiekėjas „QS Lasers“ buvo įkurtas 2018 m.

Pagrindinės šio startuolio technologijos taikymo sritys yra lazeriu indukuotos plazmos spektroskopija (LIBS), OLED apdorojimas ir medicininės paskirties prietaisai. Apsilankiau „QS Lasers“ biure, esančiame per 15 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus centro. Įžengus į pastatą mane pasitiko įmonės vadovas Voldemaras Vanagas. Jis iš anksto prisipažino, kad ką tik pradėjo čia dirbti, bet pridūrė: „Dauguma mano draugų nuo studijų laikų svajojo įkurti startuolį, o ne dirbti kitiems. Žinoma, jiems gali ir nepavykti, bet manau, kad pabandyti svarbu.“

Paskutinė kelionės stotelė buvo Lietuvos lazerių asociacija (LLA). „Turime svečią iš Korėjos, puslaidininkių pramonės galiūnės“, – pamatęs mane sakė LLA prezidentas dr. Gediminas Račiukaitis.

„Lietuva yra pasaulinė lyderė itin trumpų impulsų lazerių srityje, – sakė G. Račiukaitis, – todėl mums idealu bendradarbiauti su tokiomis Korėjos įmonėmis kaip „Samsung Electronics“, „LG Electronics“ ir „SK Hynix“.“

„Lietuvoje, 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, konkuruoja daugiau kaip 60 lazerių bendrovių. Dauguma verslininkų lazerius studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete“, – sakė jis ir pridūrė, kad pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas yra raktas į Lietuvos sėkmę.

Šiais metais populiariausios studijų programos VU buvo teisė, medicina, ekonomika ir finansai, politikos mokslai, kūrybos komunikacija, psichologija, tarptautinis verslas, istorija. Tarp dešimties populiariausių studijų programų – ir specialioji pedagogika ir logopedija. Taip pat džiugina augantis susidomėjimas chemijos, fizikos krypčių mokslais.

„Džiaugiamės didėjančiu chemijos krypties studijų populiarumu, kurį galime sieti su didesniu nei ankstesniais metais skaičiumi pasirinkusiųjų laikyti chemijos valstybinį brandos egzaminą. Išaugo ir fizikos studijų populiarumas, bet valstybei neskyrus didesnio finansavimo šioje kryptyje konkursinio balo vidurkis padidėjo – tai lemia didesnę stojančiųjų atranką ir mažesnį prieinamumą. Siekiant įveikti kvalifikuotos jėgos darbo rinkoje iššūkius, vertėtų pamažu didinti valstybės finansavimą fizinių mokslų ir matematikos studijoms, ypač matant, kad vėliau absolventai mielai renkasi profesines pedagogikos studijas ir sprendžia itin opią STEM dalykų pedagogų trūkumo Lietuvoje problemą“, – sako VU studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Šiemet VU taip pat išaugo verslo vadybos, kiekybinės ekonomikos, istorijos ir archeologijos programų populiarumas, absolventai gausiai rinkosi įvairių krypčių pedagogikos studijas. Antrus metus vykdomas priėmimas į matematikos mokymo ir edukometrijos programą, kurios studentai gali gauti ir pedagogams skiriamą stipendiją – taip pat populiarus pasirinkimas.

„VU siūlomos pedagogikos studijos ir didelis susidomėjimas jomis, ypač specialiąja pedagogika ir logopedija, leidžia atliepti visuomenės poreikius ir rodo aiškias tendencijas. Pastebimas išaugęs aplinkotyros ir aplinkosaugos programos populiarumas taip pat liudija padidėjusį visuomenės dėmesį mūsų aplinkai ir su ja susijusiems procesams“, – pasakoja studijų prorektorius.

Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu. Studijų sutarčių sudarymas vyks nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 2 d. 16 val.

Nuo rugpjūčio 5 iki rugpjūčio 8 d. 15 val. stojantieji gali registruoti prašymus ir dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape, o nuo rugpjūčio 19 iki 22 d. 15 val. – antrajame etape ir kandidatuoti į likusias laisvas vietas populiariosiose programose.

Jei abejojate dėl bakalauro studijų pasirinkimo, turite klausimų dėl papildomo priėmimo, studijų proceso ar konkrečių studijų programų specifikos, atsakymus į visus rūpimus klausimus galite sužinoti nuotolinėse arba gyvose konsultacijose su akademiniais konsultantais.

Liepos 14–19 dienomis Vilniaus universitetas (VU) ir Fizinių technologijos mokslų centras (FTMC) organizavo Tarptautinę keliaujančią terahercų vasaros mokyklą (International Travelling Summer School on Terahertz Science and Technology (ITSS-TSaT 2024)). Šiemet joje dalyvavo virš šiašiasdešimties dalyvių, tarp kurių – net 20 doktorantų.

Šios savaitės metu įvairių Europos universitetų studentai ir jaunieji mokslininkai gilinosi į terahercų fizikos ir elektronikos subtilybes bei taikymus. Grupinio darbo metu studentai gerino verslumo bei inovacijų vystymo įgūdžius.

VU Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto direktorius prof. Robertas Grigalaitis džiaugiasi, jog Fizikos fakultetas darosi vis labiau matomas tarptautiniu mastu, o tai teigiamai atsiliepia ir fakulteto mokslinei bendruomenei.

