Nuo paskutinio Vilniaus universiteto (VU) mecenato vardo suteikimo praėjus dešimtmečiui, septyniems naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims už VU misijos suvokimą ir jos palaikymą, svarią materialinę paramą VU ir jo bendruomenei buvo suteikti mecenatų vardai.
Šį kartą rubrikoje "Fizika prie kavos" kalbėsimės apie energijos išgavimo technologijas ir apie tai kokia ateitis mūsų laukia pastarojoje srityje. Šiame epizode bus aptarta termobranduolinė sintezė, TOKAMAK reaktoriai, ir t.t. Pasirodo, mėgdžioti procesus, vykstančius žvaigždžių centruose, nėra taip paprasta.
MOKSLO SRIUBOJE - Rokas Jasiūnas. Apie tai kaip veikia saulės elementai ir žinoma, apie artėjančią Open Readings konferenciją!
Kovo 11-osios proga Vilniaus universitetas (VU) atsiveria miestui ir dovanoja šventę, kurioje laukiami VU darbuotojai, studentai, alumnai, miesto gyventojai ir svečiai.
Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. Fiziniai mokslai išlieka stipriausiai vertinama VU mokslo kryptimi, į reitingą įtrauktos ir naujos studijų sritys.
Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko 2019 metų Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomų teikimo iškilmės. Čia už nuopelnus mokslui įvertinti net penki Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai bei naujai išrinktas VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas! Apie tai pasakojama naujame "Fizika prie kavos" epizode tiesiai iš Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro!
Vilniaus universitete (VU) veiklą pradėjo darbo grupė, skirta įgyvendinti koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 prevencijos priemones. Darbo grupė, atsakinga už prevencinių priemonių taikymą ir bendruomenės narių informavimą, imasi visų reikiamų priemonių viruso prevencijai ir skatina išlikti sąmoningiems bei vadovautis tik patikima – oficialių šalies institucijų ir VU – teikiama informacija.
Liko mažiau nei savaitė iki pirmą kartą Lietuvoje rengiamos tarptautinės fizikos olimpiados IPhO 2020 savanorių atrankos pabaigos. Registracija baigiasi vasario 29 d., tad visus norinčius įgyti išskirtinės tarptautinės komunikacijos patirties ir susipažinti su bendraminčiais iš viso pasaulio kviečiame užpildyti savanorio anketą.
Sveikiname! SIMAS BUTKUS apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Mikrokanalų formavimo skaidriose medžiagose femtosekundiniais impulsais ypatumai, naudojant abliacijos vandenyje bei tūrinio modifikavimo ir ėsdinimo metodus“ ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.
Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) ir Kauno technologijos universitetu kovo 31-ąją dieną kviečia moksleivius ir studentus į pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį renginį „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka“.
Skirtos 2019 m. premijos LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojams, taip pat Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojams bei LMA pagyrimų raštai konkursų dalyviams.
Kovo 17-20 dienomis Vilniuje vyks fiziniams ir gamtos mokslams skirta konferencija „Open Readings 2020”. Per 63 metus į tarptautinį lygį išaugęs renginys šiandien yra didžiausia Europoje nemokama studentų konferencija, kasmet sulaukianti pasaulinio lygio mokslininkų dėmesio. Vienas žymiausių mokslo atstovų šiemet – fizikos profesorius iš Australijos Chennupati Jagadish, kurio tyrimai apima neuromokslą, neurotechnologijas, puslaidininkių optoelektroniką, nanotechnologijas bei medžiagų mokslą.
Nepraleiskite penktojo Café Scientifique, skirto artėjančiai „Open Readings 2020“ konferencijai! Šį kartą paskaitą „Puppet masters – žmogus ir mikrobiota, kas ką valdo?“ ves Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė Eglė Lastauskienė.
Vilniaus universiteto studentui pavyko susimuliuoti kvantinio kompiuterio 32 kubitus su superkompiuteriu HPC Saulėtekis.
Būsimi studentai, rikdamiesi universitetą bei studijų programą, domisi ne tik studijų kokybe, bet ir galimybėmis įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Tiksliųjų mokslų kelią Vilniaus universitete (VU) prieš 21 metus pasirinkęs dr. Tadas Malinauskas sako, kad fizikos mokslus studijuojantiems dėl to nerimauti neteks – jie savo žinias galės pritaikyti tarptautinėse įmonėse, vadovauti aukštųjų technologijų moksliniams tyrimams ar dirbti laisvai samdomais savo srities profesionalais.
