Mokslo ir studijų naujienos

Artėjant UNESCO inicijuotai Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti ir dalyvauti nuotraukų konkurse bei laimėti vertingų prizų. 

Sveikiname! PAULIUS BARONAS apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Eksitonų dinamika bifluoreno kristaluose skirtuose lazerių taikymams”ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šiuolaikinis gyvenimas  sunkiai įsivaizduojamas be optinio ryšio, o moksliniai tyrimai – be lazerinės spektroskopijos.

2019 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Tokijo Technologijos instituto (TTI) specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas mokslinio vizito TTI metu, vykusiu vasario 14 – kovo 13 dienomis, kovo 6 d. lankėsi Japonijos užsienio reikalų ministerijoje, Tokijuje, kur įvyko pirmasis Japonijos Jaunosios akademijos (YAJ) ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) susitikimas, kuriame dalyvavo, YAJ primininkas ir Globaliosios jaunosios akademijos (GYA) narys asocijuotas profesorius Akihiro Kishimura, YAJ vicepirmininkė ir GYA vykdomojo komiteto narė profesorė Yoko Shimpuku bei YAJ narys asocijuotas profesorius Kazuyoshi Nishijima.

Kompiuterinė fizika ir modeliavimas - studijų programa tiems, kurie nori suprasti gamtos reiškinius naudodami kompiuterius ir kompiuterines programas kaip tyrinėjimo įrankį, o ir pačius „įrankius“ nuolatos tobulinti.

Šį mėnesį Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre didelės apimties tyrimus pradės vykdyti prof. Kęstutis Staliūnas (Ispanija), kurio projektas „Naujos kartos mikrolustiniai lazeriai su integruotomis fotoninėmis mikrostruktūromis“ yra vienas iš 6 tokių projektų Lietuvoje, kuriems Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą.

Šiuo metu gabiausi universiteto studentai kaip kasmet gali pretenduoti gauti Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko vardines stipendijas.

Reaguodamas į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19), Vilniaus universiteto (VU) fondas šiandien pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių, nes jų trūksta.

Nors Lietuvos mokslininkai turėjo smarkiai ribotus resursus, visada sugalvodavo, kaip išsisukti. Būtent jų užsispyrimas ir kūrybiškumas sudėjo pagrindus tam, kad 2019 m. įžiebtas lietuvių kurtas kiečiausias lazeris pasaulyje. Ir tai – dar ne pabaiga! Apie Lietuvos lazerių istoriją ir dabartinius pasiekimus papasakojo Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto profesorius Mikas Vengris. Mokslas – skirtas visiems, tačiau tai nereiškia, kad visi turi būti mokslininkais. O mokslininkai – ne keistuoliai, sėdintys dramblio kaulo bokštuose ir darantys tik jiems suprantamus dalykus.

Daugiau laidų rasite: https://www.delfi.lt/video/laidos/radikalus-smalsumas/

Šiuo metu kartu su oficialia informacija apie koronavirusą ir padėtį Lietuvoje bei visame pasaulyje plinta ir kitokios naujienos. Kaip atskirti, kuri informacija yra teisinga, o kuri gali būti melaginga? Kaip reikėtų vertinti informaciją ir kokiais šaltiniais tikėti? Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politinės komunikacijos ekspertas dr. Viktoras Denisenko.

Nuo paskutinio Vilniaus universiteto (VU) mecenato vardo suteikimo praėjus dešimtmečiui, septyniems naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims už VU misijos suvokimą ir jos palaikymą, svarią materialinę paramą VU ir jo bendruomenei buvo suteikti mecenatų vardai.

Šį kartą rubrikoje "Fizika prie kavos" kalbėsimės apie energijos išgavimo technologijas ir apie tai kokia ateitis mūsų laukia pastarojoje srityje. Šiame epizode bus aptarta termobranduolinė sintezė, TOKAMAK reaktoriai, ir t.t. Pasirodo, mėgdžioti procesus, vykstančius žvaigždžių centruose, nėra taip paprasta.

MOKSLO SRIUBOJE - Rokas Jasiūnas. Apie tai kaip veikia saulės elementai ir žinoma, apie artėjančią Open Readings konferenciją!

Kovo 11-osios proga Vilniaus universitetas (VU) atsiveria miestui ir dovanoja šventę, kurioje laukiami VU darbuotojai, studentai, alumnai, miesto gyventojai ir svečiai.

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. Fiziniai mokslai išlieka stipriausiai vertinama VU mokslo kryptimi, į reitingą įtrauktos ir naujos studijų sritys.

Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko 2019 metų Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomų teikimo iškilmės. Čia už nuopelnus mokslui įvertinti net penki Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai bei naujai išrinktas VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.