„Džiugu, kad vis daugiau aukšto lygio tarptautinių mokslinių renginių organizuojami Fizikos fakultete. Ypač džiugu, kad šiuokart vieni pagrindinių Terahercų vasaros mokyklos organizatorių buvo Taikomosios Elektrodinamikos ir Telekomunikacijų instituto mokslininkai, nemaža dalis kurių yra jaunieji mokslininkai, esami ir būsimi doktorantai. Tai puiki terpė jiems tiek savo mokslinius darbus parodyti, tiek ir pasisemti patirties iš labiau patyrusių kolegų, tiek užmegzti naujų kontaktų.  Terahercų elektronikos sritis yra dar palyginus jauna mokslo atšaka tiek Vilniaus universitete, tiek ir Lietuvoje. Nepaisant to, juntamas jos potencialas naujos kartos bevielio ryšio technologijų vystymui, pažangių jutiklių kūrimui, tad šios srities populiarinimas yra svarbus tolimesniam jos vystymui bei talentų pritraukimui į fakultetą“, – sakė prof. R. Grigalaitis.

Lietuvos ir Europos studentų bei profesorių ryšiai ir bendruomeniškumas buvo kuriami ir stiprinami ekskursijų po lankytinas Lietuvos vietas metu. Vasaros mokyklą rėmė ir mokyklos dalyvius vizitams kvietė Lietuvos kaip stipria fizikos pramone pasižyminčios valstybės vardą garsinančios įmonės: „EKSMA Optics“, „Light Conversion“, „Femtika“, „NanoAvionics“ ir „Astrolight“. VU FF fizikai šmaikščiai tikisi, jog svečiams iš užsienio šaltibarščiai ir cepelinai nepabodo, o mokykloje užmegzti ryšiai atneš puikių mokslinių vaisių.

Nuo 1990 m. Tarptautinę keliaujančią terahercinių mokslų ir technologijų vasaros mokyklą (anksčiau vadintą Terahercinių technologijų ir taikymų vasaros mokykla (Terahertz Technologies & Applications Summer School – TTASS)) tradiciškai organizuoja vienas iš joje dalyvaujančių universitetų ar institutų, vis kitoje vietoje. Vasaros mokyklos kalba – anglų, o programą sudaro paskaitos, kuriose pristatomi naujausi terahercinių technologijų ir taikomųjų programų pasiekimai. Po paskaitų studentai, dėstytojai ir pramonės specialistai diskutuoja tarpusavyje ir mezga ryšius. Kita Tarptautinė keliaujanti terahercų vasaros mokykla planuojama Vienoje 2025-ųjų vasarą.

Paaiškėjo 2024–2025 studijų metų Prezidentų vardinių stipendijų laureatai – 29 studentai, įvertinti už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse. Daugiausia, dvylika, stipendijų šiemet skiriama Vilniaus universiteto (VU) studentams.

Lietuvos Respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko garbei įsteigtos stipendijos geriausiai besimokantiems šalies studentams skiriamos kiekvienais metais.

Prezidento Aleksandro Stulginskio (matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijų krypčių grupės) stipendiją gaus VU Fizikos fakulteto fizikos bakalauro studijų programos IV kurso studentas Justinas Turčakas ir Fizikos fakulteto lazerinės fizikos ir optinių technologijų magistrantūros studijų programos II kurso studentė Simona Armalytė.

Prezidento Jono Žemaičio (inžinerijos mokslų studijų krypčių ir technologijos mokslų studijų krypčių grupės) stipendiją gaus VU Fizikos fakulteto fotonikos ir nanotechnologijų magistrantūros studijų programos II kurso studentė Monika Jokubauskaitė ir Fizikos fakulteto fotonikos ir nanotechnologijų magistrantūros studijų programos II kurso studentas Manvydas Dapkevičius.

Kandidatai gauti stipendijas atrenkami pagal jų pasiekimus studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje. Studentai įvertinami už itin aukštus studijų rezultatus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose ir studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Bakalauro studijų programose studijuojantiems studentams skiriamų stipendijų dydis – 275 eurai (5 BSI). Studijuojantiesiems magistrantūros arba vientisųjų studijų programose skiriama 385 eurų stipendija (7 BSI).

Geriausiems studentams kasmet numatoma iki 30 Prezidentų vardinių stipendijų. Į jas gali pretenduoti visų aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. Kandidatūras gauti stipendijas teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Prezidentų vardines stipendijas įsteigė 1995 m.

Nuo šio rudens Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų magistrinių studijų studentams bus siūlomas naujas pasirenkamasis Antenų inžinerijos (angl. Antenna engineering) kursas.

Siūlant šį, bendradarbiaujant su inžinerijos pramone paruoštą, kursą siekiama atliepti vienas iš aktualiausių pastaruoju metu pasaulyje iškylančių problemų. 

„Vykstanti elektronikos įrenginių miniatiūrizacija ir energijos išteklių taupymo tendencijos kelia papildomus reikalavimus ir radijo ryšio antenoms. Antenų projektavimas ir gamyba reikalauja detalesnės analizės, paremtos elektromagnetinių bangų sąveikos su medžiaga savybėmis. Manome, kad toks kursas bus aktualus ir Lietuvoje veikiančioms elektronikos bei telekomunikacijų įmonėms, kurios projektuoja ir gamina radijo ryšio įrangą. Daiktų interneto (IoT), elektronikos ir telekomunikacijų technologijos yra vienos iš sparčiausiai besivystančių pramonės krypčių, o antenos yra neatsiejama šių produktų dalis. Naujas antenų inžinerijos kursas yra unikalus savo turiniu, kuriame nemenkas programos dėmesys praktiniams modeliavimo įgūdžiams suteiks žinių dirbti su projektais, reikalaujančiais gilaus supratimo apie fizikinius principus, kuriais grindžiamas antenų projektavimas. Įgautos žinios specialistams leis prisidėti prie naujų technologijų bei produktų kūrimo“, – pasakoja Ernestas Zdaniauskis, UAB „Teltonika IoT Group“ Viceprezidentas inovacijoms ir verslo plėtrai.