Vasario 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) tikrajam nariui, iškiliam fizikui Ianui B. Spielmanui buvo suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas.
Mokslininkas VU garbės daktaro vardu pagerbtas už iškilius darbus ir mokslinius ryšius su VU fizikais šaltųjų atomų ir kondensuotųjų medžiagų tyrimų srityje. Ilgus metus su VU mokslininkais bendradarbiaujantis profesorius kartu įgyvendino reikšmingus projektus, publikavo pasaulio mokslo bendruomenės aukštai vertinamus ir cituojamus straipsnius. Neabejotinai reikšmingas ir ženklus yra profesoriaus indėlis kuriant ir plėtojant šaltųjų atomų mokyklą VU.
Taip pat bendradarbiaujama rengiant VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto doktorantus, padedant tobulintis podoktorantūros stažuotojams.
„Man ir mano kolegoms mokslininkams tiek Vilniuje, tiek visame pasaulyje šis garbės daktaro vardas yra pats svarbiausias tarptautinės mokslo prigimties liudijimas. Mano tyrimų grupėje dirbantys asmenys – podoktorantūros stažuotojai, doktorantai, magistrantai ir kviestiniai mokslininkai, atstovaujantys daugeliui tautybių, su skirtingomis patirtimis, siūlo savo unikalias ir esmines mūsų bendrų tyrimų eigos ir sėkmės perspektyvas“, – kalbėjo prof. I. B. Spielmanas.
Nors prof. I. B. Spielmanas yra jaunas mokslininkas, tačiau jau gerai žinomas ir gausiai cituojamas pasaulio tyrėjų. Jis yra gavęs daug prestižinių apdovanojimų, tarp jų ir Amerikos fizikos draugijos Rabi premiją (2015 m.), Prezidento rango apdovanojimą (2019 m.).
„Man didžiulė garbė šiandien įteikti garbės daktaro regalijas profesoriui Ianui B. Spielmanui. Noriu pasveikinti profesorių kaip iškilų fizikos mokslų atstovą, kurio dėka pirmą kartą pasaulyje buvo ekperimentiškai sukurtas ir ištirtas dirbtinis magnetinis laukas bei sukinio ir orbitos sąveika šaltiesiems atomams“, – naują VU bendruomenės narį sveikino VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.
Šie mokslininko inovatyvūs tyrimai atvėrė naują ir sparčiai besivystančią tyrimų sritį, kuri yra nepaprastai svarbi ir plačiai pritaikoma metrologijoje, atomtronikoje ir kitose srityse.
VU išskirtinis profesorius prof. Gediminas Juzeliūnas labai džiaugiasi turėdamas progą dirbti su tokio lygio mokslininku, kuris, anot jo, yra ne tik išskirtinių gebėjimų eksperimentatorius, bet ir puikus teoretikas.
„Man labai pasisekė, kad sutikau Ianą Spielmaną ir pradėjome bendradarbiauti. Tai atsitiko per šaltųjų atomų programą Santa Barbaros universitete Kalifornijoje 2010 m. Po diskusijų su Ianu mes atradome daug bendrų mokslinių interesų, susijusių su šaltųjų atomų tyrimais, todėl nusprendėme suvienyti jėgas šioje mokslinėje srityje. Tai paskatino labai sėkmingą ir ilgus metus besitęsiantį mokslinį bendradarbiavimą tarp NIST profesoriaus Iano Spielmano grupės ir mūsų tyrimų grupės VU“, – partnerystės pradžią prisiminė VU profesorius G. Juzeliūnas.
Prof. Ianas B. Spielmanas yra 63-ias užsienio mokslininkas, kuriam suteiktas VU garbės daktaro vardas. Prieš savaitę šis garbingas vardas buvo suteiktas Nobelio premijos laureatui, lazerininkui prof. Gerard’ui Mourou.
Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 15.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU bendruomenės nariu taps ir garbės daktaru bus inauguruotas Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) tikrasis narys, iškilus fizikas prof. Ianas B. Spielmanas.
Trečiadienį prie didelio apskrito stalo Vilniaus universitete susitiko universiteto garbės daktaru tądien inauguruotas Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gerard`as Mourou ir profesorius Algis Petras Piskarskas, kuris pelnytai vadinamas Lietuvos lazerių tėvu.