Antenų inžinerijos kurse bus pristatomi antenų teorijos pagrindai, aptariamos įvairių tipų antenos, įskaitant dipolines, apertūrines, mikrobangų ir milimetrinio diapazono antenas bei antenų gardeles. Ypatingas dėmesys bus skirtas planarinėms ir integruojamoms į elektronikos gaminius antenoms, elektromagnetinėms medžiagų savybėms, nulemiančioms spinduliavimo charakteristikas, bus pristatomi ir naujų medžiagų (metamedžiagų) taikymai antenoms. Taip pat bus atliekami praktiniai antenų modeliavimo darbai su „Python“, „Matlab“ bibliotekomis bei komerciniu antenų 3D elektromagnetinės analizės paketu „Ansys HFSS“, leidžiančiu projektuoti ir optimizuoti sudėtingesnės struktūros antenas.

Liepos 6 d., Valstybės dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 80 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

LR prezidentas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiąjį mokslo darbuotoją dr. Arūną Varanavičių už nuopelnus Lietuvos mokslui, inovatyvius tyrimus, fundamentinių ir taikomųjų mokslų laimėjimų diegimą pramonėje bei Lietuvos vardo garsinimą tarptautinėje mokslo erdvėje.

Dr. A. Varanavičiaus sritis - lazerių fizika, konkrečiai tyrinėja itin trumpų impulsų lazerius. 2004 m. mokslininkas buvo apdovanotas Lietuvos mokslo apdovanojimu, yra vadovavęs daugiau nei 20 studentų baigiamųjų darbų. Taip pat A. Varanavičius yra Tarptautinio mokslinio ir tecjninio konsultavimo komiteto (International Scientific and Technical Advisory Committee (ELI ERIC)) narys. 

Liepos 1 dieną Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete prasidėjo pirmoji tokio tipo penkias dienas truksiantį vasaros dienos stovykla, kurios tikslas – populiarinti fiziką mokinių tarpe, supažindinti su įvairiomis šio mokslo šakomis.

Jaunųjų fizikų mokyklos „Fotonas“ organizuojama stovykla suvienijo tiek VU mokslininkus, studentus, bet ir universitetui nepriklausančias organizacijas, žymias lazerių pramonės įmones, pedagogus. Stovykloje paskaitas skaitys žinomi Lietuvoje fizikai, VU doktorantai, taip organizatoriai užtikrina aukštą mokiniams pateikiamos informacijos lygį. 

Stovyklos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius, generalinio stovyklos rėmėjo UAB „Light Conversion“ atstovas Karolis Neimontas ir „Fotono“ mokyklos vadovė, Fizikos fakulteto docentė Edita Palaimienė. 

„Šiandienos vaikai yra kaip niekada gausiai apsupti technologijų, kurios drąsiai braunasi į gyvenimus ir tampa vis didesne bei svarbesne mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo dalimi. Tačiau tie patys šiandienos vaikai, deja, baigdami mokyklą, dažniausiai nekelia klausimo „o kaip tai veikia?“ Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto jaunųjų fizikų mokyklos „Fotonas“ stovykla padės mokiniams teoriškai ir praktiškai suprasti bei paaiškinti fizikinius reiškinius, kurie sudaro pagrindą vienų ar kitų mus supančių technologijų, taip pat paaiškins, kokiu gyvenimo keliu turėtų eiti ir ką dirbti, kad jas galėtų kurti“,  – teigė VU Fizikos fakulteto dekanas, profesorius Aidas Matijošius. 

„Fotono“ mokyklos vadovė ir stovyklos iniciatorė, VU Fizikos fakulteto docentė Edita Palaimienė šį renginį mato kaip galimybę mokiniams pažindintis su fizika ir kitais gamtos mokslais kitokiu būdu – naujame formate.

„Visada norisi tobulėti, todėl VU FF „Fotono“ mokyklos sukaupta patirtis transformuojasi į vasaros stovyklą. „Fotono“ stovykla – tai dar vienas mano iššūkis, padedantis puoselėti ir populiarinti „Fotono“ mokyklą. Ši stovykla – tai dar vienas žingsnis link gamtos mokslų supratimo, besiskleidžiančio kitokiame formate. Norime, kad „Fotono“ stovykla būtų dar vieno kelio, įtraukiančio į savęs ir mus supančio pasaulio pažinimą mokinius ir jų artimuosius, pradžia“, –  apie stovyklos įdėją ir šerdį pasakojo „Fotono“ vadovė.

Stovyklos metu dalyviai išbandys save tiek teoriškai, tiek praktiškai taikant fizikos mokslą. Programos, pritaikytos skirtingų lygių ir klasių mokiniams, metu jie susipažins su mokslininkų darbu laboratorijose, CERN, DI ir superkompiuteriais. Praktinėse stovyklos dirbtuvėse stovyklautojai atliks optikos, elektronikos, lazerių laboratorinius darbus, patys formuos elektrocheminį jutiklį ir jį tirs. 

Stovyklos dalyviai atras fiziką ne tik VU auditorijose ir laboratorijose – programoje numatomos trys išvažiuojamosios ekskursijos, jaukus susipažinimo vakaras, fizikinės orientacinės varžybos.

Studijuojant laisvalaikis yra ypač svarbus – jo metu smegenys apdoroja ir įsisavina studijų metu įgytą informaciją. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete laikas po paskaitų atneša dar ir visą gyvenimą trunkančių draugysčių, darbo pasiūlymų ar netgi galimybę išgirsti Nobelio premijos laureatus gyvai.

Didžiausia Baltijos šalyse konferencija – įvairiapusė patirtis ir svarbūs praktiniai įgūdžiai

Viena iš trijų VU Fizikos fakultete veikiančių studentų organizacijų – „Open Readings“ (OR), ugdanti komunikacijos, rinkodaros, IT, dizaino, darbo komandoje ir kitas naudingas kompetencijas. Pagrindinis jau 67 metus gyvuojančios komandos tikslas – organizuoti kasmetinę nemokamą fizikos ir kitų gamtos mokslų konferenciją. OR konferencija – didžiausias tokio formato renginys Baltijos šalyse, suteikiantis visų pakopų studentams galimybę pristatyti savo vykdomus mokslinius tyrimus, dalintis idėjomis su kolegomis iš viso pasaulio ir pasiklausyti geriausių pasaulio mokslininkų ar net Nobelio premijos laureatų paskaitų.

Ši studentų organizacija mokslą siekia populiarinti ne tik tarp savo srities atstovų, bet ir plačiojoje visuomenėje, organizuodama viešų paskaitų ciklą „Cafe Scientifique“. Be to, siekiant ugdyti jaunąją šalies mokslininkų kartą yra rengiama atskira konferencijos Moksleivių sesija.

„Dalyvavimas OR komandoje suteikia visiškai unikalią galimybę prisidėti prie didžiulio mokslinės bendruomenės renginio organizavimo. Darbas kiekvienoje iš komandų leidžia įgyti praktinių įgūdžių, komandinio darbo patirties, išmokti spręsti kylančias problemas ir įveikti iššūkius. Pačios konferencijos metu organizatoriai turi galimybę bendrauti su kviestiniais lektoriais bei dalyviais ir taip praplėsti savo kontaktų ratą. 

Galiausiai OR konferencijos organizavimas yra itin teigiamai vertinamas kandidatuojant į mokslines laboratorijas arba įvairius finansuojamus mokslinius projektus“, – pasakoja organizacijos pirmininkė Goda Grybauskaitė.

Sklaidomi mitai apie energetiką

Mokslo populiarinimu užsiima ne tik OR, bet ir Jaunųjų energetikų klubas (JEK). Energetika iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįdomi – būtent šį stereotipą savo veiklomis neigia JEK. Jo nariai dažnai vyksta į ekskursijas po įvairias Lietuvos elektrines, organizuoja atviras energetikos ekspertų paskaitas, veda pamokas moksleiviams, prižiūri Energetikos muziejų Antalieptėje. JEK alumnai dirba Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje ir tokiose kompanijose kaip „Ignitis“ ar „Energy Cells“.

JEK pirmininkas Rokas Pietaris vertina klubo veiklą kaip itin reikšmingą ir prasmingą: „Būdami JEK dalimi galime matyti fizikos studijų pritaikymą gyvenime bei karjeros galimybes. Ši veikla padeda palaikyti mūsų, kaip besidominčių energetika ir kaip Fizikos fakulteto studentų, motyvaciją veikti, nes rodo mūsų studijų svarbą.“

JEK organizuoja ir neformalias, jaukias, bendruomenei skirtas veiklas: „Rengiame protmūšius, energetikos srities debatus. Be to, minėdami Žemės dieną organizuojame „Loretos dieną“ – renginį, kurio metu visi norintys gali puošti vazonėlius ir pasisodinti augaliukų, taip atkreipdami dėmesį į ekologijos temą. Šio renginio metu renkame senas baterijas, nes žinome, kaip sunku kartais būna prisiversti nunešti jas utilizuoti. Didžiuojamės savo draugiška ir jaukia bendruomene: rengėme filmų peržiūrų, stalo žaidimų vakarus, kartu gaminome maistą ir susitikome žiūrėti „Eurovizijos“.“

Saviraiška ir didžiausia Lietuvos studentų šventė

Mažiausiai formalus VU Fizikos fakultete jau 57 metus gyvuojantis ir netgi Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado dalimi tapęs renginys – Fiziko diena, daugeliui pažįstama kaip FiDi. 

57-osios FiDi pirmininkas Dionizas Zizas ją apibūdina taip: „FiDi yra jau 57 metus išraiškos laisvės siekiančiųjų (daugiausia – fizikų) organizacija. Nuo pat rugsėjo pirmosios FiDi dirbtuvėse, meiliai vadinamose Rūsiu, verda įvairiausi darbai, balandžio pirmąjį šeštadienį kaip dėlionė susidedantys į didžiausią Lietuvos studentų šventę – Fiziko dieną.“

FiDi bendruomenės nariai atlieka įvairiausius darbus: bendradarbiauja su Vilniaus savivaldybe, kitomis organizacijomis, ieško rėmėjų, kuria turinį socialiniams tinklams, dirba su mediena, metalu ir elektronika, apipavidalina organizaciją tiek skaitmeninėje erdvėje, tiek fiziškai, organizuoja pernakt trunkančią FiDi Vakarinę, kurioje yra groję „Solo ansamblis“, „BIX“, „Fojė“, „McLoud“, „Akli“. Fiziko dienos komanda bendradarbiauja su Latvijos studentais, vieni pas kitus svečiuojasi, dalijasi patirtimi. Dalyvavimas FiDi veikloje tolesnės karjeros galimybių požiūriu yra vertinamas kaip didelis pliusas, parodantis išskirtinai stiprias darbo komandoje kompetencijas, gebėjimą sparčiai valdyti iššūkius ir vidinę motyvaciją veikti.

„Mūsų nariai per metus apmokomi naudotis įvairiais įrankiais, sėkmingai komunikuoti tiek su kitais FiDi komandos, tiek su kitų organizacijų nariais, įmonėmis, spręsti inžinerines ir organizacines problemas. Visi šie įgūdžiai yra nuolatos išbandomi vis naujai kylančių problemų, o baigus rengti FiDi – sėkmingai pritaikomi ir, kaip ir visos užsimezgusios draugystės, išlieka tolesniame gyvenime“, – sako D. Zizas.

Birželio 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete buvo atidarytas Didaktikos centras.

Atidarymo metu sakydamas sveikinimo kalbą VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas išskyrė pedagogų rengimo stiprinimą ir didaktiką, kaip vieną iš svarbiausių VU strateginių krypčių: „Rengti mokytojus – tai mūsų, kaip universiteto, atsakomybė ir darbas. Svarbu, kad mokiniai rinktųsi ne tik studijuoti fiziką, bet ir mokytojo kelią.“

VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius pabrėžė giliai į atmintį dar mokykloje įsirėžusių laboratorinių darbų svarbą.

„Džiaugiamės, kad su naujausia eksperimentine demonstracine ir laboratorine įranga galime gilinti fizikos mokytojų kompetencijas. Juk dažnai geriausiai prisimenama būtent mokykloje atlikti laboratoriniai darbai“, – sakė profesorius.

VU Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. Sandra Kairė, sveikindama visus susirinkusius mokytojus ir Fizikos fakulteto bendruomenę, išskyrė mokytojo svarbą.

„Mokytojas – kaip priemonė, metodas. Nuo mokytojo priklauso, ar mokinys susidomės fizika, ar taps fizikos mokytoju, mokslininku. Manau, kad kiekvienas pažįstame daug puikių mokytojų. Vis dėlto egzistuoja problema, jog visuomenėje mokytojas yra nuvertinamas.. Linkiu, kad kuo daugiau mokinių susidomėtų fizika ir ji jiems taptų mėgstamiausiu dalyku“, – linkėjo docentė.

VU Fizikos fakulteto Didaktikos centro vadovas tikino, kad naują centrą mato kaip grandį, jungsiančią fizikus mokslininkus ir dalyko pedagogus.

Anot jo, ši grandis taip pat atlieps fizikų pedagogų bendruomenės poreikius: „Tai bus žinių bazė, nešanti eksperimentinę ir mokslinę fiziką į mokyklas. Fizika – dažnai atsinaujinantis mokslas, ypač modernioji. Tad Didaktikos centre gali užgimti ne tik dalykiniai, bet ir didaktiniai sprendimai, kurie praturtins fizikos pamokas. Norėčiau, kad kuo daugiau Lietuvos mokyklų gautų pridėtinę vertę iš šio Didaktikos centro.“

Susirinkusiuosius taip pat sveikino VU Chemijos ir geomokslų fakulteto ir VU Gyvybės mokslų centro Didaktikos centrų atstovai. VU Fizikos fakulteto Didaktikos centro vadovas pristatė turimą naujausią eksperimentinę demonstracinę ir laboratorinę įrangą, kurią svečiai galėjo apžiūrėti ir patys išbandyti.

Birželio 14 dieną Europos Pietų observatorijos (ESO) generalinis direktorius Xavieras Barconsas vizitavo Molėtų astronomijos observatoriją (MAO).

Nuotrauka iš vizito MAO (iš kairės): Gražina Tautvaišienė, Šarūnas Mikolaitis, Xavier Barcons, Carlos Viscasillas Vazquez. 

Vizito metu Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė svečiams parengė trumpą pranešimą apie VU astronomų mokslinius pasiekimus, naudojantis ESO teleskopais.

„Vykdant Gaia-ESO programos stebėjimus su 8,2 m ESO teleskopu pirmą kartą nustatėme, kad helio termobranduolinių reakcijų įsižiebimas žvaigždėse pakeičia anglies ir azoto gausų santykį. Taip pat pirmą kartą pateikėme įrodymų, jog kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 1851 yra susidaręs susiliejus dviem spiečiams iš, galimai, įkritusios nykštukinės galaktikos“, - apie Lietuvos mokslininkų atradimus pranešime pasakojo prof. G. Tautvaišienė.

Taip pat mokslininkė pristatė porą ankstesnių darbų, tyrusių įkritusią Šaulio nykštukinę galaktiką ir kaimyninę netaisyklingą galaktiką IC 1613, pasakojo, kokie moksliniai tyrimai vykdomi su MAO teleskopais ir prisideda prie antžeminių stebėjimų Europos kosmoso agentūros Gaia, Kepler ir PLATO bei NASA TESS kosminėms misijoms. Dalinosi patirtimi apie organizuojamas 20 tarptautinių vasaros mokyklų jauniesiems tyrėjams, iš kurių kelios buvo skirtos sužinoti, kaip naudotis stebėjimų su ESO teleskopais archyvais. 

Prof. X. Barconsas džiaugėsi, kad Lietuvos astronomai efektyviai išnaudoja didžiausią Šiaurės Europoje teleskopą, bendradarbiaudami su pasaulio astronomais naudojasi ESO teleskopais, ugdo jaunąją astronomų kartą bendradarbiavimo dvasia ir turi puikią infrastruktūrą ir atsidavusius mokslininkus iškeltiems tikslams siekti. Tarp tikslų yra ir Lietuvos įsijungimas į pagrindinę Europos observatoriją ESO, šiuo metu statančią didžiausią pasaulyje (39 m) teleskopą. 

VU Fizikos fakulteto dėstytojas ir Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rokas Dobužinsas LRT radijo laidoje „10-12“ papasakojo apie žaibus ir jų prigimtį.

Žaibų reiškinys itin suaktyvėja vasarą – neseniai Lietuvoje fiksuota net 10 tūkstančių žaibo išlydžių per dieną. Plačiau apie šį reiškinį bei kaip nuo jo saugotis, su įdomiais klausytojų pasakojimais apie kamuolinį žaibą ir išsamiais mokslininko paaiškinimais klausykite LRT Radiotekoje. Laidą vedė Ignas Andriukevičius: Ugnies kamuoliai, pavojus lėktuve ir ar trenkia dukart ten pat: apie žaibus su mokslininku.

Birželio 18 d., Šv. Jonų bažnyčioje, 2024 m. absolventams buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai. Šventės metu absolventus sveikino Vilniaus universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas, Partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, VU FF Dekanas Aidas Matijošius bei garbės svečiai, FF alumni: UAB „Altechna" generalinis direktorius Antanas Laurutis ir Švietimos ir sporto ministerijos viceministras Ignas Gaižiūnas.

Ceremonijos metu keturiems FF BA studijų absolventams už ypatingus pasiekimus buvo skirtos vienkartinės vardinės stipendijos.

500 Eur dr. Remio Gaškos vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą skirta Fizikos fakulteto bakalauro absolventams Tadui Latviui ir Rokui Lemežiui.

Šios stipendijos tikslas – skatinti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros fizikos ir fizikinių prietaisų srityje. Ši stipendija skiriama už šiais metais apgintus geriausius bakalauro baigiamuosius darbus. Šios stipendijos pažymėjimus įteikė Fizikos fakulteto Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. Pranciškus Vitta.

Uždaroji akcinė bendrovė TELE2 įsteigė vardinę stipendiją,. Ši stipendija skiriama už šiais metais apgintus geriausius bakalauro baigiamuosius darbus Telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje.

500 Eur UAB „TELE 2“ vardinė stipendija, skirtą skatinti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose Telekomunikacijų srityje ir siekti karjeros Telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje, už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programos absolventams Patricijai Lapienytei Ir Laurynui Mickui.

Stipendijos pažymėjimą įteikė Uždarosios akcinės bendrovės Tele2 viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Sveikiname visus absolventus!

Europos Pietų observatorijos generalinis direktorius profesorius Xavieras Barconsas. ESO nuotr.

Prof. X. Barconsas 10 val. VU centriniuose rūmuose atidarė Ispanijos nacionalinės mokslo tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Científicas, CSIC) parodą „Un Universo de Luz“ („Šviesos visata“). Atidaryme taip pat dalyvavo pagrindinio Europos astronomijos mokslinio žurnalo „Astronomy and Astrophysics“ Direktorių tarybos nariai.

Vėliau skaitytoje viešoje paskaitoje įžanginį žodį tarė Ispanijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Maria Nieves Blanco Diaz, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris bei žymūs Lietuvos astrofizikai: Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius Arūbas Kučinskas ir to paties instituto profesorė Gražina Tautvaišienė.

Paskaitoje „ESO: 60 metų astronomijos laimėjimų ir žvilgsnis į ateitį“ („ESO: 60 Years of Astronomy Breakthroughs and Looking Forward“) prof. X. Barconsas supažindino klausytojus su Europos Pietų observatorijos geografinės padėties ypatumais, naudojama įranga, adaptyviosios optikos naudojimu įrangoje, tyrimų metodais, duomenų saugojimo specifika.

„Atsakius į vieną klausimą, tuoj iškyla kitas, į kurį ieškome atsakymų“, – pasakojo svečias, pristatydamas didžiausius ESO teleskopais atrastus reiškinius: planetų formavimąsi, greitėjantį visatos plėtimąsi, juodąsias skyles.

Prof. X. Barconsas taip pat pasakojo apie ESO skatinamą tarpkultūriškumą, galimybes mokslininkams atlikti savo tyrimus ir įsidarbinti šioje observatorijoje. Po paskaitos vykusioje klausimų ir atsakymų sesijoje paklaustas, ar yra lietuvių, dirbančių jo vadovaujamoje observatorijoje, svečias apgailestavo, kad kol kas dar ne, tačiau entuziastingai papasakojo apie ten dirbančią puikią inžinierę iš Latvijos.

„Palaikome glaudžius ryšius su bendruomene, [mokslo] institutais ir pramone. Tai skatina mus eiti pirmyn“, – teigė profesorius.

Susirinkę mokslininkai, studentai, moksleiviai aktyviai dalyvavo klausimų sesijoje ir džiaugėsi pažintimi su vienu ryškiausių astrofizikų. Po paskaitos prof. X. Barconsas lankėsi VU senojoje observatorijoje ir Molėtų observatorijoje, kur domėjosi Lietuvoje mokslininkų atliekamais astrofizikiniais tyrimais ir turima įranga.

Prof. G. Tautvaišienė. Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Šia iniciatyva siekiama padidinti moterų matomumą fizikoje, pristatyti įkvepiančias moteris fizikes, kurios gali tapti sektinu pavyzdžiu jaunosios kartos mokslininkėms.

VU astrofizikė prof. Gražina Tautvaišienė – Europos fizikų draugijos išleistame moterų fizikių kalendoriuje. VU koliažas

Mokslininkai – smalsūs ir atkaklūs žmonės

Prof. G. Tautvaišienė Europos fizikų draugijoje atstovauja Lietuvai kaip Lietuvos fizikos draugijos prezidentė, o į kalendorių buvo atrinkta už reikšmingą indėlį į astrofizikos mokslą ir aktyvų darbą rengiant jaunąją fizikų (-ių) kartą. Lietuvoje ji jau yra suorganizavusi daugiau kaip 20 tarptautinių vasaros mokyklų, skirtų astrofizikos studentams ir doktorantams.

„Mažai šaliai labai svarbu megzti ryšius su užsienio mokslininkais, nes tarptautiniu mastu svarbių mokslo rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant ir turint prieigą prie naujausios ir didžiausios pasaulinės mokslinės infrastruktūros. Vienas mokslininkas nedaug ką gali padaryti“, – įsitikinusi astrofizikė.

Paklausta, kaip pati susidomėjo fizika, profesorė sako, kad mokykloje ji labiausiai nemėgo mokytis mintinai deklamuoti eilėraščių, jai labiau patiko loginiai mokslai. Jos manymu, jaunam žmogui, moksleiviui yra labai svarbu, kad aplinkiniai žmonės, mokytojai pastebėtų ir paskatintų jo gabumus, bet ir pačiam reikia bandyti suprasti, kas patinka.

„Mane mokykloje pradėjo siųsti į fizikos olimpiadas ir aš supratau, kad ši mokslo sritis man yra įdomi, o kai stojau į Vilniaus universitetą, pasirinkau astrofiziką, nes visatos, galaktikos ir žvaigždžių evoliucijos supratimas labiausiai traukė, mažai apie tai buvo žinoma“, –  savo pasirinkimą prisimena prof. G. Tautvaišienė.

Astrofizikė pasakoja, kad mokykloje ji taip pat labai mėgo skaityti knygas apie žymius mokslininkus, politikus, kaip jie galvoja, kokią mato savo darbų prasmę. Bet labiausiai jai įstrigo Marie Skłodowskos Curie biografija ir pasiekimai.

Beskaitydama šias knygas, prof. G. Tautvaišienė suprato, kad mokslininkai yra labai smalsūs, atkaklūs ir labai daug dirbantys žmonės, kaip ir ji pati dabar atkakliai dirba savo mėgstamą dangaus kūnų tyrėjos mokslinį darbą.

Disertacija priklausė nuo giedrų naktų prie teleskopo Kaukaze

Prof. G. Tautvaišienei baigus VU magistrantūros studijas ir pradėjus savo mokslinį darbą, Lietuvoje dominavo žvaigždžių fotometriniai tyrimai, kai tyrėjai per filtrus stebi žvaigždes ir iš šviesumo skirtumų filtruose daro įvairias prielaidas, pavyzdžiui, kokia temperatūra yra žvaigždėse, koks bendras jų metalingumas.

„Bet man pasisekė – mano mokslinis vadovas profesorius Vytautas Straižys pasiūlė man naują tyrimų kryptį Lietuvoje – spektrinius žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimus. Jais galima nustatyti daug tikslesnę žvaigždžių cheminę sudėtį, išmatuoti žvaigždžių skriejimo greitį ir sužinoti daug daugiau informacijos apie žvaigždes“, – sako mokslininkė.

Tačiau tuo metu, kai ji pradėjo spektrinius tyrimus, mūsų šalyje nebuvo jokio teleskopo su spektrografu, taigi tam, kad galėtų parašyti disertaciją, jai teko teikti paraiškas gauti stebėjimų laiko prie reikiamo teleskopo.

Astrofizikė nustatė galaktikos cheminę evoliuciją

Tačiau sunkiausias jos moksliniame darbe buvo ne šis laikotarpis, o tas, kai Lietuvoje prasidėjo judėjimas dėl išstojimo iš Tarybų Sąjungos – tuomet ji neteko galimybės naudotis spektografu Kaukaze ir turėjo ieškoti naujų partnerių Europoje. Bet naujas bendradarbiavimas atnešė didelių tarptautinių laimėjimų – ji tapo viena pirmųjų pasaulyje, atlikusių detalius galaktikos cheminės evoliucijos modeliavimus ir su kolega astrofiziku įrodė, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę.

„1995 m. mes kartu su astrofiziku iš Jungtinės Karalystės Bernardu Pagelu paskelbėme mokslinį straipsnį, kuriame pirmą kartą sumodeliavome aštuoniolikos cheminių elementų gausėjimą mūsų galaktikoje – nustatėme galaktikos cheminę evoliuciją. Paaiškėjo, kokios žvaigždės iš pradžių formavosi, po kiek laiko jos susprogdavo, kokius cheminius elementus paskleisdavo susprogusios ir kokios naujos žvaigždės iš jų formuodavosi. Nustatėme, kaip daugėjo cheminių elementų galaktikos evoliucijos metu“, – apie svarbiausią savo atradimą pasakoja mokslininkė.

Daug metų savo tyrimus mokslininkė vykdė naudodamasi Kanarų salose esančiu Šiaurės optiniu teleskopu, o paskutinį dešimtmetį dirbo prie Europos Pietų observatorijos „Gaja-ESO“ projekto, kuris atnešė ne ką mažesnių laimėjimų.

„Šio projekto metu su 8,2 m teleskopu mūsų surinktais stebėjimo duomenimis buvo patvirtinta, kad mūsų galaktika formavosi iš centro į išorę, o ne atvirkščiai. Anksčiau buvo manoma, kad žvaigždės formavosi galaktikos sferoide ir joms sprogus medžiagos krito į jos centrą, o mes parodėme, kad ir centre formavosi žvaigždės“, – rezultatus aiškina VU astrofizikė.

Pagaliau 2015 m. spektografas, pagamintas Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorijoje, atsirado ir Lietuvoje – VU Molėtų observatorijoje. Kiek anksčiau prof. G. Tautvaišienės, kaip tuometinės Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės, dėka Molėtų astronomijos observatorija įsigijo ir kitą svarbų prietaisą, skirtą žvaigždėms stebėti – CCD (charge-coupled device) imtuvą. O pirmasis garsaus Lietuvos astrofiziko Kazimiero Černio su šiuo prietaisu atrastas asteroidas buvo pavadintas Tautvaišienės vardu.

Studijuoti fiziką gali visi

Prof. G. Tautvaišienė yra viena iš tų nedaugelio moterų, kurios įsitvirtino ir daug pasiekė astrofizikos srityje, nes jos tėvai jai leido savarankiškai nuspręsti ir rinktis tai, kas jai mokykloje patiko labiausiai. Tačiau mokslininkė mano, kad mergaitės, kurios domisi tiksliaisiais mokslais, ne visada išdrįsta siekti savo tikslų, nes tėvai, o kartais ir mokytojai pasako, kad tie mokslai yra ne mergaitėms. Anot profesorės, jei mergaitei mokykloje sunkiau sekasi tikslieji mokslai, dažnai jai net nesistengiama padėti ir paaiškinti.

„Negalima vaikui sakyti, kad jis kažko negali. Visi, jei ko nors nori, tai tą ir gali pasiekti. Nors fizikos srityje vis dar labiau dominuoja vyrai, tačiau studijuoti fiziką ir dirbti intelektinį darbą – nesvarbu, kokioje mokslo srityje – gali visi: tiek vyrai, tiek moterys“, – įsitikinusi garsi Lietuvos astrofizikė.

Iš kairės: LMA Jaunosios akademijos narė Lina Mikoliūnaitė, akad. Leonas Valkūnas, LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, LMA prezidentas Jūras Banys, akad. Gintautas Dzemyda, asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas. Virginijos Valuckienės nuotr.

INFOBALT stipendijų konkurse buvo atrinkti aštuoni laureatai, tarp jų – ir VU jaunieji mokslininkai. Komisija pagrindinę stipendiją (2 000 EUR) skyrė Gediminui Usevičiui už darbą „Metilamonio švino chlorido struktūrinių ir dinamikos tyrimai naudojant elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopiją“. Papildomą stipendiją (1000 EUR) gavo Justinas Turčak už darbą „EPR spectrometer with arbitrary waveform generation“.

200 EUR skatinamosios stipendijos atiteko Oskarui Klimašauskui už darbą „Dirbtiniu intelektu grindžiamas vairavimo maršruto skaičiavimas“, Rokui Lemežiui – „Hibridinių kalcio fosfatų kietojo kūno BMR tyrimas“ bei Justinai Ramonaitei – „Giliojo mokymosi metodu grindžiamas triukšmo paveikto kalbos signalo kokybės ir suprantamumo gerinimas“.

Konkurso nugalėtojus sveikino LMA prezidentas Jūras Banys, LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, asociacijos INFOBALT atstovas Tomas Vitkus. Kalbėjusieji pasidžiaugė, kad ši fizinių ir technologijos mokslų krypčių konferencija yra jau dvyliktoji, kad jai dėmesį skiria LR Vyriausybė, gausus būrys verslo organizacijų. Taip pat buvo prisiminta COVID-19 pandemijos situacija, kai moksliniai tyrimai ir duomenų mokslas padėjo ją suvaldyti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pažymėta, kad verslas be mokslo yra niekas, kaip ir mokslas be verslo, taigi šis bendradarbiavimas turi būti plečiamas per tokius renginius.

Svarbiausi šios konferencijos tikslai: susipažinti su jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, kosmoso, gynybos ir kvantinių technologijų, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų ir jų sandūrų srityse, apžvelgti jaunųjų mokslininkų mokslinių interesų problematiką.

Atidarymas vyks birželio 20 d. 13 val., 512 auditorijoje Fizikos fakultete (Saulėtekio al. 9-III).

Didaktikos centras analizuos fizikos mokytojų teorinių bei praktinių žinių poreikius ir pagal juos vykdys mokytojų kompetencijų tobulinimo seminarus, programas, teiks metodines priemones bei konsultacijas ir vienys fizikų bendruomenę tarp mokyklos, universiteto ir verslo atstovų. Renginyje atversime naujai įrengtų centro patalpų duris, pristatysime artimiausius Didaktikos centro veiklos planus bei ateities galimybes plėtoti fizikos mokymą(si).

Maloniai prašome jūsų patvirtinti dalyvavimą iki birželio 18 d.18:00 paspaudus šią nuorodą arba nuskanavus QR kodą, esantį skelbime.